Kelias dešimtis tūkstančių litų kainavusi vaizdo kamera, galinti stebėti mero kabineto langus, neveikia beveik pusmetį.

Prieš tris mėnesius rašėme, kad policija prarado ryšį su dviem vaizdo stebėjimo kameromis, kurios už 55 696 litus buvo įrengtos Širvintų mieste kaip valdžios rūpinimosi viešąja tvarka simbolis. Praėjusių metų spalį išsijungė vaizdo stebėjimo kamera, įrengta I. Šeiniaus-Vilniaus gatvių sankryžoje, o lapkričio pabaigoje “užsimerkė” ir vaizdo stebėjimo kamera, įrengta ant Vilniaus gatvės 45-ojo namo sienos. Vietoje miesto vaizdo Policijos komisariato budėtojai matė tik pranešimus apie gedimą tinkle.

Tada policijos pareigūnai “Širvintų kraštui” sakė, kad bandė susisiekti su vaizdo stebėjimo kameras aptarnaujančios UAB “Euroelektronika” specialistais, tačiau jiems buvo paaiškinta, kad sutartį dėl įrengimo ir garantinio aptarnavimo sudariusi Širvintų savivaldybė nepratęsė aptarnavimo sutarties, nors jai dėl to buvo priminta. “Euroelektronikos” Aptarnavimo padalinyje mums tada teigė, kad dar iki pasibaigiant garantinės priežiūros sutarčiai Širvintų savivaldybei buvo pasiūlyta susitarti dėl techninės priežiūros. UAB “Euroelektronika” neva išgirdo atsakymą, kad Savivaldybė “ieškos galimybių”. Tuo viskas ir baigėsi.

Atrodytų, pabaksnojus pirštu problema turėtų išsispręsti. Juolab, kad pastaruoju metu iš tiesų yra tarsi tokia praktika: pakanka “Širvintų kraštui” už ką nors pakritikuoti valdžią, ir ši verčiasi per galvą, kad įrodytų, jog taip nėra. Dėl išspręstų problemų tokia kritika labiausiai džiaugiasi žmonės, o kas išsprendė ar kieno tas nuopelnas – visai nesvarbu.

Tik štai paminėta “vaizdo kamerų problema” po mūsų kritikos neišsisprendė. Tiesa, sakyti, kad nieko nebuvo daroma, negalima. “Pasikrapščius” vis dėlto ėmė šviesti abu Policijos komisariate pastatyti vaizdo kamerų stebėjimo monitoriai. Tačiau policijos pareigūnai labai nedžiūgauja, nes abiejuose monitoriuose mato … tą patį vaizdą, transliuojamą iš kameros, įrengtos ant Vilniaus gatvės 45-ojo namo. Mero kabineto langus galinti stebėti kamera, įrengta I. Šeiniaus-Vilniaus gatvių sankryžoje, taip ir “neatsimerkė”. Kas žino, gal dėl to, kad pareigūnai nepamatytų daugiau, nei galima?

Kalbama, jog dėl to nereikėtų labai išgyventi, nes valdžia neskuba išspręsti šios problemos tik todėl, kad turėtų ką pažadėti prieš naujus rinkimus. Ateinant į valdžią prieš rinkėjus buvo žarstomasi pažadais apraizgyti Širvintas stebėjimo kamerų tinklu. Po metų bus galima prisiekti, kad, laimėjus rinkimus, neveikianti kamera bus sutvarkyta. O gal kas nors ir patikės?..

Gintaras Bielskis

Širvintų greitosios medicininės pagalbos automobilyje navigacinė sistema kol kas nereikalinga.

Neseniai sveikatos apsaugos vadovybei buvo pristatyta Valstybinio medicinos audito inspekcijos 2009 metais atlikto tyrimo ataskaita apie 61, t.y. visų šalies greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybų, patikrinimą. Ataskaitoje teigiama, kad dabartinė tvarka, kai mokama už GMP darbo valandą, negerina paslaugų kokybės, nors įkainiai per pastaruosius metus padidėjo vidutiniškai 24 procentais.

Valstybinė medicinos audito inspekcija konstatavo, kad GMP paslaugas teikiančios įstaigos yra pakankamai aprūpintos automobiliais, tik šie neracionaliai panaudojami. Mat tik 45 iš 65 GMP tarnybos įdiegta kompiuterinė iškvietimo registracija, kitose viskas pildoma ranka žurnaluose. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad iš GMP tarnyboje dirbančio personalo tik 7 procentus sudaro gydytojai. Be to, 11 proc. darbuotojų yra vyresni nei 60 metų.

Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Nijolė Dimšienė “Širvintų kraštui” sakė, kad mūsų rajono greitosios pagalbos tarnyba yra tarp minėtų 45, kurios naudojasi įdiegta kompiuterine iškvietimų registracija. Be to, anot vyr. gydytojos, 2008 metais gavus kompiuterizuotą greitosios medicinos pagalbos automobilį, buvo pakviesti aparatūros diegėjai, kurie mokė Širvintų GMP tarnybos personalą naudotis esama įranga. Pasak Nijolės Dimšienės, minėtame automobilyje įranga išties gera ir dažnai naudojama. Tačiau, pvz., defibriliatoriumi ar kūdikių pašiltinimu (pacientei pagimdžius greitosios pagalbos automobilyje) dispečeriams labai retai tenka pasinaudoti, nors prireikus jie geba tai padaryti. Vyr. gydytoja Nijolė Dimšienė teigė, kad nesinaudojama tik navigacine sistema, kuri yra netobula, t.y. joje nėra nurodytos visos sodybos. Be to, jau ne vienerius metus dirbantys vairuotojai ir taip maždaug žino, kur gyvena vienas ar kitas ligonis. Nors ir retai, bet, anot vyr. gydytojos, pasitaiko vienas kitas atvejis, kai paprašoma, kad kas nors iš paciento artimųjų ar pažįstamų išeitų pasitikti atvažiuojančios greitosios.

Vis dėlto Širvintų GMP tarnyboje nėra nė vieno gydytojo. Pasak vyr. gydytojos Nijolės Dimšienės, čia nuo seno dirba felčeriai, o gydytojai yra tik didžiųjų miestų GMP tarnybose. Beje, Širvintų GMP tarnyboje dirba tik vienas pensininkas.

Tiesa, Širvintų rajono GMP tarnybos personalui gali tekti pradėti naudotis ir navigacijos sistema, jeigu Sveikatos apsaugos ministerija pasinaudos Valstybės medicinos audito inspekcijos pateiktomis rekomendacijomis, kaip gerinti GMP paslaugų kokybę. Viena iš jų – centralizuoti GMP paslaugas, šalyje įkuriant 6-8 GMP centrus, turinčius centrines dispečerines.

Ivona Komarovska

Pirmyn ir atgal į Vilnių nuvažiavęs Širvintų autobusų parko vairuotojas darbo dienomis parveža 160-200 litų.

Mūsų gyvenimo grimasos

Vos pabandoma pakeisti kurio nors autobuso maršruto tvarkaraštį, pasipila gyventojų skundai į įvairias instancijas. Ne išimtis ir “Širvintų kraštas”. Senukai ateina ir skundžiasi nebegalį patekti pas gydytojus, jauni vyrai ir moterys – į darbą, vaikai – į mokyklą. Neseniai kilo didžiulis triukšmas dėl panaikinto vėlyvojo autobuso maršruto į Vilnių, esą širvintiškiai nebegalės sugrįžti namo ir bus priversti nakvoti ant suoliuko gatvėje.

Kaip yra iš tikrųjų? Negi “Autobusų parko” savininkas iš tikrųjų elgiasi kaip blogiau, nepaiso žmonių pageidavimų ir ekonominės logikos?

Patyrinėjau sausio mėnesio keleivių srauto ataskaitą. Šeštadieniais 6.10 valandą važiuoja autobusas į Prienus per Vindeikius. Sausio devintąją juo važiavo 3 keleiviai, sausio 16-ąją – 3, sausio 23-ąją – nė vieno. Nuvažiuoti 84 kilometrai, kurui išleista 43,04 lito, vairuotojui sumokėta 20,97 lito atlyginimo, o surinkta tik 8 litai ir 70 centų.

Šeštadieniais 7.40 valandą, o sekmadienį 16 valandą važiuoja autobusas į Gelvonus per Musninkus. Tomis pačiomis dienomis (sausio 9,16,23) šiais maršrutais važiavo 13 keleivių. Surinkta lygiai 44 litai. Nuvažiuoti 198 kilometrai, išleista kurui 100,79 lito, atlyginimams sumokėta 38,88 lito.

Darbo dienomis 16 valandą važiuoja autobusas į Gelvonus per Musninkus. Nuo sausio 4 iki 22 dienos juo pervežta lygiai 90 žmonių. Surinkta 315,12 lito. Bet nuvažiuota 990 kilometrų, vien tik kurui išleista 503,67 lito. Vairuotojams priskaičiuota 238,22 lito atlyginimo.

Net atlyginimui reikalingų pinigų (neskaičiuojant išlaidų kurui) nesurinkta važinėjant šeštadieniais per pietus į Juknonis, poilsio dienomis į Alionis per kolektyvinius sodus “Vasara”.

Tik dėl šių nuostolingų maršrutų vien per sausio mėnesį Autobusų parkas patyrė tūkstantį litų nuostolio (neskaičiuojant automobilių amortizacijos ir kitų būtinų išlaidų). Už bilietus surinkta 420 litų, o kurui ir vairuotojų atlyginimams išleista 1413,24 lito.

Štai tokia situacija. Kai reikia važiuoti, autobusais važiuoja 1-5 keleiviai. Rekordą pasiekė sausio 14,15 ir 22 dienomis į Gelvonus važiavę autobusai. Važiavo po 12 keleivių. Sausio 15 dieną už bilietus surinkta net… 49 litai 30 centų. Jei šiuos maršrutus panaikintų, kaipmat atsirastų būriai nepatenkintų žmonių.

Kyla abejonių – ar visada kalbame tiesą, ar neperdedame, nesureikšminame esamos problemos? Ar mokame ir norime pažvelgti giliau, ne tik iš “savo daržo”?

O gal vairuotojai iš tikrųjų neduoda bilietų? Bet ar kuris nors iš keleivių tam paprieštaravo, ar pakovojo?

