Ištikimi rajono laikraščio skaitytojai

Turbūt niekas nedrįs prieštarauti, kad patys ištikimiausi „Širvintų krašto“ skaitytojai yra prenumeratoriai. Tai įvairaus amžiaus, išsilavinimo, profesijų žmonės, vertinantys dukart per savaitę juos lankantį leidinį, kuriame nušviečiamos aktualios Širvintų krašto naujienos, žmonių rūpesčiai ir džiaugsmai, gvildenamos politinės, socialinės, kultūros, švietimo problemos, spausdinami patarimai ūkininkams, šeimininkėms, pateikiama TV programa. Neseniai 900-ąjį numerį skaitytojų „teismui“ atidavęs „Širvintų kraštas“ yra storesnis, spalvingesnis. Nenuostabu, kad skaitytojų ratas stabilus, prenumeratorių nemažėja, žmonės negaili tų kelių dešimčių eurų pusmečio ar metinei prenumeratai, vis daugiau atsiranda tokių, kurie prenumeratą pratęsia kiekvieną mėnesį.
„Širvintų kraštas“ irgi nepamiršta savo ištikimų bičiulių prenumeratorių: pasidžiaugia jų gražiais darbais, užtaria dėl iškilusių bėdų, metams baigiantis surengia loteriją. Seneliams visada malonu pasiskaityti apie miesto ir rajono mokyklose besimokančių anūkų akademinius ir sportinius pasiekimus. Vidurinioji karta labiau domisi politinėmis ar socialinėmis temomis. Jaunimui daugiau prie širdies sporto ir kultūros renginiai. Žodžiu, kiekvienam pagal skonį.
Ištikimi „Širvintų krašto“ prenumeratoriai ir skaitytojai gyvena Alionių I kaime esančioje Naujakurių gatvėje. Tai Janina ir Henrikas Jankūnai. Pasak alioniškių, rajono laikraštį jie skaitantys jau ne vieną dešimtmetį.
– Kiek gyvename Alionyse, tiek skaitome rajono laikraštį, labai patinka, – šypsojosi Janina Jankūnienė. – Domina viskas, skaitome nuo pradžios iki pabaigos. Norime, kad rajone būtų gera gyventi ūkininkams ir jauniems žmonėms, pykstame ant ilgapirščių ir girtuoklių.
Jaunatviškai atrodantys sutuoktiniai Jankūnai pasakojo, jog daug metų dirbo buvusiame Vičiūnų tarybiniame ūkyje. Ponios Janinos teigimu, jai, žemaitei nuo Klaipėdos, po studijų Vilniuje buvo duotas paskyrimas į Alionis. Taip ir pasilikusi visam laikui toli nuo gimtinės. Čia ir šeimą sukūrusi. Drauge su vyru Henriku, mechanizatoriumi, vairuotoju, kilusiu iš čia pat esančio Joniškio kaimo, 42 metus gražiai sutardami Alionyse gyvena.
– Esame biedni ūkininkai, – kuklinosi sutuoktiniai. – Pagrindinis mūsų užsiėmimas – žemė ir pieno supirktuvė. Ūkis nedidelis: 3 karvytės, triušiai ir vištos. Iš to ir gyvename. Tikrai nieko netrūksta, kad tik sveikatos būtų. Linkime ir kitiems kaimuose gyvenantiems žmonėms darbštumo, nuoširdumo, tarpusavio pagalbos, daugiau Dievulį mylėti ir mažiau į butelį žiūrėti.
Janina ir Henrikas Jankūnai pasakojo, kad jaučiasi esą laimingi: patys dar gana stiprūs, vaikai užauginti, anūkai sveiki. Sūnus Rolandas gyvena ir dirba Izraelyje, Skirmantas Kėdainiuose įsikūręs, Jūratė – Vilniuje.
– Geri mūsų vaikai, – džiaugėsi Janina. – Gyvendami kažkada kaime, turėjo gerus draugus, kas antrą savaitę dabar atvažiuoja, anūkus paviešėti atveža. Anūkai Simonas, Vilius, Rokas, Titas yra sportiški, dalyvauja įvairiose varžybose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. O ir patys mes dar veiklos susirandame: visuose seniūnijos renginiuose dalyvaujame, švenčių Širvintose nepamirštame.
