Nė vienai rajono valdžiai „neįkandama“ problema?

Už švarą mieste atsakinga ir savivalda, ir patys gyventojai. O kol Širvintose nėra vedžiojimo aikšelių, šunys laksto visur: ir miesto gatvėse, ir pievose.

Jau ne vieną, ne du ir ne tris kartus „Širvintų kraštas“ rašė apie gyvūnų laikymo problemas Širvintose. Tik, deja, situacija taip ir lieka nepakitusi. O kartais – net ir blogesnė, nei buvo anksčiau.

Dar 2008 metais Širvintose buvo priimtos „Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės“. Jose viskas išdėstyta aiškiai – vedžioti šunis būtina su pavadėliais, paliktus ekskrementus taip pat privaloma surinkti. Be to, gyvūnai negali trukdyti kaimynams. Augintinių gyvenimo sąlygos – atitikti keliamus reikalavimus. Draudžiama gyvūnus padaryti benamiais ir kitaip kankinti. Taisyklės sukurtos net ir gyvūnų užmigdymui.

Kitaip sakant – taisyklėse viskas gražu ir aišku. Jų laikantis neiškiltų jokių nesusipratimų ir nepatogumų. Deja, neapgalvotas vienas iš pagrindinių aspektų – kas prižiūrės, kad šių taisyklių būtų laikomasi?

Agresyvių šunų Širvintose nėra?

Praėjusį rudenį Seime buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas. Daugiausiai klausimų tuomet susilaukė sprendimas dėl agresyvių ir pavojingų šunų veislių sąrašui priskiriamų keturkojų auginimo. Nuo šiol yra apribota jų gyvenamoji vieta bei įsigijimo tvarka.

Nors kone kas mėnesį Savivaldybės tinklalapyje yra skelbiamas šaukimas apie privalomus mokymus agresyvių ir pavojingų šunų augintojams, tačiau, pasak Širvintų rajono savivaldybės, Širvintose tokių augintojų užregistruota nėra.

Kita vertus, nėra tik oficialiai. Vien jau apsilankius kai kuriuose skelbimų portaluose nesunku rasti žmonių, kurie skelbia, jog veisia ir parduoda būtent tokius šunis. Miestas taip pat nurodomas aiškiai – Širvintos. Tik niekas nepasivargina to patikrinti, nes kai nėra registracijos, nėra ir problemos.

Švara mieste – ir Savivaldybės, ir pačių gyventojų reikalas

Kiekvienais metais nutirpęs sniegas atidengia daugybę šunų paliktų „bombų“. Tačiau ant keturkojų pykti negalima – už juos visur ir visada turi atsakyti jų šeimininkai.

Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Audronė Buožytė, paklausta, ko reiktų, kad širvintiškiai imtų rūpintis švara mieste, teigė: „Mano nuomone, tai savivaldos neveikimas. Jeigu būtų specialios vedžiojimo aikštelės, tai dauguma miestelio gyventojų naudotųsi jomis. Galbūt, ne visi. Tai priklauso nuo žmogaus kultūros ir mąstysenos. O tokių aikštelių įrengimui būtinas gyvūnų augintinių registravimo ir ženklinimo sistemos funkcionavimas ir rinkliavos mokestis.“

Tose pačiose „Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklėse“, beje, taip pat yra rašoma, kad augintinius reikia vedžioti būtent tokiose aikštelėse. Tik apie jų įrengimą niekas nekalba.

Kituose šalies miestuose ekstrementų problema sprendžiama paprastai – gyvūnų augintojai stebimi vedžiojimo vietose ir nesusisirinkę savo augintinių „dovanėlių“, gauna baudą.

Benamių gyvūnų problema jau pradeda įsisenėti

Štai prie vieno „Širvintų krašto“ straipsnių apie beglobius gyvūnus atsirado gana įdomūs komentarai. Pavyzdžiui: „Ką reiškia „padėti bedaliui gyvūnui“? Baisu, kai „gerosios močiutės“ šeria atliekomis benames kates. Tada tos beglobės – bedalės sėkmingai veisiasi, didindamos tų beglobių skaičių ir platindamos parazitus bei ligas.“

Perskaičius komentarus, kyla klausimas, gal širvintiškiams vis dėlto labiausiai trūksta informacijos? Kalbant apie kačių veisimąsi, visoje Lietuvoje gyvuoja akcija „Pagauk – sterilizuok – paleisk“. Jos metu gatvėse gyvenančios katės yra sterilizuojamos ir taip išvengiama jų dauginimosi.

Ir Širvintose visai neseniai buvo sterilizuotos kelios katės. Tačiau po savaitės kažkas „nusprendė“, kad geriausia jas užmušti. Panašu, kad apie savimonę dėl beglobių gyvūnų Širvintose kalbėti dar ankstoka.

Veterinarijos tarnybos atstovai teigia, kad šerti kates kiemuose – ne pats geriausias sprendimas. Tačiau yra daugybė kitų išeičių – kreipimasis į gyvūnų prieglaudas, skelbimai internete ir panašiai.

„Prieš maždaug 7-8 metus dėl beglobių gyvūnų rajonas neturėjo problemos: buvo įsteigtas karantinavimo punktas. Tačiau galima pasakyti „ačiū“ rajono Savivaldybei, nes dėl finansavimo stokos profesionaliai dirbęs žmogus surado geriau apmokamą darbą. Šiandien toks punktas rajonui būtų išsigelbėjimas. Mano nuomone, savivaldoje dirbantys atsakingi asmenys galėtų ir privalėtų surasti pinigėlių tokio objekto įkūrimui, o apie tai diskutuota jau ne kartą,“ – sako A. Buožytė.

Pasirodo, gyvūnų laikymo taisyklės jau kelerius metus yra tik „ant popieriaus“. Realiai jokių baudų ar sankcijų už netinkamą jų laikymąsi – nėra. Pasikeitė jau ne viena valdžia, bet, panašu, kad šios su augintiniais susijusios problemos nepavyksta išspręsti niekam.

„Širvintų krašto“ informacija