Civilizacijos patogumai turi savų trūkumų

Gatvėje buvo išraustas didžiulis griovys, tačiau trūkusio vamzdžio nerasta.

Gatvėje buvo išraustas didžiulis griovys, tačiau trūkusio vamzdžio nerasta.

Pasak UAB „Širvintų vandenys“ direktoriaus Kęstučio Vaškevičiaus, per praėjusius metus rajono vandens tinkluose nutiko apie 170 avarijų. Šis skaičius kasmet keičiasi labai nedaug – dešimčia ar dviem dešimtim avarijų tai į vieną, tai į kitą pusę. Trumpai tariant, vidutiniškai kas dvi dienas ir mieste, ir rajono gyvenvietėse bendrovės darbininkai skuba likviduoti didesnių ar mažesnių avarijų, dėl kurių žmonės lieka be vandens.

Antradienį Širvintose kaip tik buvo likviduota viena iš pastaruoju metu nutikusių didesnių avarijų. Didesnių bent jau pagal avarijai likviduoti sugaištą laiką, mat be vandens Kalnalaukio gatvės kvartalo gyventojai liko dar praėjusį šeštadienį. Kaip sakė avarijos vietoje dirbę darbininkai, slėgis magistraliniame vamzdyne sumažėjo vasario 18-osios ryte, o pavakarę vidury gatvės, ties 9-uoju šios gatvės namu, prasiveržė „fontanas“. Buvo nutrauktas vandens tiekimas, ir šimtai šios gatvės butų bei kelios įstaigos liko be vandens. Pasak Kęstučio Vaškevičiaus, vandens tiekimas buvo nutrauktas ir Širvintų baseinui.

Po šia nedidele ertme asfalte yra tuštuma, o giliai žemėje - trūkęs vandentiekio vamzdis.

Po šia nedidele ertme asfalte yra tuštuma, o giliai žemėje - trūkęs vandentiekio vamzdis.

Vandentiekininkų vadovas sakė, kad Širvintų magistraliniame vandentiekio vamzdyne palaikomas 3,6 baro slėgis (jėga, kuria vandens stulpas spaudžia paviršiaus ploto vienetą nepriklausomai nuo to, kokios formos yra vandens rezervuaras). 1 baras atitinka 10 m aukščio vandens rezervuaro sukeliamą slėgį. Vadinasi, Širvintose be papildomų įrengimų vanduo gali būti tiekiamas į 36 metrų aukštį. Miestuose, kur yra aukštesnių pastatų, juose įrengiami siurbliai, o tai leidžia sumažinti slėgį vamzdyne ir taip pailginti jo tarnavimo laiką.

Kai prabėgo kelios dienos, o vandens tiekimas vis dar buvo nutrūkęs, nepasitenkinimo balsai pasiekė ir redakciją.

– Šiandien jau antradienis – trečią parą sėdime be vandens, – guodėsi vienas Kalnalaukio gatvės 12-ojo namo gyventojas. – Sakykite, kaip gyventi mieste, ketvirtajame aukšte, be vandens? Pasakysiu švelniai – kvapas namie jau nekoks. Ir kiek laiko tai dar užtruks? Buvau nuėjęs pas darbininkus: du krapštosi, du – žiūri. Pasiteiravau, kiek laiko dar krapštysis, tai pečiais gūžtelėjo.

Anot skaitytojo, vandens trumpam atsiranda, bet tik – apatiniuose butuose. Į aukščiau esančius butus jis nebepakyla. Kai pradeda vėl krapštytis, varvėti nustoja ir apatiniuose.

Žmogus guodėsi, kad vandens maistui dar galima nusipirkti, bet jo reikia ir higienai, galų gale – Širvintos – ne kaimas, „didelio reikalo“ į lauką neišeisi. Štai tada geriausiai ir supranti, kaip sunku mieste gyventi be vandens.

Iš pradžių Kalnalaukio gatvės gyventojai tikėjosi, kad avarijos šalinimas užtruks kokią dieną. Bet kai prabėgo savaitgalis, o ir pirmadienį čiaupuose dar vyravo „sausra“, kilo pagrįstų klausimų – kodėl taip ilgai trunka avarijos šalinimas? Kai kurie gyventojai stebėjosi, kodėl vandentiekininkai neatveža vandens cisternomis.

Trūko maždaug 3 metrų gylyje nutiestas 200 mm skersmens ketaus vamzdis.

Trūko maždaug 3 metrų gylyje nutiestas 200 mm skersmens ketaus vamzdis.

Antradienio rytą avarijos vietoje dirbę vandentiekininkai paaiškino, kad avarijos padariniai dar nelikviduoti tik todėl, kad jiems nepavyko nustatyti, kur konkrečiai, spėjama, trūko vamzdis. Pasirodė, kad ta vieta yra visai ne ten, kur prasiveržė „fontanas“. Darbininkai išlaužė apie 10 metrų asfalto. Iš pradžių – laužtuvais, paskui į pagalbą buvo atvežtas specialus traktoriukas-perforatorius, tačiau paieškos buvo bevaisės. Pirmadienio vakarą vėl paleido vandenį, bet, neprabėgus nė valandai, teko užsukti sklendę – „fontanas“ prasiveržė kitoje vietoje, maždaug už 12-15 metrų.

