Jonas Pinskus: „Vietos valdžios pastangas piginti šilumą griauna Vyriausybės žaidimai su „energetine nepriklausomybe“

Jonas Pinskus: „Vietos valdžios pastangas piginti šilumą griauna Vyriausybės žaidimai su „energetine nepriklausomybe“
Kaip pasakoja „Šiaulių kraštas“, palyginti su praėjusių metų šildymo sezono pradžia, šiluma daugiausia atpigo Joniškio rajono gyventojams. Štai UAB „Fortum Joniškio energija“ tiekiamos šilumos kaina, palyginti su praeitų metų spalio mėnesio kaina, sumažėjo 25 procentais. Tačiau spalio pradžioje Šiaulių apskrityje joniškiečiai ir toliau mokėjo bene brangiausiai – 6,93 eurocento (su PVM) už kilovatvalandę.
Pripažįstama, kad kaina šiuose Šiaulių apskrities rajonuose, kaip ir kituose, mažėjo dėl šilumos ūkių modernizavimo, biokuro naudojimo. Minėta joniškiečių įmonė, šį pavasarį pradėjusi eksploatuoti naują biokatilą, biokuro dalį padidino iki 60 procentų.
Pasak publikacijos, Joniškio rajone šilumą gamina ir nepriklausomas gamintojas, iš kurio bendrovė privalo supirkti pagamintą šilumą, jei ji yra nors kiek pigesnė. „Vasarą abi bendrovės „lenktyniavo“: kuri pigiau įsigyja biokuro, tos biokatilai ir dirba,“ – atskleidžia „Šiaulių kraštas“ ir cituoja vieną šilumininkų, kad šilumos poreikis vasarą nėra didelis, šaltuoju sezonu gal dirbs abi įmonės.
Tačiau šilumininkus neramina, kad įmonės, investavusios į modernizavimą, jog būtų galima naudoti biokurą, „ekonomine nepriklausomybe“ prisidengiančios Vyriausybės yra verčiamos deginti brangias suskystintas dujas.
Brangsta biokuras – kyla ir šilumos kaina
Paminėta šilumininkų konkurencija Širvintoms kol kas neaktuali, kadangi rajone veikia vienintelė UAB „Širvintų šiluma“. Tačiau kai kurių paminėtų dalykų išvengti nepavyks – su tuo susiduria visi šalies šilumos energijos gamintojai.
Nors Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dar nepalygino naujausių šilumos kainų, UAB „Širvintų šiluma“ jau paskelbė, kad lapkritį šilumos energija kiek brangs ir sudarys 4,94 eurocento už kilovatvalandę. Spalį ši kaina sudarė 4,87 eurocento už kilovatvalandę, o pagal šilumos energijos pigumą širvintiškių įmonė buvo aštunta šalyje. Anksčiau aukštesnes pozicijas turėjusi rajono įmonė jas prarado todėl, kad vis daugiau šilumos tiekėjų šalyje pereina prie biokuro vartojimo ir pasiekia geresnių rezultatų.
Tikėtina, kad šis nežymus pabrangimas užimamoms pozicijoms didelės įtakos neturės, kadangi rudenį šilumos energija brangina visos šilumininkų įmonės, taip pat ir naudojančios biokurą. Tai lemia pokyčiai rinkoje – padidėjęs šilumos vartojimas didina kuro paklausą. Taigi vasaros situacija, kai kuro siūloma daugiau, nei jo nuperkama, kardinaliai pasikeičia: didėjant biokuro paklausai, kainas pradeda diktuoti pardavėjai. Taip buvo visada, ir naivu būtų tikėtis, jog šįmet galėtų nutikti kitaip.
Gyventojai kartais klaidingai įsivaizduoja, kad šilumos energijos kaina yra patvirtinta rajono tarybos ir ji nesikeičia kelerius metus. Tačiau taryba kainos netvirtina, patvirtinamas tik tarifas, pagal kurį, vadovaujantis nustatyta metodika, ir būna suskaičiuojama šilumos kaina, kuri kinta kiekvieną mėnesį. Kadangi daugumoje įmonių didesnę kainos dalį sudaro biokuro įsigijimo kaštai, pirmiausia nuo pokyčių biokuro rinkoje kaina didėja ar mažėja. Kaip vasarą yra minėjęs UAB „Širvintų šiluma“ vadovas Raimondas Ragauskas, ruduo ir žiema yra dosnesnis biokuro pardavėjams, o pavasaris ir vasara palankesnis pirkėjams. Biokuro kainoms įtakos turi ir kiti veiksniai, vienas jų – vis labiau įsibėgėjanti energijos išteklių birža.
