Pasigenda žmonių laisvumo, geros nuotaikos, šypsenų…

„Aš laimėsiu, gal ne iš karto, bet tikrai ir užtikrintai“, - sako Valentinas.

„Aš laimėsiu, gal ne iš karto, bet tikrai ir užtikrintai“, - sako Valentinas.

Emigracija palietė daugybę Lietuvos šeimų. Ne išimtis – ir Širvintos. Nemažai jaunų širvintiškių laimės ieško Anglijoje, Norvegijoje, Švedijoje… Vieni jų išvyksta su šeimomis, įsitvirtina ilgesniam laikui, kiti tik apsižvalgo ir po neilgų potyrių grįžta į savo kraštą – nugali tėviškės ir artimųjų ilgesys. Gražvydas Visockas, Mykolo Romerio universiteto politikos mokslų studentas, kalbina širvintiškį Valentiną Kuročkiną, kurį laiką gyvenusį Švedijoje.  

– Kiek metų gyvenote Švedijoje? Kaip susiklostė, jog išvykote į šią šalį?

– Švedijoje gyvenau mažiau nei dvejus metus, o jeigu tiksliau – vienerius metus ir dešimt mėnesių. Išvykau į Švediją dėl paprastų priežasčių: viena iš jų ta, jog, dar būdamas paaugliu, svajojau patekti į vieną iš Skandinavijos šalių. Nežinau kodėl, bet mane ta mintis traukė. Tuo metu buvo konkretus pasirinkimas būtent vykti į Švediją, išvykau dėl tuometinio mąstymo ir susidariusios nelengvos finansinės padėties.

– Kaip įsivaizdavote švedus? Ar tiesa, kad jie laikomi šaltais, nedraugiškais? Kokie yra švedų stereotipai Lietuvoje?

– Pradžioje pirmas įspūdis buvo susidaręs, jog jie yra šalti žmonės, bet, laikui bėgant, įsigilinęs į jų kalbą, pradėjęs artimiau bendrauti su jais, supratau, jog jie šiuo atžvilgiu mažai kuo skiriasi nuo mūsų, lietuvių.

– O ar skiriasi švedų ir lietuvių alkoholio vartojimo kultūros?

– Mano nuomone, alkoholio vartojimas tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje yra ganėtinai panašus. Gal kiek labiau Švedijoje yra kultūringesnis bei santūresnis, manau, retas reiškinys sutikti prisigėrusį bei besišlaistantį gatvėje žmogų.

– Koks yra švedų požiūris į imigrantus iš Rytų bei Vidurio Europos? Ar skiriasi požiūris, pavyzdžiui, lyginant su imigrantais iš Afrikos, Artimųjų Rytų?

– Kiek yra tekę bendrauti su švedais, neįžvelgiau kategoriškų nusistatymų tik į baltą arba tik į juodą pusę, aš manau, kad dėl imigrantų kiekvienoje šalyje yra savos pažiūros. Tokiose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse kaip Švedija dažniausiai imigrantai priimami kaip pigi darbo jėga. Ypač vyrauja tokia nuostata apie tuos, kurie nemoka užsienio kalbos ir negali savęs išreikšti bei parodyti, kad jis yra lygiai toks pats, kaip ir visi mūsų globalioje visuomenėje.

– Kokios yra darbo sąlygos atvykus į Švediją bei kokios garantijos netekus darbo?

– Darbo sąlygos, kaip ir visur, priklauso nuo darbo pobūdžio, tik darbdavys labiau koncentruojasi į darbuotojo saugumo užtikrinimą, aprūpina darbuotoją reikiamomis apsaugos bei darbo priemonėmis. O dėl socialinių garantijų netekus darbo, – tai yra kiekvieno žmogaus, nesvarbu, kokioje šalyje jis būtų, asmeninė atsakomybė. Tai reiškia, kad jis turi pats susirasti tam tikras įstaigas, kurios pasirūpina jo finansine padėtimi nedarbo laikotarpiu.

– Kokie yra darbo kultūrų panašumai bei skirtumai Lietuvoje bei Švedijoje?

– Šiuo klausimu drįsčiau sakyti, kad priklauso nuo paties žmogaus – kuo jis nori būti ir kaip stipriai jis pasiruošęs siekti norimos karjeros ar pareigų tam tikrame rimtame sektoriuje. Manau, kad kaip ir daugelyje išsivysčiusių valstybių, į žmogų žiūrima pagal tai, ką jis sugeba, ko nepasakyčiau apie Lietuvą, nes čia neretu atveju, kas turi daug pinigų, tas yra teisus, o protingam, išsilavinusiam žmogui, neturinčiam pinigų, pažinčių bei praktikos, yra ganėtinai sunku įsitvirtinti viešajame sektoriuje.

