Kasmet prieš rugsėjo 1-ąją Družų kaimo bendruomenė gražiai pasveikindavo vietos pradinės mokyklos bendruomenę. Ar šiemet bus ką sveikinti, priklausys ir nuo politikų nuostatos.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta darbo grupė Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrajam planui parengti. Darbo grupė užduotį atliko ir pateikė pertvarkos planą tvirtinti Savivaldybės tarybai. Apie planą plačiai diskutuota jungtiniame komitetų posėdyje sausio 19 dieną bei tarybos posėdyje sausio 24-ąją.

Apie mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą

Įvadinėje plano dalyje teigiama, jog jo paskirtis – užtikrinti visiems Širvintų rajono savivaldybės bendruomenės nariams privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę. Plane išsamiai aptarta rajono švietimo būklės analizė ir prognozės. Demografinė situacija rodo, kad mokinių skaičius Širvintų rajono savivaldybėje ir toliau mažės. Planuojama, kad nuo 2 109 mokinių 2011 metais sumažės iki 1 826 mokinių 2015 metų rugsėjo 1 dieną (283 mokiniais mažiau).

Rajone, mažėjant mokyklinio amžiaus vaikų, keičiasi mokyklų dydis. 2011-2012 mokslo metais Savivaldybės teritorijoje yra 11 bendrojo ugdymo mokyklų, iš jų mieste: 1 pradinė, 1 progimnazija, 1 gimnazija; kaimo vietovėje: 6 pagrindinės, 1 gimnazija, 1 vidurinė ir 5 pradinio ugdymo skyriai (Medžiukų, Kernavės, Družų, Juodiškių, Kiauklių). Per 2006-2010 metus Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokinių sumažėjo 653 (21,6 proc.) mokiniais. Daugiausia mokinių sumažėjo pagrindinėse mokyklose (278 mokiniais, 22,7 proc.) ir gimnazijose (245 mokiniais, 31,2 proc.).

Per paskutinius 7 metus rajone įsteigta (!) 1 pradinė mokykla; 2 vidurinės mokyklos, akreditavus vidurinio ugdymo programą, pertvarkytos į gimnazijas; 2 pagrindinės mokyklos reorganizuotos į pradinio ugdymo skyrius; 3 kaimo darželiai reorganizuoti į ikimokyklinio ugdymo skyrius; likviduoti Anciūnų, Kielių, Liukonių, Lapelių, Šiaulių, Viesų, Vileikiškių pradinio ugdymo skyriai. Mokinių mažėjimas susijęs su demografiniais pokyčiais ir gyventojų emigracija.

Plane pastebėta, jog mokinių skaičiaus mažėjimas pareikalaus mažinti mokyklos direktorių pavaduotojų, pagalbos mokiniui specialistų ir bibliotekininkų pareigybių skaičių. Kartu dalies mokyklų mokiniams mažės galimybė gauti psichologinę, specialiąją pedagoginę pagalbą ir naudotis biblioteka. Mažės ir mokytojų skaičius mokyklose.

Plane, pateiktame tarybai tvirtinti, aptarti švietimo būklės privalumai ir trūkumai, numatyti mokyklų tinklo pertvarkos prioritetai, nurodytas mokyklų tinklo pertvarkos strateginis tikslas. Bus siekiama sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už valstybės skiriamas mokinio krepšelio lėšas. Siekiant įgyvendinti numatytą tikslą ir uždavinius, mokyklų tinklo pertvarka bus vykdoma pagal šias principines nuostatas: mokykla, skyrius reorganizuojamas, jei 1-4 klasėse lieka mažiau negu 8 mokiniai. Mokyklos bus uždaromos, jei patalpos neatitinka higienos normų, yra patogus ir saugus susisiekimas su didesnėmis mokyklomis. Jei trūksta pagal mokinio krepšelio metodiką skiriamų lėšų ugdymo reikmėms, mokykla taip pat bus reorganizuojama.

Mokyklų tinklo plane išsamiai aptartas socialinio ir ekonominio pertvarkos poveikio vertinimas. Nurodyti 7 teigiami ir 9 neigiami pertvarkos dalykai. Puiku, jog po pertvarkos pagerės mokinių mokymosi motyvacija, ugdymo kokybė, mokinius mokys aukštesnės kvalifikacijos mokytojai, nebus jungtinių klasių, mažės išlaidos mokyklų aplinkai finansuoti. Deja, nebus išvengta ir neigiamų dalykų: daliai mokinių padidės atstumas iki mokyklos, pailgės kelionės laikas, bus adaptacijos problemų, padidės Savivaldybės biudžeto išlaidos mokinių vežiojimui, iškils pastatų tolesnio naudojimo problema, padaugės mokytojų bedarbių.

Dėmesio verti skaičiai

Mokinių skaičiaus projektas rodo, jog pačios didžiausios rajono ir miesto mokyklos 2015-2016 mokslo metais bus Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija (413 mokinių), „Atžalyno“ progimnazija (317 mokinių), Širvintų pradinė mokykla (311 mokinių), Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija (214) ir Gelvonų vidurinė mokykla (120). Kitose rajono mokyklose mokinių skaičius nesieks nė šimto.

Pateiktame projekte matyti, jog mokinių skaičius po ketverių metų bus didesnis Alionių (66), Barskūnų (73) ir Čiobiškio (73) pagrindinėse mokyklose bei Juodiškių (12) pradinio ugdymo skyriuje. Nežymus pirmokų skaičiaus didėjimas po ketverių metų numatomas Alionyse, Bagaslaviškyje ir Barskūnuose. Jungtinių klasių 2015-2016 mokslo metais neišvengs nė viena kaimo pagrindinė mokykla.

Į mokyklą dabar vežiojami 893 rajono mokiniai, iš mokyklos – 902. Geltonaisiais autobusais į pamokas atvyksta 610 mokinių, namo grįžta 690. Širvintų AP autobusai į mokyklą veža 233 vaikus, namo parveža 192. Privačiu transportu atvyksta 45 mokiniai, namo grįžta 20 rajono mokinių. 5 vaikus į mokyklą veža Ukmergės AP autobusas.

Ar Gelvonuose bus gimnazija?

