Svarbu tikėti, kad nesėkmės laikinos

Svečiuose pas Širvintų krašto žmones

Nijolė Kučinskienė – širvintiškė „iki panagių“. Čia gimusi, augusi, baigusi mokyklą.

– Tai ar teko ilgesniam laikui išvykti iš Širvintų?

– Buvo toks kelerių metų „nuklydimas“,- šypsosi Nijolė. – Mokiausi, paskui keletą metų dirbau Vilniuje. Bet gimtojo miesto trauka nugalėjo. Myliu Širvintas.

Vilniui Nijolė turi būti dėkinga už pirmąją meilę ir jos „vaisių“ vyresnįjį sūnų Petrą. Tiesa, šeimyninis gyvenimas neilgai truko, sūnų teko auginti vienai.

– Labai daug man padėjo mama. Ji augino sūnų iki mokyklos, nes jis buvo absoliučiai „ne darželinis“ vaikas. Dirbau, tad mamos pagalba buvo neįkainojama,- prisimena Nijolė. – Kai atėjo laikas leisti sūnų mokyklon, grįžau į Širvintas.

Po pirmos nesėkmės moteris nekūrė planų apie šeimą. Antrą kartą ištekėjo po 15 metų. Gimė Kęstutis. Bet šeimyninė laimė ir vėl buvo trumpa. 

– Aš visą laiką maniau ir tebemanau, kad neverta klijuoti to, kas nesiklijuoja. Jei šeimoje nėra sutarimo, nebus joje laimingi ir vaikai,- teigia Nijolė. – Išsiskyrę mes sutarėm geriau, nei gyvendami drauge. Abu sūnus užauginau viena, bet savo sprendimų niekada nesigailėjau.

Taigi, dvejos vedybos, du sūnūs. O iš kur šiandieną namuose dvi mergaitės: penkiolikmetė Ugnė ir puspenktų Miglė?

– Lemtis,- šypsosi moteris. – Visada labai norėjau dukters. Ir štai skaitau spaudoje skelbimą, kviečiantį vasarai paimti vaikučius iš globos namų. Taip į namus atėjo dar dvejų neturėjusi Ugnė.

– Kaip sūnūs priėmė šią žinią?

– Vyresnėlis jau buvo savarankiškas, gyveno atskirai, jam tai didelės įtakos neturėjo. (Beje, jis anksti sukūrė šeimą, aš turiu dvylikametę anūkę Silviją.) O mažėlis, kuriam tada buvo penkeri, labai apsidžiaugė, kad gavo, anot jo, „tokią gražią sesutę“.

Vadinasi, iš pradžių tai buvo laikina globa. Kaipgi Ugnė liko šeimoje?

– O ji pati įsiprašė. Jei vaikas su ašarom prašo neatiduoti jo į globos namus, argi gali būti kitaip?

– Nebuvo baisu? Be vyro, su mažamečiu vaiku ryžtis auginti dar vieną?

Matyt, nebuvo. Gal blaivias mintis nusvėrė emocijos. Bet niekada to nesigailėjau.

– O kilmė, „blogi“ genai?

– Absurdas. O ką mes žinom apie savo genus? Kiek gerų šeimų vaikų klystkeliais nueina. Meilė ir rūpestingumas įveiks genus.

Mums kalbantis prie Nijolės glaustosi mažoji Miglė, Ugnės sesė. Atėjo į šeimą kaip ir Ugnė – vasarai. „Vasara“ tęsiasi jau pusantrų metų.

– Paimčiau dar vieną, bet vietos mažoka. O šiaip – su mažyliais ir aš jaunėju,- kvatojasi Nijolė. – Meilės užtektų visiems.

– Tą meilės perteklių nukreipei į visuomeninę veiklą. Neseniai pradėjai vadovauti organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Širvintų padaliniui. Iš kur tai?

– Lemtis ,- pakartoja Nijolė. – Rudenį tuometinė padalinio vadovė Nijolė Masiulienė pakvietė prisidėti. Nuėjau į susirinkimą ir „užsikabinau“. O jau antrame susirinkime reikėjo perrinkti pirmininką. Išrinko mane. Aš nepratusi bėgti nuo atsakomybės. Tenka dirbti.

– Ir kaip sekasi?

– Nelengva. Bet turiu gerų pagalbininkų. Įsitraukė naujų aktyvių narių: Teklė Leiterė, Laima Kutiščeva, Daiva Juščiuvienė, Pranutė Adukauskienė. Daug dirba senbuvis Julius Jagminas. Tai organizacijos branduolys ir mano atrama. Labai kviečiam prisidėti ir daugiau narių. Ypač laukiami pedagogai pensininkai. Nario mokestis simbolinis – per mėnesį 1 litas.

– Ką jau nuveikėt?

– Organizavom Naujametį karavaną – rinkom labdarą. Rašom projektus, vienas jų laimėjo Savivaldybės finansavimą – 900 litų. Jie bus panaudoti švietimui. Į organizaciją įstojo 6 mokyklos. Šiuo metu 7 mokyklose veikia „Gelbėkit vaikus“ „Prieš smurtą“ grupės. Jų veiklą finansuoja Vilnius. Šiuo metu vykdome labdaros akciją – renkam drabužius ir avalynę mokyklinio amžiaus vaikams. Mūsų svarbiausias tikslas – padėti tiems vaikams, kurių neremia valstybė, nes jų šeimos pajamos 10-20 litų viršija nustatytą minimumą.

Nijolė nepraranda optimizmo. Ligos, bėdos – viskas laikina. Svarbiausia, vaikai geri, savarankiški.

– Labai džiaugiuosi, kad Širvintose tiek daug gerų žmonių, niekas neatsisako padėti. Ačiū visiems,- baigia pokalbį Nijolė.

Janina Pukienė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “Svarbu tikėti, kad nesėkmės laikinos”

  1. JimBen parašė:

    Very Nice Post. I love it. Have a Great day.
    _ _ _
    signature: look at my hobbiesMega TV Shows Base…

  2. Meska parašė:

    Labai puiki MOTERIS!!!Nijole, laikykites ir toliau taip,stiprybes Jums!!!

Comments are closed.

scroll to top
+