Rugsėjo 1-oji, Mokslo ir žinių diena. Po pastarųjų sujudimų švietimo sistemoje ši diena pasitinkama su audringomis emocijomis. Vieni mėgina įžvelgti privalumų valdančiųjų stumiamoje švietimo reformoje, kiti jau dabar šiuos iššūkius prilygina naujiems vinims į Lietuvos švietimo sistemos karstą. Nereikia net abejoti, kad labai greitai „konservatorių“ švietimiečių profsąjungininkai sukvies mokytojus į naujas protesto akcijas, kurių metu vėl aimanuos dėl ubagiškų atlyginimų, milžiniško darbo krūvio, jiems keliamų neadekvačių reikalavimų. Tik kažin ar kas tų protestų metu pirštu pabadys ir į Lietuvos švietimo pažibą Austėją Landsbergienę, kurią portalas DELFI patupdė į įtakingiausių Lietuvos žmonių penkiasdešimtuką. Seniai kyla įtarimas, kad už likusią visuomenę papiktinančių protestų kyšo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos ausys. Tai pakursto, tai apramina. Priklausomai nuo to, kaip reikia ir kaip yra naudinga partijos viršūnėms.
Tai, kad jaunojo „konservatorių“ imperatoriaus Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinė sugebėjo švietimą paversti sėkmingu verslu, akis atvėrė ne vienam ir galėtų tapti atsaku nuolat aimanuojantiems švietimiečiams: jei skundžiatės savo dalia, spjaukite į valstybines mokyklas ir atidarykite privačias – milijonai pabirs it raguoliai. Toks nimfos Amaltėjos gausybės ragas nustebino net Švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Išgirdusi, kad Austėjos Landsbergienės privačių ugdymo įstaigų tinklas vos per kelerius metus uždirbo daugiau kaip 3 mln. eurų pelno, šiuos skaičius ji pavadino įspūdingais, nors analizuoti nesiryžo. „Aš tikrai manau, kad yra įvairių verslų ir įvairūs verslai gauna įvairius pelnus. Švietimas yra labai jautri sritis. Bet koks verslas, kuris pelną gauna teisėtai – tai viskas yra gerai. Bet svarbu suprasti, kad mokykla nėra tik verslas, tai yra švietimo įstaiga. Ar tai privati mokykla, ar valstybinė – pagrindinis tikslas yra užtikrinti švietimo kokybę,“ – į klausimą apie „partijos marčios“ verslo sėkmę DELFI portalui sakė ministrė, į ką ponia Austėja po kelių dienų televizijos laidoje „DELFI dėmesio centre“ atsakė, jog tėvai nenorėtų vesti savo vaiko į tokią švietimo įstaigą, kuri nesugeba sudurti galo su galu..
Aitvarais, kurie Landsbergiams neša milijonus, vėl susidomėta, kai Seimo narė Agnė Širinskienė pareiškė, jog Seimo narys Gabrielius Landsbergis turi privatų turtinį interesą švietimo srityje, o jo šeima ir asmeniškai jis pats yra suinteresuoti, kad vystomas švietimo verslas ir toliau išliktų ypač pelningas: Austėjos valdomos UAB „Vaikystės sodas“ 2017 metų pelnas prieš apmokestinimą sudarė beveik 675 tūkst. eurų, UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ – per 780 tūkst. eurų. Taigi vos iš dviejų švietimo įstaigų „partijos marti“ nusigraibė arti pusantro milijono eurų ikimokestinio pelno.
Maža to, Agnė Širinskienė pareiškė, kad Gabrielius Landsbergis, kaip pats yra viešai pripažinęs, naudoja iš žmonos verslo gaunamus dividendus ir už juos savo vardu šių metų gegužės mėnesį įsigijo investicinio fondo „SEB Modern Growth Fund“ vertybinių popierių už beveik milijoną eurų. „Matant tokias verslo apimtis nestebina, kad G. Landsbergis ir jo verslo įkaitu tapusi konservatorių frakcija visomis išgalėmis priešinosi etatiniam mokytojų apmokėjimui, kuris leidžia padidinti viešajame sektoriuje dirbančių mokytojų atlyginimus. Neišvengiama, kad, didėjant atlyginimams viešajame sektoriuje, tektų didinti ir privačiose Landsbergių mokyklose mokamus atlyginimus, o tai mažintų iš verslo gaunamą pelną. Juk tarp mokyklų, ypač miestuose, yra konkurencija dėl mokytojų įdarbinimo“, – sakė Seimo narė.
Naują dozę žibalo į ugnį įpylė paskelbta žinia, kad 2017 metų duomenimis, vien tik iš Vilniaus miesto savivaldybės Austėjos Landsbergienės valdomas „Vaikystės sodas“ gavo 687 tūkst. eurų. Panašu, kad „sėkmingiems švietimo verslininkams“ savivaldybių biudžetai tapo melžiama karve. Niekas neabejoja, kad švietimo paslaugų kokybė privačiose įstaigose gali būti geresnė, tačiau pastebi, kad pirminė idėja, jog privataus verslo parėmimas ir dėl to paaštrėjusi konkurencija privers pasitempti viešojo sektoriaus visiškai išlaikomas mokyklas ir darželius, nepasiteisino. Bent jau nematyti ryškių poslinkių, kad ugdymo ir mokymo kokybė valstybinėse švietimo įstaigose būtų pasiekusi naujas aukštumas.
