Kur tas kelelis pilkas…

Čia tik trumpa, bet ne prasčiausia kelio Levainiai - Ūdara atkarpa. Kitur įklimpsta net traktoriai, ką jau kalbėti apie lengvuosius automobilius.

Čia tik trumpa, bet ne prasčiausia kelio Levainiai - Ūdara atkarpa. Kitur įklimpsta net traktoriai, ką jau kalbėti apie lengvuosius automobilius.

Užsukęs į redakciją širvintiškis Bronius sakė norįs atkreipti dėmesį į pavojingą situaciją, kuri ne vienerius metus yra susiklosčiusi kelyje, vedančiame iš Levainių į Ūdaros kaimą. Maža to, kad pats kelias daugiausia „gyvas“ tik vietos ūkininkų malone, vis dažniau žmonės burnoja gilų slėnį, kuriame nutiesta pralaida per Ūdaros upelį. Kai pasninga ar palyja, tampa labai pavojinga leistis šlaituotu keliu, nes niekas negali garantuoti, ar pavyks užvažiuoti į kalnelį. Ir tai tik tuo atveju, jei nepakliūsi į papėdėje gamtos paspęstus žabangus.

– Kažkada nuo kalno srūvantys lietaus ir polaidžio upeliai paplovė betonines grunto atramas, ir šios nugriuvo į upelį, – sakė Bronius. – Netekęs atramos gruntas pasislinko, o lietaus upeliai išgraužė gilias griovas. Kasmet kelias per upelį vis siaurėja ir siaurėja, manevruoti darosi vis sunkiau.

Broniaus žodžiais, per trejus ar ketverius metus nuo šio „tilto“ į upelį nuslydo du automobiliai. Iš pradžių išsimaudė girtų jaunuolių kompanija, atsipirkusi tik išgąsčiu ir sudaužytu automobiliu. Visai neseniai, prieš šias Šv. Velykas, šlaitu į upelį nušliaužė apsivertęs vienos vietos gyventojos vairuojamas automobilis. Kaip teigė širvintiškis, iš virstančio automobilio išsiropštė vienas keleivis, kuris paskui ir išlaisvino saugos diržuose įsipainiojusią vairuotoją. Pasakojama, kad visiems beliko pasidžiaugti, jog nebuvo pažeistas ir nesprogo kartu vežtas dujų balionas. Dar anksčiau ant to „tilto“ su automobiliu buvo susidūręs traktorius.

Eugenijus Jurkevičius teigė, kad prie kelkraščio pavojingai priartėję automobiliai kartais slysta gilaus šlaito link.

Eugenijus Jurkevičius teigė, kad prie kelkraščio pavojingai priartėję automobiliai kartais slysta gilaus šlaito link.

Širvintiškiui pritaria ir greta pavojingos vietos gyvenantis Eugenijus Jurkevičius. Jis taip pat prisiminė mažiausiai tris atvejus, kai į upelį nugarmėjo automobiliai.

– Dabar atrodytų, kad nepavojinga, – sakė Eugenijus. – O pakanka privažiuoti arti krašto, ir žemė slysta iš po ratų. Paskutinį kartą buvo pasnigę, slidu, tai automobilis ir nuslydo nuo šlaito. Mano sūnus padėjo išsigelbėti važiavusiems.

Vietos gyventojas prie pavojingo kelkraščio įsmeigė pagalį su užmautu plastikiniu buteliu, tačiau kažkuris automobilis jį jau buvo užkliudęs ir nuvertęs. Betrūko gal sprindžio, kad ir to automobilio ratas atsidurtų įgriuvoje.

Eugenijus sakė, kad vietos gyventojai per viešuosius darbus mielai talkintų, jei valdžia nutartų suremontuoti šį „tiltą“. Vieniems, deja, tai padaryti yra per didelė finansinė našta. Ačiū, kad vietiniai kartais pagreideriuoja bent vieną kelio pusę, kitaip į kaimą būtų sunku atvažiuoti.

Nors prie šio kelio įsikūrę Paširvinčio, Ūdaros, Dainių kaimeliai yra palyginti nuošalūs, pasak Broniaus, važinėjančių nemažai. Neapsikentę nuolatines bekelės (kiek toliau šiame kelyje esančioje įgriuvusioje pralaidoje net buvo užklimpęs traktorius), naujieji kai kurių sodybų gyventojai plentą bando pasiekti ieškodami kelio į Viesas ar Bagaslaviškį.

Eugenijaus Jurkevičiaus atstatytas pavojingą kelkraštį žymintis „kelio ženklas“.

Eugenijaus Jurkevičiaus atstatytas pavojingą kelkraštį žymintis „kelio ženklas“.

Širvintų seniūnė Laimutė Griškienė sutinka, kad šiuo metu sąlygos važiuoti yra tikrai prastos, tačiau mano, kad seniūnija daro tai, kas yra jos jėgoms.

– Sunkiausia padėtis dėl pralaidos per Ūdaros upelį, – sakė seniūnė. – Sutvarkyti pralaidą reikia nemažų investicijų. Važiuosime su administracijos specialistais, žiūrėsime, skaičiuosime, ką būtų galima padaryti.

Anot Laimutės Griškienės, šiame kelyje įgriuvusi pralaida netrukus bus tvarkoma. Kai įvyks konkursai dėl vietinių kelių priežiūros, bus greideriuojamas ir šis, tvarkomos įkalnės. Pernai įkalnėje esančios kelio atkarpos jau buvo pažvyruotos.

Išgirdusi apie Jurkevičiaus entuziazmą padėti tvarkyti kelią, seniūnė šyptelėjo.

– Mažiau dirbtų liežuviu, – replikavo Laimutė Griškienė. – Kai siūlėme iškirsti krūmus apsaugos zonoje, kad nešlaptų kelias, išgirdome, kad savo miške tokį darbą pasidarys jie patys. Po ilgų pažadų ir atidėliojimų darbas buvo atliktas, bet labai netvarkingai, nukirsti krūmai išmėtyti pievoje. Teko pagrūmoti, kad susitvarkytų.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Kur tas kelelis pilkas…"

  1. Beatriz parašė:

    We are a group of volunteers and opienng a new scheme in our community.Your site offered us with valuable info to work on. You have performed an impressive process andour entire neighborhood can be gratefulto you.

Comments are closed.

scroll to top
+