Pigiausia ir patogiausia… „utilizuoti“ pamiškėse?

Nors ir ne masiškai, tačiau tai vienur, tai kitur galima pamatyti keičiamus senus asbestinio šiferio stogus į naujus, su sveikatai nekenksminga danga. Vieni kaimo gyventojai, norėdami pasikeisti asbesto stogus, teikė paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros programos veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ (Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto paramos lėšomis pagal minėtą veiklą finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti negali viršyti 2000 eurų), kiti, kurie tokioje programoje dėl įvairiausių apribojimų negali dalyvauti, ryžosi keisti stogus savo lėšomis. Beje, toli gražu ne visi norintieji stogus keisti pagal minėtą programą gauna lėšų. Štai neseniai Nacionalinė mokėjimo agentūra paskelbė pranešimą, kad šiemet veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“ buvo skirta 1,9 mln. eurų paramos lėšų, tačiau kovo 2 d. – balandžio 30 d. buvo pateiktos 1502 paraiškos, kuriose prašoma beveik 3 mln. eurų paramos. Atlikus paraiškų atitikties atrankos kriterijams vertinimą ir sudarius paraiškų pirmumo eilę, paaiškėjo, kad lėšų pakanka tik 742 paraiškoms, kurių atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta nuo 50 iki 100 balų. Pareiškėjams, kurių paraiškų atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta nuo 30 iki 40 balų, paramos lėšų neužteko.
Vadinasi, tiems, kurie liko „užribyje“, teks arba atidėti savo planus ir bandyti laimę kitais metais, arba ieškoti pinigėlių savose piniginėse. Tačiau šįkart ne apie tai. Šįkart apie kitą labai svarbią šio reikalo pusę – pakeitus seną ir sveikatai kenksmingą stogo dangą, kurioje yra asbesto, svarbu ją saugiai utilizuoti.
Tiems, kurie keičia stogus pagal remiamą programą, tam reikalui skiriama dalis paramos lėšų, kad visa senoji stogo danga būtų saugiai išvežta ir sutvarkyta nustatytose atliekų tvarkymo vietose. Paramos gavėjas, teikdamas galutinį mokėjimo prašymą, privalo pristatyti ir pažymą apie asbesto turinčių gaminių galutinį pašalinimą. Tiesa, tarp deklaruoto ir sunaikinto kiekio leidžiama 20 proc. paklaida, kuri gali atsirasti dėl stogo dangos susidėvėjimo, tačiau tai negelbsti nuo rūpesčių.
Atsikratyti senuoju asbestiniu šiferiu – didelis galvos skausmas ir tiems, kurie gauna paramą, ir tiems, kurie keičia stogus už savo pinigus. Ne tik asbestinio šiferio, bet ir bituminės dangos ar ruberoido Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (taigi ir Širvintų) nepriima. Belieka Vilnius: UAB „Žalvaris“ ar UAB „Toksika“. Tačiau abi šios bendrovės teigia neturinčios transporto, kad galėtų iš gyventojo pačios pasiimti naudotą šiferį.  Be to, pagal reikalavimus šiferio lapai turi būti sudėti ant padėklų bei privalo būti apsukti plastikine pakavimo plėvele, o šiferio laužas (smulkus) – supakuotas į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, didmaišius, statines, konteinerius ar kt.) ir sudėtas ant padėklų (palečių) bei apsuktas plastikine pakavimo plėvele, kad priėmimo vietoje esanti technika galėtų iškrauti krovinį.
„Mes tik utilizuojame, tad atvežti turite patys,- paaiškino UAB „Žalvaris“ darbuotoja. – Už toną šiferio turėsite sumokėti 174 eurus (plius PVM). Jei turėtume galimybę pasiimti iš Jūsų šiferį, be abejo, paslauga būtų dar brangesnė.“
UAB „Toksika“ atstovė pasiteiravo, koks turimo šiferio kiekis, tačiau irgi pabrėžė, kad pas gyventojus neturi kuo nuvažiuoti – teks atvežti patiems ir už priduodamo šiferio kilogramą sumokėti 17 ct plius PVM.
„Man tas stogas jau nebe auksinis, o platininis bus“, – burnoja ne vienas žmogelis, sužinojęs, kokia seno asbestinio šiferio pridavimo tvarka.
Paramos gavėjai – kur dings – nori nenori turi vežti šiferį utilizuoti, nes antraip nesutvarkys dokumentų ir negaus kompensacijos, o visi kiti… Geriausiu atveju senus šiferio lakštus laiko kur nors nuošaliame savo sodybos kamputyje arba išdalina kaimynams, pažįstamiems, kurie dar visai gerą dangą panaudoja malkinėms, garažams, sandėliukams apdengti. O blogiausiu atveju… Neišeina užsimerkti – asbestinio šiferio nuolaužų galima pamatyti ir pamiškėse, ir pakrantėse, ir grioviuose. Po lakštą, po kelis taip ir išmėtoma.
Kyla klausimas, ar kas nors, tvirtindamas tokią asbesto utilizavimo tvarką, pagalvojo apie pagyvenusį žmogelį, vienišą moterėlę? Kažin kodėl bendrovės, panašu, laimėjusios konkursus ir gavusios licencijas pirkti šiferio laužą, neįpareigotos teikti paslaugą iš esmės – pasiimti, jei klientas pageidauja, „prekę“ iš jo kiemo?..
Nepatogu? Brangu? Aplinkos ministerija, teisinasi, kad atliekų tvarkytojų taikomų įkainių nekontroliuoja ir neturi galios nurodyti juos sumažinti. Audrius Naktinis, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas, komentuodamas gyventojų keliamą problemą, beda pirštu į savivaldybes, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, ir, be kita ko, pažymi, kad „Statybines atliekas (joms priskirtinos ir asbesto atliekos) gyventojai gali atvežti ir nustatytą kiekį (apie 250 kg) nemokamai palikti savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.“ Tačiau tuoj pat priduria, kas ir taip širvintiškiams puikiai žinoma, – kad „UAB „VAATC“ (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras) šiuo metu Širvintų rajone šiferio atliekų nepriima.“ Valdininkas dar pataria, kad gyventojai „turėtų tinkamai supakuoti savo asbesto atliekas, taip pat galėtų prašyti artimųjų pagalbos arba samdytis įmones, kurios atliktų šiuos darbus“. Paguodė? Turbūt nelabai. Pamiškių ir paupių teršimo problema lieka…
„Širvintų krašto“ informacija
Šis šiferis aplinkos neterš - šeimininkas jau paruošė jį išgabenti utilizatoriams.

