„Vakarais stengiamės visi susėsti ir pasikalbėti…“

Dragūnų šeima. Iš kairės į dešinę: Juozapas, Diana, mama Andžela, Justas, Nojus, tėtis Gintaras ir Roberta.

Dragūnų šeima. Iš kairės į dešinę: Juozapas, Diana, mama Andžela, Justas, Nojus, tėtis Gintaras ir Roberta.

Šiuo metu žiniasklaidoje yra labai daug niūrių, šokiruojančių naujienų apie asocialias šeimas, mušamus ar kitaip skriaudžiamus vaikus. Gaila, tačiau mes nepamatome šalia esančių žmonių, kurie stengiasi daryti gerą, kurie labai daug atiduoda savo vaikams – laiko, nervų, pinigų, sveikatos, jėgų… Dabužynės kaime gyvena daugiavaikė Andželos ir Gintaro Dragūnų šeima. Tai – paprasti ir kuklūs žmonės, – teko gerokai pasistengti, kol įkalbėjau juos papasakoti apie save.

– Jūs auginate net šešis vaikus…

– Šeši vaikai – tai visai nedaug. Be to, dabar jau beliko penki, vyriausioji – 19-os metų Greta – ištekėjo ir gyvena Vilniuje. Greitai turėsime anūką ar anūkę. Tapsime jaunais seneliais (Andželai 38, o Gintarui 40 metų).

– Jūsų sūnus Juozapas – dainininkas, – dalyvavo rajoniniame konkurse „Patrepsėlis“ ir iškovojo teisę rungtis regioniniame „Tramtatulio“ konkurse, o aštuntokė Diana rajoninėje technologijų olimpiadoje užėmė pirmąją vietą. Iš kur tokie talentai?

– Mūsų giminėje nėra nei menininkų, nei muzikantų. Gal tik Juozapo senelis turi neblogą balsą, tai gal iš jo paveldėjo. Juozapą jau porą metų dainuoti moko muzikos mokytojas Kazys Petreikis. Vaikas neturi scenos baimės jausmo, jam dainuoti patinka. Diana yra savarankiška, daug dirba, turi atskirą kambarį, ten vis sėdi ir sėdi prie knygų ar kompiuterio, Daug dirba, todėl, matyt, ir mokosi gerai.

– Yra įvairių daugiavaikių šeimų. Nemažai – asocialių, kurių tėvai niekur nedirba, šeimos gyvena tik iš pašalpų…

– Žinoma, būna ir taip. Prisimenu, visai neblogai buvo prieš krizę, kai Lietuvoje gimstamumas padidėjo 5-6 procentais. Dabar, jeigu tėvai dirba, tai vadinamieji vaiko pinigai – 15 eurų… Kas šito nežino, mano, kad pinigų už vaikus daug gauname. Realiai reikia iš algos gyventi, o algos Lietuvoje žinote kokios… Jei tėvai nedirba, šeima gauna pašalpas. Štai ir vienas iš atsakymų, kodėl Lietuvoje mažas gimstamumas, kodėl jaunos darbingos šeimos išvažiuoja gyventi svetur. Turime draugų Vokietijoje, kurie teigia, kad vadinamieji „Kindergeld“ (vaiko pinigai) pas juos 223 eurai, nesvarbu, ar dirba tėvai, ar ne. Lietuvoje svetimas vaikas daug „brangesnis“ už savo, nes jeigu paimi auginti vaiką iš vaikų namų, tada gauni jau apie 150 eurų.

– Seniai gyvenate Dabužynėje?

– Jau 11 metų gyvename buvusioje kaimo parduotuvėje, tačiau tik pernai baigėme visus dokumentus tvarkytis. Kažkada savivaldybėje patarė, kad pusę gyvenamojo namo geriau palikti kaip parduotuvę, atseit, gal kada verslą prekiaudami padarysite. Paklausėme. Padarė planus, sumokėjome pinigus. Už 5 tūkstančius litų išpirkome 13 arų komercinės žemės (nes prie parduotuvės). Viskas būtų tvarkoje, tačiau už tokį malonumą valstybei reikėjo mokėti 2 procentus nuo parduotuvės patalpų vertės. Nesvarbu, ar vykdai komercinę veiklą, ar ne. Šis namelis buvo įkainotas 30 tūkstančių litų. Išeidavo nemaža suma. Norint pakeisti planą, reikėjo vėl mokėti 3 tūkstančius eurų. Už tai, kad jį perbraižytų. Kuo ne aukso kasyklos… Jeigu parduotuvės plotas nesiektų 80 kvadratinių metrų, nereikėtų keisti, o mūsų buvo 100 kvadratinių metrų. Buvo patarėjų, kurie siūlė, įstatyti duris ir dalį patalpos paversti malkine, tada nereikėtų mokėti, tačiau mes nieko apgaudinėti nenorėjome.

– Į mūsų rajoną atsikraustėte gyventi iš Vilniaus. Ten ir susipažinote?

– Žmona Andžela – gryna vilnietė, dirbo Fabijoniškių parduotuvėje. Aš tada dirbau policininku. Apie 2000-uosius metus buvo nemažai korumpuotų pareigūnų. Tuo laiku „susėmė“ penkis komisarus, apie 18 policininkų. Įsakydavo sėsti į ekipažą, kuris dalindavosi „uždirbtus“ pinigus. Jei sugaus, nepasiteisinsi, kad neėmei. Žinoma, ir tada buvo labai gerų ir sąžiningų policininkų. Vis dėlto po penkerių metų nutariau baigti policininko karjerą ir perėjau dirbti į saugos tarnybą.

– Lietuvoje daug gražių vietų, kodėl pasirinkote Širvintas?

Andžela: – Dar Vilniuje gyvenant vyras pasiūlė keltis į labai gražų miestą, kurio vidury – ežeras. Svarstau, koks čia toks miestas? Nusipirkome vieno kambario butą Kalnalaukyje. Vyras išvažiuodavo į darbą Vilniuje, o aš likdavau viena su dviem mergaitėmis. Svetimas miestas, galvoju, kur aš papuoliau, ir kur tas gražusis ežeras?

Gintaras: – Mano tėvas kilęs iš Širvintų rajono, nuo Juodiškių. Kalbėdamas apie ežerą turėjau galvoje „marias“. Pradėjo augti šeima, nebetilpome mažame bute, reikėjo ieškoti didesnių patalpų. Teko ir darbo ieškoti Širvintose. Abu nutarėme, kad geriausias variantas – atskiras namas. Sunku tada buvo tinkamą ir nebrangų rasti. Patikėję gražiais žodžiais apie „puikų“ namelį Dabužynės kaime, sumokėjome užstatą ir atvažiavome jo pasižiūrėti. Tik tada supratome, kad čia buvusi kaimo parduotuvė. Pamatėme didžiulę salę ir sandėliuką, pilną šiukšlių. Lubos kiauros, grindys išpuvusios, langai su grotomis, nei radiatorių, nei krosnies, nei geriamojo vandens, o mes su mažais vaikais. Nebuvo ką daryti, – užstatas sumokėtas, iš buto Kalnalaukyje nauji šeimininkai reikalavo išsikelti… Nuo to laiko praėjo jau 11 pertvarkos metų. Dabar visi vaikai turi savo kampą. Atskirą kambarį turi Diana, kitame gyvena Nojus ir Juozapas, trečiame – mažiausieji Justas ir Roberta.

– Šiais laikais tinkamai išauklėti vieną vaiką ne taip paprasta, o jūs puikiai susitvarkote su šešiais…

– Stengiamės gyventi pagal Dievo žodį. Mūsų šeimoje nevartojamas alkoholis, todėl vaikai niekada nemato girtų tėvų. Jaunimas mėgsta šokius, o mūsu dukroms toks klausimas net nekyla. Mes kalbame su dukromis ir aiškiname joms, kad šito jums tikrai nereikia. Patys žinote, kas dedasi šokiuose. Sulauksite pilnametystės, tada galėsite… Dirbdamas policijoje mačiau, ką išdarinėja šokiuose trylikos, keturiolikos metų paauglės. Stengiamės nuo mažens kalbėtis su vaikais, kad rūkyti ir gerti – negerai. Žinoma, aš jiems aiškinu, kad tavęs nuo šito neapsaugosiu, tu suaugsi, turėsi savo gyvenimą. Tik esu įsitikinęs, jei iki pilnametystės juos išlaikysiu gerame kelyje, jie ir patys vėliau nebenorės nuo jo nuklysti. Be to, reikia vaikus užimti, – nuvilioti juos nuo „mobiliakų“ ir kompiuterių. Tam tikslui kieme įrengėme žaidimų aikštelę su treniruokliais, sūpuoklėmis. Vakarais stengiamės visi susėsti ir pasikalbėti, kad vaikai suprastų, jog puikiai bendrauti tarpusavyje žmonės gali ir be tų „mobiliakų“. Darome tai ir dėl to, kad jie matytų, jog yra reikalingi. Jeigu vaiką baudi, jis turi žinoti, už ką jis yra baudžiamas. Svarbu, kad vaikas suprastų, kad baudžiamas iš meilės, kad taip tėvai daro dėl jo paties naudos, o ne dėl to, kad yra nemylimas.

Visų vaikų poreikiai skirtingi. Roberta ir Justas parduotuvėje nesismulkina. Juozapas labai jautrus – jei jis išgirdo, kad mama šiuo metu neturi pinigų, jis parduotuvėje nieko neprašys, tada jam nieko nereikia. Kiekvieną mėnesį po atlyginimo vaikams duodame šiek tiek pinigėlių. Vieni labai taupo, kiti išleidžia. Savi pinigai reikalingi, kad vaikai suprastų, kaip lengvai jie prarandami, kad pradėtų galvoti, ar tas daiktas tikrai jam reikalingas.

– Šiuo metu nė nepagalvotum, kad kažkada čia buvo parduotuvė. Puikiai sutvarkyta namo išorė ir vidus, įrengtas centrinis šildymas… Kieno rankomis atlikti visi darbai?

– Viską dariau ir dar darau savo jėgomis. Įsigilinu į esmę ir pats pasidarau. Žinoma, yra tokių, kurie remontui išleidžia tūkstančius, o po to bijo prie sienos prisiliesti. Turiu daug specialybių – esu elektrikas, vairuotojas, dujininkas, traktorininkas. Nesuprantu tų žmonių, kurie gali mėnesius sėdėti be darbo. Man jau po kelių dienų būna negera – norisi kažkuo užsiimti, kažką nuveikti… Džiugu matyti, kad pagaliau ir mūsų Širvintos gražėja, kad dabartinė valdžia nemiega, ne taip, kaip buvusi…

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)

2 Atsakymai į “„Vakarais stengiamės visi susėsti ir pasikalbėti…“”

  1. Aleksas parašė:

    Daugiau rašykit apie tokias gražias šeimas, o ne kokias špachliuotas pamaivas.

  2. tikrai parašė:

    Tikrai graži šeima, nedejuoja, o gražiai auklėja vaikus. Sėkmės jiems.

Comments are closed.

scroll to top