„Gyvenamųjų zonų“ pageidaujama ne tik mieste, bet ir mažesniuose kaimuose

Kiekvienam kaimui - savo gyvenamąją zoną? (ŠK fotomontažas)

Kiekvienam kaimui - savo gyvenamąją zoną? (ŠK fotomontažas)

Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo grupės jauniūniškių skundą, kuriuo prašyta Širvintų rajono savivaldybės administraciją įpareigoti per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisinimo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl jų 2017 metų rugpjūčio 1 dienos prašymo. Šiame prašyme 29 Jauniūnų kaimo gyventojai pageidavo, jog Pievų gatvėje būtų įrengti kelio ženklai „Gyvenamoji zona“ ir „Gyvenamosios zonos pabaiga“.

Gyvenamojoje zonoje – tik 20 km/val. greičiu

Šis bent jau mūsų rajone labai retas kelio ženklas nuo neatmenamų laikų yra įrengtas pirmojoje Širvintų miesto J. Janonio gatvės dalyje ir galioja atkarpoje nuo I. Šeiniaus iki Mindaugo gatvių. Čia jis buvo įrengtas, nes J. Janonio gatvė yra gausiai apgyvendintame rajone, ji eina palei pat daugiabučius namus, vaikų darželį, kelis garažų masyvus ir labiau primena privažiavimą prie namų ir jų kiemų, o ne gatvę.

„Gyvenamoji zona“ - Širvintose esančios J.Janonio gatvės atkarpa. Tiesa, ženklas „išdykautojų“ nusuktas į kitą pusę.

„Gyvenamoji zona“ - Širvintose esančios J.Janonio gatvės atkarpa. Tiesa, ženklas „išdykautojų“ nusuktas į kitą pusę.

Ir čia „išdykautojai“ nusuko ženklą, esantį ties įvažiavimu iš Mindaugo gatvės.

Ir čia „išdykautojai“ nusuko ženklą, esantį ties įvažiavimu iš Mindaugo gatvės.

Pagal šiuo metu galiojančią Kelių eismo taisyklių redakciją, Eismą gyvenamojoje zonoje reguliuoja atskiras skyrius, kuriame nurodyti šie reikalavimai eismo dalyviams, kuris pirmasis – pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui; Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.

Gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/val. greičiu, stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti (nuvalyti sniegą ir panašiai), palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, taip pat traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas, mokyti vairuoti. Pagal Kelių eismo taisykles, Gyvenamojoje zonoje transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms, o šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose.

Tai, kad eismo dalyvis patenka į Gyvenamąją zoną ar iš jos išvažiuoja, įspėja kelio ženklai „Gyvenamoji zona“ ir „Gyvenamosios zonos pabaiga“.

Pasigedo atsisakymo motyvų

Prašyme nurodytas kontaktinis asmuo pareiškėja J. A. teigė, kad posėdis, kuriame ketinta svarstyti jų prašymą, iš pradžių buvo atidėtas, o paskui įvyko, bet atsakymo dėl sprendimo ji iš pradžių negavo, nors ir buvo žadėta informuoti. Vėliau elektroniniu laišku buvo pranešta, kad Savivaldybė netenkino jų prašymo. Gautame pranešime aiškinta, kad kelio ženklo „Gyvenamoji zona“ įrengimas neužtikrina saugaus eismo. Norint užtikrinti gyventojų saugumą, Jauniūnų kaimo Pievų gatvėje būtų galima įrengti iškiliąją pėsčiųjų perėją. Vienai iš prašymą pasirašiusių gyventojų jau šių metų sausį atvykus į Savivaldybę, gyventojai pakartotinai raštu buvo informuoti apie priimtą sprendimą.

