Po penkiasdešimties metų…

Netruko įpusėti rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo. Nors vasaros burtai dar keri, tačiau dienos pamažu trumpėja, saulė, lepinusi savo šiluma, labiau ima šykštėti glamonių. Soduose obelys svarina šakas, apsunkusias nuo nokstančių vaisių, laukuose būriuojasi besiruošią palikti tėviškę gandrai. Dairydamiesi po rudenėjantį Širvintų miestą, džiaugdamiesi besibaigiančios vasaros šiluma, praėjusį savaitgalį iš įvairių Lietuvos kampelių pėsti ir važiuoti į klasės susitikimą rinkosi 10-osios laidos abiturientai. Susitikti, pasimatyti, pabendrauti, jaunystę prisiminti po 50-ties nesimatymo metų.

Širvintų vidurinę mokyklą (dabar Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazija) 1958 metų birželį baigė 29 abiturientai, juos gyvenimo keliu išlydėjo auklėtoja Elena Mašauskaitė. Šios – dešimtosios – laidos abiturientai buvo susibėgę po 10 metų 1968 metais, po 16 – 1974 metais ir dabar – po 50-ties vidurinės mokyklos baigimo metų. Į klasės draugų susitikimą atvyko Janina Adomavičiūtė – Bakasėnienė, Lionė Bagdonavičiūtė – Vaitkūnienė, Irena Bružaitė – Mongirdienė, Stasys Četrauskas, Genovaitė Koženiauskaitė – Vidzickienė, Česlova Kojalytė – Andriūnienė, Vacė Miciūtė – Lazauskienė, Regina Oršauskaitė – Eidietienė, Albertas Pagalys, Leokadija Paulavičiūtė – Miliukienė, Marytė Usavičiūtė – Mardosienė, Marytė Utkaitė – Sapronavičienė, Nijolė Vaičelytė, Marytė Vaitkevičiūtė – Olšauskienė bei auklėtoja Elena Mašauskaitė. Buvę abiturientai – dabar žilagalviai solidūs ponai ir ponios – pirmiausia rinkosi Širvintų bažnyčioje. Čia Šv. Mišias už mirusius ir gyvus bendraklasius aukojo kunigas vikaras Egidijus Kazlauskas, prasmingą pamokslą pasakė, savo kūrybos eiles mokyklos baigimo proga paskaitė bei kiekvieną 10-osios laidos abiturientą asmeniškai pasveikino kunigas altaristas Antanas Černa. Po pamaldų susitikimo dalyviai aplankė jau mirusių ir Širvintų kapinėse palaidotų klasės draugų kapus, prisiminė Anapilin išėjusių prasmingus darbus, padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakutes. Pasak buvusių abiturientų, susitikimą paakino būtent tai, jog iš 29 mokyklą baigusių jaunuolių jau 10 nėra tarp gyvųjų. Buvo prisiminti Antanas Jočys, Marytė Jočytė, Stasys Kamsiukas, Onorata Kazakevičiūtė, Vytautas Kulokas, Juozas Matulis, Henė Matulytė, Zigmas Morkūnas, Vanda Paulavičiūtė, Zenonas Vilkevičius.

Atvykusieji į susitikimą skubėjo į savo senąją mokyklą, ieškojo kabineto, kuriame vyko paskutinė pamoka, kur nuskambėjo paskutinis skambutis, iš kur buvo palydėti kurti savarankišką gyvenimą. „Kai susitinkam, jaučiamės kaip vaikai, visai nepasenę,“ – linksmai kalbėjo senokai nesimatę bičiuliai. Dešimtosios laidos atstovai dalijosi prisiminimais apie senąją mokyklą, patirtus įspūdžius, buvusius mokytojus, prisiminė direktorių Radvilą, mokytojus Bukelytę, Ažubalį, Šiaučiūnaitę, Purlytę, Šarkienę, Krikštaponytę, Dačką ir kitus. Labai įdomu buvo dabartiniame muzikos kabinete susirasti savo vietą, kur prieš 50 metų buvo sėdėta, svajota, tikėta… Žilagalviai abiturientai pasveikino savo auklėtoją, linkėjo jai sveikatos, dėkojo už rūpestį ir šilumą, atiduotą jiems – praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio vaikinams ir merginoms. Auklėtoja Elena Mašauskaitė džiaugėsi, kad visi buvę auklėtiniai sėkmingai išėjo gyvenimo universitetus, kad jos nepamiršta, aplanko. Kiekvienas 1958-ųjų jaunuolis prisistatė, papasakojo apie savo likimo vingius, vaikus ir anūkus, atvertė nuotraukas. Pasirodo, daugiausia tarp šios laidos abiturientų yra finansininkų, teisininkų, šiaip dorų ir Lietuvai savo gerais darbais nusipelniusių žmonių.

Po prisiminimų mokykloje buvę abiturientai šventę tęsė „Lelijos“ kavinėje. Saulei leidžiantis, visi laimingi skirstėsi į namus. Pasak 10-osios laidos abiturientės Nijolės Vaičelytės, atsisveikinant visiems norėjosi verkti, nes taip greitai viskas baigėsi, klasės susitikimas prabėgo kaip viena akimirka. „Džiugu, kad sulaukėm tokio amžiaus, kad vėl susitikom,“ – kalbėjo skirstydamiesi bendraklasiai.

Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Po penkiasdešimties metų…"

  1. janė parašė:

    Romai, rašot puikius straipsnius, tik jie kažkaip paskęsta tarp visokio purvo. Labai gaila, bet širvintiškiai neturi padoraus laikraščio.

Comments are closed.

scroll to top
+