Tarp Širvintose atrinktų daugiabučių - ir keli namai Mindaugo gatvėje...
Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, apie 96 proc. iki 1993 metų pastatytų arba gavusių statybos leidimus gyvenamųjų pastatų savininkų gali gauti valstybės paramą pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Paskelbus renovacijos pagal naująjį modelį etapą, Širvintų rajono savivaldybė atrinko 5 Širvintų miesto daugiabučius – I. Šeiniaus g. 11, Kalnalaukio g. 33, Vilniaus g. 17, P. Cvirkos g. 8 ir Vilniaus g. 45 namus.
Aplinkos ministerijos duomenimis, buvo parengti visų jų investicijų planai, o iki rugsėjo pabaigos įvyko 3 susirinkimai, kuriuose pritarta 2 investicijų planams.
Jau paskelbta, kad II renovavimo pagal naująjį modelį etapui šalyje pateikta 6 kartus daugiau namų, nei I etape. Praėjusiame etape pateikusi mažiausiai namų, Širvintų rajono savivaldybė šįsyk pateikė 6 daugiabučius: 47 butų Kalnalaukio gatvės 9-ąjį namą, kuriame, Aplinkos ministerijos ir Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, kompensacijas už šildymą gauna 9 gyventojai; 8 butų Kalnalaukio gatvės 25-ąjį namą, kuriame kompensacijas už šildymą gauna 4 gyventojai; 6 butų Mindaugo gatvės 6-ąjį namą. kuriame kompensacijas už šildymą gauna 2 gyventojai; 5 butų Mindaugo gatvės 8-ąjį namą, kuriame kompensacijas už šildymą gauna 2 gyventojai; 20 butų Mindaugo gatvės 25-ąjį namą, kuriame kompensaciją už šildymą gauna 1 gyventojas; 8 butų Vilniaus gatvės 16-ąjį namą, kuriame kompensacijas už šildymą gauna 2 gyventojai.
Tarp pateiktų namų labiausiai „skylėtu“ galima laikyti Mindaugo gatvės 8-ąjį namą, kuriame per metus 1 kv. m šildyti suvartojama 216,61 kWh. Kituose pateiktuose Širvintų daugiabučiuose šis šiluminės energijos kiekis nesiekia 200 kWh, o tarp jų taupiausias yra Mindaugo gatvės 25-asis namas, kuriame 1 kv. m šildyti per metus reikia 120,77 kWh.
Šeši mūsų rajono Savivaldybės pateikti namai – nėra mažai, nes tiek pat daugiabučių namų II etapui pateikė ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Be to, Pagėgių savivaldybėje buvo pateikti vos 4, Šalčininkų savivaldybėje – 3, Švenčionių ir Kazlų Rūdos savivaldybėse – po 2, Skuodo ir Kalvarijų – po 1 daugiabutį namą.
Kokiais kriterijais vadovaujamasi atrenkant namus? Oficialiai skelbiama, kad tai lemia energetiniai rodikliai ir gyventojų nusistatymas. Paanalizavus pateiktų namų statistiką, į akis krinta tai, kad atskirose savivaldybėse skirtingai įsivaizduojama, kur yra ta taupumo riba. Štai jau minėtoje Klaipėdos miesto savivaldybėje iš šešių pateiktų namų net keturiuose vieno kvadratinio metro šildymui per metus suvartojama nuo 100 iki 104 kWh. Molėtuose, kur yra vienas pigiausių centralizuotų šildymų šalyje, yra atrinktas namas, per metus vienam kvadratiniam metrui šildyti suvartojantis vos 87 kWh (2,5 karto mažiau, nei mūsų paminėtas Mindaugo g. 8-asis namas Širvintose!). Panašių pavyzdžių šalyje yra daugiau, visų nevardysime, tik akcentuosime, kad mažiausiai šilumos vartojantis namas, kurį rengiamasi renovuoti, yra Kretingoje. Šiame dešimties butų name 1 kv. m šildyti suvartojama 39,9 kWh per metus. Tiesa, net 6 butai yra atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos, tad taupiausiu namu reikėtų laikyti daugiabutį Marijampolėje, kuriame 1 kv. m šildyti per metus suvartojama tik 59,89 kWh. Labiausiai „skylėtas“ daugiabutis yra Plungėje – tame aštuonbutyje 1 kv. m šildyti per metus suvartojama 304,31 kWh.
Šie oficialiai pateikti skaičiai leidžia įtarti, kad kai kur šalyje renovavimo procesas „stumiamas buldozeriu“ per daug nesvarstant, ar į energijos taupymą gyventojų sukišti pinigai apskritai kada nors atsipirks. Prieš renovavimą pasisakantys gyventojai įspėja, kad šiais procesais jau naudojasi jėgos, siekiančios pralobti gyventojų sąskaita. Kai kur renovavimo projektams prižiūrėti įdarbinami vietos politikams artimi asmenys, nuo kurių priklausys, kas ir kokiomis sąlygomis atliks renovacijos darbus. Įdarbinami pašalaičiai, tarsi renovuotiname daugiabučiame name nėra nė vieno tai sugebančio žmogaus, kuris, be to, dar būtų suinteresuotas renovavimui išleisti kuo mažiau lėšų ir išsireikalauti kuo geresnę darbų kokybę.
Renovavimui nedaro garbės ir valstybės inicijuotas gyventojų supriešinimas, o kai kur vartojamas net atviras bauginimas. Štai Šakių rajono savivaldybė, nevyniodama dalyko į vatą, rugpjūčio 7-ąją savo interneto svetainėje paskelbė, kad visuotiniuose susirinkimuose, kuriuose bus svarstomi renovavimo klausimai, „PRIVALO dalyvauti kompensacijas už būsto šildymą ir kitas komunalines paslaugas gaunantys asmenys: nedalyvavimas gali atimti teisę į kompensaciją.“ Tokio grėsmingo įspėjimo didžiosiomis raidėmis rezultatas – II etapui Šakių rajonas pateikė net 25 daugiabučius, kuriuose renovavimui jau pritarė nuo 58 iki 100 proc. gyventojų.
Gintaras Bielskis