Sausio 19 dieną vykusiame jungtiniame komitetų posėdyje pagyrų sulaukė Gelvonų vidurinė mokykla. Mokykla, vykdanti vidurinio ugdymo programą, geba pritraukti daug mokinių ne tik iš aplinkinių kaimų, bet ir iš kaimyninio Ukmergės rajono. Tarybos narių teigimu, tėvams vaikus leisti į vieną vidurinę mokyklą (nesiblaškant kas kelerius metus po kelias) yra patogiau ir saugiau.
Širvintų rajono bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plane numatyta, jog 2015 metų rugpjūčio 31 dieną Gelvonų vidurinė mokykla turėtų tapti Gelvonų gimnazija, vykdančia ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, akredituotas vidurinio ugdymo, suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

Teigiamas sprendimas tapti gimnazija bus priimtas tik tuomet, jei 11-ose klasėse bus teisės aktuose nustatytas mokinių skaičius. Pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Reginos Jagminienės, tas skaičius turėtų būti 20 mokinių. Vedėja neatmetė galimybės, jog skaičius gali ir pasikeisti, aišku, ne į gelvoniškiams palankią pusę.

Ar Gelvonuose bus gimnazija, parodys laikas.

Opozicija nepritarė mokyklų Kiaukliuose ir Družuose uždarymui

Sausio 24 dieną vykusiame rajono tarybos posėdyje buvo svarstoma dėl Kiauklių ir Družų pradinio ugdymo skyrių uždarymo nuo 2012 metų rugsėjo 1 dienos.

Aiškinamajame rašte dėl Zibalų pagrindinės mokyklos struktūros pertvarkos projekto teigiama, jog 2011 metų lapkričio 22 dieną Kiauklių kaimo bendruomenės susirinkime buvo aptartos Kiauklių pradinio ugdymo skyriaus perspektyvos iki 2015 metų. Susirinkimo metu nutarta: esant mažam mokinių skaičiui, skyriuje nutraukti ugdymo procesą ir vėl jį atnaujinti, kai bus pakankamas mokinių skaičius. Tame pačiame rašte pažymėta, jog šių metų sausio 10 dieną vyko dar vienas bendruomenės susirinkimas, kuriame dalyvavo ir rajono vadovai. Buvo manančių, jog vaikų padaugės, tad priimtas sprendimas laukti liepos 1 dienos. Jeigu tądien bus užregistruoti mažiau negu 5 mokinių tėvų prašymai, tai nuo rugsėjo 1 dienos ugdymo procesas Kiauklių pradinio ugdymo skyriuje bus nutraukiamas.

Panašiai teigiama ir kitame rašte dėl Širvintų pradinės mokyklos struktūros pertvarkos. Jame numatyta Družų pradinio ugdymo skyriaus veiklą nutraukti dėl nepakankamo mokinių skaičiaus. Tam pritarianti ir į gruodžio 5 dieną vykusį susirinkimą atvykusi kaimo bendruomenė.

Tarybos posėdyje, pristačius šiuos sprendimų projektus, kilo diskusijos. Opozicijos atstovai pateikė argumentų, jog uždaryti kaimo mokyklas skubėti neverta. Nė viena jauna šeima nenorės kurtis kaime, jeigu jame nebus jokio kultūros ir švietimo židinio. Tam pritarė netgi dalis valdančiosios daugumos ir sprendimas dėl Kiauklių ir Družų pradinio ugdymo skyrių uždarymo nebuvo priimtas.

Per Lietuvą vis dar teberieda mokyklų reformos vežimas, kurios pagrindinė intencija – taupymas ir išsilavinimo kokybės gerinimas. Net keista, kad Širvintų rajone reformos vežimas, per keletą metų gerokai įsibėgėjęs, šįkart pakrypo ant šono ir stabtelėjo. Mokyklos Kiaukliuose ir Družuose išsaugotos. Tik ar ilgam? Ir mažėjantis gimstamumas, ir emigracija kiša koją. Jau ne viena mokykla atsidūrė ant išgyvenimo ribos. Perspektyvos liūdnos. Tėvai išsiveža vaikus į užsienį, kuriasi ten, kur yra darbo ir visos socialinės garantijos.

Romas Zibalas

druzai.lt nuotrauka

Kaip informavo Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėja Živilė Šalkauskienė, 2011 metų gruodžio 15-ąją įsigaliojęs Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato, kad, nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, ikiteisminio tyrimo teisėjas ne vėliau kaip per 48 valandas skiria smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones: įpareigojimą smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu, arba įpareigojimą smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Ikiteisminio tyrimo teisėja per sausį įpareigojimus skyrė visiems keturiems asmenims. Visi – vyrai, neblaivūs smurtavę namuose. Trys iš jų smurtą naudojo prieš sutuoktinę, vienas – prieš motiną. Visais atvejais nukentėjusiosioms buvo sukeltas fizinis skausmas.

„Visiems keturiems smurtautojams ikiteisminio tyrimo teisėja skyrė įpareigojimus laikinai, iki bylos nagrinėjimo pabaigos, išsikelti iš gyvenamosios vietos,“ – pranešime spaudai rašo Živilė Šalkauskienė.

Iki ketvirtadienio buvo paskelbti du nuosprendžiai.

Vienam smurtautojų teismas paskyrė laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo ir pradėti dirbti, po nuosprendžio priėmimo ir per visą bausmės atlikimo laiką – laikinai išsikelti iš savo gyvenamosios vietos.

Kitam smurtautojui skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį per du mėnesius pradėti gydytis nuo alkoholizmo, bei uždrausta vieną mėnesį prisiartinti prie nukentėjusiosios, šį laikotarpį smurtautojas įpareigotas gyventi nuo jos skyrium.

Dar dviem smurtautojams nuosprendžiai buvo paskelbti ketvirtadienį.

Galimas dalykas, minėtasis T.L. tarp visų teisiamųjų yra labiausiai įsimintina asmenybė. Tikėtina, kad jau dabar jis yra pastaraisiais metais vienas dažniausiai baudžiamų, jei ne daugiausia kartų administracine tvarka nubaustas rajono gyventojas, taigi apie jį galima būtų pasakyti daugiau. Vien tik pernai teisme jam buvo paskelbtos keturios administracinės nuobaudos, dvi jų – už girto pasirodymą viešoje vietoje. Abu kartus jo prasižengimai traktuoti kaip veiksmai, padaryti asmens, kuriam du kartus per vienerius metus jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose. Už tai numatyta bauda nuo 150 iki 300 litų arba administracinis areštas iki 30 parų.

Pareigūnams ne taip paprasta suskaičiuoti, kiek apskritai kartų jis buvo pristatytas į policiją iš namų neblaivus, kadangi ne visais atvejais už jo pažeidimus grėsė administracinė atsakomybė.

