Net lenkiama buvusiųjų paliktos skolų kupros, Širvintų savivaldybė – tarp pajėgių indekso „žaidėjų“

2018 m. savivaldybių indeksas

2018 m. savivaldybių indeksas

Kasmet lapkritį Lietuvos laisvosios rinkos institutas skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą. Šįmet tai padaryta jau aštuntąjį kartą – tradiciškai išskirtos 6 didžiosios ir 54 mažosios šalies savivaldybės. 

Didžiosios – tai šeši didžiausi šalies miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir Alytus, o prie mažųjų priskirtos visos likusios savivaldybės, nors kai kurias jų mažosiomis vadinti būtų sunku. Štai Vilniaus rajone, kuris indekse pristatomas kaip mažoji savivaldybė, šiuo metu gyvena apie 97 tūkst. gyventojų, t. y. kone dvigubai daugiau nei gyvena „didžiuoju“ įvardytame Alytuje. Ne tokios mažos ir kai kurios kitos mažosios savivaldybės: Klaipėdos rajone gyvena apie 55 tūkst. gyventojų, Kauno rajone – apie 91 tūkst. (irgi daugiau nei Alytuje), Panevėžio rajone – apie 36 tūkst., Šiaulių rajone – apie 41 tūkst., Utenos rajone – apie 36 tūkst., ir pan. Taigi išties į šių milžinų kompaniją įrašytoms mažoms savivaldybėms, kaip antai nė 8 tūkst. gyventojų neturinčioms Rietavo ar Pagėgių savivaldybėms, net ir su daugeliu „mažųjų“ pagal kai kuriuos parametrus lygintis nėra lengva.

Pirmame dvidešimtuke

Tai, kad jau daugelį metų Laisvosios rinkos institutas neperžiūri pagrindinių palyginimo kriterijų rodo, kad egzistuojanti tvarka šio instituto laikoma optimalia. Vis dėlto, kaip yra pažymėję indekso sudarytojai, vertinimo metodika kasmet yra tobulinama, o tai reiškia, kad kažkiek skiriasi vertinimo sąlygos. Taigi teigti, kad savivaldybė, palyginti su ankstesniais metais, pakilo ar nukrito tame indekse, galima tik santykinai. Nors naujausio indekso metodika identiška pernykštei, to negalima pasakyti ją palyginus su ankstesniaisiais metais. Štai sudarant 2018 metų indeksą, kai kurių kategorijų lyginamasis svoris, palyginti su 2015 metais, pasikeitė keliais procentais. Užtat investicijų ir plėtros reikšmė, vertinant savivaldybės patrauklumą investuotojui, padidėjo net 11 procentų, o mokesčių sistemos reikšmė tiek pat sumažėjo. 11 proc. buvo sumažintas administracijos ir personalo valdymo svoris, vertinant Savivaldybės valdymą. Apie tai būtų galima nekalbėti, jei ne vienas „bet“: juk tai kategorijos, kuriose Širvintų rajonas buvo įvertintas labai gerai ar priešingai – smuko.

Akivaizdu, jei metodika nebūtų pakoreguota, šiandien turėtume geresnę vietą, nei mūsų rajono savivaldybei ją skyrė Lietuvos laisvosios rinkos institutas: 2018 metų savivaldybių indekse Širvintų rajonas, surinkęs 57 balus, su Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų savivaldybėmis dalijasi 18-20 vieta.

Geriausiai įvertintas savivaldybės valdymas

Kaip pažymi indekso sudarytojai, Širvintų rajono savivaldybė maksimaliu balų skaičiumi įvertinta „Transporto“ srityje, o geriau nei vidutiniškai – „Švietimo“, „Mokesčių“, „Turto valdymo“ ir „Administracijos“ srityse. „Turto valdymo“ rezultatai išties geri: savivaldybei nuosavybės teise priklausė 2211 kv. m patalpų ir pastatų ploto (skaičiuojant tūkstančiui gyventojų), o tai – perpus mažiau už Lietuvos vidurkį (5050 kv. m). Nenaudojamų patalpų mūsų rajone taip pat buvo palyginti nedaug.

