Gėris ir nuoširdumas visada grįžta su kaupu

Stasė Karpavičienė mielai dalijosi prisiminimais.

Stasė Karpavičienė mielai dalijosi prisiminimais.

Šventiniu laikotarpiu į „Širvintų krašto“ redakciją paskambino viena Alionių kaimo gyventoja ir pasidžiaugė, kad jau ne vienerius metus Stasės Karpavičienės sodyboje girliandomis papuoštas kryžius džiugina alioniškius. Vedami smalsumo, kaip gimė tokia idėja, nuvykome pakalbinti sodybos šeimininkės.

Ponia Stasė nesitikėjo mūsų vizito ir buvo maloniai sujaudinta, sutiko be galo šiltai, džiaugėsi, galėdama pasidalinti kryžiaus atsiradimo istorija ir gyvenimo prisiminimais.

– Gal galite papasakoti apie save?

– Žinoma. Gyvenau Šiauliuose, dirbau ligoninės priimamajame sesele ir į Alionis atvykau prieš septynerius metus, nes susirgo mama, kuri ir gyveno šiame name. Kadangi sesuo, kuri gyvena Vilniuje, negalėjo mamos slaugyti – tą pareigą atlikau pati. Juk mama yra brangiausias turtas mūsų gyvenime. Net nedvejodama viską Šiauliuose palikau ir atskubėjau pas mamą. Kartu pragyvenome devynis mėnesius, nes 2009 metais gruodžio 3 d. ji mirė. Likimo ironija – mama laukė mūsų, vaikų, atėjimo į pasaulį devynis mėnesius ir, jai susirgus, kartu pragyvenome lygiai tiek pat. Kadangi po mamos mirties man liko šis namas – nusprendžiau po truputį tvarkytis. Daug ką dar reikia įsirengti – svajonių į valias, tačiau ne visada leidžia galimybės jas visas iš karto įgyvendinti. Dažnai tenka lankytis Širvintose, nes ten palaidoti mano tėveliai, o ir pati esu 65 – erių metų, turiu sveikatos problemų, tad ir dėl jų lankausi. Anksčiau dažnai ir į Širvintų bažnyčią važiuodavau, tačiau dabar jau kiek sudėtinga nuvykti, nes pati transporto priemonės neturiu, o kai kažko reikia, nuveža „diedukas“, taip vadinu be galo gerą žmogų, kuris nuomojasi gyvuliukams patalpas.

Jau ne vienerius metus Stasės Karpavičienės sodyboje girliandomis papuoštas kryžius džiugina alioniškius.

Jau ne vienerius metus Stasės Karpavičienės sodyboje girliandomis papuoštas kryžius džiugina alioniškius.

– O kur jūsų pačios šeima?

– Vyras miręs jau 18 metų, netekau jo, kai dar gyvenau Šiauliuose. Taip pat turiu sūnų, kuris gyvena Kaune ir augina dvi dukteris. Su seserimi, kuri keleriais metais už mane jaunesnė ir gyvena Vilniuje, palaikome puikius santykius ir nuolatos bendraujame telefonu, o kai yra galimybė, susitinkame. Na o man kiekvieną dieną draugiją palaiko šuniukas Spraitutis ir katytė Meilutė – jie yra mano šeima.

– Kaip sutinkate didžiąsias metų šventes? Ar laikotės tam tikrų tradicijų?

Prie kryžiaus - Stasės Karpavičienės mama.

Prie kryžiaus - Stasės Karpavičienės mama.

– Dažniausiai sutinku viena. Taip nutiko ir šįmet, nes sūnaus jauniausia dukra sirgo – jie atvykti negalėjo, o sesuo buvo su savo šeima, tad Kūčių vakarienę valgiau viena. Nepaisant to, laikausi visų tradicijų: pagaminu dvylika patiekalų, svetainėje padengiu stalą, pastatau kryželį, laužau kalėdaitį ir šalia pasodinu mylimiausius augintinius, na, kaipgi be jų, kai jie yra mano šeima. O Naujųjų metų išvakarėse einu į bažnyčią – tikėjimas man be galo svarbus.

– Kaip jūsų kieme atsirado šis kryžius ir kaip jums kilo idėja jį papuošti girliandomis?

