Darom, ardom, vėl darom… Tokia dabar (ne)tvarka
Balsas tyruose
Paklausius valdančiųjų kalbų ima atrodyti, jog mąstoma ir dirbama kryptingai, ekonomiškai, su maksimalia nauda Tėvynei ir liaudžiai. Ne išimtis ir rajono valdžia. I. Šeiniaus gatvės rekonstrukcija, pasirodo, vykdoma ne vien už ES lėšas: kadangi inžinerinių tinklų rekonstrukcija nefinansuojama, teko ieškoti savų lėšų, kad paskui nereikėtų ardyti naujos dangos. Labai ūkiškas požiūris, ar ne taip? Čia viskas aišku. Bet visiškai neaišku dėl dar vieno Europos nefinansuojamo projekto – minimos gatvės apželdinimo. Daugumai širvintiškių tai kone svarbiausias rekonstrukcijos momentas, be garsiosios liepų alėjos ši gatvė tiesiog neįsivaizduojama. Baigiama kloti danga, ryškėja gatvės vaizdas, bet nerimas ir nuostaba tik didėja. Įsivaizduoju “šeiniečių” širdasopį, jie čia pragyveno ne vieną dešimtmetį. Bet širdį gelia ne vien jiems.
Prieš porą dienų prie banko susitikau Širvintų kaimo gyventoją. Moteris vaizdžiai nupasakojo įspūdžius: jaučiuosi lyg į Marsą patekusi. Manau, valdžia galės “bizniuką” prasukti nuomodama gatvę fantastinių filmų kūrėjams. “Ružava” danga, jokio augalėlio – taip gali atrodyti tik negyvenama planeta. Girdėjau, trinkeles klos iki pat pastatų pamatų, tad ir močiučių puoselėtų “kvietkelių” po langais nebeliks. Nesiginčijau, juk išties panašu, jog kuriamas dar vienas kosmodromas (pirmasis jau yra – skverelis prie “Norfos”). Tai kurgi augs tie žadami medžiai, jei aklinai išgrįsta visa gatvė? Iš l-a-a-bai patikimų šaltinių Savivaldybėje pavyko sužinoti apželdinimo darbų planą, kuris tiesiog “nokautavo”. Pasirodo, numatytose medžių (kokių ten medžių – 1,5 m aukščio medeliūkščių!) sodinimo vietose bus ardoma danga, išimamos trinkelės ir sodinama. Neįtikėtina! Kai apie tai papasakojau ilgamečiam statybininkui, jis stvėrėsi už galvos: tai kas iš tos dangos beliks? Juk rankom tokių duobių neiškasi, o ekskavatorium tokią jovalynę padarys… Na, medeliai juk nedideli, gal įmanoma ir be ekskavatoriaus apsieiti, bet vis tiek vos paklotos dangos ardymas tiesiog galvoj netelpa.
Vandentiekio ir nuotėkų sistemos rekonstrukcija vyksta pagal tokį “genialų” projektą, jog, pasak to paties šaltinio Savivaldybėje, klaidų taisymas pareikalaus laiko ir, be abejo, papildomų lėšų daugiau, nei patys darbai. Taisymas vyks tik baigus darbus, vadinasi, pirma darom, paskui draskom. Ir darom žinodami, jog iškart teks draskyti. Kitaip negalima, reikia viską padaryti pagal patvirtintą projektą, nors ir didžiai nevykusį. Mano bobiškas protas diktuoja, kad ir Šeiniaus gatvėje klojant naują dangą reikėjo iš karto palikti vietas sodinimui. Bet, matyt, pirma reikia įvykdyti vieną projektą, o paskui jį… naikinti, įgyvendinant kitą. Ar tai racionalu? Ar tikrai kitaip neįmanoma? Klausimai klausimėliai…
Sužinojus gatvės apželdinimo niuansus, nekelia nuostabos ir tam numatyta suma – ar tik ne 700 tūkst. litų. Juk kiek kainuos vien dangos ardymas! Beje, kai viešai nusistebėjau, jog bus sugadinta šitiek naujų trinkelių, viena inteligentiška ponia mane pastatė į vietą: nemaniau, kad nugyvenusi tiek metų dar esi tokia naivi. Nė viena trinkelė nenukentės, jos bus išimtos atsargiai, lyg stiklinės. Ir papuoš kokio apsukruolio kiemą. Kai ardė seną dangą, plytelės tarsi ištirpo, lyg niekam nebūtų reikalingos, o mieste visi šaligatviai ir kiemai būtų idealios būklės. O Savivaldybėje pareiškė, kad jie už tai neatsakingi, tarsi tos plytelės niekieno būtų. Taupus šeimininkas neišmeta nieko, dar tinkamo naudoti, tad mūsų vadovų taupiais tikrai nepavadinsi. Nutylėjau, nes ką čia bepridursi…
Vyriausybė demonstruoja taupymo pavyzdį, neseniai surengė pasenusios ir neveikiančios orgtechnikos aukcioną, per kurį uždirbo ar 40, ar 400 litų, gerokai mažiau, nei kainavo šio išpardavimo organizavimas. Taupom! O jei kokiame daugiamilijoniniame projekte vienas kitas milijonas “ištirps” ar klaidoms taisyti teks dar vieną daugiamilijonį “pramušti”- nieko tokio, gamybos išlaidos. Vis vien ES paramos neįstengiam įsisavinti, tad ir projektuojam kaip išmanom, kad tik riebesnį kąsnį atkandus.
Mano racionalioji kaimynė nuramino: netikiu, jog mūsų valdžia barbariškai niokos naująją dangą, gal medžius sodins į didelius vazonus, o ne į žemę. Japoniškų bonsų variantas? O ką, nebloga mintis. Kas dar turit idėjų?
Janina Pukienė



















rasai tik kad rasyti