Tačiau 2012-ieji metai barskūniškiui prasidėjo nekaip. Nors sausio 9-osios „pavėžinimas“ iš namų į policiją jam iš pradžių galbūt pasirodė kaip dar vienas tarp jau buvusių dešimčių panašių atvejų, šįkart buvo kitaip. Kadangi policija gavo jo sutuoktinės M.L. skundą, kad T.L. prieš ją smurtavo kieme, jis buvo išvežtas į Ukmergės areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje.

Viešosios policijos skyriaus viršininkas Erikas Ščajevas vis dėlto mano, kad T.L. problema yra ne jo vieno, o tos šeimos elgesio problema. Beje, tokie atvejai dažni šiandien visoje šalyje, o pasikartojančios detalės pareigūnams gerai žinomos ir dažnai – jau nuspėjamos. Anot policijos pareigūno, dažna konfliktų Barskūnuose priešistorė yra tokia: sutuoktinė girdo vyrą, kad šis atliktų kokius nors ūkio darbus, nevengia išgėrinėti kartu, o kilus konfliktams – kviečia policiją.

Teismui nustačius apribojimą lankytis namuose, T.L. laiką leisdavo greta esančioje tėvams priklausiusioje sodyboje, tačiau sausio 28 dieną girtas vis dėlto atėjo į savo namus ir sukėlė triukšmą. Buvo iškviesta policija. Atrodo, konfliktas kilo po to, kai T.L. paprašė alaus, jo negavo ir už plaukų išvilko žmoną į kiemą eilinį kartą „paauklėti“. Įdomiausia, kad pareigūnams atvykus, nukentėjusioji M.L. su jais nebendravo, nors paskui skundą ir parašė.

Policijos tyrėjas Gintaras Gasparavičius neslepia, kad barskūniškių šeima buvo probleminė dar iki tol, kai jis pradėjo eiti Jauniūnų seniūnijos apylinkės inspektoriaus pareigas. Dažniausiai L. šeimoje konfliktai kildavo po bendrų išgertuvių, dėl kurių ypač kenčia jų nepilnamečiai vaikai. Už netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu T.L. taip pat yra taikytos administracinės nuobaudos, o Širvintų rajono apylinkės teismas kai kurias jam skirtas administracines nuobaudas vėliau yra net pakeitęs į administracinį areštą.

Policijos seniai nebestebina, kad M.L. savo vyrui pretenzijų turi tik tada, kai nėra neatidėliotinų ūkio darbų. Prašymų „nubausti, kai suskaldys malkas“ ar „išvežti parų“ tik tada, kai ką nors nudirbs namuose, pareigūnai yra girdėję ne kartą. Netgi dabar, pradėjus ikiteisminį tyrimą, M.L. neva susigriebė, kad prieš vyrą taikomos sankcijos gali neigiamai atsiliepti ūkio darbams. Beje, M.L. kartą buvo nubausta už tai, kad norėjo melagingai apkaltinti vyrą ją sumušus.

Nors T.L. elgesys yra netoleruotinas, kalbama, kad nemažai vietos gyventojų į T.L. šėliones namuose ar kaime vis dėlto žiūri atlaidžiai ar su užuojauta ir sutinka, jog dėl vyro netinkamo elgesio didelė kaltės dalis tenka pačiai M.L.

Gintaras Gasparavičius pastebi, kad dėl T.L. problemų kyla tik tada, kai šis būna neblaivus. Bėda ta, kad geria ir išgeria jis, kaip yra teigęs pareigūnams, – nemažai: T.L. ne kartą yra prasitaręs, kad, sakykime, iki konflikto išgėrė 4 ar 5 „bambalius“, t. y. – kone kibirą (!) stipraus alaus.

Šiandien, kai paskelbtas nuosprendis T.L., vis dėlto niekas negarantuoja, kad „barskūniada“ tuo ir pasibaigs. Jei M.L. ir toliau sutuoktiniui už darbą namuose atsilygins „bambaliais“, nuo konfliktų neišgelbės jokie apribojimai gyventi skyriumi ar išsikelti kitur. Ką jau kalbėti apie įpareigojimą gydytis. Apylinkės inspektoriaus žiniomis, T.L. kartą jau bandė gydytis, tačiau po kelių dienų iš medicinos įstaigos jį pasiėmė pati sutuoktinė – mat namuose prireikė darbo rankų…

Gintaras Bielskis

Ar šios eglutės prie konteinerių Upelio gatvėje gulės iki pavasario?

“Ecoservice” vadovai džiaugiasi, kad akcijos „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ metu šiemet surinktas rekordinis kiekis nebereikalingų eglučių. 12-os Lietuvos miestų gyventojai po švenčių į specialius konteinerius sunešė 700 kubinių metrų medelių, iš kurių esą bus pagaminta ekologiško biokuro. Skaičiuojama, kad iš 700 kubinių metrų eglučių bus pagaminta apie 70 kietmetrių biokuro, iš kurio bus gauta apie 130 tūkst. kilovatų šilumos energijos.

Akcija vyko ir Širvintose. Tam tikrose vietose stovėjo specialūs konteineriai. Tačiau, pavyzdžiui, Upelio gatvėje priešais garažų bendriją stovėjęs konteineris buvo apytuštis. Mikrorajono gyventojai paprasčiausiai nesivargino – nebereikalingas eglutes išmetė prie netoliese jų namų esančių buitinių atliekų konteinerių. O greičiausiai ir nežinojo, kad kažkur pastatyti specialūs – tik eglutėms išmesti skirti…

Apskritai beveik prie visų mieste esančių buitinių atliekų konteinerių dar ir dabar tebesimėto po keletą ar keliolika kalėdinių eglučių. Kas ir kada jas surinks, kur išveš? Ir vėlgi priekaištauti vien tik gyventojams būtų neprotinga. Kasmet besikartojanti situacija liudija, kad toli gražu ne viskas ir atliekų tvarkytojų gerai apgalvota gyventojų patogumo labui.

“Širvintų krašto” replika

„Širvintų krašto“ žiniomis, mažametė jau ne pirmą kartą kelia rūpesčių ir artimiesiems, ir policijai. Esame rašę, kad ji iš mokyklos autobusu į namus negrįžo 2011 metų rudenį. Kitą dieną policija mergaitę rado pramogaujančią Širvintų bibliotekoje. Paaiškėjo, kad po pamokų mažametė nevažiavo į namus, o nuėjo pas draugę, ten pernakvojo. Ryte mergaitė į mokyklą nėjo, o trainiojosi mieste.