Švedijoje įspūdį paliko tai, jog nesvarbu, kokio pobūdžio darbą tu dirbsi, kad ir paprasčiausio aplinkos prižiūrėtojo, tvarkytojo, tu gali uždirbti tris kartus didesnį atlyginimą už valstybės tarnautojo ar pareigūno. O tai suteikia tam tikrų laisvių.

– O koks yra naktinis švedų gyvenimas? Ar švedų jaunimas linksminasi kažkaip kitaip nei mes Lietuvoje, ar taip pat vaikščiodami po barus ir klubus? Kokius panašumus ir skirtumus matote, lygindamas lietuvius ir švedus?

– Manau, kaip ir daugelyje šalių, naktinis jaunimo gyvenimas nėra kažkuo ypatingai išskirtinis. Juk nesvarbu, kokio amžiaus būtų žmonės, jiems reikia ir pasilinksminti, ir atsipalaiduoti. Tad naktinis Stokholmas, kaip ir naktinis Vilnius, tikrai nemiega, ypač savaitgaliais. Tikrai nemeluosiu – savaitgalius leidau gana linksmai. Skirtumas galbūt tas, jog Švedijoje žmonės daug laimingesni, malonesni, su šypsenomis veide, kas reta Lietuvoje.

– Kokie yra mitybos įpročiai Švedijoje? Kokie švedų skaniausi bei mėgstamiausi patiekalai? Ko tokio neįprasto lietuvis, nuvykęs į Švediją, gali paragauti?

– Vienas iš skirtumų galbūt yra tas, jog Švedijoje nemažai Azijos šalių maisto produktų parduodama specialiose šių šalių parduotuvėse, ko neteko matyti Lietuvoje. Tradicinis švedų patiekalas yra labai paprastas – mėsos kukuliai su bulvių koše ir žaliųjų žirnelių bei bruknių uogienės garnyru su balta itališka duona. Taip pat gausu greito maisto užkandinių, kuriose dažniausiai dirba tų šalių specialistai, pvz., turkai… O kainos kai kuriose parduotuvėse praktiškai mažai kuo skiriasi.

– Kokia yra švedų muzika? Galbūt gyvendamas Švedijoje pats pamėgai švedų muziką, dainininką ar kokią nors grupę?

– Operos ir baleto teatre nebuvau, o klubuose, baruose skamba dažniausiai tokia muzika, kokios šalies kultūrai tie klubai atstovauja. O populiarioji muzika, kurią girdi visas pasaulis per radiją, ne išimtis ir Švedijoje. Takida, Mans Zelmerlow – puikūs atlikėjai, kurių atliekami kūriniai puikiai skamba tiek švedų, tiek anglų kalbomis. Jų klausausi ir gyvendamas Lietuvoje.

– Ko labiausiai pasiilgai gyvendamas Švedijoje, o, sugrįžęs į Lietuvą, ko pasigedai? Ar norėtum sugrįžti gyventi atgal į Švediją?

– Viena iš priežasčių, dėl kurios grįžau į Lietuvą, tai troškimas daryti gyvenime tai, kas man patinka. Kitos priežastys – šeima, artimi žmonės, kurių nebuvo ten. Turiu pripažinti, jog gyvenimas Švedijoje buvo man lyg iššūkis savęs išbandymams. Per tuos beveik dvejus metus įgavau nemažai patirties įvairiose srityse. Tą patirtį bandau panaudoti dabar, gyvendamas Lietuvoje. Ko pasigendu? Tai būtent žmonių laisvumo, geros nuotaikos, šypsenų, kurias matydavau Švedijoje. Norėtųsi Lietuvoje įgyvendinti geras idėjas, kurios galbūt palengvintų žmonių gyvenimą, išgyvenimus, kuriuos patiria Lietuvos žmonės, drįstu sakyti – dėl savo neveiklumo. Svarbiausia – suvokti, kad gyvenimas nėra toks blogas, kokį įsivaizduoja lietuviai. Na o dėl grįžimo į Švediją – niekada nesakau niekada, kadangi nežinau, kur gyvenimas gali nublokšti dėl tam tikrų priežasčių. Šiuo metu turiu gyvenime tikslų, kuriuos, manau, būtina įgyvendinti Lietuvoje, kad ir čia gyvenimas pagaliau pašviesėtų.

     

Jau veikia ŠIRVINTŲ KRAŠTO skelbimų lentos. Jomis naudotis gali tiek užsiregistravę lankytojai, tiek Svečiai. Registruotiems vartotojams - daugiau galimybių. Jau įdiegta galimybė į serverį įkelti savo nuotraukas prie dedamų skelbimų. Apie pastebėtas klaidas rašykite Administratoriui: gintaras@sirvinta.net . Ačiū, kad naudojatės Skelbimų lentomis!
Naujausi komentarai
  • radasta parašė:

    kiekvienas gali tureti savo nuomone. Svarbu, kad ji etiskai pateikta.