„Transporto“ srityje teigiamai įvertinta tai, kad 2017 metais (sudarant indeksą, naudojami praėjusių metų rezultatai) viešojo transporto paslaugos buvo teikiamos viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pagrindu.

„Mokesčių“ srityje balų pridėjo 2017 m. taikytas žemesnis nei vidutinis pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (0,5 proc. lyginant su 0,7 proc.), taip pat žema vidutinė verslo liudijimo kaina (31 euras lyginant su 115 eurų vidurkiu) ir mažesnis nenaudojamos žemės mokesčio tarifas – 2 proc. lyginant su 3,8 proc vidurkiu.

Vertinant Širvintų savivaldybės patrauklumą (ar draugiškumą) gyventojui, skirti 58 balai (čia ir toliau nurodomas esantis mažųjų savivaldybių vidurkis – 55,5). Komunalinių paslaugų kokybė įvertinta 56 balais (vidurkis – 60), transportas – 100 balų (vidurkis – 58), švietimas – 57 (vidurkis – 52,3), sveikata ir socialinė rūpyba – 41 (vidurkis – 50). Pagal patrauklumą gyventojui lenkiame 31 savivaldybę.

Vertindami patrauklumą investuotojui, indekso sudarytojai mums skyrė 46 balus (vidurkis – 44,9). Investicijų plėtra įvertinta 38 balais (vidurkis – 43,2), o mokesčiai – 70 balų (vidurkis – 49,7). Pagal patrauklumą investuotojui irgi lenkiame 31 savivaldybę.

Puikiausiai įvertintas savivaldybės valdymas. Laisvosios rinkos institutas už tai Širvintų rajonui skyrė 71 balą (vidurkis – 61,9). Biudžetas įvertintas 68 balais (vidurkis – 72,4), turto valdymas – irgi 68 balais (vidurkis – 50,3), administracija – 86 balais (vidurkis – 79,1). Pagal valdymo kokybę lenkiame net 48 savivaldybes.

Lyginant su kitomis sostinės regiono savivaldybėmis, turime mažiausią procentą ilgalaikių bedarbių (lyginant su visais bedarbiais),taikome mažiausią pagrindinį nekilnojamo turto mokesčio tarifą ir turime mažiausiai automobilių šimtui pareigybių administracijoje.

Buvusieji paliko skolų kuprą

Tačiau Laisvosios rinkos institutas atkreipia dėmesį, kad „Investicijų ir plėtros“ rodikliai nedžiugino: „Pirma, Širvintose, kaip ir daugumoje mažųjų savivaldybių, stigo investicijų. Vienam gyventojui teko 632 eurai materialinių investicijų (vidurkis – 1084 eurai) ir 136 eurai tiesioginių užsienio investicijų (vidurkis – 1129 eurai). Antra, 2017 m. tūkstančiui gyventojų tenkančių veikiančių ūkio subjektų, verslo liudijimus įsigijusių žmonių ir išduotų statybos leidimų skaičius buvo mažesnis nei vidutinis. Pasitempti reikėtų ir „Biudžeto“ srityje. 2017 m. savivaldybės skola sudarė 39,1 proc. pajamų, kai vidurkis siekė 32 proc. Be to, skolos mažėjo lėčiau (3,3 p.p.) už vidurkį (3,6 p.p.).

Pasiteiravome Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės, kaip ji vertina išsakytas pastabas dėl Savivaldybės skolų.

- 2015 m. pradėjome dirbti su milžiniška buvusios valdžios mums palikta 2,75 milijono eurų skola. Negana to, visiškai išeikvoję skolinimosi limitus. Taigi, atėjome dirbti į buvusių merų ir Administracijos vadovų praskolintą Savivaldybę. Galite įsivaizduoti, kad įgyvendinant tiek daug projektų, kiek šiuo metu yra daroma, yra labai didelė našta atidavinėti buvusių vadovų padarytas skolas. O jie tuomet suveikė sumaniai – pvz., 2010 m. liepos 7 d., Savivaldybei vadovaujant merui K. Pakalniui, Administracijos direktorė „valstietė“ Elena Davidavičienė pasirašė paskolos sutartį su Finansų ministerija, kurioje numatoma, kad paskolą grąžinti reikės pradėti 2016 m.! (žr. iliustr.) Ką tai reiškia? Manau, tiesiog neatsakingą požiūrį, kad „Po mūsų – nors ir tvanas“. Ir tokių sutarčių su atidėtais terminais buvo ne viena. Deja, ši paveldėta skolų našta slėgs Savivaldybę dar ne vienerius metus. Galiu tik priminti, kad turėdami tokią situaciją, dar 2016 m. suradome galimybių refinansuoti didžiules paskolas ir sumažinti mokamas palūkanas 1,5-3 kartus. Širvintų rajono savivaldybė, būdama viena iš pačių mažiausių Lietuvoje, turi ir vieną iš pačių mažiausių biudžetų. Todėl paspartinti senų skolų atidavimą nėra didesnių galimybių. Juo labiau, kad biudžeto ir investicijų lėšos yra atsakingai planuojamos darbams, skirtiems rajono žmonių gerovei, – teigė Administracijos direktorė.

