„Bokšteliai pastatyti, bet jie šernų nemedžioja“

Nuo miške gyvenančių gyvūnų krečiamų eibių kenčia visos Lietuvos žemdirbiai. Nuolat žiniasklaida informuoja apie įvairiuose respublikos rajonuose vilkų, šernų bebrų, elnių, netgi stumbrų daromą žalą. Beveik jokių išimčių nėra ir Širvintų rajone. Rajono kaimuose gyvenantys žmonės piktinasi būriais klajojančių šernų, kreipiasi į atsakingus pareigūnus, kviečiasi žiniasklaidą, bet jokių teigiamų poslinkių nepastebėta. Ypač nuo šernų kenčia Zibalų seniūnijos gyventojai. Ūkininkai puikiai žino, kad šernų daromą žalą žemės arba miško savininkams reglamentuoja Medžioklės įstatymas ir poįstatyminiai aktai. Savivaldybėje yra sudarytos komisijos žalos įvertinimui, o už jų kompensavimą atsakingi medžiotojai. Pagal Medžioklės įstatymo nuostatas, jeigu komisija nustato, kad žala padaryta, o savininkas ėmėsi visų žalos įvertinimo metodikoje nustatytų priemonių, už žalos atlyginimą atsakingi medžioklės ploto naudotojai. O žalos atlyginimo mechanizmas yra nesudėtingas: žmogus tiesiog turi kreiptis į seniūniją ir parašyti prašymą. Atrodytų, kad viskas taip paprasta, gražu… Deja, iki to grožio labai toli. Žmonės, matydami, kad nėra pagalbos, numoja ranka į šernų padarytą žalą, tiesiog tyli ir niekur nesikreipia.
Sunaikinta apie 50 procentų kviečių derliaus
Levaniškio I kaime (Zibalų seniūnija) ūkininkaujantis Algimantas Stundys turi pasėjęs 15 hektarų kviečių, 9 – miežių ir apie 1 hektarą rugių, pasodinęs šiek tiek bulvių. Vyras guodėsi, kad jo kviečių ir bulvių laukus nuolat niokoja šernai, ateinantys iš čia pat esančio miško. Kiekvienais metais kviečiama komisija, apžiūrimi ir įvertinami šernų padaryti nuostoliai, surašomi aktai, sudedami atsakingų pareigūnų parašai. Deja, situacija nesikeičia. Nuo 2000 metų ūkininkaujantis levaniškietis norėtų vietoje už patirtą žalą numetamų pinigėlių, kurie jokiu būdu nekompensuoja įdėto triūso ir laiko sąnaudų, sulaukti konkrečios pagalbos. Pasak ūkininko, geriausia pagalba būtų medžiotojai, kurie dažniau užsuktų į miškus ar pamiškes ir bent kiek sumažintų šernų populiaciją.
– Kiekvienais metais tas pats, – sakė Algimantas Stundys. – Pirmiausia kariaujame su šernais, paskui – su medžiotojais. Atvažiavę Ukmergės miškų urėdijos komercinių medžioklės plotų atstovai savaip interpretuoja įstatymus ir nuolat „pudrina“ smegenis. Kadangi mano žemė yra abipus kelio „Zibalai – Šešuoliai“, vienoje pusėje medžioja ukmergiškiai, o kitapus kelio – medžiotojų būrelio „Girios“ medžiotojai, tad bendrauti tenka su abiejų būrelių atstovais. Reikia pripažinti, kad „Girių“ medžiotojai supratingesni, bent minimaliai atlygina nuostolius, o su ukmergiškiais reikia ginčytis. Šiais metais sunaikinta apie 50 procentų kviečių laukų. Javai išmindžioti, išknaisioti, išguldyti, kaip tokius kombainas gali paimti.
Medžiotojai atvežtą bokštelį pamiršo
Algimantas Stundys vedžiojo po kviečių lauką. Ten, kur derlius nesunaikintas, lingavo brandžios kviečių varpos, laukas žibėjo it auksas. Deja, visą grožį ir įdėtą darbą nuvainikuoja didžiulės brydės ir šernų padaryti labirintai. Toje vietoje, kur stovi medžiotojų bokštelis, laukas lyg tyčia dar labiau šernų ištryptas. Pašnekovo teigimu, šitaip kenčia visi Anciūnų krašto ūkininkai: ir stambesni, ir smulkesni.
– Visų aplinkinių gyventojų laukai išknaisioti, javai išguldyti, – piktinosi ūkininkas. – Visai nesvarbu, kokiu atstumu nuo miško pasėji žiemkenčius, šernai visur suranda, viską sugadina, tiesiog į kiemą ateina.
Po to, kai liepos pradžioje šernai apsilankė kviečių laukuose, Algimantas Stundys kreipėsi į medžiotojus, tiesiog geranoriškai paprašė pagalbos: pabudėti, pažiūrėti, vieną kitą knyslių nušauti, kitus pagąsdinti. Vyras pripažįsta, kad buvo sureaguota operatyviai, bokštelis pastatytas liepos pirmomis dienomis apie 20.30 val. vakare, tuoj pat buvo atvežtas medžiotojas, jis pasėdėjo apie valandą ir dingo. Nuo to vakaro ir prasidėjo košmaras. Kasnakt ateinantys šernai suniokojo lauką, o visą mėnesį bestypsąs vienišas bokštelis jau voratinkliais apipintas, anot pašnekovo, gal gandrai lizdą pradės ant jo krauti, nes labai pamėgo jo viršūnėn suskridę  snapais pakalenti.
