Ir Kernavėje, ir Zibaluose dirbti buvo gera

Valerija Grigaliūnienė tarp anūkų.

Valerija Grigaliūnienė tarp anūkų.

Daugiau nei keturis dešimtmečius pedagoginiam darbui paskyrė Valerija Grigaliūnienė – ilgametė Kernavės ir Zibalų mokyklų direktorė, mokytoja lituanistė. Šiandieną devintą dešimtį metų skaičiuojanti pedagogė sakosi be knygos ištverti negalinti nė dienos, vis turinti kažką paskaityti.

Pradinės mokyklos mokytojas paskatino siekti mokslo

– Skaitau viską, ką atneša vaikai ir anūkai, – aukštyn braukdama plaukus sakė Valerija Grigaliūnienė. – Labai daug pinigų knygoms gyvenime išleidau ir dabar negailiu. Skaitydamas žmogus tobulėji, pleti savo akiratį, pajunti gimtojo žodžio grožį. Skaityti pradėjau dar maža būdama, tuomet mama pabardavo, kad imčiausi darbo, o ne knygos. Esu dėkinga savo pirmajam Užušilių pradinės mokyklos mokytojui, kuris skatino siekti mokslo. Pamenu, kai tėvelis, grįžęs po mokykloje buvusio tėvų susirinkimo, šypsojosi. Jam mokytojas patarė leisti mane, mergaitę, į mokslus. Kaime buvo laikomasi nuostatos, kam moteriai mokslas. Aš buvau pirmoji mergaitė iš gimtojo kaimo, kurią tėvai išleido mokytis. Už tai jiems esu labai dėkinga.

Valerija Radžiūnaitė-Grigaliūnienė yra kilusi iš Užušilių kaimo, mokėsi Užušiliuose, Musninkuose ir yra baigusi Širvintų vidurinę mokyklą (dabar gimnazija). Pasak pašnekovės, yra gimnazijos 1-osios laidos abiturientė. Moteris rodė pageltusias pokario metų nuotraukas, kuriose įamžinti mąslūs bendraamžių veidai, pasakojo apie iš aplinkinių kaimų į Širvintas atvykusių jaunuolių begalinį norą mokytis. Sakėsi, kad su pirmosios laidos bendramoksliais ilgus metus palaikydavo gražius tarpusavio ryšius, rengdavo susitikimus, prisimindavo mokykloje prabėgusius metus, mokiusius mokytojus.

Vos baigusi vidurinę mokyklą, dar neturėdama 19 metų, Valerija pradėjo dirbti lietuvių kalbos mokytoja. Pedagoginio darbo pradžia buvo Karvyje (Vilniaus rajonas).

– Buvau jauna piemenė, – apie pedagoginio darbo pradžią nerinkdama žodžių juokavo ponia Valerija. – Karvio mokykla didelė, vaikų daug, klasės didžiulės. Nepamenu, ką aš jiems, nedaug už save jaunesniems mokiniams, kalbėjau, bet buvo labai nedrąsu ir baisu. Išgirdau tik sakant „nieruzumem“. Toje mokykloje ištvėriau gal porą mėnesių ir parbėgau arčiau tėviškės. Buvau paskirta Kernavės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja.

Širvintų mokyklos abiturientės (Valerija Grigaliūnienė pirmoje eilėje viduryje). 1949-05-13.

Širvintų mokyklos abiturientės (Valerija Grigaliūnienė pirmoje eilėje viduryje). 1949-05-13.

Kernavė brangi iki šiol

– Kernavėje labai patiko, – prisiminimais dalijosi pašnekovė. – Ten puiki gamta, ten gyvena geri žmonės. Kernavė man brangi iki šiol, nes tai mano tikra pirmoji darbovietė, ten gimė sūnus Algimantas. Ten tobulėjau ir subrendau kaip gimtosios kalbos mokytoja.

Iš Kernavės Valerija Grigaliūnienė buvo perkelta į Giedraičius (Molėtų rajonas). Čia irgi dirbo mokytoja. Tiesa, labai neilgai, nes ir vėl buvo „grąžinta“ į Kernavę.

