Kiečių ir usnių plantacijose (1)
Žmogau, ar sutvarkei apleistą savo žemės sklypą?!
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ėmėsi iniciatyvos pagaliau išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje tiek daug apleistos žemės plotų, kas jų šeimininkai, imtis priemonių, kad tokia situacija pagerėtų. Valstybinis augalų inspektorius Vytautas Inčiūra kasdien važinėja po Širvintų ir Ukmergės rajonų laukus ir aiškinasi, kur, kas, kodėl apleido žemę? Radęs apleistos žemės sklypą inspektorius klausinėja arčiau gyvenančių žmonių – gal jie žino, kieno tai žemė, kur gyvena jos šeimininkas.
Apie blogai veikiančią sistemą, įgalinančią greitai ir efektyviai rasti tokių žemių šeimininkus, viliuosi parašyti straipsnių ciklą artimiausiuose “Širvintų krašto” numeriuose. Šį sykį pakalbėkime apie paprasčiausius atvejus ir priemones apsileidusiems šeimininkams sudrausminti.
Inspektorius Vytautas Inčiūra sako nelinkęs švaistytis baudomis. Jis mano, kad daug svarbiau yra įtikinti žmones, perspėti, išaiškinti, kad taip elgtis negalima. Baudos – kraštutinė priemonė, kai pasirodo, kad jokie perspėjimai nepadeda.
Pagaliau, ir baudų sistema – labai netobula. Už apleistą žemės sklypą inspektorius gali nubausti žmogų tik 100 litų bauda. Dažnai būna lengvinančių aplinkybių, į kurias jis privalo atsižvelgti (žmogus nuoširdžiai gailisi, yra invalidas ir pan.) Taigi, turtingesni didelių žemės sklypų šeimininkai dažnai nė nesiginčija – sumoka tuos 100 litų, kad tik nuo jų atstotų. Tiesa, nėra numatyta, kas kiek laiko tokius šeimininkus vėl galima bausti, todėl inspektorius bausdamas visada skiria terminą, per kurį žmogus turėtų sutvarkyti apleistą žemę. Kai kas paklauso, o kai kam vėlgi “kaip vanduo nuo žąsies”.
Seime guli parengti projektai dėl nuobaudų už apleistą žemę griežtinimo. Šį rudenį bus priimtas naujas įstatymas, pagal kurį numatyta už apleistus iki 3 ha sklypus bausti 200 – 500 litų, nuo 3 iki 10 hektarų – 300 – 1000 litų, už didesnius nei 10 ha sklypus – 1 – 2 tūkstančių litų baudomis. Nepaisant to, už apleistas žemes bus numatytas kelis kartus didesnis žemės mokestis. Tai, pasak specialistų, taip pat turėtų padėti.
Neturi pinigų, bet žemės nedirba
Viesose gyvena Danutė Pukanasienė. Moteris sako sunkiai besiverčianti, nes viena augina tris vaikučius. Juos palikusi namuose kasdien važiuoja į Bagaslaviškio I. Šeiniaus pagrindinę mokyklą, kurioje dirba už keletą šimtų litų. Iš valstybės moteris išsinuomojo porą hektarų žemės, laikė karvutę, taigi pieno vaikams pirkti nereikėjo. Dabar karvės nebeturi. Teko parduoti. Galėtų nuomojamoje žemėje užsiauginti grūdų, nusipenėti vieną kitą bekoną, užsiauginti keletą vištyčių. Mėsa, kiaušiniais apsirūpintų. Bet, sako, neapsimoka. Nėra už ką samdyti traktorininką, kad suartų, pasėtų, nukultų. Laukų nepatręšus, nuo piktžolių nenupurškus tikėtis gero derliaus taip pat nėra ko. Taigi, sumoka žemės nuomos mokestį – ir gana. Apleista žemė pačiose Viesose bado akis kiekvienam.
Inspektorius V. Inčiūra pakalbėjo gražiuoju. Skyrė savaitę, kad šeimininkė piktžoles nušienautų, sklypą sutvarkytų. Moteris pažadėjo. Jei neras žmogaus, kuris jai padėtų, sako, nueis į seniūniją ir atsisakys žemės nuomos, nes mokėti baudų tikrai neturės iš ko.
Sedūnų kaime gyvena Irena Kanapeckienė. Jos nedidelis žemės sklypas (gal pushektario) palei pat kelią. Kiekvienas, važiuodamas į Sedūnus, stebisi: “Tai bent piktžolių miškas!” Visiškai nesuprantama, kodėl taip apleistas toks nedidelis žemės lopinėlis? Žemė visiškai netoli namų. Jei jos nereikėjo daržams, ganyklai, gal galima buvo pavasarį dalgiuku pamosuoti, juolab, kad ponios Irenos sūnus, kiek supratome, gyvena kartu. Dabar, žinoma, sumedėjusių kiečių ir usnių taip lengvai nenukaposi, o samdyti techniką nemažai kainuoja. Irena Kanapeckienė tikino iki rugpjūčio 14-osios neturinti nė lito, prašė inspektoriaus palaukti, kai gaus pensiją, pasamdys kaimyną, kuris nušienaus tas piktžoles. V. Inčiūra nenusileido. Davė savaitę. Inspektorius viliasi, kad rašyti protokolo nereikės. Mokėjo apleisti, tegul pasuka galvą, iš kur pinigų gauti sklypui sutvarkyti, arba dalgį pusto…
Steponas Liktoravičius





















Kodėl Bagaslaviškio miestelio centre metų metais veši šabakštynai: tarp parduotuvės ir autobusų stotelės; į dešinę pusę nuo bažnyčios. Savininkai visiems žinomi. Prašome pasiūlyti baudelę už piktybišką nesitvarkymą.