Amžinai stringantis projektas?

Rudenį akmenimis išgrįstas Beržės tvenkinukų skardis ėmė griūti.

Pasakyti, kad pastaraisiais metais rajone susiformavo tradicija dirbti atžagariomis rankomis, reiškia nepasakyti nieko naujo. Apie dešimtis tokių atvejų, kai skambūs projektai vainikuojami skandalais ar prastai atliktais darbais, „Širvintų kraštas“ rašo ne pirmus metus. Galima tik pasidžiaugti, kad kai kurios kritikos strėlės vis dėlto pasiekė taikinius ir problemos vienaip ar kitaip buvo išspręstos. Ar bent buvo sprendžiamos.

Ne pirmus metus rašome apie Širvintų mieste esančio Beržės upelio būklės gerinimą. Ir rašysime, ko gero, dar ne vienerius metus, nes pernai pavasarį planuotų baigti darbų pabaigos, atrodo, nematyti ir po metų, šį pavasarį.

Tapo tradicija, kad apie pastebėtą broką dažnai mus informuoja laikraščio skaitytojai. Jie nesupranta, kodėl valdantieji aplaidžiai taško milžiniškas lėšas, kurių trūkumas vienaip ar kitaip atsiliepia viso rajono gerovei.

Šįkart į redakciją užsukęs netoli tvenkinukų gyvenantis Stasys pasiūlė atidžiau apžiūrėti rudenį akmenimis grįstą tvenkinio krantą prie Širvintų pradinės mokyklos.

Nors tvenkinuko kranto šlaitas – ne gatvė, kažkam vis dėlto šovė į galvą nemažą kranto atkarpą išdėti akmenimis. Kodėl taip buvo sumanyta, galime tik spėlioti. Gal kam nors tai gražu, o gal tokių darbų įkainiai yra nemaži, taigi kažkam labai naudinga „prastumti“ brangiai apmokamą paslaugą. Juo labiau kad didžioji darbams skiriamų pinigų dalis skiriama Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Neįsisavinsi – pražus.

Ūkiškai svarstantis Stasys įsitikinęs, kad grįsti krantą akmenimis nebuvo jokio reikalo.

– Kalbėjausi su darbininkais. Jie man taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl buvo nutarta krantą grįsti akmenimis. Sakė, kad gražiau. O saugumas? Juk ant šlapio akmens lengva paslysti ir nukritus susižaloti, nučiuožti į vandenį, – sakė laikraščio skaitytojas.

Labiausiai Stasį papiktino tai, kad darbininkai akmenis klojo neatsižvelgdami į orų sąlygas. O ir darbų „technologija“, Stasio akimis, verta kritikos.

– Klojo rudenį. Ant statoko skardžio pylė smėlį, dėjo akmenis. Sakiau jiems, kad gruntas nespės susigulėti, ir didesnis polaidis tą smėlį išplaus. Nepaisė įspėjimo, dar pasišaipė. O koks rezultatas? Ne vienoje vietoje nuo kalniuko į tvenkinuką bėgęs gruntinis vanduo išplovė smėlį, ir akmenys ėmė smegti, – sakė Stasys.

Rudenį akmenimis išgrįstas Beržės tvenkinukų skardis ėmė griūti.

Iš tiesų, suskaičiavome keturias ar penkias vietas, kurias daugiau ar mažiau reikėtų tvarkyti. Tik ar tuo viskas baigsis? Juk prapliups vasaros liūtys, ateis lietingas ruduo, vėl bus žiemos polaidžių. Ką rasime po metų ar dvejų ir iš ko pareikalausime, kad sutvarkytų?

Ar žino problemą, pasiteiravome Širvintų rajono savivaldybės administracijos Infastruktūros skyriaus vedėjo Roberto Bartulio. Jis patvirtino, kad apie išplautus akmenis Savivaldybei yra žinoma, darbus atlikusiai įmonei surašyta pretenzija. Ji pažadėjo sutvarkyti.

Kaip neprisiminsi dar 2011 metų rudenį įvykusio Investicijų, vietinio ūkio ir kaimo reikalų komiteto išvažiuojamojo posėdžio, kurio metu buvo apžiūrėti ir tvarkomi Beržės tvenkiniai. Į opozicijos lyderės Živilės Pinskuvienės kritines pastabas dėl darbų kokybės ir terminų Savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė atsakė, kad „respublikoje yra ir blogesnių atvejų“.

Pernai pavasarį Savivaldybės administracija mus informavo, kad yra paskelbtas naujas viešasis pirkimas nusistovėjusio dumblo iš dumblavietės išvežimui, tvenkinių įžuvinimui ir pakrančių sutvarkymui. Tąkart projekto sumos bei įgyvendinimo trukmės taip ir neįvardijo. Negi tai bus amžinai stringantis projektas: vienus krantus tvarkys – kiti grius, viename tvenkinuko gale dumblą kas – kitame jis vėl kaupsis, vieną tvenkinuką įžuvins – kitame žuvys į vandens paviršių išplauks pilvais? Kalbame ne šiaip sau – taip jau buvo…

Gintaras Bielskis