Tada mažametę apžiūrėję medikai konstatavo, kad į namus negrįžusi mergaitė fiziškai nenukentėjo, prieš ją nebuvo panaudota kokia nors prievarta. Kadangi tai buvo pirmas kartas, kai ji negrįžo į namus, nebuvo pagrindo jos įtraukti į policiją dominančių vaikų įskaitą kaip linkusią bėgti iš namų. Galimas dalykas, šįkart bus priimtas kitoks sprendimas.

Trečiadienį pareigūnai apklausė mažametę. Aiškinamasi, ar ji nepatyrė kokios prievartos, ar ji nebuvo seksualiai išnaudojama.

Beje, Baudžiamajame kodekse numatyta, kad pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Šie veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. To, kuris lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu, pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, laukia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Gintaras Bielskis

Šalčiai, matyt, turėjo įtakos ir įvykiams, dėl kurių paprastai tikimasi policijos pagalbos. Per šias dienas į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyti tik 2 asmenys: pirmadienį 1963 metais gimęs širvintiškis V.G. girtas šlitinėjo Kalnalaukio gatvės 23-iojo namo laiptinėje, o trečiadienį – nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis M.Z., kuris išvežtas atlikti administracinio arešto į Ukmergės areštinę.

Patrulių būrio pareigūnai išaiškino 4 Kelių eismo taisyklių pažeidėjus.

Pirmadienį Komisariate užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad Alionių seniūnijos gyv. Č.A. nevykdo civilinėje byloje paskelbto teismo sprendimo, vengia mokėti vienai uždarajai akcinei bendrovei skolą. O štai J.V., anot kito pranešimo, atvykusi į Gelvonų seniūnijoje esančią sodybą, rado jai priklausančiame sklype pastatytą metalinę tvorą.

Sausio 31-ąją užregistruotas tarnybinis pranešimas dėl galimo dokumentų klastojimo parduodant akcijas.

Trečiadienį policija gavo A.C. skundą dėl netinkamo jos giminaičių elgesio Širvintų ligoninėje, o D.K. savo skunde teigia, kad jam kumščiu į veidą sudavė G.M.

Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Šilumos kainas, padidino politikai, be abejo, dar padidins ir prasidėję šalčiai. Įdomu, ar kas bandė skaičiuoti, kiek efektyvus kūrenimas iš po sniego kasamomis ir šlapiomis skiedromis?

Sausio 24-osios rajono tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl UAB „Širvintų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo tretiesiems bazinės šilumos kainos galiojimo metams, šios įmonės vadovo Sigito Jozonio opozicijos atstovai „darbiečiai“ klausė: „Sakykit tiesiai šviesiai – kiek konkrečiai brangsta šilumos kilovatvalandė gyventojams ir kas atsitiks, jei tų dedamųjų mes nepatvirtinsim?“

S. Jozonis atsakė, jog šilumos kilovatvalandė brangsta 3,07 proc. arba 0,59 ct. Jeigu sprendimo dėl kainų dedamųjų taryba nepatvirtins, bus laikoma, kad ji pažeidė Šilumos ūkio įstatymą, ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vienašališkai nustatys tas kainų dedamąsias. Jos galios ne ilgiau kaip 12 mėnesių arba kol Savivaldybės taryba priims atitinkamą sprendimą. Esą Komisija vienašališkais sprendimais, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymu, užtikrina, kad būtų įgyvendinta Šilumos ūkio įstatymo nuostata – laiku perskaičiuoti šilumos kainas, kad įmonės, brangstant kurui, nekauptų nuostolio, o atpigus kurui – vartotojai „nepermokėtų“ už centralizuotai tiekiamą šilumą.

Na, kad atpigs kuras, turbūt nėra ko puoselėti vilčių. Ir pats S. Jozonis dėl to nieko paguodžiamo nepasakė. Nors, pasak jo, kol kas “Širvintų šiluma” skiedrų pirko pigiau nei vidutiniška jų kaina šalyje (mokėjo 120 Lt, o vyraujančios kainos esą 130-140 Lt už kietmetrį), bet yra tikimybė, kad augant biokuro poreikiui, kils ir jo kainos, taigi “permokėti” už atpigusį kurą gyventojams turbūt nebus galimybės.

Opozicijos atstovas Alfonsas Maršalka kreipėsi į visus rajono tarybos narius: „Kodėl mes tokie bejėgiai prieš tą Kainų ir energetikos komisiją ir turime kęsti jos diktatą. Mes juk davėme priesaiką, kad atstovausime rajono gyventojų interesams, o dabar leidžiamės, kad mums vadovautų kažkokia komisija, kuri jokio supratimo galbūt neturi apie mūsų rajono reikalus? Neįstengiam vieni, reikia vienytis su kitais rajonais ir kartu kovoti prieš diktatą!“ Tačiau šio tarybos nario raginimą valdančioji dauguma praleido negirdomis. Kaip ir opozicijos lyderės Živilės Pinskuvienės kreipimąsi tiesiai į merą: „Kodėl Jūs, mere, negalite nuvažiuoti pas valdančiuosius konservatorius ir išdėstyti mūsų situacijos, paaiškinti mūsų pozicijos dėl šildymo kainų?“ Meras tuoj pat suskubo girti, kaip puikiai dirba mūsų šilumos ūkio kolektyvas, kokie jų pasiekimai šalyje ir t.t.

Šaunu, kad geri įvertinimai, bet tai nereiškia, kad nereikia dar labiau pasistengti savo rajono gyventojų labui, jei tam yra galimybė? Sutelkus jėgas, pademonstravus didesnį atkaklumą bei užsispyrimą gal ir pavyktų.

Tačiau valdančioji dauguma (konservatorių-krikščionių demokratų, liberalcentristų, socialdemokratų, “valstiečių”, Lenkų rinkimų akcijos bei “Tvarkos ir teisingumo” atstovai) pakėlė rankas už sprendimo projekte numatytas šilumos kainų dedamąsias, taigi – už tai, kad šilumos kilovatvalandės kaina būtų padidinta.

Perspektyva nėra džiuginanti ir dar dėl vieno dalyko. Jau rašėme apie tai, kad žmonės sutriko, sąskaitose už gruodžio mėnesį išvydę mokesčio už elektros energijos suvartojimą šilumos punktuose eilutę. Laukia ir dar viena „staigmena“. Anot S. Jozonio, ore pakibęs šilumos punktų amortizacijos mokestis. Iš bendros šilumos kainos ši dedamoji esą „išimta“, tačiau kur bus „padėta“, kol kas neaišku ir galbūt paaiškės tik liepos mėnesį. Kas bus, jei šis per daugiau nei pusmetį susikaupęs mokestis iškart vėl bus primestas šilumos vartotojams?

