DVIKOVA

Klausimai

1. Nuo kelerių metų pradėjai domėtis sportu? Kas paskatino?2. Krepšinis – tai…3. Kuo gatvės krepšinis skiriasi nuo paprasto krepšinio?4. Ar niekada rimtai negalvojai apie profesionalo karjerą?5. Žaisdamas tikriausiai patiri nemažai traumų. Kas padeda atsitiesti?6. Tavo autoritetas.

Robertas

Jis – beveik profesionalas. Šoklus, greitas, darbštus žaidėjas, turintis gerą humoro jausmą. “Nekenčiu didelio dėmesio ir nemėgtu, kai mane giria,” – sako krepšininkas.

Robertas visada prižiūri krepšinio aikštelę Kalnalaukio g.

Dosjė:

Vardas: Robertas

Pavardė: Savickas

Pravardė: Robke

Amžius: 24 m.

Kredo: Neturėk autoritetų.

Aivaras

Jis – draugiškas, linksmas, komunikabilus. Su juo lengva bendrauti. Šis krepšininkas ne tik gerai žaidžia, bet ir yra geras žmogus. Jo nesavanaudiški veiksmai aikštelėje neretai atneša pergalę. “Krepšinis – tai aš,” – sako jis.

Aivaras (pirmajame plane) su komandos draugu.

Dosjė:

Vardas: Aivaras

Pavardė: Grygelevičius

Pravardė: Aivis

Amžius: 19 m.

Kredo: Niekada nepasiduok ir siek savo tikslo.

Robertas

1. Sportuoti pradėjau nuo 13 metų. Nenorėjau atsilikti nuo vyresnių draugų.

2. Krepšinis – tai pramoga, laisvalaikio būdas, tikslų siekimas ir fizinis tobulėjimas. Daugiau jis man nieko nereiškia (šypsosi).

3. Labai žymių skirtumų nėra. Bet gatvės krepšinis yra įdomesnis – čia daugiau judėjimo, klaidinančių judesių, dėjimų. Tai greitesnis žaidimas.

4. Kai buvau jaunesnis, galvojau. Tačiau svajonės nesutampa su galimybėm. Profesionaliame krepšinyje keliami dideli reikalavimai, ypač Lietuvoje – gera fizinė forma, ūgis. Paprasčiausiai reikia gerai žaisti.

5. Labiausiai padeda motyvacija, noras tobulėti. Žinoma, padeda ir tai, kad esu jaunas – greitai atsigaunu po įvairių traumų.

6. Net nežinau, lyg ir neturiu. Yra žaidėjai, kurių stilius man patinka – V. Carteris, S. Francis.

7. Kolegijų turnyras – 1 vieta, Širvintos taurė – 1 vieta.

8. Stengiuosi treniruotis kasdien bent po kelias valandas, bet tikrai negyvenu krepšinio aikštelėje (juokiasi). Reikia kartais ir namo sugrįžt, ant asfalto ne itin patogu miegoti (juokiasi).

9. Užsispyrimas ir noras parodyti save.

10. Nebūtinai. Jei esi tikrai geras krepšininkas, tave pastebės visur.

11. Viskas kartu. Jei bus tik talentas, bet nebus fizinių duomenų, greičiausiai jis nieko nepasieks.

12. Galėčiau atsisakyti laisvalaikio praleidimo su draugais. Niekada neatsisakyčiau pavalgyt (juokiasi).

13. Prasiveržimas 1 prieš 1 ir pabaigoje dėjimas. Jei pats prasiverži ir įdedi – tai labai “užveda”. O jei stebi kitus – tai tiesiog atrodo įspūdinga.

14. Nepakankamai. Niekas nebesidomi, nesirenka ir nedalyvauja. Žmonės tingi, atranda kitokių pramogų – geriau prisigert ir duot kam į “snukį”. Bent “kietas” būsi ir dvi dienas apie tave kalbės (juokiasi).

15. Aišku, kad Kalnalauky (juokiasi). Bent jau čia labiausiai patinka – šita aikštelė kone mano, nes mes su draugais ją tvarkom, dažom, dedam naujus tinklelius. Na o kokybiškiausia – prie Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos.

