Nacionaliniai bulviakasio ypatumai

Pusiau juokais, pusiau rimtai

Bulvė Lietuvoje – viena populiariausių daržovių. Bulvės su silke, su maltinukais ir šiaip su mėsa, bulvės įvairiose sriubose, bulvių troškiniai, apkepai. O kur dar bulviniai blynai ir cepelinai?!

Tačiau ar visi žino, kad anksčiau bulvės buvo auginamos vien dėl žiedų grožio? Štai gėlių augintojai olandai gana svetingai priėmė atvykėlę iš Amerikos visų pirma dėl jos žiedų… Ar ne iš tų laikų atėjęs posakis: „Kam tos rožės, jeigu bulvės žydi…“

Apie 1565 metus Europą iš Pietų Amerikos pasiekusi daržovė turėjo nueiti nelengvą pripažinimo kelią, kol įsitvirtino tiek valstiečių, tiek didikų valgiaraštyje. Iš pradžių ir lietuviai nenoriai bulves įsileido į savo daržus. Tiesa, mūsų protėviai buvo praktiškesni už olandus, nes jiems iš pat pradžių bulvių gumbų reikšmė pasirodė svarbesnė už žiedų grožį. Pirmiausiai bulvių gumbais buvo šeriami gyvuliai, tačiau, matyt, kažkuris, besigalynėdamas su badu, paragavo… Taip ir prasidėjo bulvių paradas po Lietuvą. Šiais laikais lietuviai moka išauginti bulves bet kur – smėlyje, molyje, žvyre…

Pasaulyje bulvei jau statomi paminklai. Mes, lietuviai, taip pat galime pasigirti, kad įvertinome šios daržovės nuopelnus savo virtuvei. Štai Žemaitijoje, Nasrėnuose, atidengtas paminklas, vaizduojantis ant statinaitės padėtą „riebią“ ąžuolinę bulvę su dviem veidais ir bulvių lapais vietoj plaukų.

Rugsėjį Lietuvos laukuose – bulviakasis. Kur tik pažvelgsi – laukuose pabirę žmonės ir maišai. Kas šių laikų smulkiajam lietuviui ūkininkui ar šiaip paprastam kaimiečiui, turinčiam 6 vištas, 1 gaidį, 1 šunį, 3 kates, 4 obelis, 5 serbentų krūmus ir 1 „grūšią“ yra bulvė? Bulvė jam – svarbiausias maisto produktas. O bulviakasis – savotiška šventė. Įsivaizduokite save gražią rudens dienelę keturpėsčią su geležiniu įnagiu besikapstantį šviežiai išartoje vagoje. Ant rankų – pirštinės, o priekyje du kibirai – mažoms ir stambioms bulvėms. Vaga dar garuoja nuo išverstų vabalų ir sliekų kvėpavimo. Juos čia pat medžioja vietinis gaidys su pulkeliu vištų. Bekasant „atsiriša humoro mazgelis“ – visi tampa labai sąmojingi… Klausantis užeina velniškas linksmumas, ir tu taip pat esi pasiruošęs papasakoti savo istoriją, kaip kažkada…

Bulviakasis – tikra atrakcija. Tik gaila, kad Lietuvoje kasmet bulvių plotai vis mažėja. Štai šiemet, palyginti su praėjusiais metais, skelbiama, sumažėjo 8 procentais. Tiesa, Lietuvos žemdirbystės instituto duomenimis, šiemet prognozuojamas šiek tiek didesnis vidutinis bulvių derlingumas – iš hektaro po 13 tonų. Yra ūkių, kurie, sako, prikasa ir po 30-40 tonų. Parduodami kilogramą po 1 litą, uždirbsime… Tiek jau to – „nesvaikime“. Jei bulvių laukai kvepėtų „aukso kasyklomis“, jų plotų ūkininkai tikrai nemažintų…

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+