Nors šį lapkritį šiluma pabrangs, jos kaina (4,94 Eur ct), palyginti su praėjusių metų lapkričiu (5,4 Eur ct), vis dar bus mažesnė daugiau kaip puse eurocento už kilovatvalandę. Apskritai jau penktą mėnesį Širvintose šiluma kainuoja mažiau kaip 5 eurocentus. Palyginimui galime pasakyti, kad 2014-ųjų vasarą, kai kuras tradiciškai atpigo, Širvintose parduodamos šilumos energijos kaina sudarė 5,39 Eur ct.
Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė pasidžiaugė šiųmečiu kainų kritimu ir mano, kad tai lėmė, jog UAB „Širvintų šiluma“ pradėjęs vadovauti Raimondas Ragauskas ir naująja valdybos pirmininke paskirta Savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė įnešė gaivių vėjų į įmonės veiklą. Be to, įmonė dalį biokuro pirko energijos išteklių biržoje, kur kaina yra mažesnė nei pagal dvišales sutartis. Šių metų antrąjį ketvirtį ankstesnių dvišalių susitarimų pagrindu širvintiškiai biokuro vidutiniškai įsigydavo po 166,95 Eur už tne, o štai minėtu laikotarpiu energijos išteklių biržoje ji sudarė 122,47 Eur už tne.
Tikėkimės, kad 2014-ųjų sausis, kai Širvintose šiluma kainavo 6,06 eurc už kilovatvalandę, ilgam liks tik slogus prisiminimas.
Vyriausybės „žaidimus“ apmokės eiliniai vartotojai
Paprašytas pakomentuoti situaciją, valdančiosios Darbo partijos Energetikos ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Pinskus teigė, kad šilumos kainos didėjimui šalyje įtakos turi ir ta aplinkybė, kad pagal Vyriausybės patvirtintą modelį šilumos tiekėjai, neatsižvelgiant į tai, vartoja dujas ar šio kuro rūšies jau atsisakė, privalo pirkti dujų iš Suskystintų dujų terminalo. Jame parduodamos dujos tris kartus brangesnės nei gamtinės dujos.
– Sprendimas įvesti dujos galios dedamąją visiems šalies vartotojams, kurie per pastaruosius trejus metus vartojo dujas, pirmiausia didins šilumos energijos kainas tuose rajonuose, kur tą šilumą tiekiančios įmonės investavo į modernizavimą ir jau perėjo prie biokuro. Atsakingai pareiškiu: vietos valdžios pastangas piginti šilumą griauna Vyriausybės žaidimai su „energetine nepriklausomybe“. Šiandien daugelis linkę pamiršti, kad anuomet „Achemos“ savininkas Bronislovas Lubys siūlė Lietuvai pastatyti dešimteriopai pigesnį dujų terminalą. Tačiau toks pasiūlymas „pasiklydo“ Andriaus Kubiliaus valdžios koridoriuose, o kai atsivėrė durys, Lietuvoje lyg iš niekur ėmė dygti ir išdygo keturis kartus didesnis, nei gali Lietuva suvartoti dujų, „savas“ terminalas. Kaimynams trečdaliu brangesnių nei perka Vakarų Europa dujų nereikia (pavyzdžiui, pavasarį britai suskystintas dujas pirko po 242 USD, su rusais kariaujanti Ukraina iš tų pačių rusų – po 248 USD, mes gi Klaipėdoje – po 345 USD), kaip nereikia ir mūsų „energetinę nepriklausomybę“ garantuojančios dedamosios. Skaičiuojame terminalui išleistus šimtus milijonų eurų ir karštligiškai ieškome sprendimų, kaip bent dalį tų lėšų susigrąžinti. Vienas tų sprendimų ir buvo su premjero Algirdo Butkevičiaus palaiminimu eiliniam vartotojui užkrauta prievolė sumokėti už „superbrangias“ dujas. Tikrai matyti, kad socdemams „svarbiausia yra žmogus“, – ironizavo Jonas Pinskus.
Kelias kadencijas Seime dirbęs politikas neatmeta, kad tai daroma pataikaujant politinių bei ekonominių interesų siekiančioms verslo grupuotėms, kurios artimos ir gali daryti įtakos valdančiajai Socialdemokratų partijai. Pirmiausia, Jono Pinskaus manymu, mėginama stabdyti dujų vartojimo mūsų šalyje mažėjimą tokiu būdu reguliuojant tiekiamų dujų kainą. „Ar priklausomybės nuo dujų importo mažinimas – jau ne valstybės strateginis tikslas?“ – stebisi žinomas politikas.
Gintaras Bielskis
Rudenį didėjant biokuro paklausai jis brangsta, tuo pačiu kyla ir pagamintos šilumos energijos kaina.

