Įspūdinga išvyka į Birštoną

Vasara – tinkamiausias laikas kelionėms, tad dažnai mums ramybės neduoda troškimas keliauti, knieti sutikti naujų žmonių, pažinti kitokį gyvenimo būdą. Ne pirmus metus ši kelionių magija užburia mūsų „Bočių“ draugijos narius, taip pat ir dabartinį jos pirmininką V. Jablonską, pavaduotoją G. Abromavičienę, valdybos narius.
Daug kur būta, daug pamatyta, bet smalsiems ir aktyviems draugijos nariams norisi dar daugiau.
Liepos 23 d. didelis būrys (35) kelionių mėgėjų vyko į pažintinę kelionę – Birštono miestą-kurortą, įsikūrusį prie didžiausios Lietuvos upės Nemuno. Po dviejų valandų pasiekėme kelionės tikslą.
Kurorto herbe pavaizduota žuvis, kuriai iš nugaros trykšta sidabrinė vandens versmė. Prie Šv. Antano Paduviečio bažnyčios mus pasitiko Birštono „Bočių“ draugijos pirmininkė Julija Borutienė ir jos pavaduotoja Aldona Valatkienė, kuri tą dieną buvo ir mūsų gidė. Lietui lyjant pėstute pradėjome kelionę po įžymiausias šio kurorto vietas. Nuo Vytauto gatvės pasiekėme J. Basanavičiaus aikštę, sustojome prie J. Basanavičiaus paminklo. Ekskursijos vadovė savo eilėmis nušvietė šio iškilaus žmogaus veiklą Lietuvai. Toliau – aikštės kampe – Birštono akmuo.
Nors lietus lijo be perstojo, bet mes ištvermingi – sustojome ir kiek pailsėjome geltonojoje biuvetėje, priklausančioje „Tulpės“ sanatorijai, skanavome mineralinio vandens „Vytautas“, trykštančio iš 125 m gylio gręžinio. Šiek tiek pasislėpėme nuo lietaus „Eglės“ sanatorijos vestibiulyje.
Už geltonosios „Tulpės“ biuvetės – Vytauto kalnas. Legenda sako, kad čia po medžioklės ilsėdavosi Vytautas Didysis. 14-ajame amžiuje čia stovėjo medinė Birštono pilis. Kalno papėdėje pasitinka didingas paminklas Vytautui Didžiajam. Pasivaikščioti kviečia Nemuno krantinė, kuri, siekiant apsaugoti Birštoną nuo potvynių, buvo įrengta iš karto po Kauno hidroelektrinės pastatymo 1959 metais.
Matėme Nemuno kilpų regioniniame parke plytintį Žvėrinčiaus mišką, menantį karališkąsias medžiokles. Miške įrengtas 15 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas, gausu medžio skulptūrų, įrengtos poilsiavietės ir laužavietės.
Toliau maršrutą tęsėme Birutės gatve, apsilankėme Birštono sakraliniame muziejuje. Apžiūrėjome religinio meno kūrinius, liturginius indus, memorialines ekspozicijas. Muziejuje – 10 salių. Dvi salės skirtos Dievo tarnui arkivyskupui Teofiliui Matulioniui, kitos dvi – antrajam Lietuvos kardinolui Vincentui Sladkevičiui.
Liturginių indų ekspozicijoje – seniausias muziejaus eksponatas – Musninkų bažnyčios komuninė (1619 m.). Šioje salėje puikuojasi 18-20 amžių liturginiai indai: taurės, monstrancijos, viatikinės, patenos. Visų dėmesį patraukia 19 a. tautodailininkų medinių skulptūrėlių kolekcija.
Birštono miesto panoramos puošmena – neogotikinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Joje kasmet vyksta įvairūs koncertai ir renginiai sakralinėmis progomis. Bažnyčią puošia įspūdingi vitražai – juose pavaizduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karalius Mindaugas, Vytautas Didysis, vyskupai Motiejus Valančius ir Valerijonas Protasevičius, šventoriuje gausu koplytstulpių. Pagarbinę Švč. Sakramentą malda, grįžome į „Caritas“ bendrijos namus, kur mūsų laukė karšta kava, skanėstai ir Birštono bočeliai. Prie stalo skambėjo dainos, kalbos. Labai visus sužavėjo birštonietės  Aldonos Mildos Valatkienės eilės atsisveikinant: „Gamta atsiveria visu grožiu, net pienės gintarais pavirsta, o žalios pievos – vaizduotės kilimais. Dėkoju Dievui, kad žmogus su angelo sparnais.“
Šiltais žodžiais išlydėti, sėdome į autobusą ir pasukome Vilniaus link. Pakeliui užsukome į Nemajūnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią – tai vienintelis originalus medinės neogotikos kūrinys Lietuvoje. Bažnyčioje saugomas unikalus iš jaunamarčių juostų surištas kilimas, turintis magiškų galių. O šalia bažnyčios esančios kapinaitės garsėja senoviniais dzūkiškais kryžiais. Greta stovinčioje koplyčioje palaidotas garsus rašytojas St. Moravskis. Šiose kapinaitėse ilsisi ir veterinarijos mokslo pradininkas Lietuvoje prof. E. Nonevičius-Nonys.
Kokio nuostabaus grožio Lietuvos kurortas Birštonas! Ir kiek dar daug Lietuvos kampelių turime aplankyti, kad galėtume vadintis lietuviais, pažinusiais savo šalį. Ačiū kelionės organizatoriams už šią įspūdingą išvyką, kuri mus praturtino, praskaidrino kasdienybę, įkvėpė kūrybinių minčių. Iki kitų malonių susitikimų!
Elena Pakalnienė

P1010805Vasara – tinkamiausias laikas kelionėms, tad dažnai mums ramybės neduoda troškimas keliauti, knieti sutikti naujų žmonių, pažinti kitokį gyvenimo būdą. Ne pirmus metus ši kelionių magija užburia mūsų „Bočių“ draugijos narius, taip pat ir dabartinį jos pirmininką V. Jablonską, pavaduotoją G. Abromavičienę, valdybos narius.

