Nuo Naujųjų „Širvintų kraštas“ – savaitraštis

Kol kas „pandeminis“, o paskui lems skaitytojai

Apie COVID-19 pandemijos iššūkius verslui ir kasdieniam gyvenimui, ko gero, atskirai kalbėti neverta. Smarkiai pakitus ritmui ir bendravimo įpročiams, visi jaučiame padarinius, kurie koreguoja tolesnę veiklą. Vieni keičia paslaugų teikimą, kiti apskritai svarsto apie esamos veiklos nutraukimą ar tai jau padarė. Viskas, kas orientuota į paslaugas vartotojams, privalo keistis. Blogiausia, kad tai nuo paties paslaugos teikėjo dažnai nepriklauso. Koronavirusas buvo netikėtas ir negailestingas absoliučiai visiems.

Iššūkių pajuto ir spauda. Pirmiausia todėl, kad pasikeitė pats žiniasklaidos bendravimas su žmonėmis. Dėl karantino suvaržymų retėja kontaktai tarp žmonių, o tai reiškia, kad reikia ieškoti kitų bendravimo formų tiek su pateikiamos informacijos šaltiniais, tiek su publikacijų herojais.

Deja, ne visi jie, kaip dabar mėgstama pabrėžti, yra išmanūs, galintys kontaktuoti nuotoliniu būdu. O net ir toks kontaktavimas negali būti visavertiškas.

„Širvintų krašto“ laikraštis, siekdamas išlaikyti kuo glaudesnius kontaktus su savo skaitytojais ir informacijos šaltiniais, iš naujo modeliuoja savo veiklą. Siekdami išsaugoti laikraštį ir jo kokybę, esame priversti keisti jo periodiškumą ir formatą.

Tikimės, kad tai laikina. Kai gyvenimas grįš į dešimtmečiais nusistovėjusias vėžes, galbūt neišvengiamus pokyčius galėsime prisiminti kaip blogą sapną. O gal skaitytojai ir patys pajus, kad toks formatas turi savo privalumų.

Po Naujųjų Metų laikraštis „Širvintų kraštas“ pasirodys penktadieniais. Tiesa, didesnės apimties, t. y. daugiau puslapių. Kol kas ne tokios apimties, kaip norėtume mes, tačiau stengsimės, kad ilgainiui skaitytojas to skirtumo nepajustų. Šiais laikais skaitytojui reikalingas ne popierius, o turinys.

Savaitraštis – įprastas reiškinys žiniasklaidoje. Tai periodinis leidinys, išeinantis kartą per savaitę. Turi ir laikraščio, ir žurnalo bruožų. Informacijos aktualumu, savo forma, dydžiu ir apimtimi savaitraštis panašesnis į laikraštį. Pateikiamų žinių reikšmingumu, publikacijų analitiškumu ir apibendrinimo laipsniu artimesnis žurnalui.

Kaip skelbiama, pirmasis lietuvių savaitraštis išėjo XIX a. viduryje. 1849 metais Klaipėdoje pradėtas leisti lietuvių laikraštis „Lietuvininkų prietelis“ išeidavo kartą per savaitę ketvirtadieniais. 1849 metais pasirodė ir kitas savaitraštis – „Keleivis“.

Šiandien, kai aktuali ir skubi informacija vartotoją pasiekia įvairiausiais būdais bei kanalais, spaudos paskirtis pasikeitė. Į pirmą planą iškyla situacijos analizė, tyrimas, kultūrinė sklaida. Tam reikia laiko ir resursų, svarbiausia – kūrybinių pajėgų, kurios dirba skaitytojui. Turėdami daugiau laiko leidiniui parengti, kadangi nemažai jo atima skaitytojui nematomas ir dažnai jo neįvertinamas techninis darbas, galėsime gerinti laikraščio kokybę. Žinoma, ir su Jūsų, skaitytojai, pagalba.

Ekonominis sunkmetis, žinoma, irgi tarė savo žodį. Labai norime, kad laikraštis nebrangtų, nors už daugelį paslaugų redakcijai, kaip ir visiems, tenka mokėti vis daugiau ir daugiau. Šįkart paliekame buvusią prenumeratos kainą, o tą skirtumą, kurį galbūt pajus vartotojai, gaudami kiek mažiau puslapių, nei anksčiau susirinkdavo per savaitę, bandysime įvairiai kompensuoti. Ieškosime įvairiausių būdų. Vienas jų jau netrukus – su pirmuoju 2021 metų „Širvintų krašto“ numeriu prenumeratoriai vėl gaus tradicinį metų kalendorių.

Ateityje galvojame apie kartais pasiekiančius įvairius įdėklus, kurie, tikime, neturės įtakos tradicinei laikraščio apimčiai.

Planuose – įvairios loterijos, prenumeratorių paskatos. Ir svarbiausia – nutarus, kad jau įmanoma grįžti prie ankstesnio formato ir periodiškumo, prenumeratoriai skirtumo nepajus tiek finansiškai, tiek turinio atžvilgiu. Vieną dieną laikraštis pas juos grįš, koks buvęs.

Savaitinis „Širvintų kraštas“ nebus vienintelis savaitinis regioninis ar net šalies lygio leidinys. Kartą per savaitę, pavyzdžiui, leidžiamas stambiausias Radviliškio rajono laikraštis „Radviliškio kraštas“, Druskininkų krašto laikraštis „Druskonis“, nuo šio pavasario dėl pandemijos iššūkių kartą per savaitę leidžiamos „Verslo žinios“. Šį sąrašą būtų galima tęsti, bet tokiais pavyzdžiais nebandome pasiteisinti. Gyvenimas keičiasi, žiniasklaida taip pat. Keisdamiesi tikime, kad būsime geresni, jei skaitytojas mumis patikės.

Gintaras Bielskis