Sutarties, kai skolas grąžins išgyvenusieji tvaną, fragmentas...

Sutarties, kai skolas grąžins išgyvenusieji tvaną, fragmentas...

Pasiteiravus dėl investicijų, Ingrida Baltušytė-Četrauskienė pastebėjo, kad tyrime šiemet nebuvo vertinamos investicijos, kurias pritraukė Savivaldybė, įgyvendinama didžiuosius Europos Sąjungos iš dalies finansuojamus projektus, kurių vertė – per 21 milijoną Eur. Įtraukus šiuos rodiklius, skaičiai atrodytų visiškai kitaip.

Savivaldybė jaučia verslininkų susidomėjimą

Kalbėdama apie santykinai nedaug veikiančių verslo subjektų, Administracijos direktorė prisipažino, kad iš tiesų Savivaldybė jaučia, kad verslo atstovai Širvintų rajonu domisi, dažnai kreipiasi su klausimais. Tačiau galutiniam apsisprendimui, jos nuomone, neretai koją pakiša ir priešiškai nusiteikusių politikų bei žiniasklaidos formuojama neigiama nuomonė apie mūsų kraštą. Tačiau gerus pokyčius jaučia ir tiki, kad situacija tikrai gerės.

- 2017 m. buvo patvirtintas Mokesčių lengvatų verslo subjektams teikimo tvarkos aprašas, kuriame numatytos mokesčių lengvatos verslui, per pastaruosius dvejus metus pradėjusiam veikti Širvintų rajone. Savivaldybės kompetencija yra žemės, nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir nekilnojamojo turto mokesčio surinkimas. Būtent šių mokesčių lengvatos, siekiančios 100 proc., Savivaldybės biudžeto sąskaita gali būti suteiktos verslui net iki 5 metų, – aiškino Ingrida Baltušytė-Četrauskienė.

Ji akcentavo ir tai, kad Širvintų rajono savivaldybė įvairiais būdais skatina privačias investicijas, gerina verslo aplinką. 2017 metais patvirtintas Širvintų rajono savivaldybės remiamos ir skatinamos veiklos tvarkos aprašas. Jame reglamentuotos ūkininkų, smulkaus ir vidutinio verslo subjektų, asociacijų, daugiabučių namų bendrijų, profesinių sąjungų, veikiančių Širvintų r., finansavimo bendrosios nuostatos, reikalavimai paramos gavėjams, paramos skyrimo sąlygos.

Kalbėdama dėl verslo liudijimų, Administracijos direktorė sakė:

- Kai Lietuvoje pastebimai auga tiek paslaugų, tiek prekių kainos, Širvintų r. savivaldybėje, palaikant ir skatinant smulkųjį verslą, amatininkus, mokesčiai dirbantiems pagal verslo liudijimą yra vieni mažiausių Lietuvoje. Vienos mažiausių kainų išliks ir 2019 m. Indekso rodiklį pagal bendrus šalies skaičius galėjo nulemti tai, kad mūsų rajone didelė gyventojų dalis yra sulaukę pensinio amžiaus, todėl savaime ir dirbančiųjų, o kartu ir pagal verslo liudijimą dirbančiųjų procentas yra santykinai nedidelis.