Rudenį didėjant biokuro paklausai jis brangsta, tuo pačiu kyla ir pagamintos šilumos energijos kaina.

Kaip pasakoja „Šiaulių kraštas“, palyginti su praėjusių metų šildymo sezono pradžia, šiluma daugiausia atpigo Joniškio rajono gyventojams. Štai UAB „Fortum Joniškio energija“ tiekiamos šilumos kaina, palyginti su praeitų metų spalio mėnesio kaina, sumažėjo 25 procentais. Tačiau spalio pradžioje Šiaulių apskrityje joniškiečiai ir toliau mokėjo bene brangiausiai – 6,93 eurocento (su PVM) už kilovatvalandę.

Pripažįstama, kad kaina šiuose Šiaulių apskrities rajonuose, kaip ir kituose, mažėjo dėl šilumos ūkių modernizavimo, biokuro naudojimo. Minėta joniškiečių įmonė, šį pavasarį pradėjusi eksploatuoti naują biokatilą, biokuro dalį padidino iki 60 procentų.

Pasak publikacijos, Joniškio rajone šilumą gamina ir nepriklausomas gamintojas, iš kurio bendrovė privalo supirkti pagamintą šilumą, jei ji yra nors kiek pigesnė. „Vasarą abi bendrovės „lenktyniavo“: kuri pigiau įsigyja biokuro, tos biokatilai ir dirba,“ – atskleidžia „Šiaulių kraštas“ ir cituoja vieną šilumininkų, kad šilumos poreikis vasarą nėra didelis, šaltuoju sezonu gal dirbs abi įmonės.

Tačiau šilumininkams nerimą kelia tai, jog įmones, investavusias į modernizavimą, kad būtų galima naudoti biokurą, „ekonomine nepriklausomybe“ prisidengianti Vyriausybė verčia deginti brangias suskystintas dujas.

Brangsta biokuras – kyla ir šilumos kaina

Paminėta šilumininkų konkurencija Širvintoms kol kas neaktuali, kadangi rajone veikia vienintelė UAB „Širvintų šiluma“. Tačiau kai kurių paminėtų dalykų išvengti nepavyks – su tuo susiduria visi šalies šilumos energijos gamintojai.

Nors Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dar nepalygino naujausių šilumos kainų, UAB „Širvintų šiluma“ jau paskelbė, kad lapkritį šilumos energija kiek brangs ir sudarys 4,94 eurocento už kilovatvalandę. Spalį ši kaina sudarė 4,87 eurocento už kilovatvalandę, o pagal šilumos energijos pigumą širvintiškių įmonė buvo aštunta šalyje. Anksčiau aukštesnes pozicijas turėjusi rajono įmonė jas prarado todėl, kad vis daugiau šilumos tiekėjų šalyje pereina prie biokuro vartojimo ir pasiekia geresnių rezultatų.

Tikėtina, kad šis nežymus pabrangimas užimamoms pozicijoms didelės įtakos neturės, kadangi rudenį šilumos energiją brangina visos šilumininkų įmonės, taip pat ir naudojančios biokurą. Tai lemia pokyčiai rinkoje – padidėjęs šilumos vartojimas didina kuro paklausą. Taigi vasaros situacija, kai kuro siūloma daugiau, nei jo nuperkama, kardinaliai pasikeičia: didėjant biokuro paklausai, kainas pradeda diktuoti pardavėjai. Taip buvo visada, ir naivu būtų tikėtis, jog šįmet galėtų nutikti kitaip.

Gyventojai kartais klaidingai įsivaizduoja, kad šilumos energijos kaina yra patvirtinta rajono tarybos ir ji nesikeičia kelerius metus. Tačiau taryba kainos netvirtina, patvirtinamas tik tarifas, pagal kurį, vadovaujantis nustatyta metodika, ir būna suskaičiuojama šilumos kaina, kuri kinta kiekvieną mėnesį. Kadangi daugumoje įmonių didesnę kainos dalį sudaro biokuro įsigijimo kaštai, pirmiausia nuo pokyčių biokuro rinkoje kaina didėja ar mažėja. Kaip vasarą yra minėjęs UAB „Širvintų šiluma“ vadovas Raimondas Ragauskas, ruduo ir žiema yra dosnesnis biokuro pardavėjams, o pavasaris ir vasara palankesnis pirkėjams. Biokuro kainoms įtakos turi ir kiti veiksniai, vienas jų – vis labiau įsibėgėjanti energijos išteklių birža.