Steponas Liktoravičius

Rajono Olimpinio festivalio svarsčių kilnojimo varžybose pirmąją vietą iškovojo Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos sportininkai.

Kovo 3 dieną į Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos sporto salę rinkosi stipriausi rajono mokiniai. Čia vyko rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, gimusių 1991 metais ir jaunesnių, Olimpinio festivalio svarsčių kilnojimo varžybos.

Šių varžybų iniciatorė ir pradininkė – Musninkų vidurinė mokykla.

Pasitvirtino praėjusiais metais pasakyti Musninkų vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojo Raimondo Petroko žodžiai, kad šios varžybos taps tradicinės. Šįmet varžybos vyko Širvintose, nes musninkiečių sporto salė yra remontuojama. Mokytojas tikisi, kad kitais metais į Musninkus suvažiuos dar didesnis būrys stipruolių, nes jaunuoliams ši sporto šaka yra labai patraukli.

Svarsčių kilnojimas – sporto šaka, kai įvairių svorio kategorijų sportininkai varžybose stengiasi viena arba abiem rankomis kuo daugiau kartų iškelti svarsčius. Šiose varžybose rungtyniaujama klasikiniuose – stūmimo ir rovimo – veiksmuose.

Stūmimas: du svarsčiai po 16 kg stumiami abiem rankom nuo krūtinės aukštyn. Laimi daugiausiai kartų išstūmęs stipruolis.

Rovimas: 16 kg svarstis raunamas viena, paskui kita ranka. Galutinis veiksmo rezultatas – abiejų rankų išrautų svarsčių skaičių suma dalinama iš dviejų. Rezultatas skaičiuojamas, kol svarstis neiškrenta iš rankos. Atliekant rovimo veiksmą ilsėtis galima, kai svarstis yra virš galvos.

Šįmet stipruolių geografija šiek tiek praplatėjo. Prie Musninkų vidurinės, Bagaslaviškio Igno Šeiniaus ir “Atžalyno” pagrindinių mokyklų bei Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stipruolių prisidėjo čiobiškiečiai. Apskritai varžybose dalyvavo per 50 sportininkų. Rungtyniauta net 8-iose svorio kategorijose, komandos sudėtis – 8 atletai ir komandos vadovas. Dalyvių skaičius vienoje svorio kategorijoje neribojamas. Vienam pratimui atlikti skirta 10 minučių.

Varžybų nugalėtojai ir prizininkai:

Iki 53 kg

I – Silvestras Minderis – Musninkai;

II – Emas Petrauskas – “Atžalynas”;

III – Edgaras Kuzinevičius – LSGG.

Iki 58 kg

I – Andrej Čurov – Musninkai;

II – Žilvinas Adomavičius – LSGG;

III – Česlovas Grabštavičius – Musninkai.

Iki 63 kg

I – Eligijus Vinciunas – LSGG;

II – Edgaras Čiburys  – Musninkai;

III – Rimantas Mančinskas – LSGG.

Iki  68 kg

I – Naidas Bartkevičius – Musninkai;

II – Algirdas Kalpas – Musninkai;

III – Tadas Žydelis – Musninkai.

Iki 73 kg

I – Nerijus Davidavičius – LSGG;

II – Mantas Bartkevičius – Musninkai;

III – Deivydas Valentavičius – Musninkai.

78 kg

I – Tomas Galinis – LSGG;

II – Robertas Šalkauskas – Musninkai;

III – Justinas Vasiliauskas – LSGG.

Iki 85 kg

I – Žilvinas Paulauskas – Musninkai;

II – Eimantas Butrimovičius – LSGG;

III – Marius Astikas – LSGG.

Per 85 kg

I – Arnoldas Urbonavičius – LSGG;

II – Erikas Orlauskas – LSGG;

III – Marius Čatrauskas – LSGG.

Įdomi kova dėl pirmos vietos svorio kategorijoje iki 73 kg vyko tarp musninkiečio Manto Bartkevičiaus ir širvintiškio Nerijaus Davidavičiaus. Dviejų svarsčių stūmimo rungtyje Mantas abu svarsčius išstūmė 102 kartus, o Nerijus – tik 50 kartų. Atrodė, kad nugalėtojas jau aiškus, nes antrame pratime už vieną svarsčio išrovimą skiriama tik pusė taško. Nerijus dešine ranka svarstį išrovė 120 kartų, kaire – net 123 kartus, o Mantas dešine – 70 kartų, kaire – 66 kartus. Taigi iš viso Nerijus surinko 1,5 taško daugiau ir savo svorio kategorijoje užėmė pirmąją vietą.

Įdomus faktas: varžybose dalyvavęs 121 kg sveriantis širvintiškis Arnoldas Urbonavičius treniruojasi pas stipriausią pasaulio žmogų Žydrūną Savicką…

Komandinėje įskaitoje nugalėjo Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos sportininkai. Atsilikę vos aštuoniais taškais, antri liko musninkiečiai. Treti – atžalyniečiai. Asmeninių varžybų prizininkai ir komandų vadovai buvo apdovanoti medaliais.

Varžybų rėmėjai: Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija ir jos prezidentas kūno kultūros mokytojas ekspertas Vytautas Deksnys, Musninkų vidurinė mokykla.