– Bokšteliai pastatyti, bet jie šernų nemedžioja, – juokėsi ūkininkas.
Padėka už supratingumą Žemės ūkio skyriaus vedėjai
Žiūrėdamas į nusiaubtus kviečius, Algimantas Stundys prisiminė karčią ankstesnių metų patirtį ir jau abejoja, ar verta kaip ir kasmet kviesti komisiją nuostoliams įvertinti.
– Liūdna, kai atvažiavusi apžiūrėti patirtų nuostolių komisija išsityčioja ir sako, kad esu kaltas, nes  neapsaugau savo pasėlių, – nuogąstavo levaniškietis. – Komisijos nariai labai mulkina vyresnio amžiaus žmones, kurie nesinaudoja internetu, nežino įstatymų. Visa laimė, kad komisijoje būna Zibalų seniūnijos ir Širvintų rajono savivaldybės darbuotojai. Jie supratingesni ir palaiko paprastą kaimo žmogų. Ačiū Žemės ūkio skyriaus vedėjai Marytei Kmitienei, kuri yra labai atsakingas žmogus ir padeda ūkininkams išsikovoti žalos atlyginimą.
Vyras rodė savo laukus, aiškino, kad imasi visų galimų apsaugos priemonių, bet niekas negelbsti. Nuostoliai akivaizdūs: sunaikinta apie 7 hektarus kviečių, kurių derlingumas bent praėjusiais metais buvo tikrai geras, to paties tikėtasi ir šiemet. Aišku, kad į žemę sutryptų kviečių stiebų javų kombainas nepaims, teks tenkintis kukliu derliumi.
Levaniškio I kaimo ūkininkas augina nedidelį plotą bulvių. Laukas aptvertas storomis žalgomis, atrodo, kad joks žvėris neįlįs.
– Niekas nuo šernų nepadeda: nei repelentai, nei tvoros, – aiškino ūkininkas. – Prieš porą metų net bulvių lauko tvorą peršoko ir bulves iškniso. Kai šerniukai sulenda į aptvarą, paskui juos veržiasi ir šernės.
Kreiptasi į Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos
– Kur dėtis kaimo žmogui? – klausė Algimantas Stundys. – Gal iš viso nieko nesėti, nebesodinti bulvių? Pikta, kai atveža repelentus, pakiša pasirašyti – ir žinokis. Juk medžiotojų darbas savo gyvius prižiūrėti, kad jie kitiems žalos nedarytų. Pernai skambinau, kviečiau padėti, man atsakė, kad negali, nes ilsisi Palangoje. Kodėl žiemą medžiotojai į Levaniškio mišką veža pašarus ir šeria šernus, o pavasariop šernai puola į žmonių laukus? Kai nenorima mokėti už padarytą žalą, visuomet galima rasti priežasčių. Medžiotojai Medžioklės įstatyme ir metodikoje įžvelgia visokių interpretacijų. Dėl žvėrių daromos žalos pats esi kaltas: nesilaikei reikalavimų, sklypai yra per arti namų, nebuvo aptverti. Gali rašyti, skųstis, bet priežastį, kad nereikėtų šernų padarytos žalos atlyginti, medžiotojai suras.
Levaniškietis sakė, kad dėl šitokios netvarkos kreipėsi į Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos, deja, sulaukė tik formalaus atsakymo, paremto Ukmergės miškų urėdijos paaiškinimu. Paklaustas, kokių pageidavimų medžiotojams turi, Algimantas Stundys suformulavo tris konkrečius pasiūlymus:
– Tegul medžiotojai dirba savo tiesioginį darbą ir pasirūpina šernais, kurie komerciniuose plotuose pramogoms auginami. Tegul medžiotojai išmoksta pagarbiai elgtis su kaimo žmonėmis ir jų nežemina. Tegul liaujasi savaip interpretavę įstatymus.
Apmaudu, kad sodiečiai – tiek Zibalų seniūnijos, tiek kitų – palikti likimo valiai kovoje su šernais. Niekas – pradedant atsakingais Aplinkos ministerijos pareigūnais, baigiant medžiotojais – nenori prisiimti atsakomybės, imtis rimtų darbų ir padėti žemdirbiams. Būtent žemę dirbantys ir duoną auginantys žmonės siuntinėjami nuo einošiaus pas keipošių. Kantrybė senka, nusivylimas didėja, o gyventi ir dirbti juk reikia.
Romas Zibalas
Levaniškio I kaimo gyventojas Algimantas Stundys: „Niekas nuo šernų nepadeda: nei repelentai, nei tvoros.“

