Reforma. Sistemos ar požiūrio į darbą?

Balsas tyruose

Sveikatos apsaugos tema šiuo metu visiems ant liežuvio: ligoninių pertvarka, kiaulių gripas, vaistų kainos – kiekvienam tai rūpi. Ne kartą kilo mintis, kodėl, susidūrę su medikais, dažniausiai jaučiame ne dėkingumą, o pyktį ir kartėlį? Ar visada tik lėšų stygius lemia prastą gydymą, šiurkštumą ir abejingumą? Ar būtina vykdyti absurdiškas instrukcijas ir jomis teisinti darbo broką?

Pašiurpino neseniai girdėta istorija. Tai atsitiko ne Širvintose, tad prašau „kabliukų“ neieškoti.

Garbaus amžiaus moteris vakare pasijuto blogai. Sūnus, nieko nelaukęs, nuvežė mamą į ligoninę. Priėmimo skyriuje išgirdo, kad apžiūrimi tik ligoniai, atvežti Greitosios pagalbos tarnybos automobiliu. Įsivaizduojat? Niekas į močiutę net nepažvelgė! Teko važiuoti atgal, kviesti greitąją pagalbą ir vėl… vykti į ligoninę. Beje, gyveno ligonė gal už 30 kilometrų nuo rajono centro… Beje, atvežta antrą kartą ji buvo apžiūrėta ir paguldyta į ligoninę – diagnozuotas insultas.

Sakysit, skamba neįtikėtinai? Sutinku. Jeigu būtų pasakoję ne patys istorijos dalyviai, sakyčiau – gal ko nesuprato, gal ką nuo savęs pridėjo… Nežinau, kas sugalvojo tokią „genialią“ tvarką, ar ji galioja visur, ar čia tik vietinės instrukcijos? Kad ir kaip ten būtų, pirmoje vietoje – tikrai ne ligonio interesai. Kažkam tokia situacija naudinga.

Kiek bediskutuotume apie sveikatos reformą kaip visų problemų panacėją, ji nepakeis abejingumo, atsainaus požiūrio į darbą. Televizija po Kalėdų rodė reportažą apie vienos Vilniaus poliklinikos medikų pokalėdinį „žiburėlį“ darbo metu. Pažįstama širvintiškė irgi keiksnojo savo šeimos daktarę, kuri, nepaisydama ligonių eilės, pietavo pusantros valandos (vietoj priklausančio pusvalandžio). O ir kitos medikės vis suko į tą „pietų kambarėlį“. „Ne pirmą kartą taip atsitinka, bet šį kartą peržengtos visos ribos,- piktinosi moteris. – Atsiprašiau iš darbo, nes turėjau išankstinį talonėlį, tikėjausi greitai apsisukti. Deja, pralaukusi daug ilgiau, turėjau išeiti taip ir nepatekusi pas gydytoją, nes laukė darbas…“

Suprantu moters apmaudą. Kaip ir kitos, kuriai šeimos gydytoja pasiguodė, kad bus sunku „prastumti“ dokumentus dėl darbingumo lygio nustatymo, nes komisijoje dirbanti kolegė esą „blokuoja“ jos pacientus. Kodėl gydytojų tarpusavio konfliktai turi atsiliepti pacientams?

Suprantu būseną tų tėvų, kurių kūdikiai, vos išvydę šį pasaulį, buvo nudeginti neaiškios kilmės chemikalais, o nuobaudos atsakingiems žmonėms – tik simbolinės.

Po visų minėtų faktų apie jokias reformas ir naujoves nesinori nė klausytis. Gal pirmiausia reformuokim mediko požiūrį į darbą ir pacientą?

Janina Pukienė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Reforma. Sistemos ar požiūrio į darbą?"

  1. Aldona parašė:

    Liudna, bet nesistengia dirbti Sirvintu medikai, nueini pas seimos gydytoja, tai vis nepatenkinta, kad vaistus reik israsyt, bet toks ju darbas, uz tai ir atlyginima ima.

Comments are closed.

scroll to top
+