– Antrą kartą į Kernavę atvykau ilgam, – šypsojosi ilgus metus mokykloje dirbusi pedagogė. – Prisimenu Aldoną Stankevičienę, Ritą Daugėlienę, Henriką Pivorienę, Apoloniją Borusevičienę ir kitas nuoširdžias bendradarbes, su kuriomis teko ilgus metus dirbti.

Gyvenime pravertė sukauptos žinios Vilniaus pedagoginiame universitete. Įgytas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos diplomas, darbo patirtis, inteligencija, tolerancija ir pripažinimas atvėrė galimybes mokytojai Valerijai Grigaliūnienei siekti karjeros, vadovauti mokyklai. Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje Valerija Grigaliūnienė buvo paskirta Kernavės aštuonmetės mokyklos vadove. Su didžiule pagarba mokyklos direktorė minėjo ją vadybos pagrindų mokiusius Švietimo skyriaus vedėjus Vytautą Žvinį ir Kazimierą Baroną, mokyklų inspektorių Petrą Pauliukonį. Pašnekovė juos prisimena kaip labai taktiškus, kultūringus ir sumanius žmones, daug metų atidavusius Širvintų krašto švietimo sistemos tobulinimui. Tais laikais buvę švietimo vadovai organizuodavę daugybę metodinių išvykų po rajono ir respublikos mokyklas. Buvo sudarytos galimybės mokyklų vadovams semtis vadybinio darbo patirties, ieškoti naujovių, įgytas žinias pritaikyti praktiškai.

Širvintų vidurinės mokyklos 1-osios laidos abiturientai po klasės susitikimo (Valerija Grigaliūnienė sėdi pirma iš kairės).

Širvintų vidurinės mokyklos 1-osios laidos abiturientai po klasės susitikimo (Valerija Grigaliūnienė sėdi pirma iš kairės).

Gebėjo bendrauti tiek su jaunais, tiek su brandaus amžiaus kolegomis

– Kai 1973 metais buvo reorganizuota Kernavės aštuonmetė mokykla, buvau paskirta Zibalų aštuonmetės mokyklos direktore, – atvykimo į Zibalus priežastis dėstė Valerija Grigaliūnienė. – Mane siuntinėjo iš vienos vietos į kitą. Tikrai pavykdavo su mokytojais sutarti, tikrai niekada nesipykdavome.

Mokyklos vadove bei lietuvių kalbos mokytoja Valerija Grigaliūnienė Zibaluose dirbo iki 1989 – ųjų vasaros. Labai rūpindavosi jaunais mokytojais, motiniškai juos globodavo, aiškindavo bendravimo su tėvais ypatumus, stengdavosi pastebėti jaunųjų pastangas, paskatindavo, pagirdavo. Gebėjo bendrauti tiek su jaunais, tiek su brandaus amžiaus kolegomis, puoselėjo pedagogų kūrybiškumą. Tik darbas, darbas, rūpesčiai dėl remonto buvo nuolatiniai direktorės palydovai.

Buvusi direktorė prisiminė, kiek daug jėgų ir nervų kainuodavo Zibalų mokyklos remontas. Ir dabar dėkinga buvusiems Šešuolėlių tarybinio ūkio ir Vlado Žvirblio kolūkio vadovams, kurie parūpindavo dažų ir statybinių medžiagų. Remontuojant mokyklą, talkindavo ir mokytojai, ir mokyklos techninis personalas, ir mokiniai. Mokykla visuomet rugsėjį pasitikdavo kvepianti dažais, išpuoselėtais gėlynais. Direktorė Valerija Grigaliūnienė ir šiandien nuoširdžiai dėkoja puikiai pagalbininkei Jadvygai Kopūstienei už nuoširdumą, tvarkingumą, mokyklos aplinkos gražinimą.
Pradėjusi vadovauti Zibalų mokyklai, Valerija Grigaliūnienė pasirūpino, kad šalia mokyklos būtų skirtas sklypas stadionui įrengti. Direktorė stengėsi, kad aplinka atrodytų estetiškai, skatino mokinius ją prižiūrėti, suorganizavo berželių sodinimo talką aplink stadioną. Mokiniai, vadovaujami klasių auklėtojų, rūpinosi mokyklos grožiu, švara ir tvarka. Pasak Valerijos Grigaliūnienės, turėjusi išradingą ir talentingą pavaduotoją Aldoną Vilūnienę, labai sumanūs mokytojai ir klasių auklėtojai buvo Valentina Stašienė, Genovaitė Časaitė, Honorata Katinaitė, Stasė Gobienė, Birutė Bastienė, Pranė ir Viktoras Kiškiai, Henrika ir Jonas Pivorai, Aldona Martinonytė, Vytautė Kvainickienė, Vytautas Apavičius, Regina Grinienė, Bronius Lubys.