Jankūnų namuose sukaupta didžiulė asmeninė biblioteka, nuotraukų archyvas. Pasak Janinos, mėgstanti kasdien paskaityti, be knygų gyventi negalinti, paskui skaitytas istorijas vyrui perpasakojanti. Mat vyras Henrikas – daugiau laikraščių gerbėjas. Pagal knygose ir laikraščiuose rastus receptus Janina kepanti pyragus, kuriais palepina ne tik šeimos narius, bet ir mieloms kaimynėms Elenai Drėgvienei bei Valerijai Striškienei paragauti pasiūlo.
– Gražiausia savaitės diena – sekmadienis, – sakė sutuoktiniai Jankūnai. – Tai susikaupimo diena, proga aplankyti tėvų kapus Vičiūnų kapinėse.
Henrikas Jankūnas pasakojo apie savo vaikystės kaimą – Joniškį, esantį šalia Alionių. Pašnekovo teigimu, kažkada buvęs didelis kaimas, pokario metais sudegintas, daug artimų žmonių tuomet Joniškį palikę, vieni po Lietuvą išsibarstė, kiti net į Lenkiją gyventi išvyko. Savo vaikystės kaimui ir jame kažkada gyvenusiems žmonėms atminti Henrikas Jankūnas, pamokytas meistro Česlovo Vasilevskio, prie Alionių bažnyčios pastatė kryžių. Jį pastatyti padėjo Jonas Kropa ir Jonas Germanas.
Pasidomėjus, ar turėjo galimybę aplankyti svečias šalis, Jankūnai sakė:
– Kalbino Lenkijoje gyvenantys giminaičiai atvykti, bet taip ir neprisiruošėme. Anksčiau daug važinėjome po buvusią sąjungą, buvome prie Juodosios jūros, Jaltoje, Gruzijoje. Ilgam palikti namų negalėjome, nes augo vaikai, buvo ūkis. Visur reikalingos savos rankos. Šiemet planuojame aplankyti Kryžių kalną.
Kuo Alionių žmonės gyvena šiandien? Ponios Janinos teigimu, labai daug kas priklauso nuo vietos valdžios požiūrio. Alionių seniūnas Sigitas Bankauskas stengiasi, kad žmonėms gyventi būtų geriau.
– Būtent seniūno dėka žmonės dainuoti, muzikuoti pradėjo, – sakė pašnekovai Jankūnai. – Seniūno dėka daug gražių darbų nudirbama. Labai stengiasi Juodiškių kultūros namų direktorė Ingrida Didžiokienė. Aplinkui yra labai daug malonių žmonių, kurie draugiški, kultūringi. Keičiasi laikai, keičiasi ir žmonės. Mums visai nesvarbu pažiūros, svarbiausia yra žmogus, kad jis dirbtų, stengtųsi ir nepliurptų. Priklausymas vienai ar kitai partijai nieko apie žmogų nepasako, svarbiausia nuoširdumas ir paprastumas.
Alioniškiai Janina ir Henrikas Jankūnai, ištikimi „Širvintų krašto“ skaitytojai, išsakė savo nuomonę apie rajono laikraštį, pasidalijo rūpesčiais, išliejo džiaugsmus, išreiškė viltį, kad tik nuo pačių žmonių priklauso, kaip gyvena ir ateityje gyvens Lietuvos kaimas. Abu šeimininkai ir du jų anūkai palydėjo netikėtą svečią iki automobilio, nuoširdžiai atsisveikino ir palinkėjo visokeriopos sėkmės. Tegul jų dirbamuose laukuose bręsta brandūs javai, o sodyboje skleidžiasi gražiausi gėlių žiedai ir noksta saldžiausi vaisiai bei uogos.
Romas Zibalas
Janina ir Henrikas Jankūnai - ištikimi „Širvintų krašto“ skaitytojai.