Opozicijos atstovė Marija Gudonienė „Širvintų šilumos“ vadovo klausė, kodėl kai kurių butų gyventojai skundžiasi, jog kambariuose temperatūra tesiekia vos 16 laipsnių, nors sąskaitos už šildymą didelės. S. Jozonis pripažino, kad gali būti tokių dalykų: galbūt langai, balkonai nesandarūs, galbūt butai kampiniai, šiaurės vėjas įtakos turi… Esą dar viena bėda, kad tie gyventojai, kurie gauna kompensacijas už šildymą, reikalauja, kad būtų kuo aukštesnė temperatūra, o tie, kurie kompensacijų negauna, pasitenkintų minimalia, tad sunku surasti aukso vidurį. „Tai ką man atsakyti besikreipiantiems žmonėms?“- neatlyžo M. Gudonienė. „Tegu skambina į mūsų įmonę, specialistai operatyviai reaguoja į pretenzijas“,- sakė S. Jozonis.

Pasigirdo siūlymų, gal biokurą reikėtų ruošti patiems, ūkininkai esą privežtų šakų… Į tai „Šilumos ūkio“ vadovas reagavo skeptiškai: atseit, tam, kad galima būtų patiems gaminti skiedras, reikėtų investuoti 1,5 – 2 mln. litų. Ūkininkų „padovanotos“ šakos neišgelbės, nes sudeginama 15-16 tūkst. kietmetrių skiedrų. Šiame kontekste belieka prisiminti 2007-2008 metus, kai tuometis UAB „Širvintų šiluma“ vadovas Arturas Juškauskas jau buvo ėmęsis sutarčių su medienos atliekų tiekėjais Baltarusijoje, buvo rengiamasi pirkti galingą smulkintuvą, Širvintose ruošti biokurą ne tik savo poreikiams, bet jį pardavinėti ir aplinkiniams rajonams. Deja, 2008-ųjų metų vasario 6 dieną vykusiame UAB „Širvintų šiluma“ valdybos posėdyje visoms direktoriaus iniciatyvoms buvo pasakytas griežtas NE. Maža to, tuometė valdžia (mero pareigas ėjo Kęstutis Pakalnis) apkaltino A. Juškauską, grubiai tariant, kenkimu rajonui ir jį atleido iš pareigų. O juk A. Juškauskas, kaip dabar aiškėja, mąstė itin racionaliai ir toliaregiškai.

“Širvintų krašto” informacija

Opozicijos lyderės Živilės Pinskuvienės manymu, motyvas skirti I. Šeiniaus premiją už nuopelnus socialinės infrastruktūros srityje, iniciatyvas sveikatinimo veikloje ir rūpinimąsi kokybiška sveikatos priežiūra nesuderinamas su premijos skyrimo nuostatais.

Širvintų rajono savivaldybės taryba posėdyje nusprendė Igno Šeiniaus premiją skirti Antanui Lidžiui ir rajono Savivaldybės kultūros centro kameriniam chorui “Navis”.

Kandidatų premijai gauti vertinimo komisijoje už pastarąjį kolektyvą balsavo 6, nebuvo nei prieštaravusių, nei susilaikiusių. Rajono taryboje dėl apdovanojimo chorui irgi nekilo diskusijų. Choras “Navis” – seniausias rajono meno saviveiklos kolektyvas. Jis įkurtas 1953 metais, beveik 60 metų garsina mūsų kraštą. Koncertuoja rajone ir užsienyje: gieda bažnyčioje, dalyvauja Mindaugo karūnavimo šventėse Kernavėje, šalies chorų renginiuose, organizuoja chorų festivalį kraštiečiui kompozitoriui Jonui Dambrauskui atminti, 2006 m. respublikiniame suaugusiųjų chorų konkurse Vilniuje pelnė 3-iojo laipsnio diplomą, 2008 m. choristai reprezentavo rajoną Lenkijoje Rakonevicų mieste, kur dalyvavo Europos dienos renginiuose ir šventiniame koncerte. Nuo 2005 m. kas dveji metai kamerinis choras “Navis” dalyvauja Šiaurės ir Baltijos šalių choro festivaliuose. Šiemet rugpjūčio mėnesį vyks į Helsinkį (Suomija).

O štai VšĮ Širvintų ligoninės vyriausiosios gydytojos Dalios Aleknienės, rajono Savivaldybės mero Vinco Jasiukevičiaus, mero pavaduotojo Andriaus Jozonio, tarybos narių Kęstučio Pakalnio, Vyto Šimonėlio rekomendacijos Igno Šeiniaus premiją teikti gydytojui radiologui, tarybos nariui Antanui Lidžiui už nuopelnus socialinės infrastruktūros srityje, iniciatyvas sveikatinimo veikloje ir rūpinimąsi kokybiška sveikatos priežiūra susilaukė prieštaringų nuomonių. Kandidatų premijai gauti vertinimo komisijoje už Antano Lidžiaus kandidatūrą balsavo 3 nariai ir 3 susilaikė. Rajono taryboje dėl šios kandidatūros irgi būta aistrų.

Opozicijos lyderė “darbietė” Ž Pinskuvienė, kreipdamasi į rajono tarybos narius, kalbėjo:

“Turbūt ir mūsų rajono meras, ir administracijos direktorė, ir vyresnio amžiaus rajono tarybos nariai dar puikiai prisimena sovietinius, vadinamuosius Brežnevo, laikus, kai buvo labai madinga savo aplinkos žmones apdovanoti įvairiausiais ordinais ir medaliais. Niekas nesigilino, kiek ir kuo tas veikėjas nusipelnė – svarbu, kad SAVAS. Stebėdama pastarojo meto įvykius, irgi susijusius su apdovanojimų skyrimu, pradedu atrasti tam tikrų sąsajų su Brežnevo laikais – tendenciją pamaloninti ir gal net “papirkti”, kad nepabėgtų iš valdančiosios daugumos. Atrodo, jog niekam nerūpi, ką tie žmonės padarė viso rajono žmonių labui. O kartais, mano manymu, prieinama iki visiško absurdo. Štai kad ir dėl I. Šeiniaus premijos skyrimo.

Nuostatuose aiškiai pasakyta: premija yra skiriama už reikšmingiausius muzikos, dailės, choreografijos ir kitų meno sričių kūrybos darbus, etninės kultūros ir tradicijų puoselėjimą, altruistinę veiklą, už Širvintų krašto kultūros reprezentavimą respublikoje ir už jos ribų (leidiniais, garso ir vaizdo įrašais, publikacijomis, viešaisiais renginiais, koncertais, televizijos laidomis, švietėjiška ir kraštotyrine veikla ir kt.).