Išnagrinėjęs gyventojų skundą teismas nutarė, kad Savivaldybės sprendimas, kuris buvo pateiktas kontaktiniam asmeniui, negali būti laikomas tinkamu prašymo išnagrinėjimu. Savivaldybė pateikė išvadą, kad kelio ženklo įrengimas neužtikrinta saugaus eismo, taigi būtų galima įrengti iškiliąją pėsčiųjų perėją, tačiau kuo tokia išvada grindžiama, Savivaldybė nenurodė. Trumpai tariant, nei protokoliniame sprendime, nei elektroniniu paštu siųstame rašte kontaktiniam asmeniui, teismo įsitikinimu, nebuvo nurodytų motyvų dėl atsakovės priimto sprendimo netenkinti pareiškėjų prašymo.

Nereikia skatinti pėsčiųjų eismo važiuojamąja dalimi…

Rugpjūčio 2 dieną įvyko Širvintų rajono savivaldybės saugaus eismo komisijos posėdis, kuriame buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas. Pakarotinai svarsčiusi Jauniūnų kaimo Pievų gatvės gyventojų prašymą įrengti kelio ženklus „Gyvenamosios zonos pradžia“ ir „Gyvenamosios zonos pabaiga“, komisija nusprendė prašymo netenkinti. Kaip mus informavo Širvintų rajono savivaldybė, savo sprendimą komisija grindė Kelių ir transporto tyrimų instituto rekomendacijomis, kurios aiškiai pasako, kad nereikia skatinti pėsčiųjų eismo važiuojamąja kelio dalimi, kai tai nėra neišvengiama.

Atsižvelgdama į tai, kad Pievų gatvė Jauniūnų kaime nėra pagrindinė, t. y. ja važiuoja ir vaikšto daugiausia tik tos gatvės gyventojai, komisija pateikė pasiūlymą bendruomenei įrengti kelio ženklą, ribojantį transporto priemonių greitį iki 30 km/val.

„Bene didžiausia šios gatvės gyventojų problema buvo žvyrkelis ir jo keliami nepatogumai. Norėtųsi, kad žmonės mokėtų ir pasidžiaugti, kad gatvė išasfaltuota, o ne tik gąsdinti teismais dėl ženklo,“ – rašoma Savivaldybės atsiųstame atsakyme dėl sprendimo.

Jauniūniškiai – ne pirmieji, pageidavę tokio ženklo

Panašius skundus teismai nagrinėja ne pirmą kartą. Štai dar 2014 metų spalį Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėtas Virvyčių kaime (Musninkų seniūnijoje) dvi sodybas turinčios vilnietės N. G. skundas, kuriame prašyta panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos sprendimą, taip pat prašyta įpareigoti atlikti veiksmus. N. G. dar 2014 metų vasarį kreipėsi į teismą, kai tada rajono Savivaldybės administracija, vadovaujama direktorės Elenos Davidavičienės, irgi netenkino prašymo leisti įrengti kelio ženklą „Gyvenamoji zona“.

To prašydama, N. G. nurodė, kad tarp jos šeimai priklausančių dviejų namų (antras namas buvo pastatytas kitoje kelio pusėje) yra nutiestas bendrojo naudojimo kelias, kuris priklauso Širvintų rajono savivaldybei. Šiuo keliu naudojasi jos šeima ir gretimų sklypų kaimynai bei jų svečiai. Mažamečiai vaikai dažnai bėgioja kiemuose, per kelią. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija 2013 metų birželį leido savo lėšomis įrengti kelio ženklus „Ribotas greitis“ (40 km/h) bei greičio mažinimo kalnelius. Tiesa, N. G. to nepadarė, o 2013 metų spalį su prašymu pakartotinai kreipėsi į Savivaldybę, nurodydama papildomus argumentus jau dėl būtinumo įrengti kelio ženklą „Gyvenamoji zona“. Savivaldybės administracija 2014 metų sausį jos prašymo netenkino, nurodydama vienintelę priežastį – šiuo keliu naudojasi oficialiai įregistruotas ūkininkas, turintis registruotą žemės ūkio techniką ir yra tik vienas kelias, kuriuo jis gali nuvažiuoti iki savo ūkio. Įrengus kelio ženklą „Gyvenamoji zona“, ūkininkas negalės važiuoti sunkiasvoriu transportu. N. G. su valdininkų sprendimo argumentais nesutiko, kadangi pagal Kelių eismo taisyklių nuostatas eismas sunkiasvorėms transporto priemonėms kelio ženklo „Gyvenamoji zona“ galiojimo zonoje nėra draudžiamas. N. G. manė, kad kelio ženklo „Gyvenamoji zona“ pastatymas, atsižvelgiant į iš to kylančius apribojimus bei draudimus, realiai susiklosčiusioje situacijoje turėtų bent jau iš dalies garantuoti saugesnį jos šeimos gyvenimą ir drausmintų eismo dalyvius, nepriklausomai nuo to, kokiomis transporto priemonėmis jie besinaudotų.

