Širvintiškiai pas žemdirbį, gaudantį vėją

Širvintiškiams apie savo elektros jėgainę pasakoja ūkininkas Kęstutis Armonas.

Širvintiškiams apie savo elektros jėgainę pasakoja ūkininkas Kęstutis Armonas.

Praėjusį penktadienį dvidešimt penki Širvintų krašto ūkininkai, dalyvaujantys Žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono biuro rengiamuose kursuose, važiavo į Biržų rajoną, kuriame vyko seminaras grūdų laikymo tema. Molėtų rajono konsultavimo biuro konsultantas Juozas Kerpė aiškino apie grūdų masės fizines ir biologines savybes, kodėl vyksta savaiminis kaitimas, galimus grūdų laikymo nuostolius, kaip jų išvengti, aktyvųjį ventiliavimą, džiovinimą, sandėliams keliamus reikalavimus, grūdų būklės kontrolę. Seminaro dalyviai atsakė į parengto testo klausimus. Visi egzaminą išlaikė.

Širvintiškius savo ūkyje priėmė Biržų žemės ūkio konsultavimo biuro vadovas ir javų sėklininkystės ūkio šeimininkas Kęstutis Armonas.

48 metų Kęstutis Armonas – Lietuvos Respublikos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs Lietuvos Seimo narys, Biržų rajono tarybos narys, aktyvus lininikystės asociacijos, Ūkininkų sąjungos, kitų ūkinių organizacijų dalyvis.

 Kai kas nepatingėjo ne tik apžiūrėti garsiąją įgriuvą, vadinamąją Karvės olą, bet ir nusileido į jos dugną.

Kai kas nepatingėjo ne tik apžiūrėti garsiąją įgriuvą, vadinamąją Karvės olą, bet ir nusileido į jos dugną.

Bekeliaujant į Širvėnos seniūniją, kur plyti K. Armono dirbami laukai, turintys gražų Pagavėnių kaimo pavadinimą, širvintiškiai ūkininkai pavydžiai apžiūrinėjo laukus ir pakeles – jokių nedirbamų žemių, pasėliuose visiškai nesimato piktžolių. Tai pastebėjęs K. Armonas sakė: „Biržų rajone labai sunku būtų rasti neprižiūrėtos žemės sklypelį. Kaip ne Lietuvoje.“

Biržų krašto žemės ypatingos, lengvo priemolio, lomose – kai kur durpingos. Dirvožemiai – stipriai šarminiai, su gipso klodais ir karstinių įgriuvų rizika. Jeigu ne senelio turėta žemė, agronomas K. Armonas sako, gal ir nebūtų ėmęsis ūkininkavimo, būtų laukęs, kas liks iš kolūkio, kur pasklis jo bendradarbiai, žemės ūkio specialistai. Bet jis ryžosi keltis į senąją giminės vietą Pagavėnių kaime, kūrėsi pagal Valstiečių ūkio įstatymą. Pradėjo nuo 50 ha. Kartu su dar dviem kolūkio specialistais įkūrė kooperatyvą.

„Kartu buvom gal tik metus, kol neatsirado pirmieji pinigai. Rezultatas tipiškai lietuviškas – pradėta įtarti, kad kažkas sukčiauja, gauna daugiau, nei yra vertas. Išsiskirstėme, atsidalijome“, – atvirai apie savo kaimiško verslo sudėtingą pradžią pasakojo ūkio savininkas.

Dabar jo valdos užima 257 ha savos bei nuomojamos žemės. Joje – javų ir žolių įvairovė: kvietrugiai, žieminiai miežiai, avižos, žirniai, kmynai, garstyčios, šunažolės, nendriniai eraičinai, vasariniai javai. Pernai biržietis išbandė latvišką žirnių veislę, esą tamsūs miltingi žirniai labai dera prie alaus. Sėjo žirnius mišinyje su avižomis, nes kitaip jie išgultų. Labai gerai užderėjo, nesunku buvo ir išvalyti. Pasak ūkininko, latviški žirniai daug saldesni, skanesni. Ūkio šeimininkas pripažino neatsispiriantis naujovių traukai. Viename lauke pernai pasėjo drauge kmynus ir žirnius (ne latviškus). Agronomas įsitikino, kad šios dvi kultūros sugyvena labai draugiškai. Sėja ta pačia sėjamąja (žirniai subyra giliau, kmynai sekliau), abiem tinka tokia pati priežiūra ir tręšimas. Pernai deklaravo žirnius ir gavo už juos solidžią išmoką. Šiemet nereikėjo nei žemės dirbti, nei sėti, nei nuo piktžolių purkšti, nei tręšti. Kmynai auga labai gražiai, pernykščiai žirniai jiems sukaupė azotinių trąšų.