Levaniškio I kaimo gyventojas Algimantas Stundys: „Niekas nuo šernų nepadeda: nei repelentai, nei tvoros.“

Nuo miške gyvenančių gyvūnų krečiamų eibių kenčia visos Lietuvos žemdirbiai. Nuolat žiniasklaida informuoja apie įvairiuose respublikos rajonuose vilkų, šernų bebrų, elnių, netgi stumbrų daromą žalą. Beveik jokių išimčių nėra ir Širvintų rajone. Rajono kaimuose gyvenantys žmonės piktinasi būriais klajojančių šernų, kreipiasi į atsakingus pareigūnus, kviečiasi žiniasklaidą, bet jokių teigiamų poslinkių nepastebėta. Ypač nuo šernų kenčia Zibalų seniūnijos gyventojai. Ūkininkai puikiai žino, kad šernų daromą žalą žemės arba miško savininkams reglamentuoja Medžioklės įstatymas ir poįstatyminiai aktai. Savivaldybėje yra sudarytos komisijos žalos įvertinimui, o už jų kompensavimą atsakingi medžiotojai. Pagal Medžioklės įstatymo nuostatas, jeigu komisija nustato, kad žala padaryta, o savininkas ėmėsi visų žalos įvertinimo metodikoje nustatytų priemonių, už žalos atlyginimą atsakingi medžioklės ploto naudotojai. O žalos atlyginimo mechanizmas yra nesudėtingas: žmogus tiesiog turi kreiptis į seniūniją ir parašyti prašymą. Atrodytų, kad viskas taip paprasta, gražu… Deja, iki to grožio labai toli. Žmonės, matydami, kad nėra pagalbos, numoja ranka į šernų padarytą žalą, tiesiog tyli ir niekur nesikreipia.

Sunaikinta apie 50 procentų kviečių derliaus

Akivaizdi šernų padaryta žala: išguldytas kviečių laukas.

Akivaizdi šernų padaryta žala: išguldytas kviečių laukas.

Levaniškio I kaime (Zibalų seniūnija) ūkininkaujantis Algimantas Stundys turi pasėjęs 15 hektarų kviečių, 9 – miežių ir apie 1 hektarą rugių, pasodinęs šiek tiek bulvių. Vyras guodėsi, kad jo kviečių ir bulvių laukus nuolat niokoja šernai, ateinantys iš čia pat esančio miško. Kiekvienais metais kviečiama komisija, apžiūrimi ir įvertinami šernų padaryti nuostoliai, surašomi aktai, sudedami atsakingų pareigūnų parašai. Deja, situacija nesikeičia. Nuo 2000 metų ūkininkaujantis levaniškietis norėtų vietoje už patirtą žalą numetamų pinigėlių, kurie jokiu būdu nekompensuoja įdėto triūso ir laiko sąnaudų, sulaukti konkrečios pagalbos. Pasak ūkininko, geriausia pagalba būtų medžiotojai, kurie dažniau užsuktų į miškus ar pamiškes ir bent kiek sumažintų šernų populiaciją.