Remigijus Bonikatas

Anądien užsuko seniai matyta bičiulė. Gurkšnodamos arbatą aptarinėjam kas “dūšiai” ramybės neduoda.

- Ne per seniausiai netoli Poliklinikos mačiau nekasdienį vaizdą: grupelė Savivaldybės darbuotojų su vicemeru priešaky gramdė senosios Poliklinikos prieigas. Žiauriai nemėgstu tos “pokazuchos”,- pareiškia bičiulė.

- O kas čia blogo?- nesutinku. Kad tokios akcijos parodomosios, žinome jau nuo tada, kai Leninas “subotnike” rąstą panešėjo. Svarbiausia, kad tai vis tiek duoda naudos. Galų gale ne Savivaldybės klerkų darbas valyti šaligatvius ir kiemus. Bet padarė gražų gestą, nuvalė Poliklinikos prieigas. Ne vienas už tai bus dėkingas, nes ten amžina čiuožykla, tarsi ne ligoniai vaikščiotų, o čiuožėjai treniruotes rengtų.

- Gerai, dėl Poliklinikos tau pritariu,- sutinka pašnekovė.- Bet aš mačiau juos dirbančius prie buvusios Poliklinikos, ten, kur tie išliaupsinti socialiniai būstai. Argi ne pikta: milijonus išleido rekonstrukcijai, net kompiuterizuotą šilumos punktą įrengė. Pažiūrėk, anot spaudos, jie moka 4,5 Lt už kvadratinį metrą, o aš privatizuotam, bet nemodernizuotam bute ploju ko ne 8. Ir dar valdžia surengia talką jiems sniegą nukasti! Ar ne gražus vaizdas: vicemeras taką gramdo, o gyventojai pro langus stebi, kas čia vyksta. Nė vienas neišėjo padėti! Ar ne karališkas gyvenimas?

Pokalbis paskatino susimąstyti. Ne, ne apie minėtą namą. Ten juk nėra kiemo, o šalia esančiu keliuku vaikšto Poliklinikos pacientai bei Neįgaliųjų centro lankytojai, tad gyventojai nesijaučia įpareigoti jį prižiūrėti. Susimąsčiau apskritai apie socialinių būstų gyventojus, jų požiūrį į savo statusą, atsakomybę. Tik nesakykit, kad tai ne mano rūpestis, nes tai turi rūpėti visiems. Juk socialiniai būstai priklauso Savivaldybei, vadinasi, tam tikra prasme visiems mums. Kiek teko girdėti, dauguma socialinių būstų gyventojų yra prasiskolinę ir taip didina Savivaldybės skolas bei mažina jos galimybes įgyvendinti projektus, svarbius visai bendruomenei.

Teisė į socialinį būstą įgyjama įvairiai, net ir eilės jam gauti yra kelios. Bet tikrai nemažą dalį dabartinių tų būstų gyventojų sudaro tie, kurie tiesiog nepasirūpino (o gal nelabai ir norėjo rūpintis?) laiku privatizuoti turimą butą. Žinau ne vieną tokį atvejį, nepateisinu nerūpestingumo ir netoliaregiškumo, bet, turiu pripažinti, kad jų gyvenimas lengvesnis nei mūsų, gyvenančių nuosavuose butuose. Remontu jie nesirūpina, o jei pasirūpina, tai atleidžiami nuo nuomos mokesčio. Prasiskolino? Na ir kas? Buvo griežtų pareiškimų, kad skolininkai nebus toleruojami, bet, atrodo, žodžiai ir liko žodžiais. Ko gero, ir iškeldinti jų negalima, tik perkelti į prastesnį būstą. Štai neseniai teko išgirsti neįtikėtiną pasakojimą: užsidegus socialiniam būstui, jo gyventojas, tuo metu vakarojęs pas kaimyną, nesiteikė pakilti nuo stalo. Esą – kam, gaisrinė jau čia, gelbėti nelabai yra ką, kitą pastogę valdžia turės duoti, tad kam “plėšytis”. Išties, kitą būstą jis gavo, gyvens laimingai, jei tik vėl nesupleškins. Tokio abejingumo akivaizdoj piktintis, kad neapsišluoja kiemo ar nenusikasa sniego, net galvon neateina.

Nesu nusiteikusi prieš socialinius būstus ar jų gyventojus. Esu prieš abejingumą, niekinamą požiūrį į bendruomenę, aplinkinius, gyvenamąją vietą. Esu prieš nepagarbą kitiems, žinoma, taip pat ir sau. Sutikit – ne aplinka turi taikytis prie mūsų, o mes prie jos.

Janina Pukienė

Varnalėšų seniūnas Kastytis nustojo graužti šratinuką ir pažvelgė į seniūnijos patarėją jaunimo reikalais Budulį:

- Sakai, tikrai bus tiesioginiai seniūnų rinkimai?

- Žada, – linktelėjo Budulis ir pridūrė: – O kaip bus iš tiesų, vienam viešpačiui težinoma.

Kastytis pašoko nuo krėslo, pavaikščiojo po kabinetą, paskui sustojo prie lango.

