Apie dvi dešimtis metų Janina Maišelienė dirbo Juodiškių kultūros namų direktore.
Rusų rašytojas Konstantinas Paustovskis yra pasakęs: „Nėra didžių ir mažų darbų, jeigu žmogus visa širdimi siekia didžio, teisingo tikslo“. Kad tai išmintingi žodžiai, patvirtinti galėtų Rudžionių kaime (Alionių seniūnija) gyvenanti Janina Maišelienė – buvusi ilgametė Juodiškių kaimo kultūros namų direktorė, dabar pensininkė, aktyvi „Širvintų krašto“ skaitytoja, nėrinių, mezginių ir kitokių rankdarbių meistrė.
– Dabar tik siuvinėju, neriu servetėles, – sakė Janina Maišelienė. – Jas dovanoju geriems draugams, pažįstamiems ir giminaičiams. Kitų darbų dirbti jau nebepajėgiu, gyvulių nelaikau, turėjau dar 4 vištas, tai ir tas pardaviau. Dabar šeriu kaimynės kates, žiūriu televizorių ir skaitau laikraščius. Juos labai patinka skaityti nuo pradžios iki pabaigos. Skaitau tikrai „atsakančiai“.
Pašnekovė kalbėjo kitaip: vaizdingai, taisyklingai, įterpdama ne vieną mūsų kraštui neįprastą žodį. Aiškiai matėsi, kad gimusi ir augusi ne Širvintų krašte. Paklausta, kaip atsidūrė Juodiškiuose, moteris net nusijuokė:
– Tai buvo loterija. Aš iš Alytaus rajono. Į Širvintas pakliuvau atsitiktinumo dėka. Kai baigiau agronomijos studijas Alytaus technikume, vyko jaunų specialistų skirstymas. Skirstymo komisijoje ant stalo buvo pridėliota daug užverstų lapelių su rajonų pavadinimais. Aš ištraukiau Širvintų. Taip ir atsidūriau čia. Buvau Paulauskaitė, tapau Maišeliene.
Janina Maišelienė pasakojo, jog, atvykusi į Širvintas, buvo paskirta į Šalkiškio kolūkį (tarp Jauniūnų ir Avižonių). Pašnekovė sakė, jog pirmieji darbo metai svetimame krašte buvę gana sunkūs. Šiaip taip atvargusi tiek, kiek jaunai specialistei priklauso, moteris kreipėsi į tuometį partijos rajono komiteto sekretorių Jarą su prašymu perkelti kur nors kitur. Tas kitur ir buvo Juodiškiai.
Su sūnumi Virginijumi.
– Visą gyvenimą pasilikau Juodiškiuose, – mąsliai pasakojo aštuntą dešimtį metų skaičiuojanti pašnekovė. – Iš karto dirbau skyriaus valdytoja, paskui, kai buvusi kultūros namų direktorė Milda Dragūnienė išėjo į pensiją, pradėjau dirbti Juodiškių kultūros namuose. Kiek čia visko per tiek metų yra buvę, per kelias dienas neišpasakotum, pagal mano gyvenimą galima romaną parašyti.
Pašnekovė ilgai pasakojo apie kultūros namų direktorės darbą, vykdavusias derliaus šventes, valstybinių švenčių minėjimus, režisuotus spektaklius.
– Aš pastoviai už darbo stalo nesėdėdavau, – prisiminimais dalijosi pašnekovė, – visur suspėdavau. Žinojau, kad kaimo žmonėms labai patinka vaidinimai, todėl ieškojau artistų komandos, kurie galėtų įgyvendinti mano sumanymus. Labai daug padėjo Juodiškių mokykloje dirbę mokytojai, tarybinio ūkio specialistai. Visi jauni buvo, visi energingi, kūrybingi, kalnus nuversti galėjome.
Puikiai spektakliuose vaidindavo Nijolė Ciesiūnienė, Janė Stankevičienė, Zigmas Stankevičius, Vigilijus Putna, Saulius Raišys, Jonas Blažys ir daugelis kitų.
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Janinos Maišelienės režisuotų spektaklių pasižiūrėti susirinkdavo žiūrovai ne tik iš aplinkinių kaimų, bet atvykdavo ir iš Giedraičių. Juodiškiečiai savo spektaklius yra vaidinę Ambraziškių, Medžiukų, Širvintų kultūros namuose. Vykdavo kultūriniai mainai, iš kitų kultūros namų atvykę saviveiklininkai koncertuodavo Juodiškiuose.
Su vyru Vladu.
Prieš kelis dešimtmečius Juodiškių kultūros namai garsėjo diskotekomis. Jose šeštadienių vakarais susirinkdavo po 280-300 jaunų šokėjų iš aplinkinių kaimų ir miestelių. Atvažiuodavo jaunimas ne tik iš Širvintų rajono, bet ir iš Molėtų bei Vilniaus rajonų. Diskotekas vesdavo Ričardas Kraniauskas, Saulius Gruzdas ir Virginijus Maišelis. Kultūrinis gyvenimas tarybiniais laikais Juodiškiuose virte viręs. Pasak pašnekovės, tai buvo ūkio ir seniūnijos vadovų nuopelnas. Janinos Maišelienės teigimu, kultūros renginiams pritardavę ir juos skatindavę visi buvę vadovai: Stasys Lukševičius, Pranas Kuprys, Jonas Varnas, Danielius Galinis, Bronislovas Gudžinskas, Vytautas Gobys.
Labai gaila, kad anų laikų aktyvaus kultūrinio gyvenimo liudininkas – tik sudegusių Juodiškių kultūros namų griuvėsiai. Aišku, kiekvienam, kam tuose namuose teko dirbti ar vakaroti, šiandieną pasidaro gana liūdna pažvelgus į buvusią didybę.
Ir dabar Janina Maišelienė nusiteikusi optimistiškai.
– Jeigu metai grįžtų atgal, norėčiau dirbti tą patį darbą, – svarstė pašnekovė. – Norėčiau dirbti su žmonėmis, norėčiau kurti. Aš ir dabar rašau scenarijus, jeigu sveikata leistų, mielai dalyvaučiau renginiuose. Esu daug kartų svočiavusi, mano liežuvis moka neblogai suktis.
Gražiai su vyru Vladu 46 metus pragyvenusi ir prieš penketą metų palydėjusi jį į Amžinybę, dabar moteris laukia savaitgalių… Kuomet didžiuliame name bus linksma: iš Vilniaus atvyks dukra Aušra, sūnus Virginijus su šeimomis, kuomet aplankys anūkas Povilas. Brangus kiekvienas, kuris užsuka į svetingus Janinos Maišelienės namus. Šiandieną jau padaryti visi didieji gyvenimo darbai, užauginti ir savarankiško gyvenimo keliu išlydėti vaikai, galima ramiai pasėdėti ir stebėti, kaip tyliai sukdamosi leidžiasi baltos snaigės ant didingų atokios Rudžionių kaimo sodybos medžių…
Romas Zibalas
Nuotraukos iš Janinos Maišelienės asmeninio albumo