– Šį kryžių 2000 metais pastatė mano mama. Jai, kaip ir man, be galo buvo svarbus tikėjimas. Ji norėjo, kad ši sodyba būtų pašventinta ir joje vyrautų gera aura. Vyko gana didelis renginys: atvyko kunigas, Alionių mokyklos direktorius, mokiniai, kuriems buvo dalijami saldainiai. Kunigas pašventino kryžių, sodybą ir linkėjo viso ko geriausio. Kryžius tapo šeimos relikvija, tad su šiuo namu perėmiau ir jį, rūpinuosi, saugau – noriu, kad žmonės juo gėrėtųsi. Vasarą pati perdažiau, papuošiu gėlėmis, kurias labai myliu ir nuolatos visą sodybą apsodinu jomis. O kai ateina rugsėjis, kadangi gyvenu šalia mokyklos, į mano kiemą užsuka mokinukai ir prašo, kad parduočiau jiems gėlytę. Sakau, ką jūs, tik imkite ir, svarbiausia, mokytojui dovanokite iš visos savo širdutės.

Vasarą kryžių nuolat puošia gėlės...

Vasarą kryžių nuolat puošia gėlės...

Dažnai užsuka pro šalį važiuojantys žmonės, prašo įsiamžinti prie kryžiaus, o kiti tiesiog sustoja sukalbėti maldos ir persižegnoti. Visiems esu artima ir atvira. O dėl idėjos papuošti girliandomis – seniai pastebėjau Alionių bažnyčioje daug lempučių, kurios puošia altorių, kryželius ar šventus paveikslus. Artėjant Kalėdoms, pamaniau, kodėl gi man nepapuošus kieme stovinčio kryžiaus. Visi tradiciškai puošia egles, o aš papuošiu kryžių, kuris mano šeimai yra be galo svarbus. Pasistačiau kėdę, girliandą pritvirtinau mažais vinukais, nors žinau, kad ant kryžiaus to daryti nedera, tačiau, jei kiltų pūga ar vėjas, gali viską nudraskyti. Įžiebiau lemputes, ir tas gražus vaizdas mane džiugino. Vėliau pastebėjau, kad ir kaimo gyventojai dažnai giria, jog girliandomis šviečiančio kryžiaus grožis įspūdingas, puošia gyvenvietę. Tad nusprendžiau tą daryti kiekvienais metais.

– Gal norėtumėte, prasidedant naujiems metams, kažką palinkėti „Širvintų krašto“ skaitytojams?

– Žinoma. Visiems norėčiau palinkėti labai gražių metų, te aplanko saulėtos dienos, o, svarbiausia, kadangi pati to neturiu, tai linkiu sveikatos. Ypač Alionių kaimo gyventojams iš visos „dūšios“ linkiu viso ko geriausio. Na nematau čia nė vieno blogo žmogaus, tokie visi draugiški, paslaugūs, mandagūs. Per tiek metų jie tapo mano šeima. Labai norėčiau turėti artimą draugę, su kuria galėčiau pasikalbėti, išsipasakoti, tačiau dauguma turi šeimas, kažkaip nesinori trukdyti. Arba, žinote, kaip kaimuose dažnai būna, kai kurios moteriškės nevengia alkoholio, o kadangi aš nepropaguoju žalingų įpročių, pati visą gyvenimą nevartoju alkoholio ir nerūkau, tad tokia kompanija man nepakeliui. Aišku reaguoju tolerantiškai, pasisveikinu, jei reikia, kažkuo padedu, bet širdutės neatveriu.

– Šis apsilankymas spinduliavo gerą aurą, nuoširdumą ir, be abejonės, tikėjimą. Dėkojame Stasei Karpavičienei už šiltą pokalbį ir taip pat linkime sveikatos. Te nuolatos ją supa geri ir nuoširdūs žmonės, nes ji atsidėkoja jiems tuo pačiu.

Odeta Kuročkina

Sending
Skaitytojų įvertinimas
3.4 (5 įvert.)

1 Atsakymas į "Gėris ir nuoširdumas visada grįžta su kaupu"

  1. taigi parašė:

    Sveikinu Odetą su kūrybiniu debiutu.

Comments are closed.

scroll to top