Kryžius ir šiukšlynas: ar tai suderinami dalykai?

Pasvarstykime drauge Kryžius – mūsų tikėjimo simbolis. Žmonės kryžius statė tragiškiems įvykiams paminėti, žuvusių partizanų, knygnešių, kitoms asmenybėms įamžinti. Daug kryžių pastatyta kaimo sodybų teritorijose. Tikėta, jog pašventintas kryžius saugo namus nuo gaisrų, kitokių nelaimių. Daugybės nebegyvenamų ir griūvančių sodybų šeimininkų atminimą saugo senutėliai kryžiai. Jų net ir namus ardantys, niokojantys vandalai nedrįsta liesti. Lietuviai nuo seno kryžių garbino, tikėjo jo dieviška galia. Prie jo ir su juo meldžiamasi, prašoma pagalbos, atgailaujama, tuokiamasi, krikštijami vaikai, amžinojo poilsio palydimi mirusieji, ant jų kapo statomi laikinieji kryžiai su mirusiojo pavarde, vardu, gimimo ir mirties datomis. Kiekvienas kryžius turi savo istoriją, savo „tarnystės“ laiką. Prieš pusšimtį ir daugiau metų ant kapo stovintis medinis kryžius savaime sutrešdavo, pats savaime sunykdavo. Dabar laikai keičiasi, išėjusio į Amžinybę atminimo įamžinimo mados ir priemonės kaskart vis kitokios: statomi akmeniniai paminklai, įmantriausi kelių metrų aukščio ąžuoliniai kryžiai. O kur dėti laikinąjį, kuris dažniausiai būna pašventintas, su didžiausia pagarba pastatytas? Kažkaip nepatogu būtų laikyti, kol pats savaime sunyks. Ir elgiasi žmonės įvairiai: veža ir stato Kryžių kalne (o tai labai stebina užsieniečius), gabenasi namo, deda į palėpę, degina, užkasa. Žodžiu, ieško įvairiausių būdų. Deja, pats dažniausias, paprasčiausias ir populiariausias – išmesti į šiukšlyną arba už tvoros. Atvažiuos komunalininkai arba viešuosius darbus dirbantys žmonės ir sutvarkys. Atrodo, problema išspręsta. Bet ar tai žmoniška? Kryžius ir šiukšlynas: ar tai suderinami dalykai? Kad artimam žmogui skirtas atminimas voliotųsi sąvartyne – vandališkas darbas. Istorijos įvykių liudininkai mena, kad net karo metais vokiečių kareiviai, praeidami pro kryžių, nusiimdavo kepurę. Lietuviai tam tinkamos pagarbos surasti nemoka arba nenori. Lankantis Marcinkonyse (Varėnos rajonas), vaikštinėjant po bažnyčios šventorių, dėmesį patraukė šalia esančios kapinaitės, nustebino vietinių žmonių pagarba laikiniesiems kryžiams. Jie visi (bent keli šimtai) buvo tvarkingai sukrauti, surikiuoti prie kapinėse esančios koplytėlės sienų: apačioje pajuodę ir nuo metų naštos sutrešę, viršuje nauji, tviskantys, išpuoselėti, su lentelėmis ir be jų. Tvarkinga ir žmonėms patogu: nereikia sukti galvos, ieškoti vietos, piktnaudžiauti. Gal ir Širvintų krašto žmonėms reikėtų pagalvoti, kur dėti laikinuosius medinius kryžius, kai pastatomas akmeninis paminklas. Gal verta imti pavyzdį iš dzūkų, juk nuošalesnių, laisvesnių kampelių kiekvienose kapinėse atsirastų. Gal pradėkime mokytis rodyti pagarbą kryžiui – kad ir laikinajam. Tik kas bus tas pirmasis, kuris imsis iniciatyvos? Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

3 Atsakymai į “Kryžius ir šiukšlynas: ar tai suderinami dalykai?”

  1. To "pasipiktines" parašė:

    apie pagonis čia niekas ir nekalba. Piktinkis sau vienas…

  2. TOMAS parašė:

    seip tai paziurėkit ir i geraja puse juk paisimas ant sienu ira grazus dalikas suliginimas su kitomis salimis kur graficiui ant sienu nera ribu kodel policija draudze paisit ant sienu as ir paisau nes geresnio usijėmimo sirvintose nera galetu pradet ikurdinet graffiti burelius a ta mera pakalni atleiskit is mero pareigu nes per jis paskendo sivintas skolose.

  3. Pasipiktines parašė:

    Kalbekit ne uz visus… „Kryžius – daugelio (bet ne visu) tikėjimo simbolis.“

Comments are closed.

scroll to top
+