Janina ir Henrikas Jankūnai - ištikimi „Širvintų krašto“ skaitytojai.

Turbūt niekas nedrįs prieštarauti, kad patys ištikimiausi „Širvintų krašto“ skaitytojai yra prenumeratoriai. Tai įvairaus amžiaus, išsilavinimo, profesijų žmonės, vertinantys dukart per savaitę juos lankantį leidinį, kuriame nušviečiamos aktualios Širvintų krašto naujienos, žmonių rūpesčiai ir džiaugsmai, gvildenamos politinės, socialinės, kultūros, švietimo problemos, spausdinami patarimai ūkininkams, šeimininkėms, pateikiama TV programa. Neseniai 900-ąjį numerį skaitytojų „teismui“ atidavęs „Širvintų kraštas“ yra storesnis, spalvingesnis. Nenuostabu, kad skaitytojų ratas stabilus, prenumeratorių nemažėja, žmonės negaili tų kelių dešimčių eurų pusmečio ar metinei prenumeratai, vis daugiau atsiranda tokių, kurie prenumeratą pratęsia kiekvieną mėnesį.

„Širvintų kraštas“ irgi nepamiršta savo ištikimų bičiulių prenumeratorių: pasidžiaugia jų gražiais darbais, užtaria dėl iškilusių bėdų, metams baigiantis surengia loteriją. Seneliams visada malonu pasiskaityti apie miesto ir rajono mokyklose besimokančių anūkų akademinius ir sportinius pasiekimus. Vidurinioji karta labiau domisi politinėmis ar socialinėmis temomis. Jaunimui daugiau prie širdies sporto ir kultūros renginiai. Žodžiu, kiekvienam pagal skonį.

Alionyse I gyvenantys Janina ir Henrikas Jankūnai su anūkais.

Alionyse I gyvenantys Janina ir Henrikas Jankūnai su anūkais.

Ištikimi „Širvintų krašto“ prenumeratoriai ir skaitytojai gyvena Alionių I kaime esančioje Naujakurių gatvėje. Tai Janina ir Henrikas Jankūnai. Pasak alioniškių, rajono laikraštį jie skaitantys jau ne vieną dešimtmetį.

– Kiek gyvename Alionyse, tiek skaitome rajono laikraštį, labai patinka, – šypsojosi Janina Jankūnienė. – Domina viskas, skaitome nuo pradžios iki pabaigos. Norime, kad rajone būtų gera gyventi ūkininkams ir jauniems žmonėms, pykstame ant ilgapirščių ir girtuoklių.

Trys Jankūnai: vyriausiasis ir du jauniausieji.

Trys Jankūnai: vyriausiasis ir du jauniausieji.

Jaunatviškai atrodantys sutuoktiniai Jankūnai pasakojo, jog daug metų dirbo buvusiame Vičiūnų tarybiniame ūkyje. Ponios Janinos teigimu, jai, žemaitei nuo Klaipėdos, po studijų Vilniuje buvo duotas paskyrimas į Alionis. Taip ir pasilikusi visam laikui toli nuo gimtinės. Čia ir šeimą sukūrusi. Drauge su vyru Henriku, mechanizatoriumi, vairuotoju, kilusiu iš čia pat esančio Joniškio kaimo, 42 metus gražiai sutardami Alionyse gyvena.

– Esame biedni ūkininkai, – kuklinosi sutuoktiniai. – Pagrindinis mūsų užsiėmimas – žemė ir pieno supirktuvė. Ūkis nedidelis: 3 karvytės, triušiai ir vištos. Iš to ir gyvename. Tikrai nieko netrūksta, kad tik sveikatos būtų. Linkime ir kitiems kaimuose gyvenantiems žmonėms darbštumo, nuoširdumo, tarpusavio pagalbos, daugiau Dievulį mylėti ir mažiau į butelį žiūrėti.

Janina ir Henrikas Jankūnai pasakojo, kad jaučiasi esą laimingi: patys dar gana stiprūs, vaikai užauginti, anūkai sveiki. Sūnus Rolandas gyvena ir dirba Izraelyje, Skirmantas Kėdainiuose įsikūręs, Jūratė – Vilniuje.

– Geri mūsų vaikai, – džiaugėsi Janina. – Gyvendami kažkada kaime, turėjo gerus draugus, kas antrą savaitę dabar atvažiuoja, anūkus paviešėti atveža. Anūkai Simonas, Vilius, Rokas, Titas yra sportiški, dalyvauja įvairiose varžybose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. O ir patys mes dar veiklos susirandame: visuose seniūnijos renginiuose dalyvaujame, švenčių Širvintose nepamirštame.

Janina Jankūnienė sakė, jog darbo prie namų visada atsiranda.

