Ką pasirinkti: įstatymus ar gailestingumą?

Jau ne vieną mėnesį šalia Širvintų pašto praeiviai matydavo sustatytus dubenėlius, į kuriuos maisto kasdien atnešdavo senyvo amžiaus moteriškė. Čia ji maitino benames kates, kurios gyveno Pašto rūsyje.

Vieną kartą atėjusi senutė pamatė, kad dubenėliai išvartyti, o Pašto rūsio langas sandariai uždarytas. Pašto viršininkas Dainius Balsevičius nusprendė prieš šalčius užsandarinti rūsio langus.

Į „Širvintų krašto“ redakciją atėjusi ponia Elvyra pasakojo mačiusi, kaip senutė, atsiklaupusi ant sniego, prašė Pašto viršininko leisti katėms bent per šalčius gyventi rūsyje.

Pašto viršininkas D. Balsevičius situaciją aiškina paprastai: „Pašto rūsys nėra tvartas, todėl čia ne vieta gyventi ir teršti katėms. Aš – už gyvūnus, pats esu priglaudęs benamį šunį, tačiau rūsyje katėms ne vieta. Atėjus šalčiams reikėjo užsandarinti langus, kad neužšaltų vamzdžiai.“

D. Balsevičius pasakoja, kad praėjusią savaitę ta pati katinus šerianti močiutė išdaužė rūsio langą. „O tai jau chuliganizmas,- teigia Pašto viršininkas.- Tegu ta močiutė pasiima katinus į savo namus ir šeria kiek nori.“

Kyla klausimas: ką palaikyti, ar močiutę, kuri, mylėdama katinus, kasdien juos šeria, ar Pašto viršininką, kuris, laikydamasis įstatymų, užsandarino rūsio langą?

Įvykį mačiusi širvintiškė sakė esanti apstulbinta tokio Pašto viršininko elgesio. „Jau vien iš pagarbos senyvo amžiaus moteriai reikėjo tą langą atidaryti, o Pašto viršininkas tiesiog nekreipė dėmesio. Ar tai tokį pavyzdį rodom savo vaikams?“, – piktinasi ponia Elvyra.

Tačiau Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Ričardas Putrimas palaiko D. Balsevičių: “ Yra patvirtintos, Širvintų savivaldybės tinklalapyje skelbiamos šunų ir kačių laikymo taisyklės rajone. Kad uždarė rūsio langą yra gerai, nes, sanitariniais – higieniniais sumetimais, netikslinga leisti ten gyventi ir teršti valkataujančioms katėms. Jas reiktų išgaudyti ir patalpinti ten, kur ir priklauso. Joks įstatymas nenumato, nė sveiku protu nesuvokiama, kad galima kates laikyti visuomeniniuose pastatuose be jokios kontrolės.“

„Tos moteriškaitės, kurios šeria prie daugiabučių kates, praktiškai tampa atsakingos už jau dešimtimis prisiveisusių kačių pulkus. Belieka, kad kuri katė, užsikrėstusi pasiutlige, išplatintų šią ligą tarp savo gentainių. Na ir, žinoma, tos katės masiškai apkandžiotų tų, kates „mylinčių“ močiučių, anukėlius,“- griežtos pozicijos laikosi R. Putrimas.

Gyvūnų laikymo taisyklių 22.10 punkte nurodoma, kad draudžiama šerti gyvūnus viešosiose ir bendrojo naudojimo vietose, o 22.23 punkte pabrėžiama, kad draudžiama laikyti įvairius gyvūnus ant daugiabučių namų stogų, atviruose balkonuose, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo (ar pagalbinėse) patalpose.

Taip pat šių Taisyklių 108 punktas skelbia, kad benamiams gyvūnams atsiradus įstaigų, įmonių, organizacijų, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose, garažuose ar jų teritorijose, privaloma juos surinkti ir perduoti ar padėti surinkti karantinavimo tarnybai. Tose patalpose turi būti atlikta profilaktinė dezinsekcija, deratizacija, definfekcija. Beje, už visa tai sumoka patys namo gyventojai.

Taigi, remiantis įstatymais, D. Balsevičius priėmė teisingą sprendimą ir užsandarino rūsio langus, bet benamių kačių neperdavė karantinavimo tarnybai. Tokios mūsų rajone, beje, ir nėra.

Jei būtų pradėta bausti už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus, pažeidėjų Širvintose tikrai netrūktų. Juk, pavyzdžiui, dar niekam, tikriausiai, neteko matyti, kad jojantis raitas ar važiuojantis vežimu gyventojas, priteršus arkliui, sustotų ir švariai viską surinktų į maišelį.

Taip pat ir šunis galima vedžioti tik su pavadėliu ir antsnukiu. Bet ir pačiame miesto centre tenka matyti šunis be antsnukių. Tik niekas dėmesio į tai nekreipia.