Taigi išėjo taip, kad eiliniai mokesčių mokėtojai savo pinigais remia privačias švietimo įstaigas, kurių paslaugos, nėra ko slėpti, įperkamos tikrai ne skurdžiausiems ar vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Pavyzdžių, kad privatininkams skiriamos dotacijos iš biudžeto būtų leidusios sumažinti vietos privačioje įstaigoje kainą, nėra. Kaip nėra pagrindo manyti, kad tie pinigai padėjo pakelti ten dirbančių pedagogų atlyginimą. Ko gero, vidutiniškai uždirbama ne daugiau, nei valstybinėse švietimo įstaigose. Akivaizdu, jog Savivaldybė, manydama, kad skirima 100 eurų dotacija palengvins tėvams finansinę naštą leidžiant vaiką į privačią švietimo įstaigą, klydo – pinigai nukeliavo į verslininkų kišenę, o mokestis už mokslą dėl to nesumažėjo. Žodžiu, „lietuviškas verslas“, kai remdami turtinguosius, eiliniai mokesčių mokėtojai tuo pačiu didina „partijos šeimos“ pelną ir sukrauna naujai iškeptiems kapitalistams dividendus, galima sakyti, – taip „nuperka“ investicinių fondų akcijų ponui Gabrieliui ir leidžia jam tapti milijonieriumi. Dėl to ne tik Europarlamentaro algos atsisakytum.
Piktindamasi tuo, Agnė Širinskienė televizijos laidoje „DELFI dėmesio centre“ retoriškai paklausė, ar moralu yra imti tokias įmokas už išsilavinimą ir jas panaudoti ne vaiko išsilavinimui, o atitinkamai generuoti jas neįtikėtinai dideliam pelnui, kurio kitos įmonės, dirbančios kituose segmentuose, neturi. Į ką ponia Austėja miglotai atsakė, jog tokia yra trišalė sutartis su tėvais, ir nieko čia nepadarysi. Jeigu vaikas neateina į ugdymo įstaigą, t. y. pas ponią Austėją, tai ji tų lėšų ir negauna.
Ar ne geriau būtų buvę, jei už tuos 687 tūkst. eurų sostinėje pagerinti sąlygas eiliniams mirtingiesiems? Juo labiau, kad šiems vienaip ar kitaip tenka savais pinigėliais, kurių nebelieka fondų akcijoms, prisidėti prie viešosios mokyklos išlaikymo. O gal derėtų pastatyti dar vieną darželį ar mokyklą visiems, kad šiems nereikėtų ieškoti galimybės, kaip savo atžalą įtaisyti Širvintose ar kitoje kaimyninėje savivaldybėje?
Žinoma, taip kalbantys turi omenyje ne tik sėkmingą Austėjos verslą Vilniuje. Paskelbtais duomenimis, pernai vien tik sostinės savivaldybė privačias švietimo įstaigas parėmė 6,457 mln. eurų, kuriuos vėl gi galėjo paskirti esamoms švietimo įstaigoms ar naujų statybai. Privataus verslo šalininkai aiškina, kad taip mąsto tik pavyduoliai: atseit savivaldybės dotacijos yra ašara jūroje ir už tuos pinigus naujų įstaigų neatidarytume. Tačiau gyvenimas juda į priekį – blaiviau mąstantys įspėja, jog pradeda „kimštis“ pradinės mokyklos, o po to turėsime tą patį poreikį finansuoti ir privačias mokyklas. Tai nujausdama, Austėja Landsbergienė jau suplanavo statyti 800 vietų mokyklą su darželiu Vilniuje, Kalnėnuose. Gal pamažu visas švietimas taip ir pereis pas privatininką? Kol kas ponia Austėja biudžeto karves melžia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur turi 4 mokyklas, dar 16 darželių veikia tuose pat miestuose ir Panevėžyje. Ar neatsitiks taip, kad po kelerių metų išgirsime ir apie privatų Austėjos darželį Širvintose, kur bus mokoma ir apie dviejų princų meilę vienas kitam. „Širvintų krašto“ žiniomis, jau buvo atsiųsta „verslinė žvalgyba“, kaip čia nugriebus vieną „įdomų“ pastatą Kernavėje. Galimas dalykas, virš durų atsiradusi privačios mokyklos ar darželio iškaba būtų tik priedanga, tikrieji švietimo verslininkų tikslai, ko gero, buvo visai kiti.
Na, iš to, kaip kovoje dėl mūsų rajono ateities šiais metais sujudo „šeimos partijos skruzdėlynas“, o į Širvintas pradėtas siųsti aukščiausio lygio desantas, panašių viražų galima tikėtis ir ateityje. Tiek politologai, tiek ekonomistai pripažįsta, kad aplink didžiuosius miestus esančios žiedinės savivaldybės dėl savo perspektyvų dar kelia susidomėjimą. Grietinėlę nusigriebs pirmieji?
Gintaras Bielskis
