Iniciatyva gali ir atsirūgti

Balsas tyruose

Skaitant Savivaldybės klerkų parengtą klausimyną dėl rajono strateginio plėtros plano atnaujinimo akis užkliuvo už Infrastruktūros skyriaus. Kiek sutrikau – į daugelį klausimų tiesiog nežinia kaip ir atsakyti. Pavyzdžiui, prašoma įvertinti parkų būklę ir priežiūrą: nežinau Širvintose vietos, kurią galima vadinti parku. Ne ką težinau apie miškų atželdinimo, savavališko jų kirtimo problemų sprendimą, urėdijų ir girininkijų darbą, savavališkų šiukšlynų likvidavimo tvarką ar gamtosaugos tarnybų veiklą. Tiesa, apie pastarąją tarnybą nuomonė yra, bet ji, kaip sakoma, „ne protokolui“. Va, klausimas apie gatvių ir kelių priežiūrą kritinėmis oro sąlygomis jau suprantamesnis. Įdomu, kaip gyventojai vertins Savivaldybės darbą organizuojant atokesnių kelių priežiūrą kritinėmis oro sąlygomis? Juk visiems žinoma – tokie keliai dar išvažiuojami tik vietinių ūkininkų pastangomis. Net Širvintų „priemiesčiuose“ – Kabaldos ir Širvintų kaimuose be privačios pagalbos būtų liūdna, o apie rajono pakraščius nėra ką nė kalbėti. Belieka džiaugtis, kad yra žmonių, kurie, nelaukdami kaimynų ar seniūnų prašymo, patys imasi iniciatyvos. Bet ar kiekviena iniciatyva sutinkama palankiai, ar iniciatoriai sulaukia tik padėkos ir paskatinimo?

Bepigu tiems, kurie gyvena nuosavame name ar sodyboje, tvarkosi savo žemėje, maudosi ir žvejoja savame vandens telkinyje. Bet dauguma to neturi: daugiabučiai namai, bendri kiemai ir žaidimų aikštelės, „valdiški“ ežerai ar upeliai. Tad ir tvarkomasi tik aplink save: judri močiutė po savo langu gėlytes puoselėja, o šalia – piktžolynas. Nes tai kaimynės teritorija, o po jos langu močiutė savųjų saulučių nesės. O neretai nykuma aplink visą namą, nes visiems „dzin“. Prisimenat, kokie gėlynai tarpo šalia senosios Poliklinikos? Gražu buvo pažiūrėti. O dabar? Pastatas išgražėjęs, nepalyginsi su andainykščiais mūrais, o ir gėlynų  vieta nesuniokota,tvarkingai atitvarais įrėminta, tik sodink ir puoselėk. Deja, deja… Teko stebėti vieno kaimo daugiabučio gyventojų „vakaronę“: kieme pastatytas stalas, suolai, yra kur vasaros vakarą su „bambaliu“ pasėdėti. Tik patartina nepadauginti, nes praradus pusiausvyrą griūsi tiesiai dilgėlynan, kurio sunaikinti niekam ranka nekyla. Geriau užpakalį nusidilginti, nei keliolika minučių dalgiu pamosuoti?

Po tokių pavyzdžių tie, kurie imasi iniciatyvos, pradeda atrodyti keistuoliais. Ko jis čia nerimsta, stebisi prie „bambaliais“ nukrauto stalo sėdintys vakarotojai, žiūrėdami į kaimyną, tuo metu šienaujantį upelio pakrantę, traukiantį iš dugno padangas bei kitą šlamštą, vėliau nuosavu sunkvežimiu vežantį švarų smėlį. Kai pakrantė sutvarkyta, galima, pastalėn subrukus tuščią tarą (dėkui, kad ne į išvalytą upelį!), paėjėti iki naujojo „pliažo“. Nusimaudyti tai seniai norėjosi, tik per dilgėlynus, šabakštynus prieiti nelabai galima buvo. Gerai, kad yra toks „keistuolis“ kaimynas, kuriam, matyt, be veiklos nuobodu, žiemą jis traktorių burzgina, kelią išvalo, vasarą štai upelio pakrantę sutvarkė, net talkon nesikvietė, visas kaimas dabar neatsidžiaugia. Tik ar nepasigailės pats iniciatorius? Juk niekieno leidimo neprašė, su Savivaldybės klerkais nederino, projektavimo sąlygų sąvado negavo. O pakrantė tai valstybinė, viskas sprendžiama kompleksiškai, tvarkant bendrą vietovės poilsio/turizmo infrastruktūrą (išvertus iš valdininkų kalbos – iniciatyvos nerodyti, nubausim!).

Paradoksali situacija: parodei iniciatyvą, padarei gerą darbą, kuriuo naudosis ne vienas, įdėjai jėgų ir lėšų, bet esi neteisus ir, jei užmatys kokia budri kontroliuojanti akis, turėsi krūvą nemalonumų. Visada ramiau tiems, kurie sėdi prie šabakštyno, nieko nedaro, tad nieko ir nepažeidžia. O iniciatyviems belieka, anot tūlo politiko, teistumas už gerus darbus?

Janina Pukienė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+