Su tuo galima tik sutikti. Indekso sudarytojai operuoja skaičiais ir šiuo atveju tampa savo metodikos įkaitais. Vėl gi akivaizdu, kad sudėtinga pagal investicijas vienodai vertinti, sakykime, šalia didžiųjų miestų esančias žiedines ir nuošalesnes savivaldybes. Tai, kad verslininkams daug patraukliau investuoti šalia Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos esančiose savivaldybėse, kurios tarp kitų išsiskiria ir gerokai didesniu gyventojų skaičiumi, ir išvystyta transporto infrastruktūra, nereikia net įrodinėti. Ekonomiškai patrauklesni regionai lemia ir didesnį individualų verslumą – kai daugiau gyventojų, kai jie jaunesni, aktyvesni darbo rinkoje, tai yra ir didesnis veikiančių ūkio subjektų, verslo liudijimus įsigijusių žmonių skaičius, o kai daugiau pajamų – vyksta intensyvesnė statyba. Taigi sudėtinga įžvelgti, kur iš tiesų mažosios savivaldybės, anot indekso sudarytojų, turėtų „pasitempti“.

Kaip išgyventi, kai esi ne pasienyje, ne kurortas, neturi stambių gamyklų, uosto ar geležinkelio?

Iš kasmet pateikiamų savivaldybių indeksų matyti, kad jau susidariusios nuolatinių lyderių ir autsaiderių grupelės, tuo tarpu kitos savivaldybės tai šiek tiek pakyla, tai smukteli žemyn. „Širvintų kraštas“ įvertino pastarųjų ketverių metų (kai savivaldybėse darbuojasi pastarosios valdančiųjų kadencijos) savivaldybių indeksus ir suskaičiavo, kad tarp mažųjų savivaldybių nepralenkiami indekso lyderiai yra Klaipėdos ir Kauno rajonai, tarpusavyje dalijęsi tik 1-2 vietas. Čia šiek tiek geriau sekėsi greta uostamiesčio esančiam Klaipėdos rajonui, kuris dukart indekse užėmė pirmąsias vietas, kartą finišavo antras ir kartą su kauniškiais pasidalijo 1-2 vietas.

Pagal ketverių metų pasiekimus trečiąją vietą užima Druskininkų savivaldybė. Ketvirtas – Šilutės rajonas, penkta – Palanga, 6-8 vietas dalijasi Radviliškio, Kėdainių ir Panevėžio rajonai, 9 – Neringa, 10-11 – Vilniaus ir Plungės rajonai, 12-13 – Tauragės ir Mažeikių rajonai, 14 – Marijampolės rajonas. Nesunku pastebėti, kad geriausiai buvo įvertintos ekonomiškai stiprios, ypač patrauklios investuoti savivaldybes – žiedinės savivaldybės, kurortinės vietovės, stambūs pramonės centrai, regionai pasienyje ar transporto mazgai, per kuriuos eina pagrindinės linijos. Tai, kad į pirmąjį penkioliktuką įsispraudė ir, atrodo, tuo negalinčios pasigirti Širvintų bei Rietavo savivaldybės, besidalijančios 15-16 vietomis, pasako daug ką. Kalbant sportine terminologija, Širvintų rajoną būtų galima prilyginti komandai, su kuria rungtyniaudami varžybų favoritai visada turi pasitempti, nes lengvos kovos nebus. Palyginti aukštos Širvintų rajono pozicijos – pirmiausia yra sumanaus vadovavimo, preciziško administravimo ir protingo resursų panaudojimo rezultatas. Belieka sulaukti kitų metų indekso, kurį sudarant, tikėkimės, bus atkreiptas dėmesys ir į tuos milžiniškus darbus, kurie užvirė ir yra tęsiami šiais metais.

Gintaras Bielskis

Naujausi komentarai
  • senelis    2018-11-27 15:39         

    Ar Ingrida(adm.vadovė)supranta žodžio “investicijos” reikšmę?Šios valdžios veiklą geriausia įvertina buvusių vadovų sudaryta konsesijos sutartis ,kuri įvartinta daugiausia 100 balų.

Savivaldybės naujienos

Širvintų parapija

Web ir SEO sprendimai

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar jau pasinaudojote proga po Širvintas pasivažinėti Kalėdiniu traukinuku?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Farming simulator 19 mods
Apskaitos paslaugos
Židiniai
Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Išparduotuvė
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 38 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.