- Gal ir į gerą, – atsigręžęs pratarė. – Rinkėjai mane myli, gerbia, taigi – balsuos už mane.

Budulis prunkštelėjo į kumštį:

- Aš taip neskubėčiau teigti, seniūne, – atsargiai pastebėjo.

Seniūnas vėl pavaikščiojo po kabinetą:

- Taip, taip, – pratarė. – Seniai matau, kad myli mane tik subinlaižos, o eiliniai rinkėjai nuo manęs kažkodėl nusigręžė.

- Ko čia stebėtis. Tauta niekada nemėgo išdavikų. Jei galėjai išduoti savus, tai dar lengviau išduotum svetimus.

Kastytis dėbtelėjo baltomis akimis į savo patarėją:

- Judas irgi išdavė, o tapo garsus. Ši išdavystė mane taip pat išgarsino Lietuvoje.

Budulis skėstelėjo rankomis. Seniūnas patylėjo, paskui pasidomėjo:

- Tai mane jau Varnalėšų Judu vadina?

Patarėjas nusuko kalbą:

- Palikime šią diskusiją geresniems laikams. Geriau pasakykite, ką darysite, jei vis dėlto bus tiesioginiai rinkimai?

- Dalyvausiu, – akimirksniu apsisprendė Kastytis. – Dar paminėsi mano žodį: nesvarbu, kiek kainuos, bet Vilę permesiu per petį.

Budulis suraukė nosį:

- O aš netikiu. Rinkėjų nuotaikos nedviprasmiškai leidžia suprasti: jei rinkimai vyktų šiandien, dauguma rinkėjų savo balsus atiduotų už Vilę. Ji – principinga, veikli, nesusitepusi.

- Man nėra jokių šansų?

- Nebent partiečių, kurie balsuotų už tave, būtų daugiau nei pusė visų rinkėjų.

Seniūnas šyptelėjo:

- Tai ko lauki? Bėk, agituok. Iki rinkimų dar metai, priimsim į savo partiją pusę seniūnijos, ir pergalė – kišenėje.

Budulis paniekinamai pažvelgė į Kastytį:

- Ne Stalino laikai, taigi varu į partiją nesuvarysi. Čia reikia kitokio priėjimo. Gera buvo sovietmečiu čigonams…

- Kuo čia dėti čigonai? – sukluso seniūnas.

- Turbūt žinai, kad sovietmečiu visi sostinės čigonai buvo įregistruoti vienu adresu – tame pat bute? Tai va, įregistravai visus šalies čigonus Varnalėšose, – ir jie seniūnu išsirinktų savo baroną. Galbūt – pirmą čigonų seniūną visame pasaulyje.

Kastytis suraukė nosį:

- Norėtum, kad į mano kėdę atsisėstų jų baronas?

- Ne, – nusijuokė Budulis. – Bet kas uždraustų čigonams balsuoti už tave? Aplankyk juos, pažadėk pašalpų, vienkartinių išmokų ir pan., įregistruok visus savo nebaigtame statyti name. Koks jiems skirtumas, kur ta registracija, juk gyventi galima ir kitu adresu, po senovei.

- Tai aš tarsi jų baronu pasidaryčiau? – nauja idėja susidomėjo Kastytis.

- Tai jau taip.

- O nereikia apsipjaustyti, kad taptum čigonu? – staiga susirūpino seniūnas.

Patarėjas gūžtelėjo pečiais. Kastytis pasikrapštė pakaušį, paskui numojo ranka:

- Mat jį galai! Jei ką, galima būtų ir apsipjaustyti…

-gb-

Per šias dienas Širvintų rajono policijos komisariate išblaivėjo 6 asmenys: pirmadienį į kamerą uždarytas rajono gyventojas A.G. neblaivus šlitinėjo Policijos komisariate, o širvintiškis J.Z. – neblaivus triukšmavo namuose; trečiadienį iš viešųjų vietų išblaivėti buvo pristatyti keturio asmenys: rajono gyventojai R.L. ir A.J. neblaivūs necenzūriniais žodžiais plūdo policijos pareigūnus, o rajono gyventojas A.R. ir miesto gyventojas R.G. neblaivūs Širvintose, Vilniaus gatvėje, spardė šiukšlių dėžę.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 19 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų.

Antradienį Komisariate užregistruotas rajono gyventojo V.Š. skundas, kad apvogtas jo gyvenamasis namas. Žala – 600 litų.

Mūsų žiniomis, greičiausiai suvestinėse kalbama apie atvejį, kai į namus grįžęs Grigaliūnų kaimo gyventojas ne tik rado išlaužtas duris ir pasigedo dujų baliono bei viryklės metalinio viršaus, bet ir pastebėjo, kad išvartyti baldai, sudaužyti keli televizoriai.

Trečiadienį policija užregistravo A.G. skundą, kad kovo 2-ąją, apie 15 val, P.Š., grasindamas susidoroti, iš jo atėmė 60 litų bei mobiliojo ryšio telefoną “Samsung X650″, kurio vertė – 150 litų.

Kovo 3-iosios popietę policija, gavusi informacijos, patikrino širvintiškės J. M. namus ir rado bei paėmė 80 pakelių cigarečių “Saint George Light” su Rusijos Federacijos pavyzdžio banderolėmis bei 0,2 litro butelį su etikete “Stumbro Starka”, kuriame yra skysčio, turinčio specifinį alkoholio kvapą. Pradėtos administracinės teisės pažeidimų bylos.