Vienišas bokštelis šernų nemedžioja.

Vienišas bokštelis šernų nemedžioja.

– Kiekvienais metais tas pats, – sakė Algimantas Stundys. – Pirmiausia kariaujame su šernais, paskui – su medžiotojais. Atvažiavę Ukmergės miškų urėdijos komercinių medžioklės plotų atstovai savaip interpretuoja įstatymus ir nuolat „pudrina“ smegenis. Kadangi mano žemė yra abipus kelio „Zibalai – Šešuoliai“, vienoje pusėje medžioja ukmergiškiai, o kitapus kelio – medžiotojų būrelio „Girios“ medžiotojai, tad bendrauti tenka su abiejų būrelių atstovais. Reikia pripažinti, kad „Girių“ medžiotojai supratingesni, bent minimaliai atlygina nuostolius, o su ukmergiškiais reikia ginčytis. Šiais metais sunaikinta apie 50 procentų kviečių laukų. Javai išmindžioti, išknaisioti, išguldyti, kaip tokius kombainas gali paimti.

Medžiotojai atvežtą bokštelį pamiršo

Algimantas Stundys vedžiojo po kviečių lauką. Ten, kur derlius nesunaikintas, lingavo brandžios kviečių varpos, laukas žibėjo it auksas. Deja, visą grožį ir įdėtą darbą nuvainikuoja didžiulės brydės ir šernų padaryti labirintai. Toje vietoje, kur stovi medžiotojų bokštelis, laukas lyg tyčia dar labiau šernų ištryptas. Pašnekovo teigimu, šitaip kenčia visi Anciūnų krašto ūkininkai: ir stambesni, ir smulkesni.

It auksas žiba subrendusios kviečių varpos.

It auksas žiba subrendusios kviečių varpos.

– Visų aplinkinių gyventojų laukai išknaisioti, javai išguldyti, – piktinosi ūkininkas. – Visai nesvarbu, kokiu atstumu nuo miško pasėji žiemkenčius, šernai visur suranda, viską sugadina, tiesiog į kiemą ateina.

Po to, kai liepos pradžioje šernai apsilankė kviečių laukuose, Algimantas Stundys kreipėsi į medžiotojus, tiesiog geranoriškai paprašė pagalbos: pabudėti, pažiūrėti, vieną kitą knyslių nušauti, kitus pagąsdinti. Vyras pripažįsta, kad buvo sureaguota operatyviai, bokštelis pastatytas liepos pirmomis dienomis apie 20.30 val. vakare, tuoj pat buvo atvežtas medžiotojas, jis pasėdėjo apie valandą ir dingo. Nuo to vakaro ir prasidėjo košmaras. Kasnakt ateinantys šernai suniokojo lauką, o visą mėnesį bestypsąs vienišas bokštelis jau voratinkliais apipintas, anot pašnekovo, gal gandrai lizdą pradės ant jo krauti, nes labai pamėgo jo viršūnėn suskridę  snapais pakalenti.

Bulvių lauką nuo šernų saugo storų žalgų tvora.

Bulvių lauką nuo šernų saugo storų žalgų tvora.

– Bokšteliai pastatyti, bet jie šernų nemedžioja, – juokėsi ūkininkas.

Padėka už supratingumą Žemės ūkio skyriaus vedėjai

Žiūrėdamas į nusiaubtus kviečius, Algimantas Stundys prisiminė karčią ankstesnių metų patirtį ir jau abejoja, ar verta kaip ir kasmet kviesti komisiją nuostoliams įvertinti.

– Liūdna, kai atvažiavusi apžiūrėti patirtų nuostolių komisija išsityčioja ir sako, kad esu kaltas, nes  neapsaugau savo pasėlių, – nuogąstavo levaniškietis. – Komisijos nariai labai mulkina vyresnio amžiaus žmones, kurie nesinaudoja internetu, nežino įstatymų. Visa laimė, kad komisijoje būna Zibalų seniūnijos ir Širvintų rajono savivaldybės darbuotojai. Jie supratingesni ir palaiko paprastą kaimo žmogų. Ačiū Žemės ūkio skyriaus vedėjai Marytei Kmitienei, kuri yra labai atsakingas žmogus ir padeda ūkininkams išsikovoti žalos atlyginimą.

Algimantas Stundys javapjūtei ruošia kombainą.

Algimantas Stundys javapjūtei ruošia kombainą.