Atleiskite, gal aš ko nors nežinau, bet ar siūlomas šia premija apdovanoti gerbiamas A. Lidžius atitinka nors vieną iš šių kriterijų? Aš težinau, kad jis buvo ilgametis šokių kolektyvo “Viesula” šokėjas. Tik tiek. Bet tokių ilgamečių šio kolektyvo šokėjų – ne vienas! Ar tik už tai reikia skirti tokią garbingą nominaciją? Ar tikrai rajone nėra šioje srityje nusipelniusių žmonių?

Kaip rajono tarybos narys – tegu ir ilgametis, ponas Antanas Lidžius irgi nėra išskirtinio aktyvumo. Netgi atvirkščiai! Be to, skiriant I. Šeiniaus premiją juk lemiami yra ne politiko ir ne medicinos darbuotojo nuopelnai, jei tokių ir būtų. Teikime vardijami A. Lidžiaus darbai: sutvarkė ir pagerino ligoninės materialinę bazę, teikiamų paslaugų kokybę ir medicininių paslaugų prieinamumą, jo iniciatyva buvo pastatyti naujos ligoninės du korpusai (kitus visiems žinomus sutapimus, nutylėsiu), keletas ambulatorijų ir medicinos punktų kaimuose, sudaryta kvalifikuotų specialistų komanda ir t.t. Atsižvelgiant į premijos skyrimo nuostatus, motyvas skirti šį apdovanojimą už nuopelnus socialinės infrastruktūros srityje, iniciatyvas sveikatinimo veikloje ir rūpinimąsi kokybiška sveikatos priežiūra tikrai absurdiškas. Ar neužtenka vieno kandidato – tikrai nusipelniusio choro “Navis”, juo labiau, kad verkšlenta, jog nėra pinigų.”

Meras V. Jasiukevičius iškart užsipuolė Ž. Pinskuvienę: “Kodėl Jūs neperskaitėt nuostatų iki galo, ten juk parašyta: “…ir kita veikla”? Štai, pasirodo, kur, mero supratimu, visa esmė! Nuostatuose ir kreipimesi į gyventojus, kuris buvo paskelbtas Savivaldybės tinklalapyje, pasirodo, galima buvo nė dėmesio nekreipti į reikalavimą ieškoti kultūrai, menui, šviečiamajai veiklai nusipelniusių žmonių. Reikėjo gilintis, kas slypi žodelyčiuose “ir kt.” Tiesa, logiškai mąstantis žmogus šį “ir kt.” iškart supras kaip prieš tai buvusiame kontekste nepaminėtas kultūrinės, šviečiamosios veiklos sritis, o ne statybas, prekybą, mediciną ar dar bala žino kokią veiklą. Nesuprantamas mero noras stengtis demagogiškai įrodinėti tai, ką logiškai turbūt sunku paaiškinti?

Nuo 2005 metų, kai buvo įsteigta ši premija, dar nebuvo nė vieno kandidato, kuriam I. Šeiniaus premija būtų skiriama už kažin kokią “kitą veiklą”. Kiekvienais metais buvo ieškoma ir randama žmonių, kurie šios garbingos premijos tikrai verti ir visiškai atitinka premijos skyrimo nuostatus už aktyvią altruistinę veiklą Širvintų krašto žmonėms, už aktyvią kraštotyrinę ir šviečiamąją veiklą, rašytojo Igno Šeiniaus atminimo puosėlėjimą ir jo gimtinės garsinimą, už indėlį kalbotyrai ir kalbos kultūrai, už krašto garsinimą Lietuvoje ir už jos ribų, už gimtojo krašto papročių, liaudies amatų, tradicijų puoselėjimą, už aktyvią visuomeninę veiklą propaguojant liaudies papročius ir tradicijas ir integruojant juos į šiuolaikinius kultūrinius poreikius, už rajono etninės kultūros sklaidą, Širvintų rajono garsinimą įvairiuose tarptautiniuose, respublikiniuose, Vilniaus apskrities renginiuose, konkursuose, už jaunosios kartos tautinių vertybių ugdymą ir skatinimą, kultūrinio savitumo branginimą…

Šiųmetis sprendimas skirti I. Šeiniaus premiją už “kitą veiklą” dvelkia ciniška panieka pačiai nominacijai.

“Širvintų krašto” informacija

Visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėjas V. Arasimavičius.

Kartais įstaigų pavadinimai skamba kiek miglotai. Pavyzdžiui, Pirminės sveikatos priežiūros centras, Sveikatos centras, Visuomenės sveikatos centras… Ar tikrai visi žinom, kuo tos įstaigos skiriasi?

Visuomenės sveikatos centro Širvintų skyriaus vedėjas Vidimantas Arasimavičius skirtumus paaiškina gana paprastai: „Pirminės priežiūros sveikatos centras, taip pat kaip ir Sveikatos centras, vykdo asmens sveikatos priežiūrą, užsiima gydymu ir profilaktiniu sveikatos patikrinimu. O Visuomenės sveikatos centras – rūpinasi ne atskiro asmens, o visos bendruomenės sveikata. Paprasčiau sakant, jie užsiima ligonių gydymu, o mes – prevencija.“

Skyriaus vedėjas teigia, kad įstaigos nedubliuoja viena kitos veiklų, o tik bendradarbiauja. Pavyzdžiui, jei Širvintų PSPC (ar kitoje gydymo įstaigoje) užregistruojamas koks nors apsinuodijimas, iškart pranešama Visuomenės sveikatos centrui. Šis savo ruožtu daro tyrimą dėl ligos židinio ir šaltinio, jeigu tai grupinis susirgimas, informuodamas kitas suinteresuotas institucijas, pavyzdžiui, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Pagrindinės Visuomenės sveikatos centro funkcijos susideda iš trijų pakopų. Pirmoji – Visuomenės sveikatos saugos kontrolė. Tai objektų, kuriuos prižiūri Centras, kontrolė: mokyklų, darželių, kirpyklų, pirčių, soliariumų. Visai nesvarbu, ar tai privati įmonė, ar biudžetinė įstaiga – kontrolė vykdoma vienodai. Yra tik vienas apribojimas: įmonė neturėtų būtų tikrinama dažniau nei vieną kartą per metus. Kasmet atrenkamas sąrašas, pagal kurį lankomi objektai.