Šis šiferis aplinkos neterš - šeimininkas jau paruošė jį išgabenti utilizatoriams.

Nors ir ne masiškai, tačiau tai vienur, tai kitur galima pamatyti keičiamus senus asbestinio šiferio stogus į naujus, su sveikatai nekenksminga danga. Vieni kaimo gyventojai, norėdami pasikeisti asbesto stogus, teikė paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros programos veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ (Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto paramos lėšomis pagal minėtą veiklą finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti negali viršyti 2000 eurų), kiti, kurie tokioje programoje dėl įvairiausių apribojimų negali dalyvauti, ryžosi keisti stogus savo lėšomis. Beje, toli gražu ne visi norintieji stogus keisti pagal minėtą programą gauna lėšų. Štai neseniai Nacionalinė mokėjimo agentūra paskelbė pranešimą, kad šiemet veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“ buvo skirta 1,9 mln. eurų paramos lėšų, tačiau kovo 2 d. – balandžio 30 d. buvo pateiktos 1502 paraiškos, kuriose prašoma beveik 3 mln. eurų paramos. Atlikus paraiškų atitikties atrankos kriterijams vertinimą ir sudarius paraiškų pirmumo eilę, paaiškėjo, kad lėšų pakanka tik 742 paraiškoms, kurių atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta nuo 50 iki 100 balų. Pareiškėjams, kurių paraiškų atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta nuo 30 iki 40 balų, paramos lėšų neužteko.

Vadinasi, tiems, kurie liko „užribyje“, teks arba atidėti savo planus ir bandyti laimę kitais metais, arba ieškoti pinigėlių savose piniginėse. Tačiau šįkart ne apie tai. Šįkart apie kitą labai svarbią šio reikalo pusę – pakeitus seną ir sveikatai kenksmingą stogo dangą, kurioje yra asbesto, svarbu ją saugiai utilizuoti.