Pirmadienio rytą Širvintų seniūnijoje rastas J.U. kūnas.

“Širvintų krašto” informacija

Iki gegužės mėnesio Širvintų rajono taryba turėtų patvirtinti naująjį apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (apie 3 Lt per mėnesį), o tada "gyvatukų" mokestis vasarą nesikeistų ir nereikėtų mokėti už nesąžiningus kaimynus.

Dienos tema

Praėjusių metų rudenį UAB “Širvintų šiluma” buvo parengusi projektą, pagal kurį rajono taryba turėjo įvesti naują mokestį už karšto vandens skaitiklių aptarnavimą: keitimą, patikrą ir priežiūrą. Pasak UAB “Širvintų šiluma” vadovo Sigito Jozonio, jis neturėjo būti didelis – tik 3-4 litai per mėnesį. Mokestis nebuvo įvestas, nes rajono tarybos nariams niekas iš specialistų taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl tai daroma, kas dėl to keisis?

“Širvintų kraštas” po šio įvykio kalbino “Širvintų šilumos” specialistus, aiškinosi situaciją, bet taip pat nieko gero neišsiaiškino. Visi, įskaičiuojant ir patį direktorių, atkakliai tvirtino, kad tai tėra tik grynas formalumas, kad dėl tokio sprendimo niekas nepasikeistų, o surinktos lėšos būtų naudojamos skaitikliams keisti, jiems metronomiškai tikrinti. Energetikos ministerijos raginimas gyventojams pasirinkti vieną iš trijų galimų karšto vandens tiekimo būdų, esą taip pat tik pučiamas muilo burbulas, nes Širvintose ši problema jau yra išspręsta – karštą vandenį gamina ir tiekia UAB “Širvintų šiluma”, kuriai gyventojai moka mokesčius, o ši už suvartotą šaltą vandenį, reikalingą karšto vandens gamybai, atsiskaito su UAB “Širvintų vandenys”.

Pasak tuomet kalbėjusių šilumininkų, po skaitiklių mokesčio įvedimo tikrai nesikeistų apmokėjimo už karštą vandenį tvarka: vasarą esą mokestis taip pat būtų skaičiuojamas pagal viso daugiabučio namo šilumos skaitiklio rodmenis, šilumos energiją, likusią nuo deklaruojamo karšto vandens kiekio, išdalijant butams vienodai (”gyvatukų” mokestis). Taip kuriam nors gyventojui nesumokėjus už karštą vandenį, už jį tą mėnesį turi sumokėti lygiomis dalimis kiti. Kai nesąžiningasis gyventojas pavėluotai sumoka už karštą vandenį, jo įmoka atseit atimama, ir kitiems tą mėnesį reikia mokėti mažiau. Taigi per keletą mėnesių mokesčiai esą išsilygina,ir niekas nebūna nuskriaustas.

Nepaisant tokio, atrodo, logiško aiškinimo, gyventojai įžvelgė didelę neteisybę, galimą skriaudą (kas vėliau patikrins, ar tie skolininkų vėliau sumokėti mokesčiai būna atimami, ar ne?).

Praėjusią savaitę Energetikos ministerija paviešino tikrą sensaciją: Lietuvos daugiabučių namų gyventojai, mokėdami pagal šią tvarką, už karštą vandenį per metus šilumos įmonėms permoka 33 milijonus litų, ir žmoniška kalba paaiškino, kuriam tikslui raginama iki gegužės mėnesio įvesti naują karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestį.

Pasirodo, kad Širvintose, kuriose karšto vandens tiekimu ir gamyba užsiima vienintelė UAB “Širvintų šiluma”, įvedus naująjį mokestį, daug kas iš principo turėtų pasikeisti. Gyventojai dėl to tikrai nenukentėtų, o labai išloštų.

Būtent. Energetikos ministerija cituoja Šilumos ūkio įstatymą, kuriame parašyta, kad tuo atveju, kai karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo, su juo atsiskaitoma pagal bute įrengto karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis, plius pastovus “gyvatuko” mokestis, plius apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis.

Energetikos ministerija pažymi, kad karšto vandens tiekėjo mokestis už naujų skaitiklių priežiūrą yra nuo kelių iki keliolikos kartų mažesnis, nei gyventojai dabar permoka vasarą mokėdami už “gyvatuką”. Vadinamasis “gyvatuko” mokestis būtų pastovaus dydžio, kurį nustatytų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Taigi įvedus karšto vandens skaitiklių priežiūros mokestį, už skaitiklių rodmenis būtų atsakingi patys šilumininkai, o ne gyventojai. Galimi bendro namo skaitiklio ir visų butų skaitiklių rodmenų sumos neatitikimai būtų ne gyventojų, o pačių karšto vandens tiekėjų reikalas. Tik jie, o ne patys gyventojai turėtų kovoti su nesąžiningaisiais karšto vandens vartotojais.