Gavusi N. G. prašymą, Savivaldybė jį adresavo Lietuvos automobilių kelių direkcijai bei Širvintų rajono policijos komisariatui. Kelių direkcijos nuomone, saugesnių sąlygų pėstiesiems šiame kelyje tai neužtikrintų. Norint užtikrinti saugesnes eismo dalyvių sąlygas, neretai nepakanka įrengti tik gyvenamąją zoną žyminių kelio ženklų. Šiuo atveju saugiam eismui organizuoti galėtų būti taikomos iškiliosios greičio mažinimo priemonės (greičio mažinimo kalneliai) ir greitį ribojantys kelio ženklai.

Savivaldybė tada pažymėjo, kad teisės aktai nenumato konkrečių kriterijų, kuriems esant turėtų būti įrengiamas kelio ženklas „Gyvenamoji zona“. Teisę ir pareigą spręsti, kokių eismo saugumo priemonių imtis turi kelio savininkas, šiuo atveju – Savivaldybės administracijos direktorius, pasitelkdamas savivaldybės Saugaus eismo komisiją. Paprastai kelio ženklas „Gyvenamoji zona“ yra įrengiamas tose vietose, kur yra didelis gyventojų tankumas ir kitos eismo saugumo priemonės, pvz. iškilieji kalneliai, nebus efektyvios dėl gatvės ar teritorijos dydžio, išsidėstymo ar pan. Savivaldybės administracija manė, kad pageidaujamo kelio ženklo įrengimas toje kelio atkarpoje padarys praktiškai neįmanomu sunkiasvorio transporto (traktorių ir pan.) eismą šiuo keliu.

Tada teismas N. G. skundą tenkino iš dalies ir nurodė, kad Savivaldybės administracijos direktorės Elenos Davidavičienės pasirašytas sprendimas neleisti įsirengti minėtą kelio ženklą vien tik tuo pagrindu, kad keliu negalės naudotis ūkininkas ir negalės važiuoti sunkiasvoris transportas, yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, todėl neteisėtas ir naikintinas. Teismas ir tada Savivaldybę įpareigojo N. G. prašymą išnagrinėti iš naujo. Savivaldybėje šis prašymas buvo pakartotinai išnagrinėtas ir priimtas galutinis sprendimas – neleisti įrengti ženklo „Gyvenamoji zona“, tačiau buvo leista įrengti saugaus eismo kalnelius.

Gintaras Bielskis

Naujausi komentarai
  • Na jo    2018-08-10 21:32         

    ir puse is ju be teisiu!

  • Na blin    2018-08-10 21:31         

    Zinau as ta gatve. Juokas ima, ten per ta gatve pravaziuoja gal 5 auto vietiniu ” chebrantu”.

Savivaldybės naujienos

Širvintų parapija

Web ir SEO sprendimai

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Kokį gyvūną laikote namuose? (galite pažymėti ne vieną)

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Apskaitos paslaugos
Židiniai
Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Išparduotuvė
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 11 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.