Nors šį lapkritį šiluma pabrangs, jos kaina (4,94 Eur ct), palyginti su praėjusių metų lapkričiu (5,4 Eur ct), vis dar bus mažesnė daugiau kaip puse eurocento už kilovatvalandę. Apskritai jau penktą mėnesį Širvintose šiluma kainuoja mažiau kaip 5 eurocentus. Palyginimui galime pasakyti, kad 2014-ųjų vasarą, kai kuras tradiciškai atpigo, Širvintose parduodamos šilumos energijos kaina sudarė 5,39 Eur ct.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė pasidžiaugė šiųmečiu kainų kritimu ir mano, kad tai lėmė, jog UAB „Širvintų šiluma“ pradėjęs vadovauti Raimondas Ragauskas ir naująja valdybos pirmininke paskirta Savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė įnešė gaivių vėjų į įmonės veiklą. Be to, įmonė dalį biokuro pirko energijos išteklių biržoje, kur kaina yra mažesnė nei pagal dvišales sutartis. Šių metų antrąjį ketvirtį ankstesnių dvišalių susitarimų pagrindu širvintiškiai biokuro vidutiniškai įsigydavo po 166,95 Eur už tne, o štai minėtu laikotarpiu energijos išteklių biržoje ji sudarė 122,47 Eur už tne.

Tikėkimės, kad 2014-ųjų sausis, kai Širvintose šiluma kainavo 6,06 Eur ct už kilovatvalandę, ilgam liks tik slogus prisiminimas.

Vyriausybės „žaidimus“ apmokės eiliniai vartotojai

Paprašytas pakomentuoti situaciją, valdančiosios Darbo partijos Energetikos ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Pinskus teigė, kad šilumos kainos didėjimui šalyje įtakos turi ir ta aplinkybė, kad pagal Vyriausybės patvirtintą modelį šilumos tiekėjai, neatsižvelgiant į tai, vartoja dujas ar šio kuro rūšies jau atsisakė, privalo pirkti dujų iš Suskystintų dujų terminalo. Jame parduodamos dujos tris kartus brangesnės nei gamtinės dujos.

– Sprendimas įvesti dujų galios dedamąją visiems šalies vartotojams, kurie per pastaruosius trejus metus vartojo dujas, pirmiausia didins šilumos energijos kainas tuose rajonuose, kur tą šilumą tiekiančios įmonės investavo į modernizavimą ir jau perėjo prie biokuro. Atsakingai pareiškiu: vietos valdžios pastangas piginti šilumą griauna Vyriausybės žaidimai su „energetine nepriklausomybe“. Šiandien daugelis linkę pamiršti, kad anuomet „Achemos“ savininkas Bronislovas Lubys siūlė Lietuvai pastatyti dešimteriopai pigesnį dujų terminalą. Tačiau toks pasiūlymas „pasiklydo“ Andriaus Kubiliaus valdžios koridoriuose, o kai atsivėrė durys, Lietuvoje lyg iš niekur ėmė dygti ir išdygo keturis kartus didesnis, nei gali Lietuva suvartoti dujų, „savas“ terminalas. Kaimynams trečdaliu brangesnių, nei perka Vakarų Europa, dujų nereikia (pavyzdžiui, pavasarį britai suskystintas dujas pirko po 242 USD, su rusais kariaujanti Ukraina iš tų pačių rusų – po 248 USD, mes gi Klaipėdoje – po 345 USD), kaip nereikia ir mūsų „energetinę nepriklausomybę“ garantuojančios dedamosios. Skaičiuojame terminalui išleistus šimtus milijonų eurų ir karštligiškai ieškome sprendimų, kaip bent dalį tų lėšų susigrąžinti. Vienas tų sprendimų ir buvo su premjero Algirdo Butkevičiaus palaiminimu eiliniam vartotojui užkrauta prievolė sumokėti už „superbrangias“ dujas. Tikrai matyti, kad socdemams „svarbiausia yra žmogus“, – ironizavo Jonas Pinskus.

Kelias kadencijas Seime dirbęs politikas neatmeta, kad tai daroma pataikaujant politinių bei ekonominių interesų siekiančioms verslo grupuotėms, kurios artimos ir gali daryti įtakos valdančiajai Socialdemokratų partijai. Pirmiausia, Jono Pinskaus manymu, mėginama stabdyti dujų vartojimo mūsų šalyje mažėjimą tokiu būdu reguliuojant tiekiamų dujų kainą. „Ar priklausomybės nuo dujų importo mažinimas – jau ne valstybės strateginis tikslas?“ – stebisi žinomas politikas.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

16 Atsakymų į “Jonas Pinskus: „Vietos valdžios pastangas piginti šilumą griauna Vyriausybės žaidimai su „energetine nepriklausomybe“”

  1. gadine parašė:

    kalti patis virsiausi ,kurie perparduoda nupirkta kieta kura is 10 furu 2 perparduoda vln energijai o idomu kas tokie pasidalina pinigus ?

