„Litagra“ ūkininkams surengė Lauko dieną

Praėjusį ketvirtadienį UAB „Litagra“ Širvintų rajono ūkininkams surengė Lauko dieną. Tema – javų auginimo perspektyvos. Apžiūrėti Liubomiro Vošterio, Donato Ručinsko, Jono Kukorio, Antano Rutkausko, Rimo Darvydo, Vytauto Inčiūros javų pasėliai, ūkininkai papasakojo kuo ir kada javus tręšė, purškė nuo piktžolių, ligų.

Po kelionės Lauko dienos dalyviai susirinko architekto Leono Petkevičiaus sodyboje, apžiūrėjo šeimininko vilkdalgių, spygliuočių medžių kolekcijas, diskutavo apie javų auginimo perspektyvą, technologijas.

Puolė auginti kviečius, nes jie brangiausi

Nuo seno žinoma – kviečiai gerai auga tik derlingose, nerūgščiose priemolio dirvose. Širvintų rajone tokių žemių beveik nėra, nebent viena kita dešimtis hektarų aplink Liukonis, Gelvonus. Bet kiekvienam norisi išbandyti, nes kviečių grūdai – brangiausi. Be to, ūkininkai mato, kad, sakykime, kaimynas dar prastesnėje negu jo žemėje kviečius augina ir gauna po 5-6 tonų iš hektaro derlių. Nepaisoma, kad kaimynas žemę dirba šiuolaikine technika, sėja sertifikuotą sėklą, gausiai tręšia pasėlius mineralinėmis trąšomis, purškia nuo ligų, piktžolių, yra baigęs agronomijos mokslus, supranta, kada ir kaip viską reikia daryti.

Pavyzdys. Labai gražūs Rimo Darvydo kviečių ‘Flaer’ pasėliai. Jei nebus kokios nors stichinės nelaimės, turėtų subrandinti 6-7 tonų iš hektaro grūdų derlių. Pernai šiuose laukuose augo lubinai, kuriuos ūkininkas užarė. Kviečius pasėjo rugsėjo 6 dieną. Sėklos norma – 227 kilogramai į hektarą. Kovo 28 dieną pasėlį patręšė diamofosu (170 kilogramų į hektarą). Išpilta ant dirvos skystųjų KAS-o trąšų (170 kilogramų į hektarą). Balandžio 16 dieną pasėliai nupurkšti sekatoriaus (150 gramų), stabilano (1 litro) ir mikroelementinių trąšų (2 litrų) mišiniu. Gegužės 7 dieną pasėliai papildomai nupurkšti KAS-o trąšomis (87 kilogramai į hektarą). Į tirpalą įmaišyta (3,1 kilogramo hektarui pasėlių) magnio sulfato. Gegužės 15 dieną pasėliai nupurkšti fandango (0,8 litro į hektarą) ir fastako (0,1 litro į hektarą) mišiniu.

Dėl to, kad tona mineralinių trąšų jau tuoj kainuos tris tūkstančius litų, dejuoja net Vytautas Inčiūra, kurio kviečiai nederlingose Družų žemėse auga lyg Ukrainoje. Taupydamas pinigus, kviečius, kaip ir R.Darvydas, jis augina po lubinų, kuriuos užaria. Dirva gauna ne tik pakankamai azoto, bet pagerėja jos struktūra. Labai didelį dėmesį V.Inčiūra skiria sėklos kokybei. Pasak jo, dar niekada nebuvo, kad neatsipirktų sėklai išleistos lėšos. Pabrangus dyzelinui, ūkininkas žemės nebearia. Šiuolaikinė žemės ūkio technika leidžia paruošti žemę sėjai daug mažesnėmis darbo ir kuro sąnaudomis. Pavasarį kviečiai tręšiami kompleksinėmis trąšomis per lapus, nepavėluojama nupurkšti nuo ligų, išgulimo.

Po lubinų kviečius augina ir L.Vošteris, po pūdymų – D.Ručinskas, A.Rutkauskas. Specialistai sako, kad gana geras priešsėlis kviečiams – daugiametės žolės. Pasitaiko, kad tenka žiemkenčius atsėliuoti. Tokiais atvejais reiktų planuoti laukus nupurkšti fungicidais, nes tikimybė, kad javus užpuls įvairios ligos, yra labai didelė.

Tręšti per lapus – vienintelis išsigelbėjimas

Nors šiemet žiemos, galima sakyti, nebuvo, bet žiemkenčiai peržiemojo nelabai gerai. Išlošė tie ūkininkai, kurie dirbo nestandartiškai: giliau žemę suarė, vėliau pasėjo, nes per šiltą žiemą žemė labai supuolė, augalų šaknims trūksta oro, jos atrofuojasi. Patręšus per lapus trąšomis su mikroelementais, kviečiai, kvietrugiai atsigauna. Žinoma, augalų šaknys nebebus stiprios, iš dirvos jos nebesugebės paimti tiek maisto medžiagų, kiek yra būtina, bet keletą kartų tręšiant per lapus, galima užauginti visai neblogą derlių. Tai daryti apsimoka dėl dar vienos labai paprastos priežasties – šiemet skystosios mineralinės trąšos su mikroelementais „Litagroje“ nepabrango.