Vyras rodė savo laukus, aiškino, kad imasi visų galimų apsaugos priemonių, bet niekas negelbsti. Nuostoliai akivaizdūs: sunaikinta apie 7 hektarus kviečių, kurių derlingumas bent praėjusiais metais buvo tikrai geras, to paties tikėtasi ir šiemet. Aišku, kad į žemę sutryptų kviečių stiebų javų kombainas nepaims, teks tenkintis kukliu derliumi.

Levaniškio I kaimo ūkininkas augina nedidelį plotą bulvių. Laukas aptvertas storomis žalgomis, atrodo, kad joks žvėris neįlįs.

– Niekas nuo šernų nepadeda: nei repelentai, nei tvoros, – aiškino ūkininkas. – Prieš porą metų net bulvių lauko tvorą peršoko ir bulves iškniso. Kai šerniukai sulenda į aptvarą, paskui juos veržiasi ir šernės.

Kreiptasi į Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos

– Kur dėtis kaimo žmogui? – klausė Algimantas Stundys. – Gal iš viso nieko nesėti, nebesodinti bulvių? Pikta, kai atveža repelentus, pakiša pasirašyti – ir žinokis. Juk medžiotojų darbas savo gyvius prižiūrėti, kad jie kitiems žalos nedarytų. Pernai skambinau, kviečiau padėti, man atsakė, kad negali, nes ilsisi Palangoje. Kodėl žiemą medžiotojai į Levaniškio mišką veža pašarus ir šeria šernus, o pavasariop šernai puola į žmonių laukus? Kai nenorima mokėti už padarytą žalą, visuomet galima rasti priežasčių. Medžiotojai Medžioklės įstatyme ir metodikoje įžvelgia visokių interpretacijų. Dėl žvėrių daromos žalos pats esi kaltas: nesilaikei reikalavimų, sklypai yra per arti namų, nebuvo aptverti. Gali rašyti, skųstis, bet priežastį, kad nereikėtų šernų padarytos žalos atlyginti, medžiotojai suras.

Levaniškietis sakė, kad dėl šitokios netvarkos kreipėsi į Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos, deja, sulaukė tik formalaus atsakymo, paremto Ukmergės miškų urėdijos paaiškinimu. Paklaustas, kokių pageidavimų medžiotojams turi, Algimantas Stundys suformulavo tris konkrečius pasiūlymus:

– Tegul medžiotojai dirba savo tiesioginį darbą ir pasirūpina šernais, kurie komerciniuose plotuose pramogoms auginami. Tegul medžiotojai išmoksta pagarbiai elgtis su kaimo žmonėmis ir jų nežemina. Tegul liaujasi savaip interpretavę įstatymus.

Apmaudu, kad sodiečiai – tiek Zibalų seniūnijos, tiek kitų – palikti likimo valiai kovoje su šernais. Niekas – pradedant atsakingais Aplinkos ministerijos pareigūnais, baigiant medžiotojais – nenori prisiimti atsakomybės, imtis rimtų darbų ir padėti žemdirbiams. Būtent žemę dirbantys ir duoną auginantys žmonės siuntinėjami nuo einošiaus pas keipošių. Kantrybė senka, nusivylimas didėja, o gyventi ir dirbti juk reikia.

Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “„Bokšteliai pastatyti, bet jie šernų nemedžioja“”

  1. antriausia parašė:

    Zdrastvuite, Pirmiausia, ar as einu i miska sernu medzioti? O jeigu nueiciau? Zinote, kokia bauda israsytu, kad net kvieciai neatsipirktu. Tai va. Jeigu medziotojai nori pamedzioti, tai tegu savo miskus apsitveria ir medzioja. Maloniai prasom. Ju valdos yra ju valdos, mes ten nelendam, malonekite ir pas mus nelisti.

  2. Pirmiausia parašė:

    Medžioklė yra laisvalaikio praleidimas – ar aš klystu? O gal yra tokia specialybė kaip medžiotojas? Ir tokios nėra…Pilnas internetas straipsnių kokie medžiotojai pabaisos, kraugeriai, iškrypėliai ir t.t. o čia kaip gaunasi, kad jie privalo tokiais būti…O kokių priemonių Jūs patys ėmėtės, kad tie šernai neitu? Prieš atvažiuojant komisijai tvoras aptveriat, repelentu pasmaigstot…

Comments are closed.

scroll to top
+