  • ir vėl aš ............ parašė:

    Patarimas tiems ,kas pasigenda laisvumo ,geros nuotaikos ,bei šypsenų.
    Nueikite gerbiamieji į elito rengiamus vakarėlius ir pasijusit laisvi,geros nuotaikos ir prisižiūrėsit daug simpatiškų šypsenų.Viena bėda ,kad galite negauti pakvietimo ,tuomet lieka prekybos centrai . Ten gausite šypsena ,,per prievartą “ ,bet vis tik geriau negu nieko.
    Suprantu ,kad galima pasigesti darbštumo,sąžiningumo ,atsakomybės ,tai jau kiekvieno žmogaus asmeninių pastangų vaisius . Bet ,kaip galima pasigesti šypsenų,man nesuvokiama . Juk nuotaika ,žmogaus dvasinės būsenos atspindys .Ar žmogus prispaustas bėdų turi eiti gatve ir šypsotis ? Pasirodo turi ,nes tos šypsenos gali kas nors pasigesti. Kai mes gyvensim,kaip švedai ir mes šypsosimės ,bert švediško gyvenimo niekas nepasigenda ,pasigenda tik šypsenos .

  • xxxx parašė:

    Labai geras straipsnis. Apie jaunima ir jo problemas visada verta rasyti. O pabaigoj Valentinas gerai pasisake apie niurzglius.

  • laimai parašė:

    Tai neskaityk. Yra gi tobulas, kruvos visur guli. Bet vis tiek rupi. Maximoje ant krepsiu kruvos paskaitai, bet vigi skaitai. 🙂

  • Komentatorius parašė:

    Šaunuolis straipsnio autorius – studentas. Pažįstų šį jauną žmogų kaip plačios erudicijos bei gilaus mąstymo jauną žmogutį. Interviu labai geras ir puikus. O kas nesuprato straipnsio temos, tai aš kiek supratau kalba eina apie emigracija, interviu labai geras šiandieninei situacijai. O straipsnio autoriui galiu palinkėti tik vieną, nensustok tobulėjęs ir parašyk dar ne vieną straipsnį. Sėkmės.

  • straipsninkas parašė:

    Kelinto kurso studentas ima interviu?
    Klausimai visiskai rysio neturi… temos taip ir nesupratau..

  • laima parašė:

    Is tuscio i kiaura.. nesumastot idomesniu temu? Moksleivio lygio klausimai.. o juk cia tooooks laikrastis provincijoje kad neduok dieve,.

Kiti straipsniai:

VMI gyventojams pradeda grąžinti pajamų mokesčio permokas

Saulius Skvernelis: „Stiprios Lietuvos be stiprių Širvintų nesukursi“

Ar bus pareikalauta, kad Jasiukevičius ir Davidavičienė iš savo kišenės atlygintų žalą rajono biudžetui?!

Vilniaus regiono gyventojai uždirba daugiausiai šalyje, taigi gali sumokėti už tai, kas kitiems – nemokamai

Širvintos – gerasis pavyzdys

Į Šniponis – dar gerų baldų savo namams

„Šimtmečio Širvintos“ – jau prekyboje

Kam reikėjo nukirsti sveikus medžius?

Reikia, kad tokių žmonių būtų daugiau ir Vyriausybėje, ir visur kitur

Informacija iš naujausio numerio: Apie „negerus“ skaičius, „negeras“ gėles ir „negerą“ knygą

Aiškėja naujos valdžios kontūrai

Informacija iš naujausio numerio: Širvintose lankėsi kandidatas į Prezidentus Saulius Skvernelis

Šiluma atpigo

Norite priduoti senas padangas kito žmogaus vardu? Pasirūpinkite įgaliojimu

Privačių miškų aktualijos

Afrikinio kiaulių maro aukų – dešimtys tūkstančių: kol nėra vakcinos, ligą sustabdyti privalome ir galime patys

Informacija iš naujausio numerio: Apie kokią pergalę sapalioja kariuomenei vadovaujantis eilinis?

„Visą laiką viduje jausdavau, kad noriu padėti žmonėms“

Lidso lietuvių bendruomenėje pirmu smuiku griežia širvintiškiai

Dyzeliniai automobiliai vis dar dominuoja rajono keliuose

Pranešimas spaudai: VMI skelbia pajamų deklaravimo startą

Širvintų įkrovimo stotelė nematoma elektromobilių vartotojams

Informacija skaitytojams!

KONKURSAS!

Apklausa

Kurio Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario mažiausiai pasigesite (galite pažymėti iki 5 pavardžių).

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Nuorodos