Laisvė ir poreikis „veržtis“

Balsas tyruose

Baigiasi neeilinė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio savaitė. Prisiminėm istoriją, sulaukėm svečių, pasitikrinom, anot Prezidentės, kam svarbi Lietuva ir jos nepriklausomybė. Gaila, kad tie mūsų jubiliejai – tiek tūkstantmetis, tiek dvidešimtmetis, išpuolė krizės sąlygomis. Tad ir „dovanos“ krizinės: pensinio amžiaus ilginimas, motinystės išmokų bei nedarbingumo pašalpų eilinė reforma. Ir nemėginkit skųstis, tarpukario Lietuvoj irgi buvo krizė, o tada nebuvo jokių pensijų, bedarbio pašalpų, juolab – motinystės išmokų. Tai ne mano, o tūlo seimūno paprotinimas. Na, akmens amžiuje nebuvo komunalinių mokesčių, o ir mėsa ne parduotuvių lentynose gulėjo, bet po girias bėgiojo. Gal nelyginkim to, kas nepalyginama. Juk jūs, gerbiamieji valdantieji, nuo svaiginamų valdžios viršūnių savęs iki mūsų nenuleidžiat. Mums sumažintos algos ir pensijos, premjerui – atnaujinta rezidencija su oranžerija ir pirtele. Kalbama, už tam skirtus pinigus galima pastatyti ir įrengti dešimt namų. Tai juk  – tik namų, o čia – rezidencija… Vėl nepalyginami dalykai. Paralelių galima rasti visur, bet ar visada to reikia?

Nematerializuokim visko. Prieš dvidešimt metų juk to nedarėm. Tada siekėm laisvės ir ją iškovojom. O laisvė nėra gerovė, ji nematuojama monetomis, blizgučiais ar ištaiga, nors gal kas nors to ir tikėjosi. Dar daug kam mūsų laisvė ir šiandien lyg ašaka skersai gerklės stovi. Pikta ir apmaudu buvo stebėti sujudimą dėl signatarų apdovanojimo ordinais. Tas siūlymas, ne visai aišku iš kieno lūpų pirmiausia pasigirdęs, labai jau panešėjo į provokaciją. Pirmiausia pasipiktino Prezidentė, pradėjo skaičiuoti jiems skirtas gėrybes, signatarai puolė teisintis, o liaudis, žinoma, piktintis: ką jie nuveikė, kuo jie nusipelnė tų apdovanojimų? Jie tiesiog atsidūrė tinkamu laiku tinkamoje vietoje, t. y. Aukščiausiojoje Taryboje, pakėlė rankas, padėjo parašus. Negana jiems gautų sklypų, paskyrų, rentų? Prezidentė šaunuolė, taip ir reikėjo. Ar tikrai reikėjo? O jei reikėjo, tai kam?

Dvidešimtmetis nebuvo lengvas. Išgyvenam jau trečią ir, ko gero, sunkiausią ekonominę krizę. Kas gali, bėga nuo jos kuo toliau. Per minėtąją tarpukario krizę emigravo aštuoniasdešimt tūkstančių lietuvių, dabar – šimtas aštuoniasdešimt. Ir dar neaišku, ar tai tikslūs duomenys, gal realiai išvykusių yra daug daugiau? Artėjam prie Lietuvos be… lietuvių? Iki kito jubiliejaus čia beliks pensininkai ir Seimo nariai?

Sunkumai mums tikrai neužgožė laisvės atgavimo džiaugsmo. Mes sutinkam kažinkelintą kartą veržtis diržus, taupyti ir kentėti vardan geresnės Lietuvos, kuria mūsų palikuonys didžiuotųsi, o ne keiksnotų už paliktas skolas. Bet veržkimės ir spauskimės VISI! „Man geriausia dovana Nepriklausomybės dvidešmtmečio proga būtų, jei rajono tarybos nariai atsisakytų savo išmokų. Taip, tai nedideli pinigai, ir biudžeto skylių jais neužkamšysi. Bet tai būtų įnašas į bendrą reikalą, solidarizavimasis su bendruomene.“ Tai vienos gerbtinos širvintiškės nuomonė, po kuria, manau, „pasirašytų“ ne vienas.

Žymus aktorius, buvęs aktyvus Sąjūdžio kūrėjas, pakviestas į minėjimą Seime, pasakė: „Dvidešimt metų su laisva Lietuva ėjau, o atėjęs – jos neberadau.“ Tikėkimės, ji tebėra. Ir su tuo tikėjimu ženkim į trečiąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį. Mes esame ir būsime laisvi! Nes laisvė yra būtina prielaida siekiant tikslo.

Janina Pukienė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

5 Atsakymai į “Laisvė ir poreikis „veržtis“”

  1. zoro parašė:

    Tikrai gerai parašė, o aktoriaus pavardė- R.Adomaitis.

  2. *** parašė:

    Kiek žinau, jokioj Norfoj jos nėra nė kvapo. Ir baikit kvailus sapaliojimus (iš pavydo).

  3. Juzė parašė:

    Tai čia ir yra darbas. pabandyk norfoje užmigti, ne visi sugebėtumėt.Visai nieko ta moteriškė kartais parašo.

  4. Pasižiūrėkit parašė:

    Pukienė tik visus mato, į save tegu iš šalies pažiūri.Atsisėdus Norfoj ir miega viduryj baltos dienos.Net siūbuoja.Arba kai nemiega, tai stebi kas kiek ir ko nupirko.
    Dirbt reikia.

  5. ir parašė:

    kur pavarde aktoriaus,ko bijai pukien,jei jis nebijo…

Comments are closed.

scroll to top
+