Prie Kernavės aštuonmetės mokyklos (pirmoje eilėje ketvirta iš kairės direktorė Valerija Grigaliūnienė).

Prie Kernavės aštuonmetės mokyklos (pirmoje eilėje ketvirta iš kairės direktorė Valerija Grigaliūnienė).

– Labai laukdavau jaunų specialistų, – pasakojo direktorė, – jų veržlumas, iniciatyvumas, jaunatviškas ryžtas įnešdavo šviežumo į kolektyvą. Daug gerų ir išmintingų žmonių sutikau savo gyvenime. Turėjau daug gerų mokinių. Labai mylėjau tuos, kurie buvo darbštūs, kurie rankas kilnojo ir visus atsakymus į klausimus žinojo. Kai aplanko prisiminimai, vartau nuotraukų albumus. Vienų veidų vardus prisimenu, kitų iš atminties ištrynė visagalis laikas. Gyvenau Zibalų mokyklos pastate, laukdavau rugsėjų, kuomet kieme pasigirsdavo vaikų klegesys. Sunku būdavo išlydėti baigusius mokyklą vaikus – juk per keletą metų susigyveni kaip su savais.

„Praėję metai buvo geri“

– Praėję metai buvo geri, – šypsodamasi sakė beveik dvi dešimtis metų mokyklų direktore dirbusi Valerija Grigaliūnienė. – Didelių nusivylimų neturėjau, kolektyvai tiek Kernavėje, tiek Zibaluose buvo geri. Su žmonėmis mokėjau dirbti, su visais sutardavau geruoju, beįsiplieskiančius konfliktus nugalėdavau ramumu ir santūrumu. Jeigu metai sugrįžtų, vėl rinkčiausi darbą mokykloje. Niekada negirdėjau, kad mane mokiniai pravardžiuotų, aš juos gerbiau, gerbė jie mane. Dabar gyvenu Širvintose, džiaugiuosi vaikais ir knygomis, turiu labai gerus kaimynus.
Dešimtmečius mokyklai ir mokiniams atidavusi pedagogė Valerija Grigaliūnienė sakė, jog viso gyvenimo svarba priklauso nuo įdėto darbo ir pragyvento gyvenimo. Kai visi darbai (beje, geri darbai) nuveikti, galima pasidžiaugti vaikais Algimantu, Laima, Vida, Rimvydu, anūkais Rūta, Vilma, Vaida, Egle, Brigita, Vytautu, Rita, Kęstučiu, Romualdu, netgi būreliu proanūkių. Tikras stebuklas yra ši akimirka. Su knyga rankoje, artimųjų apsuptyje galima ją mėgautis ir laukti pavasario.

Romas Zibalas
Nuotraukos iš Valerijos Grigaliūnienės asmeninio albumo

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)

3 Atsakymai į “Ir Kernavėje, ir Zibaluose dirbti buvo gera”

  1. kernaviske parašė:

    Labai puiki ir reikli buvo mano mokytoja.,ir mokyklos vadove. Aciu jai.,ir stiprios sveikatos.

  2. Anonimas parašė:

    Apie gerą žmogų tik gerai.

  3. Patiko parašė:

    Labai grazus straipsnis 🙂

Comments are closed.

scroll to top