Kiekvienai tikrinamai įstaigai dar prieš dešimt darbo dienų pranešama, kad vyks patikrinimas, kokius dokumentus reikia turėti. „Per dešimt dienų galima labai daug padaryti. Ir dokumentus visus gauti, ir pasirūpinti, kad viskas blizgėtų“,- teigia V. Arasimavičius..

Antroji funkcija yra sveikos aplinkos sudarymas ir stebėjimas. Tai daugiausia teritorijų planavimo ir statybos projektų vertinimo bei dalyvavimo statybos užbaigimo procese veikla. Pavyzdžiui, norima sklypą, kuris anksčiau buvo žemės ūkio paskirties, paversti gyvenamuoju, tuomet Visuomenės sveikatos centras kartu su kitomis institucijomis atlieka vertinimą ir, jei viskas atitinka normas, tam pritaria.

Trečioji – užkrečiamų ligų profilaktika ir kontrolė. „Iš pradžių iš Širvintų PSPC ar UAB „Širvintų sveikatos centras“ gaunama pirminė informacija apie užkrečiamą susirgimą. Tuomet ligonis guldomas į ligoninę, jam atliekami tyrimai, po kurių paaiškėja galutinė diagnozė. Kol ligonis gydomas, Visuomenės sveikatos centras imasi priemonių (kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, seniūnijomis ar socialinės globos įstaigomis) jo gyvenamoje ir darbo aplinkoje likusiems žmonėms apsaugoti. Tai ir kontrolė, ir prevencija “, – aiškina V. Arasimavičius.

Į ligų profilaktikos sąvoką įtraukiami ir skiepai. Visiems aišku, kad kai kurių ligų padėtų išvengti įvairūs skiepai, tačiau tai nepigus malonumas – pavyzdžiui, skiepai nuo vėjaraupių kainuoja kiek daugiau nei šimtą litų. „Neverta reikalauti iš žmonių, kad visi eitų skiepytis, juk dažnam ne ligų profilaktika, o kaip išlaikyti šeimą su minimalia alga rūpi“, – sako V. Arasimavičius.

Visuomenės sveikatos centras taip pat išduoda leidimus – higienos pasus, kurie reikalingi pradedant naują veiklą. Pernai išduota 20 leidimų – higienos pasų. Šiuo metu išduodami neterminuoti higienos pasai, juos pasikeisti naujais reikia nebent tada, kai kažkas labai pasikeičia vykdomoje veikloje. Leidimus – higienos pasus privalo turėti ligoninės, poliklinikos, mokyklos, slaugos įstaigos, apgyvendinimo, grožio paslaugas teikiančios įmonės.

Visuomenės sveikatos centras sulaukia nedaug gyventojų skundų, nes daugelį vartotojus dominančių funkcijų iš Centro perėmė kitos institucijos. Pavyzdžiui, anksčiau Centras rūpinosi šulinių vandens tyrimais, dabar tai atlieka Širvintų maisto ir veterinarijos tarnyba. Visuomenės sveikatos centras nemokamai vis dar atlieka vandens tyrimus tuose šuliniuose, kurių vandenį vartoja nėščios moterys ir kūdikiai iki pusės metų amžiaus.

Jei nustatyta, kad vandenyje yra per daug bakterijų, užtenka tik užvirinti vandenį ir jis bus tinkamas vartoti. Tačiau jei šulinyje randama per daug cheminių medžiagų (pvz.: nitratų ar nitritų), tokio vandens vartoti jau nebegalima. Tenka pripažinti, kad dažnai šulinių vanduo būna užterštas, bet gyventojai, neturėdai lėšų, ir toliau vartoja nesveiką vandenį.

“Kad ir kaip keista, bet į maisto kokybės kontrolę Visuomenės sveikatos centras įsijungtų tik tada, kai atsirastų apsinuodijusiųjų,”- teigė V. Arasimavičius. Šiuo metu maisto kokybės kontrole rūpinasi Širvintų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Prieš kelerius metus Visuomenės sveikatos centras rūpinosi ir vandens tyrimais Širvintų paplūdimyje. Dabar tai daro Savivaldybė. Tik, atrodo, jai ši pareiga nelabai rūpi. Anksčiau tyrimai buvo atliekami aštuonis kartus per metus, darbar apsiribojama ir trimis.

Viena iš Visuomenės sveikatos centro funkcijų turėtų būti triukšmo lygio reguliavimas mieste, bet Širvintose nėra numatytos prevencinės zonos, kuriose būtų nustatytas tik ribotas triukšmo lygis. Toks zonų nustatymas yra Savivaldybės rankose, tačiau ji kol kas nesiima jokių sprendimų šiuo reikalu.

Pasak V. Arasimavičiaus, rajone labiausiai trūksta Visuomenės sveikatos biuro, kuris rūpintųsi gyventojų švietimu ir mokymu sveikatos ir higienos klausimais bei kurtų projektus atsižvelgdamas į rajono poreikius.

Šiuo metu Širvintų rajono savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su Kaišiadorių rajono visuomenės sveikatos biuru, tačiau darbas per atstumą negali būti toks efektyvus, koks galėtų būti savame rajone.

Visuomenės sveikatos centro duomenimis, kasmet mažėja užkrečiamų ligų židinių. Tačiau V. Arasimavičius teigia, kad ligų protrūkiai tendencingai kartojasi kas kelerius metus. “Išauga nauja karta – ir vėl tas pačias ligas reikia persirgti, nieko čia nepadarysi”, – sako V. Arasimavičius. Vis dėlto Širvintose jaučiamas visuomenės sveikatos būklės pagerėjimas. Prieš dvidešimt penkerius metus kasmet būdavo užfiksuojama per šimtą hepatito A atvejų, dabar jų visai nebėra.

Ateityje ir Visuomenės sveikatos centro laukia pasikeitimai. Nuo liepos 1 d. neliks Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos – jau dabar plečiasi Visuomenės sveikatos departamentas ministerijoje. Iš esmės niekas nesikeičia, tik gali prisidėti keletas naujų funkcijų, tačiau gyventojams tai jokios įtakos neturės.

Aura Jankūnaitė

Juodiškių kaimo piemenėliai šildosi prie laužo.