Ar ne tokios teisybės siekė ir siekia Širvintų daugiabučių namų gyventojai? Darosi suprantama, kodėl UAB “Širvintų šiluma” vadovai šią paprastą tiesą slėpė ir tebeslepia, neskuba tartis su gyventojais dėl naujos atsiskaitymo už karštą vandenį tvarkos. Tikriausiai tikimasi, kad niekas nieko nesužinos, nesigilins, ir vėl bus galima elgtis taip, kaip pernai ar užpernai, kai už “gyvatukus” vasaromis mokėjome rekordines sumas.

Ministerija praneša, kad Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Anykščių, Kaišiadorių ir kitų miestų šilumos tiekimo įmonės jau įvedė skaitiklių aptarnavimo mokestį. Šios įmonės nupirko karšto vandens apskaitos prietaisus, juos įrengė gyventojų butuose bei atliko metrologines patikras. Todėl problemų dėl karšto vandens tiekimo, jo apskaitos ir mokesčių už “gyvatuką” šių įmonių aptarnaujamuose daugiabučiuose nėra.

Kada taip bus ir Širvintose?

Steponas Liktoravičius

Tarp Kielių ir Žindulių įsikūręs Kantrimiškio kaimas. Kaimas turi seną ir garbingą istoriją, kuri aprašyta net prestižinėje knygoje “Širvintos”, išleistoje už Savivaldybės biudžeto lėšas. Kantrimiškyje ilgą laiką gyveno Širvintų rajono garbės pilietis, rašytojas ir literatūros tyrinėtojas, politikas, Vorkutos politinis kalinys amžiną atilsį Viktoras Alekna, kuriam šį kovą būtų sukakę 95 metai.

Kantrimiškis yra tik per kilometrą ar du nuo tos vietos, kurioje jau pradėta statyti Dujų perpumpavimo stotis, dėl kurios statybos virė labai daug aistrų. Netoliese gyvenantiems žmonėms buvo pažadėti “aukso kalnai”: nauji asfaltuoti keliai, plastikiniai langai nuosavuose namuose, kitokios privilegijos. Jauniūniškiai, gyvenantys arba turintys žemės apsauginėje dujų perpumpavimo stoties zonoje, kalbama, vis dėlto išsikovojo po 4-15 tūkstančių litų kompensacijos, o šioje Graužių miško pusėje gyvenantys žinduliškiai, pablendiškiai, kantrimiškiečiai ar puoriškiai – tikrai nieko.

Ypač įdomi Kantrimiškio kaimo gyventojų: M. Rutkausko gausios šeimos, J. Vaitkevičiaus, J. Kurncevičienės, H. Oršausko situacija. Tie žmonės neturi ne tik asfalto, bet ir paprasčiausio žvyruoto keliuko. Vasarą eina ir važiuoja per laukus pramindytu šunkeliu, o žiemą netenka ir jo, nes niekas niekada jo nevalo. Ši snieginga žiema dar labiau paaštrino padėtį. Pakalnėje esantį šunkelį taip užpustė, kad net vėlyvą pavasarį sniegui nutirpus juo per purvą nebus galima dar ilgai išvažiuoti.

H. Oršauskas pasakoja, kad šią žiemą negalėjo parduoti užaugintos kiaulės, nes negalėjo atvažiuoti gyvulių supirkėjai, bandė važiuoti Puorių link pasikinkęs arkliuką – nieko neišėjo. Sako, įbrido arklys į pusnį, pašokinėjo vietoje – teko nukinkyti ir nuvesti atgal į tvartą. Vasaromis kantrimiškiečiai parduoda pieną ir prisiduria prie pašalpų, pensijų po keletą litų. Žiemą to daryti neturi galimybės, vos be bidonėlių pramintu takeliu iki parduotuvės nubrenda. Neseniai vienai kaimo gyventojai reikėjo skubios medikų pagalbos. Greitoji negalėjo privažiuoti, grįžo atgal. Felčeriai, sako, viso kilometro pusnimis nebrido. Gerai, kad žmogus nemirė, Dievui ir kaimynams padedant “išsikapstė”. Ir visa tai vyksta tik už šešių kilometro nuo rajono centro. Negi negalima nors sniego nuo to šunkelio nustumti, kad bent jau viduržiemį, kol dar žemė įšalusi, visas kaimas nebūtų atskirtas nuo pasaulio?

Galėčiau išvardyti ne vieną platų žvyrkelį, nutiestą jau Nepriklausomybės metais į vienintelio ten gyvenančio ūkininko sodybą arba net ten, kur niekas negyvena – svarbu, kad netoliese koks nors įtakingas turtuolis turi vasaros vilą prie ežero ar upės. O čia be jokio keliuko paliktas visas garbingos istorijos kaimas Širvintų pašonėje, ir niekas dėl to nesuka galvos. Valdžios keičiasi, kiekviena žada vis geresnį žmonių gyvenimą, o praktiškai, viskas – tik į bloga.

Steponas Liktoravičius

- Anūkė bandė aiškintis policijoje, norėjo parašyti skundą, tačiau pareigūnai paaiškino, kad to daryti neverta. Girdi, nėra nusikaltimo sudėties. Anūkė mano, kad tai – pati tikriausia asmens duomenų vagystė, – teigė skaitytoja Valda ir pridūrė, kad tokių skambučių pastaruoju metu padaugėjo.

