Nei juoktis, nei verkti

Balsas tyruose

Ne vienas skaitytojas tikriausiai atkreipė dėmesį į pasakojimą apie prancūzų valdininkiją. Jauna prancūzaitė džiūgavo, kai baigusi mokslus gavo darbą solidžiame departamente. Ir dar neprastai mokamą. Tačiau džiaugsmas išblėso pamačius, kad darbo krūvis gerokai… per mažas, o kolegos vaidina baisiai užsiėmusius. Nepakęsdama jų veidmainystės ir nuolatinio dykinėjimo mergina darbo metu parašė kandžią knygą apie gimtojo departamento veiklą. Aišku, neminėdama konkrečių vietų ir vardų, pasirašydama slapyvardžiu. Deja, buvo demaskuota ir nubausta už nelojalumą, atimant teisę dirbti iškritikuotoje sistemoje. Galėtų ir pas mus tokia rašytoja atsirasti, nes didelių skirtumų tarp prancūzų ir lietuvių valdininkų nenustatyta. Šit ir mūsų Savivaldybėje pažįstu ne vieną tokį “nusidirbusį”, šeimai ir vaikams laiko nesurandantį. O paklausk, ką konkrečiai daro, neranda, ką atsakyti.Turbūt “atsimušinėja” nuo įkyrių interesantų. Ko jau netrūksta valdininkijai, tai arogancijos. Netaikau to visiems, bet kai susiduri su tokiais “egzemplioriais”, ima atrodyti, kad kitokių ir nebūna. Neseniai sutikta pažįstama papasakojo įspūdžius apie apsilankymą Savivaldybėje: “Maniau, kad mano laikrodis “grybauja” – aštuntą ryto kabinetai užrakinti, tik po gero pusvalandžio pradėjo vangiai rinktis darbuotojai. Man reikalingos durys atsidarė tik po dešimtos, o jo šeimininkas, paklaustas apie vėlavimo priežastis, atrėžė, kad tvarkė rimtus reikalus, apie kuriuos atsiskaityti neprivalantis. Gal ir labai svarbūs tie reikalai buvo, bet negi sunku tokiu atveju pakabinti raštelį, informuojantį apie numatomą darbo laiką? Tą laiką aš galėjau praleisti ne knapsodama prie užrakintų durų, o žymiai produktyviau.” Negalėjau nesutikti su pašnekove, nes ir pačiai, kaitrią dieną susiruošus tvarkyti reikalų, sekėsi ne ką geriau: valdininkės pietūs baigėsi pusvalandžiu vėliau, nei skelbia užrašas ant durų. Negana to, iškart kabinetan įsmuko jos kolega ir dar dvidešimt minučių jie aptarinėjo, matyt, neatidėliotinus reikalus. Juk neužsiimtų kokiais niekais, kai už durų nekantrauja ne vienas lankytojas, ar ne?

Valdininkija nemari, tuo įsitikinome ne kartą. Savivaldybė taupydama atleido porą valytojų, sargus, o štai valdininkų gretas vis papildo. Šiuo metu vyksta eilinis konkursas. Kad įrodytų savo užimtumą ir veiklumą, jie prasimano tokių “cūdų”, kad eiliniams piliečiams ir juokas, ir piktumas kyla. Štai nuspręsta atnaujinti rajono 2007-2013 metų strateginį plėtros planą ir nustatyti savivaldybės vystymosi prioritetus. Skamba išdidžiai, ar ne? Tam tikslui sukurtas įspūdingos apimties klausimynas, platinamas Savivaldybės įstaigose, įdėtas net ir internetiniame puslapyje. Atrodytų, tik džiaugtis reikia, kad valdžiai rūpi mūsų nuomonė, tam ji negaili nei lėšų, nei laiko. Bet susipažinus su šiuo “veikalu”, ima atrodyti, kad tai tik kažkieno noras atrodyti veikliam. Toks įspūdis, kad klausimai aklai nukopijuoti iš kažkokio šaltinio, net nepasistengus pritaikyti mūsų rajonui. Štai prašoma įvertinti viešųjų pirčių pakankamumą ir jų paslaugų kokybę. Skamba kaip pasityčiojimas! O prašymas įvertinti viešųjų tualetų išdėstymo pakankamumą? Dar domimasi, ar pakanka rajone teniso kortų. Sako, pas vieną verslininką lyg ir yra. Anot priežodžio – daugel girdėjo, nieks neregėjo… Domimasi, ar tenkina privačių saugos tarnybų darbas. Matyt, jos veikia giliame pogrindyje, nes apie tokias mūsuose girdėti neteko. Širvintiškiai šaukte šaukia apie valkataujančius šunis ir kates, o Savivaldybė ramiai teiraujasi, kaip vertiname jos darbą sprendžiant minėtą problemą. Dar labai rūpi, kokiose srityse geriausia būtų kurti darbo vietas. Viešpatie, jūs tik kurkit, šitiek bedarbių rajone! Lygiai tiek pat nesvarbu – kaimo kultūrinį, pažintinį ar dar balažin kokį turizmą plėtoti naudingiau. Kabinkimės už kiekvienos, kad ir menkiausios galimybės!

Tokių “perliukų” klausimyne aibė. Viską vainikuoja klausimėlis: “Kaip jūs vertinate savo sveikatos būklę?” O ką, ligotųjų atsakymai nebus įskaitomi?

Janina Pukienė