Vėliau paaiškėjo, kad avarijos vieta yra būtent čia, maždaug 3 metrai po žeme.

– Čia dėl įšalo vyksta tokie dalykai, – spėjo darbininkai. – Vakar išmatavome – įšalo storis yra 1,2 metro. Be to, asfaltas. Trūkus vamzdžiui, vanduo ieškojo lengviausio kelio prasiveržti. Ir prasiveržė štai ten, nuo kur ir pradėjome kasti. Kad taip galėtum matyti, kas dedasi po žeme!

Pasak vyrų, su panašiu atveju jie susidūrė savaitę iki to Čiobiškyje, kur taip pat trūko vamzdis. Tik kitą dieną pavyko nustatyti, kad vamzdis trūko maždaug už 20 metrų nuo „fontano“ vietos.

Dėl avarijos vandentiekininkai kaltina ir senus vamzdynus, ir didelį šaltį. Paprastai būtent žiemą nutinka nemažai tokių atvejų. Įšalus žemei, dėl pasikeitusio grunto slėgio ir tempimo neatlaiko ketaus vamdžiai, kurie trūksta lyg būtų nupjauti. Gerai, jei trūksta skersai – ant trūkio vietos pakanka uždėti paprastą movą su tarpine. O jei trūksta išilgai, tenka kaip reikiant pasukti galvą, kokiu būdu užtaisyti trūkį. Darbininkai tada deda kelias movas, ieško būdų, kaip kitaip sutvarkyti. Vamzdžiai – ilgi, iškasti visą ir jį pakeisti – ne taip paprasta. Ne paprasčiau ir ten, kur nuvesti plastikiniai vamzdžiai. Anuomet į specialius reikalavimus mažai kreipė dėmesio, ypač – kaimuose, kur vandenį vedė vamzdžiais, kokių turėdavo, juos jungdavo geležinių vamzdžių nuopjovomis. Daugelis jų šiandien jau supuvusios, taigi atkasus tenka jungti jau šiuolaikinėmis priemonėmis.

Dedama mova, kad žmonės vėl galėtų džiaugtis civilizacijos išradimu - vandentiekiu.

Dedama mova, kad žmonės vėl galėtų džiaugtis civilizacijos išradimu - vandentiekiu.

– Anksčiau tokie trūkiai buvo remontuojami visą dieną, – tikino antradienį daugiausia „juodo darbo“ atlikęs vandentiekininkas Valdas. – Trūkę, o ir nauji ketaus vamzdžiai būdavo jungiami specialiomis ketaus movomis, kurios buvo sandarinamos dervuotomis virvėmis, o tarpai dar užkalami švinu. Širvintose buvo tik keli vyrai, kurie mokėjo tai daryti. Dabar daugiausia laiko sugaištama, kol atkasamas vamzdis.

Kęstutis Vaškevičius sakė, kad Kalnalaukio gatvėje paklotam vamzdžiui, ko gero, yra daugiau metų, nei jam pačiam. Štai ir turime rezultatą. Dabartinės avarijos – tai signalas, kad vamzdynai išnaudojo savo resursus.

– Kartais išgirstame, kad anksčiau buvo dirbama geriau, nes tokių avarijų nepasitaikydavo. Bet jų sovietmečiu ir negalėjo pasitaikyti, nes „prie Smetonos“ Širvintose vandentiekių dar nebuvo. Tai, ką klojame dabar, irgi teks keisti po pusšimčio metų. Amžinas ratas, – sakė direktorius ir pasiteisino, kad pageidavimų tiekti vandenį cisternomis buvo, tačiau nėra prasmės – užšals vandens čiaupas. – Gyventojus įspėjome, kad vanduo gali būti tiekiamas su trikdžiais, todėl pasiūlėme pasirūpinti jo atsargomis, kai tik yra galimybė.

UAB „Širvintų vandenys“ vadovas sakė, kad dar nesuskaičiuota, kiek dėl šios avarijos patirta nuostolių, bet aišku, kad jie bus nemaži – teko samdytis technikos, teks pirkti grunto ir užpilti išraustas tranšėjas. Direktorius patikino, kad dėl to vartotojams vanduo tikrai nepabrangs, tačiau sutiko, kad tokios išlaidos niekur nedingsta – kai ateis laikais peržiūrėti vandens tarifus, avarijoms likviduoti patirtos išlaidos, be abejonės, taip pat lems, kokia bus vandens kaina po kelerių ar kiek daugiau metų.

Atkasus vamzdį darbininkai linksmai sušuko „valio“: paaiškėjo, kad vamzdis nelūžo išilgai ir nebuvo išjudintas iš vietos, taigi pats remontas užtruko keliasdešimt minučių. Antradienio priešpietę darbininkai prisuko nerūdijančio plieno movą su gumine tarpine ir atsuko sklendę – į Kalnalaukio gatvę grįžo civilizacijos patogumai. Deja, kaip įsitikinome – ne be trūkumų…

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+