16. Žaisti krepšinį, domėtis juo. Jei kas nepavyksta, iškart nemest visko, o dėt dar daugiau pastangų. Vėliau viskas atsiperka.

Aivaras

1. Sportuoti pradėjau nuo pirmos klasės. Su tėvu žiūrėdavom krepšinį. Aš norėjau būti panašus į tuos, kuriuos rodydavo per TV- juk juos myli visa tauta.

2. Krepšinis – tai mano gyvenimas.

3. Gatvės krepšinyje kitos taisyklės – čia galima panaudoti daugiau nelegalių veiksmų (juokiasi). Ir atmosfera kita… Čia kaip kare – visi žūtbūt nori laimėti.

4. Galvojau, ir visiems sakydavau, kad būsiu krepšininkas, bet visų pirma, norint būti profesionalui, reikia baigti krepšinio mokyklą. Aš tam neturėjau sąlygų. Žinoma, išimtis yra R. Šiškauskas, bet neturėjau tiek talento, kiek jis. Teko susitaikyt su realybe ir tapti mėgėju, na, tiksliau, gatvės krepšininku.

5. Šiaip retai gaunu traumas, o padeda atsigauti vaistai ir daktarai (juokiasi). O jei rimtai, – troškimas grįžti į aikštę.

6. Ramūnas Šiškauskas. Jis – universalus ir, kaip jau minėjau, jam nebuvo suteiktos visos sąlygos siekti aukštumų – jis viską pasiekė savo noru, savo jėgomis.

7. Su “Džinglų” komanda laimėta “Valstiečių” laikraščio taurė.

8. Kai mokausi, tai tikrai dažnai. Atostogų metu treniruočių būna mažiau – šiaip vakarais pamėtom su draugais. Iš tikrųjų galima teigti, kad didžiąją dalį savo gyvenimo praleidžiu krepšinio aikštelėse.

9. Drąsa, kovojimas, užsidegimas, pasiaukojimas, tikėjimas savimi ir komandos draugais.

10. Taip, nes didmiestis – didelė paspirtis tam, kas trokšta tapti krepšininku. Ten yra visos sąlygos tobulėti – krepšinio mokyklos, ne tik rajoninio lygio turnyrai.

11. Į šį klausimą vienu žodžiu sunku atsakyti. Norint tapti krepšininku reikia ir talento, ir darbo, ir užsispyrimo. Bet tikriausiai užsispyrimas būtiniausias – tik jo dėka atsiranda darbas.

12. Niekada neatsisakyčiau šeimos ir merginos.

13. Tritaškis. Kai jį pataikai, labai gerai jautiesi (juokiasi). Gerai ne tik komandai, bet ir pačiam – juk ne kiekvienas gali tai padaryti. Na o kai pataikai kelis tritaškius, jauti didesnį priešininko dėmesį. Tai “užveda”.

14. Entuziastų nemažai, tačiau to tikro dėmesio trūksta. Trūksta daugiau reklamos, turnyrų.

15. Lauryno Stuokos – Gucevičiaus – ji atitinka visus standartus ir yra geriausios būklės (juokiasi).

16. Gerų Kalėdų (juokiasi). Šiaip norėčiau palinkėti nenuleisti rankų ir siekti užsibrėžto tikslo. Juk nežinia, kada pasitaikys tinkama proga.

Taigi, abu šiuos “streetballer’ius” vienija meilė krepšiniui, noras žaisti. Tačiau šie žmonės yra ir be galo skirtingi – vienam patinka dėmesys ir vaikinas jo siekia. Kitam – krepšinis tik laisvaikio praleidimo būdas. Nenorėdamas prarasti malonumo žaisti krepšininkas nesiekė aukštumų ir jų nenorėjo. Spręskite patys, kas Jums labiau patinka, ir siųskite savo nuomones mums. Balsų ir nuomonių laukiame el. paštu delina133@hotmail.com
Jurgita Grigalaitytė

Praėjusioje “Jaunųjų atlikėjų” dvikovoje nugalėjo ANDAS.