Ar rinksime Metų biurokratą?

Balsas tyruose

Pasirodo, Savivaldybėje kasmet vyksta valstybės tarnautojų vertinimas. Žinoma, įdomu būtų žinoti ir geriausius, ir blogiausius. Bet įdomiausia (ir, ko gero, svarbiausia) išsiaiškinti vertinimo kriterijus: ar ten yra punktas apie požiūrį į žmogų, jo problemas ir jų sprendimo būdus. Ar „valdiškas“ požiūris į darbą „neužmuša“ supratimo, atjautos, neformalaus pareigų vykdymo?

Ne paslaptis, dauguma esame išvarginti gyvenimo sunkumų, nestabilios padėties, netikrumo. Gal kartais ir pernelyg jautriai reaguojame į abejingumą, pagarbą, nenorą suprasti ir padėti, bet, sutikit, prie to priprasti neįmanoma. Jau seniai nebeturiu iliuzijų dėl valdininkijos „tarnavimo“ liaudžiai. Gal antrais ar trečiais Nepriklausomybės metais giminaitė, dirbusi, beje, socialinėje sferoje, pasakojo: „Mums per seminarą pasakė: „Jūs neprivalote informuoti žmonių apie įstatymų pakeitimus, priklausančias lengvatas ar išmokas. Žmonės turi kreiptis patys, o jei nesikreipia, vadinasi, jiems to nereikia.“ Štai taip: trumpai ir aiškiai. Pražiopsojai – pats kaltas. Suprantama, pats turi rūpintis, bet ar sunku priminti, padėti, net jei tai neįeina į tiesiogines pareigas.

Neabejoju, atsiras daug prieštaraujančių, teigiančių, kad negali kiekvieno „apšokinėti“, kiekvienu pasirūpinti ir pan. Sutinku, bet jei yra galimybė padaryti šiek tiek daugiau, nei privalai, tai gal taip ir reikėtų pasielgti, net jei už tai nebus ir papildomų balų ar apdovanojimų.

Visi skaitėm apie vienkiemyje sniego įkalintą močiutę, kuria pasirūpinta tik po „Širvintų krašto“ įsikišimo. Juk seniūnija žinojo, kad tokia močiutė yra, tai kodėl negalėjo pasirūpinti patys, neraginami. Belaukdami, kol pati kreipsis, galėjo ir nebesulaukti…

Socialiniai darbuotojai visada yra arčiausiai labiausiai pažeidžiamų žmonių, įsteigti net specialūs etatai darbui su socialinių įgūdžių stokojančiais asmenimis. Tokie gali būti ramūs, jų reikalais bus pasirūpinta, laiku surinktos pažymos, parašyti prašymai, net pagalba apsirūpinant būtiniausiomis prekėmis garantuota. O štai močiutė, globojanti du anūkus, visus metus negavo priklausančios socialinės paramos. Kažkas blogai išaiškino, kažkas kažko nesuprato, o močiutė, nepratusi nuolat mindyti kabinetų slenksčių, sukosi kaip išmanydama, kol gerų žmonių padedama gavo tai, kas priklauso. Po metų… Ir nei moralinės, nei materialinės kompensacijos už tuos metus nėra.

– Valdininkijos niekas nepakeis,- tvirtina mano kaimynas, nuvargintas nesibaigiančio „slenksčių mindymo“. – Net krizės metu, nuolat gąsdinami etatų mažinimais, jie neišduoda savo principų: popierizmas, atsirašinėjimas, vaikymas nuo vieno pas kitą.“ Jis bent jau širvintiškis, o kaip rajono pakraščių gyventojams ar gyvenantiems už jo ribų ir tik reikalus čia tvarkantiems? O kas jiems belieka? Pyksta, keikiasi ir vėl… klebena kabinetų duris.

O gal reikėtų gyventojams atlikti savąjį darbuotojų vertinimą ir jį paskelbti viešai? Išrinkime Metų biurokratą, Metų atsirašinėtoją ir t.t.

Gal ir Savivaldybės vertintojams pagelbėtume, ir vertinamuosius paskatintume keisti savo darbo stilių?

Janina Pukienė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Ar rinksime Metų biurokratą?"

  1. įdomi tema parašė:

    prasau teikite kandidatus į metu biurokrato titula

Comments are closed.

scroll to top
+