Tiems, kurie keičia stogus pagal remiamą programą, tam reikalui skiriama dalis paramos lėšų, kad visa senoji stogo danga būtų saugiai išvežta ir sutvarkyta nustatytose atliekų tvarkymo vietose. Paramos gavėjas, teikdamas galutinį mokėjimo prašymą, privalo pristatyti ir pažymą apie asbesto turinčių gaminių galutinį pašalinimą. Tiesa, tarp deklaruoto ir sunaikinto kiekio leidžiama 20 proc. paklaida, kuri gali atsirasti dėl stogo dangos susidėvėjimo, tačiau tai negelbsti nuo rūpesčių.

Atsikratyti senuoju asbestiniu šiferiu – didelis galvos skausmas ir tiems, kurie gauna paramą, ir tiems, kurie keičia stogus už savo pinigus. Ne tik asbestinio šiferio, bet ir bituminės dangos ar ruberoido Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (taigi ir Širvintų) nepriima. Belieka Vilnius: UAB „Žalvaris“ ar UAB „Toksika“. Tačiau abi šios bendrovės teigia neturinčios transporto, kad galėtų iš gyventojo pačios pasiimti naudotą šiferį.  Be to, pagal reikalavimus šiferio lapai turi būti sudėti ant padėklų bei privalo būti apsukti plastikine pakavimo plėvele, o šiferio laužas (smulkus) – supakuotas į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, didmaišius, statines, konteinerius ar kt.) ir sudėtas ant padėklų (palečių) bei apsuktas plastikine pakavimo plėvele, kad priėmimo vietoje esanti technika galėtų iškrauti krovinį.

„Mes tik utilizuojame, tad atvežti turite patys,- paaiškino UAB „Žalvaris“ darbuotoja. – Už toną šiferio turėsite sumokėti 174 eurus (plius PVM). Jei turėtume galimybę pasiimti iš Jūsų šiferį, be abejo, paslauga būtų dar brangesnė.“

UAB „Toksika“ atstovė pasiteiravo, koks turimo šiferio kiekis, tačiau irgi pabrėžė, kad pas gyventojus neturi kuo nuvažiuoti – teks atvežti patiems ir už priduodamo šiferio kilogramą sumokėti 17 ct plius PVM.

„Man tas stogas jau nebe auksinis, o platininis bus“, – burnoja ne vienas žmogelis, sužinojęs, kokia seno asbestinio šiferio pridavimo tvarka.

Paramos gavėjai – kur dings – nori nenori turi vežti šiferį utilizuoti, nes antraip nesutvarkys dokumentų ir negaus kompensacijos, o visi kiti… Geriausiu atveju senus šiferio lakštus laiko kur nors nuošaliame savo sodybos kamputyje arba išdalina kaimynams, pažįstamiems, kurie dar visai gerą dangą panaudoja malkinėms, garažams, sandėliukams apdengti. O blogiausiu atveju… Neišeina užsimerkti – asbestinio šiferio nuolaužų galima pamatyti ir pamiškėse, ir pakrantėse, ir grioviuose. Po lakštą, po kelis taip ir išmėtoma.

Kyla klausimas, ar kas nors, tvirtindamas tokią asbesto utilizavimo tvarką, pagalvojo apie pagyvenusį žmogelį, vienišą moterėlę? Kažin kodėl bendrovės, panašu, laimėjusios konkursus ir gavusios licencijas pirkti šiferio laužą, neįpareigotos teikti paslaugą iš esmės – pasiimti, jei klientas pageidauja, „prekę“ iš jo kiemo?..

Nepatogu? Brangu? Aplinkos ministerija, teisinasi, kad atliekų tvarkytojų taikomų įkainių nekontroliuoja ir neturi galios nurodyti juos sumažinti. Audrius Naktinis, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas, komentuodamas gyventojų keliamą problemą, beda pirštu į savivaldybes, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, ir, be kita ko, pažymi, kad „Statybines atliekas (joms priskirtinos ir asbesto atliekos) gyventojai gali atvežti ir nustatytą kiekį (apie 250 kg) nemokamai palikti savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.“ Tačiau tuoj pat priduria, kas ir taip širvintiškiams puikiai žinoma, – kad „UAB „VAATC“ (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras) šiuo metu Širvintų rajone šiferio atliekų nepriima.“ Valdininkas dar pataria, kad gyventojai „turėtų tinkamai supakuoti savo asbesto atliekas, taip pat galėtų prašyti artimųjų pagalbos arba samdytis įmones, kurios atliktų šiuos darbus“. Paguodė? Turbūt nelabai. Pamiškių ir paupių teršimo problema lieka…

„Širvintų krašto“ informacija

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+