Janina Jankūnienė sakė, jog darbo prie namų visada atsiranda.

Jankūnų namuose sukaupta didžiulė asmeninė biblioteka, nuotraukų archyvas. Pasak Janinos, mėgstanti kasdien paskaityti, be knygų gyventi negalinti, paskui skaitytas istorijas vyrui perpasakojanti. Mat vyras Henrikas – daugiau laikraščių gerbėjas. Pagal knygose ir laikraščiuose rastus receptus Janina kepanti pyragus, kuriais palepina ne tik šeimos narius, bet ir mieloms kaimynėms Elenai Drėgvienei bei Valerijai Striškienei paragauti pasiūlo.

– Gražiausia savaitės diena – sekmadienis, – sakė sutuoktiniai Jankūnai. – Tai susikaupimo diena, proga aplankyti tėvų kapus Vičiūnų kapinėse.

Henrikas Jankūnas pasakojo apie savo vaikystės kaimą – Joniškį, esantį šalia Alionių. Pašnekovo teigimu, kažkada buvęs didelis kaimas, pokario metais sudegintas, daug artimų žmonių tuomet Joniškį palikę, vieni po Lietuvą išsibarstė, kiti net į Lenkiją gyventi išvyko. Savo vaikystės kaimui ir jame kažkada gyvenusiems žmonėms atminti Henrikas Jankūnas, pamokytas meistro Česlovo Vasilevskio, prie Alionių bažnyčios pastatė kryžių. Jį pastatyti padėjo Jonas Kropa ir Jonas Germanas.

Pasidomėjus, ar turėjo galimybę aplankyti svečias šalis, Jankūnai sakė:

– Kalbino Lenkijoje gyvenantys giminaičiai atvykti, bet taip ir neprisiruošėme. Anksčiau daug važinėjome po buvusią sąjungą, buvome prie Juodosios jūros, Jaltoje, Gruzijoje. Ilgam palikti namų negalėjome, nes augo vaikai, buvo ūkis. Visur reikalingos savos rankos. Šiemet planuojame aplankyti Kryžių kalną.

Iš Henriko Jankūno gimtojo Joniškio kaimo atvežtos girnapusės tapo sodybos puošmena.

Iš Henriko Jankūno gimtojo Joniškio kaimo atvežtos girnapusės tapo sodybos puošmena.

Kuo Alionių žmonės gyvena šiandien? Ponios Janinos teigimu, labai daug kas priklauso nuo vietos valdžios požiūrio. Alionių seniūnas Sigitas Bankauskas stengiasi, kad žmonėms gyventi būtų geriau.

– Būtent seniūno dėka žmonės dainuoti, muzikuoti pradėjo, – sakė pašnekovai Jankūnai. – Seniūno dėka daug gražių darbų nudirbama. Labai stengiasi Juodiškių kultūros namų direktorė Ingrida Didžiokienė. Aplinkui yra labai daug malonių žmonių, kurie draugiški, kultūringi. Keičiasi laikai, keičiasi ir žmonės. Mums visai nesvarbu pažiūros, svarbiausia yra žmogus, kad jis dirbtų, stengtųsi ir nepliurptų. Priklausymas vienai ar kitai partijai nieko apie žmogų nepasako, svarbiausia nuoširdumas ir paprastumas.

Alioniškiai Janina ir Henrikas Jankūnai, ištikimi „Širvintų krašto“ skaitytojai, išsakė savo nuomonę apie rajono laikraštį, pasidalijo rūpesčiais, išliejo džiaugsmus, išreiškė viltį, kad tik nuo pačių žmonių priklauso, kaip gyvena ir ateityje gyvens Lietuvos kaimas. Abu šeimininkai ir du jų anūkai palydėjo netikėtą svečią iki automobilio, nuoširdžiai atsisveikino ir palinkėjo visokeriopos sėkmės. Tegul jų dirbamuose laukuose bręsta brandūs javai, o sodyboje skleidžiasi gražiausi gėlių žiedai ir noksta saldžiausi vaisiai bei uogos.

Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “Ištikimi rajono laikraščio skaitytojai”

  1. kodėl parašė:

    Kodėl ?

  2. kodėl parašė:

    Kodėl ?

Comments are closed.

scroll to top
+