Net ir esant stipriai šaknų sistemai, papildomas tręšimas biriosiomis mineralinėmis trąšomis efektyvus tik tada, kai tręšiama ant drėgnos dirvos. Per lapus patręšti augalai 50 procentų maisto medžiagų pasisavina per pirmąsias 6 valandas.

Vis daugiau ūkininkų, purkšdami pasėlius brangiais chemikalais ir trąšomis, į tirpalą prideda lipniosios medžiagos – „Silver Gold“. Taip nupurškus po pusvalandžio jau gali lyti, ir lietus nepadaro jokios žalos. Priešingai, sutaupius keletą litų ir nupurškus be lipniosios medžiagos, užėjus debesėliui (kaip, beje, dažnai ir atsitinka) galima „graužtis nagus“.

Dažna klaida – per tankūs pasėliai

Šiuolaikines technologijas taikantys ūkininkai, planuodami gauti didesnį derlių, sėja 270- 300 kilogramų sėklos į hektarą, o kai kada dar daugiau. Nusižiūrėję į juos, tą patį bando daryti dauguma kitų. Ir pralošia, nes per tankius pasėlius daug labiau puola ligos, juos reikia ne vieną kartą purkšti fungicidais. Tankiame javų pasėlyje neturi būti piktžolių. Ką nors padarius ne taip, javai išgula, subrandina mažesnius grūdus, ir todėl gaunamas labai nedidelis derlius.

Geriausia į kvadratinį metrą pasėti 350 miežio grūdų, 500 – vasarinių kviečių, 450 – avižų, 75 – žirnius.

Didelius javų derlius gaunantys ūkininkai pasėlius nuo varpinių piktžolių (ypač smilguolių) purškia iš rudens. Viena – pavasarį yra daug visokių darbų ir be piktžolių žiemkenčiuose naikinimo, o kita – rudenį išdygusios ir kartu su žiemkenčiais žiemojančios piktžolės pasisavina iš žemės nemažai maisto medžiagų, reikalingų javams.

Ūkininkas J.Kukoris sakė, kad labai pasiteisino pasėlius nuo piktžolių nupurkšti naujuoju husaru.

„Litagra“ parduoda javų sėklą, sudaro sutartis dėl energetinių augalų

„Litagros“ pardavimo vadovė Violeta Blažienė priminė javų augintojams, kad dėl sėklų kreiptųsi į jų bendrovę. „Litagra“ turi žieminių kviečių (‘Antus’, ‘Tucan’, ‘Milda’), žieminių miežių, hibridinių rugių (‘Evola’), rugių (‘Rechruto’), kvietrugių (‘Fidelio’, ‘Trimester’) sėklų.

„Litagra“ sudaro sutartis dėl energinių augalų auginimo ir realizavimo. Ūkininkai, auginantys kviečius, rugius, kvietrugius gali dalyvauti energinių augalų supirkimo programoje, sudaryti su „Litagra“ sutartį ir, pardavę jai grūdus rinkos kaina, papildomai gauti už kiekvieną parduotą grūdų toną apie 70 litų.

Kiti klausimai

Ūkininkai teiravosi, kuo purkšti nuo piktžolių lubinų pasėlius? V.Blažienė aiškino, kad ankštiniai augalai yra labai jautrūs herbicidams, bet išeitis yra. Po sėjos iki sudygimo lubinus galima nupurkšti stompu (2-3 litrus į hektarą). Po sudygimo ankštines kultūras galima purkšti bazagranu (du kartus po 0,5 litro į hektarą).

Kuo purkšti miežius nuo išgulimo? Atsakymas – cerone (0,5 litro į hektarą).

Steponas Liktoravičius

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

349 Atsakymai į “„Litagra“ ūkininkams surengė Lauko dieną”

  1. Alex parašė:

    doors.txt;7

  2. urserfaerssds parašė:

    pichunter

  3. Viagra parašė:

    Buy Viagra, Viagra , Nice Site. jhdsfkjh34klj

  4. pussygirl parašė:

    Unlike a lot of sites, this has a clean design without a lot of clutter. It makes it easy to find what you want.

  5. kamagra parašė:

    Hi webmaster!

  6. prevacid online parašė:

    Hi webmaster!

  7. plavix online parašė:

    Hi webmaster!

  8. neurontin onlin parašė:

    Hi webmaster!

  9. lasix online parašė:

    Hi webmaster!

  10. cipro online parašė:

    Hi webmaster!

  11. paxil online parašė:

    Hi webmaster!

  12. nexium online parašė:

    Hi webmaster!

  13. effexor online parašė:

    Hi webmaster!

  14. lipitor online parašė:

    Hi webmaster!

  15. lexapro online parašė:

    Hi webmaster!

  16. cheap propecia parašė:

    Hi webmaster!

  17. cheap levitra parašė:

    Hi webmaster!

  18. meridia online parašė:

    Hi webmaster!

  19. celebrex online parašė:

    Hi webmaster!

  20. diovan parašė:

    Hi webmaster!

  21. coumadin parašė:

    Hi webmaster!

  22. tamiflu parašė:

    Hi webmaster!

  23. zyrtec parašė:

    Hi webmaster!

  24. prozac online parašė:

    Hi webmaster!

  25. ambien online parašė:

    Hi webmaster!

  26. ativan online parašė:

    Hi webmaster!

  27. xenical online parašė:

    Hi webmaster!

  28. acomplia online parašė:

    Hi webmaster!

Comments are closed.

scroll to top
+