Kalnų Karabachas. Prekyba istorija Seime?

Post scriptum

Rankose laikau Demokratinės politikos instituto (tų institutų dabar – kaip pridergta) popierių. Jame kviečiami “visi neabejingi pasaulio istorijai ir žmogiškajam skausmui šių metų vasario14 d., 12 val., LR Seimo Europos informacijos biure susipažinti ir prisiminti Kalnų Karabacho tragediją.” Įvadinį žodį tars seimūnai Mantas Adomėnas, Egidijus Vareikis, Dalia Kuodytė. Visi konservatoriai. Tik… tai organizuoja Azerbaidžano Respublikos ambasada. Kompanijos “Justice for Khojaly” koordinatorė Lietuvoje kažkokia Eva Luka.

Atgimimo pradžioje Kalnų Karabachas mums siejosi su armėnų kova už laisvę. Ir jie, ir mes buvome vadinami separatistais. Dabar viskas išversta atvirkščiai? Atseit armėnai smaugia azerus? Taip, Armėnija neturi nei dujų, nei naftos, ką turi azerai. Mūsų biznieriai ten įkūrė klestinčius maisto prekių marketus. Ten niekas neskaičiuoja milijonų net Eurovizijos dalyviui… Bet kokį velnią čia raugia konservatoriai? Ar tik kaip skalikai lekia pirma kinkinio? Ten, pas azerus, esamos ar būsimos NATO karinės bazės? Kaip už skalijimą apie demokratiją Baltarusijoje, Ukrainoje, Gruzijoje atitinkamiems tipams mokami pinigai?.. Taip šluostomos kojos į mūsų istoriją, į Armėnijos, į Ukrainos, “kusy” – ir lojama ant Baltos Rusios. Ko praėjusį pavasarį į Vilnių be kvapo buvo atlėkusi Angela Merkel? Kad pritildytų? Vizito niekas nekomentavo… Tai mūsų neliečia? Klystat, ponai, mes – pasaulio kontekste. Ir nors stebėkim atvirom akim, jeigu pakeist nieko negalim. Gaudydami žuvį savam prūde nematom artėjančio cunamio. “Ir nėra čia ko krūpčioti,- šnypštė Landsbergis. – Globalizacija bus.”

Ir dar tokia sentencija tame popieriuje: “Mirusieji negali reikalauti teisingumo, tuo turi pasirūpinti gyvieji.” Va, taip.

- Anakunda-