Savivaldybė pasirūpins benamiais gyvūnais, tačiau sumokės jų šėrėjai

Benamiai, beglobiai ir bešeimininkiai gyvūnai. Terminai sudėtingi, tačiau gerai žinoma, apie ką kalbama… Tad iš kur šie gyvūnai atsiranda ir ką su jais daryti?
Ne vienas Širvintų daugiabutis turi tarp savo gyventojų „geradarį“, šeriantį nelaimingus valkataujančius gyvūnus. Būna, kad katės ar šunys šeriami tiesiai po langais, prie laiptinių, rūsiuose. Viena žinoma Širvintų gyventoja atidarė kačių šėryklą netgi po ligoninės langais ir jos kieme.
Vis dažniau Savivaldybė sulaukia besiskundžiančių, kad kniaukiančios katės neduoda ramybės kone visą parą. Neretai nuo benamių gyvūnų nukenčia vaikai. Jų tėvai nuogąstauja dėl parazitų ir užkrečiamų ligų grėsmės.
O bešeimininkių gyvūnų daugėja ir dėl žiauraus elgesio, kai atsibodęs gyvūnas išmetamas į gatvę, ir dėl  minėtų „geradarių“, padedančių jiems maitintis ir sudarančių sąlygas sėkmingai daugintis.
Būtina suprasti, kad žmogus tampa atsakingas už gyvūną nuo to momento, kai pradeda jį reguliariai šerti. Maitinamas gyvūnas tampa priklausomas nuo įpročio. Ir nors katės kuo puikiausiai gali išgyventi aplinkoje peliaudamos, „geradariai“, jas suleidę į daugiabučių rūsius ir laiptines, suteikia palankias sąlygas daugintis, o bendrojo naudojimo patalpas paverčia tiesiog mėšlidėmis. Kaimynų prašymai, pastabos, priekaištai šiems žmonėms dažniausia – nė motais.
Savivaldybės administracija pagal vykdomas funkcijas privalo organizuoti viešuosius pirkimus dėl beglobių ir bešeimininkių gyvūnų išgaudymo. Tokias paslaugas teikia atitinkamus leidimus turinčios įmonės. Vieno šuns ar katės sugavimo ir tolesnio 15 dienų išlaikymo sąnaudos Savivaldybei siekia apie 140 Eurų, taigi, gyventojų tyčiniais veiksmais priveistų gyvūnų gaudymas yra gana brangi pareiga.
Įspėjame, kad Savivaldybė už kačių ir šunų sugavimo paslaugas sumokės, tačiau daugiabučių namų gyventojai, patys globoję ar toleravę veiksmus, kurie sąlygojo benamių gyvūnų veisimąsi, privalės padengti šias išlaidas per namo administravimo mokesčius.  Kitaip sakant, iš daugiabučio, kurio rūsyje ar laiptinėje bus sugauta benamių kačių ar šunų, gyventojų gyvūnų gaudymo išlaidos bus išieškotos.
Suprasdami, kad dauguma gyventojų netoleruoja bešeimininkių gyvūnų ir jų šėrimo, skatiname kaimynus burtis ir imtis spręsti klausimus dėl galimos finansinės naštos. Turint patikimos informacijos, patvirtintos gyventojų parašais, apie konkrečius asmenis, globojančius ir šeriančius bešeimininkius gyvūnus, išlaidos už gyvūnų išgaudymą būtų nukreipiamos jiems. Tariami gyvūnų globėjai, o teisingiau – namų aplinkos teršėjai – rūsius, laiptines ir kiemus paverčia dvokiančiomis gyvūnų landynėmis, taigi, privalome imtis veiksmų ir savo aplinką kurti saugesnę.
Viešosios tvarkos skyriaus informacija

Benamiai, beglobiai ir bešeimininkiai gyvūnai. Terminai sudėtingi, tačiau gerai žinoma, apie ką kalbama… Tad iš kur šie gyvūnai atsiranda ir ką su jais daryti?