Taisyklėse ribojamas ir gyvūnų skaičius butuose: galima auginti du šunis arba dvi kates, arba šunį ir katę. Įsigyjant augintinį, būtina gauti kaimynų sutikimą, o gyvenant bendrabutyje ir kaimynų sutikimas nepadės – ten auginti gyvūnus iš viso draudžiama.

Taigi apribojimų daug, bet išeina taip, kad taisyklių laikomasi tik tada, kai patogu pačiam žmogui. Juolab, kad Savivaldybei tai nelabai rūpi.

Matyt, sužinoti, koks sprendimas yra teisingiausias, taip ir nepavyks. Vieni sakys „ačiū“ močiutei, kuri šeria niekam nereikalingas kates, o kiti – Pašto viršininkui, kuris pasirūpino savo prižiūrima įstaiga.

Aura Jankūnaitė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

10 Atsakymų į “Ką pasirinkti: įstatymus ar gailestingumą?”

  1. cvb parašė:

    Maciau snd ta isdauzita langa. Kas kaltas? Valdzia? Opozicija?

  2. jo parašė:

    as uz pasto virsininka,tokie salciai o langas atdaras,o ka veikia gyvunu apsauga sitam dievo uzmirstam miesteli?

  3. gabalas parašė:

    nuomonės nuomonė labai įdomi. Verta tikrai dėmesio.

  4. 100000 parašė:

    ne koks …… Ačiū

  5. nuomonė parašė:

    Gražus ir labai reikalingas gerbiamos Auros Jankūnaitės straipsnis. Ačiū jai, kad atkreipė dėmesį į aktualią Širvintų rajono problemą – beglobius gyvūnus, kuriuos beširdžiai žmonės išmeta iš namų bado ir šalčio mirčiai.
    Visi matome miesto gatvėse vaikštančius, lūdnomis akimis sekančius kiekvieną paraeinantį žmonių žiaurumo liudininkus – šuniuką ar kačiuką.
    Žmonių irgi tokių yra, bet žmogus negali būti lyginamas su gyvūnu. Jis turi protą ir galimybę pasirūpinti savimi. Kiekvienas, kuris netingi susitvarkyti popierių gauna socialines pašalpas. Kur jos dedamos? Čia jau kitas aktualus klausimas.
    Gyvūnas yra visiškai priklausomas nuo žmogaus – jo gerumo ar beširdiškumo.
    Dauguma rajonų turi gyvūnų globos įstaigas ir benamių žmonių nakvynės namus.
    Širvintų rajone nėra nei vieno nei kito. Kiurkso mieste ir užmiestyje savivaldybei priklausantys apgriuvę pastatai, kuriuos kiek paremontavus ir skyrus sakykim 100000 litų, skirtų savivaldybės darbuotojų naujiems tarnybiniams automobiliams pirkti, galima būtų įrengti gyvūnų globos įstaigą ar benamių nakvynės namus. Tereikia geros politinės valios ir šiek tiek gailestingumo:) Manau, kad atsirastų daugybė žmonių, kurie paaukotų savo 2 procentus pajamų tokioms įstaigoms. Atsirastų ir savanorių, ypač vaikų, kuriems tėvai šunelio ar kačiuko neleidžia laikyti namie, kurie savo laisvalaikį leistų ten, o ne gatvėje.

  6. aiai parašė:

    Įvykį mačiusi širvintiškė sakė esanti apstulbinta tokio Pašto viršininko elgesio, tai ta gailestingoji širvintiškė tegu susirenka tas kates pas sau namo ir ten jas laiko. O kitiem savo nuomonės neperša, matai atsirado geroji fėja katinų užtarėja.
    O ką jai žmonių benamių negaila, kad neturi kur prisiglausti , ką valgyti ? Išvada : mums žmonės dzin, o va jau gyvuliukai tai svarbu

  7. slunkėne, parašė:

    pelėms ir žiurkėms naikinti yra skirti nuodai ir gaudyklės.

  8. slunkenas parašė:

    žiūrėsim kaip bus kai pašto rūsyje prisiveis pulkai pelių ar žiurkių, kurios būtų tų kačių maistas

  9. snaiperis parašė:

    as tai uz Balseviciu,TA BABULE ISPROTEJUS CIUJU IR TA ELVIRA.nekenciu nei tu smirdanciu katinu nei sunu slikstu yra kaip sutinki tokius.jos visus reik migdit arba i prieglauda kad neslampinetu gatvemis

  10. x parašė:

    man sitas rasinuis labai patiko. o ta bobule tai smerciaus iesko sitaip visaip landziodama ir nakti tamsu viduriu kelio eidama. Paskui kazkas dar bedos tures. sitaip negalima egtis. cia viskas labai gerai surasita.

Comments are closed.

scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+