Tame ūkyje sėklai auginama net 14 rūšių įvairių augalų. Vienais metais geriau dera vieni, kitais – kiti. Taip, pasak K. Armono, mažesnė rizika pralošti. Ūkyje dirba tik vienas nuolat samdomas darbininkas, šeimininkui talkina du sūnūs (Adomas ir Joris), puikiai valdantys techniką.

Žmona Ilona ūkyje dirbti neturi laiko. Ji – tikrosios ūkinės bendrijos „Rinkuškių alus“ technologė. Beje, į Biržuose gaminamą alų patenka ir K. Armono ūkio salykliniai miežiai.

K.Armonas prisipažino iki šiol tik vieną kartą naudojęsis Europos Sąjungos fondų parama, kai pirko prieš penkerius metus javų kombainą ir purkštuvą. Kitą reikalingą techniką įsigijo už savo lėšas.

Ūkininkas sumanė savo laukuose pastatyti vėjo jėgainę. Nuo žemės ūkio paskirties laukų atskyrė 5 arų sklypą. Širvintiškiai ūkininkai lygiame lyg stalas lauke matė vėją gaudančius įrenginius, savo nugaromis bei kinkomis galėjo pajusti, kokie aplink siaučia vėjų sūkuriai.

Jėgainė 60 metrų aukščio, dviejų menčių, 250 kilovatų galingumo. Dirba dieną naktį. Pagamintą energiją jėgainės savininkai parduoda po 30 ct už kilovatvalandę. Jėgainė kainavo apie 1,7 mln. Lt. 65 procentus išlaidų turėtų padengti Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Taigi, pačiam K. Armonui reikės grąžinti bankui (su palūkanomis) ne visą milijoną. Saulėtą ir ramią dieną jėgainė gamino 30 kilovatų elektros energijos. Pasak ūkininko, vidutiniškai per valandą Biržų oro sąlygomis pagaminama apie 80 kilovatų, arba – energijos už 24 litus. Per parą iš jėgainės ūkininkas gauna apie 500 litų pajamų. Jo skaičiavimu, statinys turėtų atsipirkti per 8 – 10 metų.

Iš širvintiškių akių galėjai spręsti, kad tokios rizikos patys nesiimtų. Per brangu. Neaiški elektros energijos gaminimo Lietuvoje ateitis, kaina. Bet yra ir kita medalio pusė – dažniausiai laimi pirmieji suskubę į „traukinį“.

Išlydėdamas iš gamybinių pastatų kiemo (Širvintų ūkininkai apžiūrėjo ūkininko sandėlius) K. Armonas žvilgterėjo į savo mažąją meteorologinę stotelę. Čia galima nustatyti vėjo kryptį ir stiprumą. „Taip norisi, kad stipriau pūstų“, – sakė.

Dauguma širvintiškių Biržuose buvo pirmą kartą, nebuvo matę net garsiosios Radvilų pilies. Organizatoriai skyrė valandą tai pamatyti. Pasivaikščioję po pilies kiemą, ūkininkai užsuko ir į karstinių įgriuvų parką, savo akimis apžiūrėjo net 12 metrų gylio vadinamąją karvės olą. Na o lauktuvių visi vežėsi namo Rinkuškių alaus iš firminės daryklos parduotuvės.

Konsultavimo biuro vedėja Irena Balsiukienė sakė, kad spalio mėnesį ūkininkų kursai vėl bus tęsiami ir kvietė ūkininkus juose dar gausiau dalyvauti. Važiuojant namo seminaro dalyviams buvo išdalyta anketa su klausimais apie Konsultavimo tarnybos seminarų efektyvumą. Pastebėjau, kad dauguma mokymus vertino aukščiausiu balu.

Steponas Liktoravičius

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Širvintiškiai pas žemdirbį, gaudantį vėją"

  1. Thomas parašė:

    The hoetnsy of your posting shines through

Comments are closed.

scroll to top
+