20160808_211526Ne vienas Širvintų daugiabutis turi tarp savo gyventojų „geradarį“, šeriantį nelaimingus valkataujančius gyvūnus. Būna, kad katės ar šunys šeriami tiesiai po langais, prie laiptinių, rūsiuose. Viena žinoma Širvintų gyventoja atidarė kačių šėryklą netgi po ligoninės langais ir jos kieme.

Vis dažniau Savivaldybė sulaukia besiskundžiančių, kad kniaukiančios katės neduoda ramybės kone visą parą. Neretai nuo benamių gyvūnų nukenčia vaikai. Jų tėvai nuogąstauja dėl parazitų ir užkrečiamų ligų grėsmės.


O bešeimininkių gyvūnų daugėja ir dėl žiauraus elgesio, kai atsibodęs gyvūnas išmetamas į gatvę, ir dėl  minėtų „geradarių“, padedančių jiems maitintis ir sudarančių sąlygas sėkmingai daugintis.

Būtina suprasti, kad žmogus tampa atsakingas už gyvūną nuo to momento, kai pradeda jį reguliariai šerti. Maitinamas gyvūnas tampa priklausomas nuo įpročio. Ir nors katės kuo puikiausiai gali išgyventi aplinkoje peliaudamos, „geradariai“, jas suleidę į daugiabučių rūsius ir laiptines, suteikia palankias sąlygas daugintis, o bendrojo naudojimo patalpas paverčia tiesiog mėšlidėmis. Kaimynų prašymai, pastabos, priekaištai šiems žmonėms dažniausia – nė motais.

Savivaldybės administracija pagal vykdomas funkcijas privalo organizuoti viešuosius pirkimus dėl beglobių ir bešeimininkių gyvūnų išgaudymo. Tokias paslaugas teikia atitinkamus leidimus turinčios įmonės. Vieno šuns ar katės sugavimo ir tolesnio 15 dienų išlaikymo sąnaudos Savivaldybei siekia apie 140 Eurų, taigi, gyventojų tyčiniais veiksmais priveistų gyvūnų gaudymas yra gana brangi pareiga.

Įspėjame, kad Savivaldybė už kačių ir šunų sugavimo paslaugas sumokės, tačiau daugiabučių namų gyventojai, patys globoję ar toleravę veiksmus, kurie sąlygojo benamių gyvūnų veisimąsi, privalės padengti šias išlaidas per namo administravimo mokesčius.  Kitaip sakant, iš daugiabučio, kurio rūsyje ar laiptinėje bus sugauta benamių kačių ar šunų, gyventojų gyvūnų gaudymo išlaidos bus išieškotos.

Suprasdami, kad dauguma gyventojų netoleruoja bešeimininkių gyvūnų ir jų šėrimo, skatiname kaimynus burtis ir imtis spręsti klausimus dėl galimos finansinės naštos. Turint patikimos informacijos, patvirtintos gyventojų parašais, apie konkrečius asmenis, globojančius ir šeriančius bešeimininkius gyvūnus, išlaidos už gyvūnų išgaudymą būtų nukreipiamos jiems. Tariami gyvūnų globėjai, o teisingiau – namų aplinkos teršėjai – rūsius, laiptines ir kiemus paverčia dvokiančiomis gyvūnų landynėmis, taigi, privalome imtis veiksmų ir savo aplinką kurti saugesnę.

Viešosios tvarkos skyriaus informacija
Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “Savivaldybė pasirūpins benamiais gyvūnais, tačiau sumokės jų šėrėjai”

  1. spigliui parašė:

    Neserk ir nesiglostys apie kojas..

  2. spiglys parašė:

    Labai gerai kad susirūpinote katėmis ir jų laikymo sąlygomis, nes kiekviename name yra gerų močiučių kurios jomis rūpinasi ir šeria, bet valyti nenori jų paliktų kakučių o be to katės ir ligas nešioja o maži vaikai jas nešioja rankose ir glosto. tad jas reikia gaudyti ir ką nors daryti, nes praeiti neduoda ,kniaukia ir glaustosi apie kojas.

Comments are closed.

scroll to top
+