Sausio 28 dieną Juodiškių mokykloje vyko Alionių seniūnijos kultūros dienos „Gyvenimas ratu“. Alioniškiams teko pirmiesiems pradėti kultūros dienų maratoną mūsų rajone. Programos pradžioje salėje lyg iš erdvės materializavosi ir nuskambėjo malonaus tembro įtaigus „balsas iš dangaus“: „Kur bekeliautume, – į praeitį, į ateitį, ar būtume visi mes čia, gyvenimas vis sukasi, ratu, kartojasi, tik kitokiu kampu. Aplanko mus vaikystė, paauglystė ir branda, ir išgyvenimai kartojasi, deja… Mes patiriame džiaugsmą, liūdesį ar viltį, vis siekiame gerovės, laimės ar kitų tikslų. Gyvenimas – jis sukasi ratu…“

Ir iš tikrųjų šeštadienį Juodiškiuose lyg kaleidoskope sukosi įvairiaspalvis, kiekvieną kartą vis kitoks, publiką stebinantis besikeičiančių nuostabių garsų ir vaizdų ratas. Pirminį impulsą ratui suteikė Juodiškių pradinio ugdymo skyriaus būrelis „Jaunasis artistas“ (vadovė Zita Vilkelienė). Scenoje šildėsi ratuku aplink labai tikrovišką laužą susėdę, didelėmis margomis skaromis apsigaubę, sušalę, dantimis kalenantys jaunieji artistai (piemenėliai). Vaikams prie laužo buvo taip gera, kad nė nepajuto, kada jų saugomi gyvulėliai išsilakstė. Nelengva seniau buvo piemenėlių dalia. Teko vaikams palikti maloniai spragsintį laužą ir bėgti paskui savo globotinius… Kelis smagius ratelius susuko šokėjai iš Alionių pagrindinės mokyklos (vadovė Daiva Rudaminienė).

Besisukant didžiajam „Gyvenimo ratui“, scenoje pasirodė ir visu ryškumu sužibėjo penkios moterys iš Juodiškių vokalinio ansamblio „Vienkiemis“, padainavusios apie didelį ir gražų kaip sapnas pasaulį ir apie tris gale lauko sėdinčias paneles. Žiūrovams malonių akimirkų suteikė šeimos ansamblis „Vilija“. Moterų trio „Savaitgalis“ maloniai ir švelniai skambančiais balsais publikai paaiškino, jog tikrai meilei reikia ne tik tiesos, bet ir drąsos… Drąsiai, kaip tikras artistas, scenoje jautėsi devynmetis solistas Justinas Blažys. Šventės dalyviams romantišką nuotaiką sukūrė populiariosios muzikos ansamblio (Saulius, Jurga ir Ingrida) gitarų stygų skambesys bei dainos žodžiai apie „sidabrinę“ naktį.

Didelių simpatijų ir karštų plojimų susilaukė dramos kolektyvas (vadovė Ingrida Didžiokienė), kuris žiūrovams pristatė vieno veiksmo komediją „Sunki našta“. Trumpas turinys: „Duktė savo seną motiną įkalbėjo parduoti sodybą kaime. Ji buvo labai „gera“ duktė ir sutiko po lygiai pasidalyti pinigus (100 000 litų) su seserimi ir broliu, o savo mamą už pinigus priglausti savo namuose. Tačiau mamos kaimynė nutarė patikrinti vaikų jausmus ir suvaidino, jog pinigus autobuse vagys ištraukė. Ir tada prasidėjo tikros „linksmybės…“ Suvaidintas spektaklis atspindėjo šių dienų skaudžius išgyvenimus, kada motina vaikams reikalinga tik dėl pinigų. Vis dėlto šį kartą reikėtų pakalbėti ne apie spektaklio turinį, tačiau apie aktorius. Aktoriai buvo išties puikūs, vaidino įsijautę ir, galima sakyti, nė kiek neprasčiau už profesionalus.

Puikiai polką sugrojo bei apie lietuvišką ramunėlę padainavo tik praėjusiais metais susikūrusi Alionių krašto stilizuota kapela. Daugeliui programos numerių akompanavo, pasak Juodiškių filialo vedėjos Ingridos Didžiokienės, metų atradimas Egidijus Žilėnas. Alionių seniūnijos seniūnas Sigitas Bankauskas padėkojo visiems kultūros dienos dalyviams ir svečiams bei palinkėjo daug energijos ir išsakė viltį, jog Alionių krašto saviveiklininkai ateityje garsins Širvintų rajoną Lietuvoje ir… už jos ribų… Šie seniūno žodžiai buvo palydėti audringais plojimais. Naudodamasis proga seniūnas pakvietė visus kultūros dienoje dalyvavusius žmones Vasario-16-osios dienos proga atvykti į Alionių atsinaujinusią kultūros namų salę bei neužmiršti, kad šių metų rugpjūčio 18 dieną Juodiškių dvare vyks Juodiškių ir aplinkinių kaimų (Šlevėtrų, Magūnų, Mickonių, Rudžionių, Pajuodžių, Palkių, Jonių, Trapelių, Maišelių, Hakos, Tarautiškių, Alionių I) kraštiečių susitikimas.

Alionių seniūnijos kultūros dienas parėmė Sigitas ir Donata Bankauskai, Valius Mažulis, Rima ir Danielius Galiniai, Laima ir Juozas Beinorai, bendruomenė „Vienkiemis“.

Remigijus Bonikatas

juod1

◄ Atgal

Kitas ►

Nuotrauka 1 iš 5

Per šias dienas į Policijos komisariatą buvo pristatyti 5 asmenys. Sausio 27-ąją viešoje vietoje girta šlitinėjo širvintiškė M.B., o sausio 28-ąją rajono gyventojas T.L. nevykdė teismo nustatyto apribojimo lankytis savo namuose. Trys asmenys sausio 29-ąją buvo pristatyti iš Širvintų kaimo Draugystės gatvės: širvintiškiai P.M. ir S.N. ten girti šlitinėjo, o ten pat girtas svyrinėjęs Jungtinėje Karalystėje gyvenantis E.Š. nevykdė teisėtų policijos reikalavimų.

Patrulių būrio pareigūnai išaiškino 7 Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, tarp jų – du neblaivius vairuotojus. Sausio 27-ąją pareigūnai sustabdė traktorių MTZ-52 „Belarus“, kurį neblaivus vairavo rajono gyventojas D.S. Kitą dieną Širvintose buvo sustabdytas automobilis „Volkswagen Santana“, kurį neblaivus ir neturėdamas teisės vairavo rajono gyventojas T.J.

Jei ne pranešimas, kad sausio 25-ąją gauta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvada, jog 2011 rugsėjo 8-ąją rastos 180,4 g kanapių yra narkotinė medžiaga, iš viso nebūtų jokios informacijos apie tų dienų ikiteisminius tyrimus.

Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus