Viltis – jaunoji karta ir kitoks požiūris

Balsas tyruose

Dar neužsimiršo pavasarinis sujudimas “Darom!”, kada šimtais tonų šiukšlių palengvinom bundančios žemės naštą. Patiko tuomet vienos savivaldybės jaunimo idėja po talkos sukurti instaliaciją, pavadintą “Prisišiukšlinom!”: centrinėj miesto aikštėj buvo “meniškai” sukrauta įspūdinga surinktų atliekų krūva. Visą savaitę prie jos budėjo jaunimas, smalsuoliams aiškindamas akcijos prasmę ir šiukšlinimo žalą. Šaunus sumanymas! Galim didžiuotis, nepėsti ir širvintiškiai: dar neišblėsus “Darom!” euforijai, artėjant Motinos dienai užsukau į miesto kapines. Iškart staigmena – prie šoninių įėjimų pūpso “instaliacijos”. Konteineriai pustuščiai, kam gi tas vargas nešti iki jų, drėbtelėjai prie artimiausių vartelių, ir baigtas kriukis. Tokios “instaliacijos” jokia naujiena, pernai pavasarį irgi ne mažesnės pasitiko. Tik sutvarkytos buvo anksčiau, gal gegužės vidury. Išvalius buvo pastatytos lentelės su iškalbingu užrašu: “Šiukšles prašom pilti į konteinerius!” Likimo ironija – lentelės sėkmingai peržiemojo (užrašai, tiesa, gerokai apiblukę, bet dar įskaitomi) ir… buvo užkrautos. Užsuktų koks užjūrio svečias, pamanytų, kad Širvintų kapines tik beraščiai lanko, kitaip negi krautų”instaliacijas” greta tokio užrašo. Bet yra, kaip yra – atėjo ir praėjo Motinos diena – šiukšlynai dar paūgėjo, sulaukėm Tėvo dienos – kalnai jau ir už tvorą aukštesni. Siekiam rekordo? Minėtos savivaldybės jaunimas savąjį “kūrinį” išardė po savaitės, o mūsų “instaliacijos”, matyt, neterminuotos.

Rašau ir galvoju: gal be reikalo aš čia pamokslauju? Reikia džiaugtis, kad bent už tvoros atliekas išneša. O tai ateitum artimųjų kapų aplankyti, o prieit nelabai gali – ant takų pūpso “instaliacijos”. Savo kapelį aptvarkiau, o toliau neberūpi – kam trukdo, lai tas ir tvarko. Kaip sakė viena ponia: geriau lai už tvoros išneša, vis kas nors kada nors išgabens. O tai pamėtėtų kur nors pamiškėj ar paplentėj…

Argi ne keistuoliai esam? Tvarkydamiesi kapuose iki konteinerių nesugebam šiukšlių nunešti, o iš namų atvežti – jokių problemų. Šiukšliavežiai ne kartą pasakojo, kad kapinių konteineriuose vyrauja… bulvių lupenos ir seni batai. O ir mieste tokių įdomybių netrūksta. Prieš porą mėnesių Savivaldybės tinklalapyje gyventojai klausė, ar šalia antrinių žaliavų surinkimo konteinerių Vilniaus gatvėje prie senosios gaisrinės negalima būtų pastatyti papildomo buitinių atliekų konteinerio, nes jų priverčiama tiesiog ant žemės, sklinda smarvė, lengvesnes šiukšles vėjas išnešioja po gatvę ir artimiausių namų kiemus. Atsakymas, žinoma, buvo neigiamas (beje, ir surašytas pagal visas biurokratinio atsirašinėjimo taisykles, kaip sakoma,”ne į temą”), bet nemanau, kad papildomas konteineris išspręstų problemą. Konteinerių pakanka, o ir visi aplinkinių nuosavų namų gyventojai juos turi, bet kai kam nepakanka padorumo ir sąžinės.

Negi taip ir gyvensim: apsitvarkę eilinėje “Darom!” talkoje, krausim “instaliacijas” už kapinių tvorų, tempsim “lauknešėlius” prie svetimų konteinerių ar vešim į ką tik iškuoptą pamiškę? Svarbiausia, nustumti nuo savęs, o toliau – ne mano kiaulės, ne mano pupos? Liūdna ir graudu…

Vis dėlto gal ne taip jau viskas beviltiška? Juk ne veltui teigiama, kad naujoji karta išgelbės pasaulį. Stebėjausi, kai kaimynas pasakojo, kaip jo kompaniją Vokietijoje sugėdijo aštuonmetis, demonstratyviai pakėlęs numestą nuorūką. O Tėvo dienos išvakarėse buvau tokios scenos liudininkė: iš kapinių su maišeliu šiukšlių išėjo močiutė su penkiamečiu padėjėju. Jau ruošėsi ramiausiai mesti maišelį prie išėjimo, kai mažylis pareiškė: “O mums auklėtoja sakė, kad šiukšles reikia mesti tik į konteinerį!” Nuraudusi močiutė kaltai apsidairė ir nuturseno konteinerių link. Sutikite, tai teikia vilties.

Janina Pukienė