Daug kur būta, daug pamatyta, bet smalsiems ir aktyviems draugijos nariams norisi dar daugiau.

Liepos 23 d. didelis būrys (35) kelionių mėgėjų vyko į pažintinę kelionę – Birštono miestą-kurortą, įsikūrusį prie didžiausios Lietuvos upės Nemuno. Po dviejų valandų pasiekėme kelionės tikslą.

Kurorto herbe pavaizduota žuvis, kuriai iš nugaros trykšta sidabrinė vandens versmė. Prie Šv. Antano Paduviečio bažnyčios mus pasitiko Birštono „Bočių“ draugijos pirmininkė Julija Borutienė ir jos pavaduotoja Aldona Valatkienė, kuri tą dieną buvo ir mūsų gidė. Lietui lyjant pėstute pradėjome kelionę po įžymiausias šio kurorto vietas. Nuo Vytauto gatvės pasiekėme J. Basanavičiaus aikštę, sustojome prie J. Basanavičiaus paminklo. Ekskursijos vadovė savo eilėmis nušvietė šio iškilaus žmogaus veiklą Lietuvai. Toliau – aikštės kampe – Birštono akmuo. P1010806

Nors lietus lijo be perstojo, bet mes ištvermingi – sustojome ir kiek pailsėjome geltonojoje biuvetėje, priklausančioje „Tulpės“ sanatorijai, skanavome mineralinio vandens „Vytautas“, trykštančio iš 125 m gylio gręžinio. Šiek tiek pasislėpėme nuo lietaus „Eglės“ sanatorijos vestibiulyje.

Už geltonosios „Tulpės“ biuvetės – Vytauto kalnas. Legenda sako, kad čia po medžioklės ilsėdavosi Vytautas Didysis. 14-ajame amžiuje čia stovėjo medinė Birštono pilis. Kalno papėdėje pasitinka didingas paminklas Vytautui Didžiajam. Pasivaikščioti kviečia Nemuno krantinė, kuri, siekiant apsaugoti Birštoną nuo potvynių, buvo įrengta iš karto po Kauno hidroelektrinės pastatymo 1959 metais.

P1010808Matėme Nemuno kilpų regioniniame parke plytintį Žvėrinčiaus mišką, menantį karališkąsias medžiokles. Miške įrengtas 15 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas, gausu medžio skulptūrų, įrengtos poilsiavietės ir laužavietės.

Toliau maršrutą tęsėme Birutės gatve, apsilankėme Birštono sakraliniame muziejuje. Apžiūrėjome religinio meno kūrinius, liturginius indus, memorialines ekspozicijas. Muziejuje – 10 salių. Dvi salės skirtos Dievo tarnui arkivyskupui Teofiliui Matulioniui, kitos dvi – antrajam Lietuvos kardinolui Vincentui Sladkevičiui.

Liturginių indų ekspozicijoje – seniausias muziejaus eksponatas – Musninkų bažnyčios komuninė (1619 m.). Šioje salėje puikuojasi 18-20 amžių liturginiai indai: taurės, monstrancijos, viatikinės, patenos. Visų dėmesį patraukia 19 a. tautodailininkų medinių skulptūrėlių kolekcija.

Birštono miesto panoramos puošmena – neogotikinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Joje kasmet vyksta įvairūs koncertai ir renginiai sakralinėmis progomis. Bažnyčią puošia įspūdingi vitražai – juose pavaizduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karalius Mindaugas, Vytautas Didysis, vyskupai Motiejus Valančius ir Valerijonas Protasevičius, šventoriuje gausu koplytstulpių. Pagarbinę Švč. Sakramentą malda, grįžome į „Caritas“ bendrijos namus, kur mūsų laukė karšta kava, skanėstai ir Birštono bočeliai. Prie stalo skambėjo dainos, kalbos. Labai visus sužavėjo birštonietės  Aldonos Mildos Valatkienės eilės atsisveikinant: „Gamta atsiveria visu grožiu, net pienės gintarais pavirsta, o žalios pievos – vaizduotės kilimais. Dėkoju Dievui, kad žmogus su angelo sparnais.“P1010815

Šiltais žodžiais išlydėti, sėdome į autobusą ir pasukome Vilniaus link. Pakeliui užsukome į Nemajūnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią – tai vienintelis originalus medinės neogotikos kūrinys Lietuvoje. Bažnyčioje saugomas unikalus iš jaunamarčių juostų surištas kilimas, turintis magiškų galių. O šalia bažnyčios esančios kapinaitės garsėja senoviniais dzūkiškais kryžiais. Greta stovinčioje koplyčioje palaidotas garsus rašytojas St. Moravskis. Šiose kapinaitėse ilsisi ir veterinarijos mokslo pradininkas Lietuvoje prof. E. Nonevičius-Nonys.

P1010822Kokio nuostabaus grožio Lietuvos kurortas Birštonas! Ir kiek dar daug Lietuvos kampelių turime aplankyti, kad galėtume vadintis lietuviais, pažinusiais savo šalį. Ačiū kelionės organizatoriams už šią įspūdingą išvyką, kuri mus praturtino, praskaidrino kasdienybę, įkvėpė kūrybinių minčių. Iki kitų malonių susitikimų!

Elena Pakalnienė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+