  2. kitkitaa parašė:

    Sutinku su( skaitytojo )nuomone,nuo kada Pinskus rupinasi silumos kainomis Sirvintose!! O pazadai lieka tik pazadais!!

  3. to izolda parašė:

    Pritariu. Man „Varnalesu istorijos“ ir labai patinka, vien del ju perku sestadienio „Sirvintu krasta“. Visada linksmai ir taikliai.

  4. sirvintiške parašė:

    o kodel Pinskus negali pasakyti savo nuomones? pirma jis rajono meres vyras ir jam rupi Sirvintos. Antra tai jis tris kadencijas bolotiravosi i Seima sirvintu rajone ir rajono gyventojai ji isrinkdavo tik Wln lenkai neleisdavo laimet apygardoje. Trecia tai niekam neuzdrausta pasakyt savo kompnetetingos nuomones. Zmones nedurni ir mato kad socdemai isdarineja nesamoniu nesamones visame kame.

  5. tohaha parašė:

    tai sluma atpigo kaip sake ar NE nesupratau

  6. haha parašė:

    Taip buvusi valdzia jau ivertinta. Gal del to taip nirsta is sielvarto. O nereiketu. Uz gerus darbus butu ivertine. Jeigu tokiu nebuvo, tai vertinimo irgi nera. Net uz dumbla niekas nedekojo.

  7. Realybė 2 parašė:

    Buvusią Širvintų valdžią rinkėjai įvertino pagal darbus

  8. Realybė parašė:

    Pinskaus realią naudą žmonėms įvertino Vilniaus rinkėjai. Dabartinę Širvintų valdžią bus galima įvertinti pagal darbus pvz ar sugebės pritraukti realių investicijų, laikas kol kas tiksi, realių naujienų nėra. O galima kiek nori kartų kartoti nesąmones apie gerą vadovavimą, jei iš tikrųjų TIK pirkimas biržoje viską pakeitė. Ir gerai, nes užkirto kelią sudaryt korupcines dvišales sutartis.

  9. nor parašė:

    Jeigu buvusieji netrukdytu merei dirbti, nuo to tik visiems butu geriau…

  10. siluma parašė:

    Vat ponia Četrauskienę tai galima apšmeižti? O jau visi kiti pries tai buve buvo ir su supratimu, ir kompetencija? Visais kanalais pernai ir uzpernai buvo girtasi apie siluma, tai kodel negalima siemet? Pigiau pavyko ir labai gerai. Tas mazejimas jau nuo liepos buvo.

  11. Vėjas parašė:

    Ir kokio gi vėjo ponia Četrauskienė įnešė į šilumos tinklus apie tai neturėdama nei menkiausio supratimo.Ir kam čia tie kainų lyginimai su praėjusiais metais. Pernai metais Širvintos pagal šilumos kainą buvo pirmame penketuke Respublikoje,o dabar aštunti ir nereikia čia mulkinti gyventojų. šilumos kaina priklauso nuo daugybės faktorių, kurie keičiasi bendrovėje kas mėnesį, taigi nereikia menkinti prieš tai buvusiųjų direktorių, nes tikrai manau, jie stengėsi kad Širvintų gyventojai mokėtu kuo mažiau už šilumą ir tai buvo pasiekta

  12. izolda parašė:

    Man labai patinka Varnalėšų istorijos. Taiklu, glausta, šmaikštu, švelniai ironiska… Telydi jus kūrybine sekme.

  13. to Skaitytojas 2015-11-06 19:35 parašė:

    Eikite i savo laikrastuka ir ten seilekites. Taigi neskaitote ka SK raso. O raso tiesa. Bet ta tiesa oi kaip nepatinka vakarykstes dienos ieskotojams.

  14. Skaitytojas parašė:

    Nuo kada ponas Pinskus rūpinasi šilumos kainomis Širvintose? Gal nuo tada, kai ponia pamatė, kad savo pažadų tesėti eilinį kartą nepavyks, o suktis iš padėties kažkaip reikia, tai pajungiama visa šeima tam reikalui.

  15. Ačiū Jonui parašė:

    viskas aišku – kaltas kubilius ir konservai

  16. partietiškas parašė:

    Ar Pinskus Širvintų rajono gyventojas?

Comments are closed.

scroll to top
+