Širvintų rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Mindaugas Mickonis sakė, kad policija iš tiesų yra sulaukusi signalo apie bandymą telefonu sužinoti asmens duomenis. Tiesa, skambinusysis teiravosi paso duomenų – numerio, išdavimo datos. Pareigūnas neatmetė, kad tokia informacija gali dominti nusikaltėlius, tačiau teigė kol kas negalintis tvirtai pasakyti, kam būtų naudojami sužinoti asmens duomenys.

Praėjusią savaitę spaudoje sumirgėjo pranešimai, kad viename Šiaulių pašto skyrių buvo sulaikytas asmuo, kuris svetimu vardu norėjo gauti vartojamąją paskolą. Kėdainių rajono gyventojas pateikė meistriškai padirbtą naujojo pavyzdžio asmens tapatybės kortelę su įmontuota mikroschema. Kortelėje, išskyrus nuotrauką ir parašą, pateikti tikri Lietuvoje gyvenančio asmens duomenys. Per pastaruosius porą mėnesių sukčiai, pasinaudoję netikromis asmens tapatybės kortelėmis, iš tokias paskolas teikiančios bendrovės “General Financing” pagrobė 11 paskolų.

Gal skambinę asmenys turėjo panašių tikslų, t. y. – sužinoti asmens kodą?

- Šiandien sužinoti dažno žmogaus pavardę, vardą, gyvenamosios vietos adresą nėra didelio vargo, kadangi tai viešai skelbiama telefonų knygose, visiems prieinamose interneto duomenų bazėse. Norinčiam apsimesti kuo kitu tereikia išsiaiškinti asmens duomenis, t. y. asmens kodą, paso ar asmens tapatybės kortelės numerį, išdavimo, galiojimo datą. Su tokiais duomenimis asmens dokumentas atrodo lyg tikras, – sakė Mindaugas Mickonis.

Jis patarė NIEKAM TELEFONU NETEIKTI JOKIŲ ASMENS DUOMENŲ.

- Žmonės turėtų suprasti, kad tie, kam privalu žinoti tokius duomenis, įstatymų nustatyta tvarka ir taip turi teisę naudotis egzistuojančiomis asmenų registro bei kitomis duomenų bazėmis. Taigi lizingu prekiaujančios įmonės, bankai, telekomunikacijos ar draudimo bendrovės, policija bei pan. nustatyta tvarka gali pačios susižinoti tokius asmens duomenis. Jeigu skambinantis asmuo pageidauja tai sužinoti iš paties žmogaus, reiškia tik viena, – JIS ŠIŲ DALYKŲ NEGALI SUŽINOTI TEISĖTAI, – sakė pareigūnas.

Jis suabejojo, kad taip galėtų elgtis telekomunikacijų bendrovė, juo labiau – keisdama pokalbių planus, kadangi asmens duomenys bendrovei jau yra žinomi nuo pirmosios sutarties sudarymo momento.

“Omnitel” Ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė “Širvintų kraštą” patikino, kad bendrovės atstovai tikrai neskambina klausdami vartotojų asmens kodo. Bet kokiais panašiais atvejais, jei vartotojai suabejoja sulaukę skambučio neva iš “Omnitel” atstovų, jie prašomi pasiskambinti į “Omnitel” klientų aptarnavimo centrą trumpuoju numeriu 1533 (skambučio kaina – 0,99 Lt), parašyti el. paštu info@omnitel.net , interneto svetainėje www.omnitel.lt užpildyti užklausą arba populiariausiuose interneto portaluose įdėtuose “Omnitel” virtualiose reklamjuostėse pasitarti su “Omnitel” konsultantais.

Prevencijos poskyrio viršininkas Mindaugas Mickonis atkreipė dėmesį, kad šalies policijos veiklos praktikoje jau pasitaikė atvejų, kai asmens duomenų siekta sužinoti tam, kad duomenų bazėse būtų išsiaiškinama, kokiu įregistruotu turtu disponuoja asmenys, ar jie turi teisėtų paveldėtojų. Žinant asmens kodą ir turint galimybę naudotis duomenų bazėmis, galima nesunkiai išsiaiškinti, ar dominančioje vietoje gyvenantis žmogus turi kitus asmenis dominančio turto, kiek jo yra, kurioje vietoje, ar yra artimųjų, kas jie tokie. Taigi nesąžiningai duomenų bazėmis besinaudojantys asmenys gali turėti labai klastingų tikslų ar slapta bendrininkauti su nusikaltėliais, nekilnojamojo turto vertelgomis. Paskui stebimės, iš kur telefoniniai sukčiai žino artimųjų vardus, jų gyvenamąsias vietas.

Mindaugas Mickonis atkreipė dėmesį, kad pats bandymas telefonu išgauti asmens duomenis nėra nusižengimas, kadangi tokius duomenis asmuo vis dėlto pateikia savo valia. Šiuo metu administracine tvarka gali būti baudžiama tik už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą ir neteisėtą asmens dokumentų paėmimą. Reglamentuojant neteisėto duomenų rinkimo faktą, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214(15) straipsnis daro išlygą, kad tai netaikoma asmens duomenims.

Gintaras Bielskis