vasario, 2016 archyvas

Kviečiame prekiauti šventinėse mugėse Kernavėje

Širvintų rajono savivaldybės administracija informuoja, kad šiemet Kernavės miestelyje vyks tradicinės šventės: Rasos – 2016 m. birželio 23 d. ir Eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ – liepos 8-10 dienomis. Skaityti daugiau »

Nuo pirmųjų darbo dienų Zibalų seniūnijoje – iššūkiai

Nuo pirmųjų darbo dienų Zibalų seniūnijoje – iššūkiai
Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė susitiko su Alionių seniūnijos seniūnu, neseniai pradėjusiu laikinai eiti Zibalų seniūno pareigas, Sigitu Bankausku.  Nuo pat pirmųjų darbo dienų seniūnas susidūrė su dideliais iššūkiais: kilus gaisrui Limonių kaime, vienišas žmogus liko be stogo. Seniūnas su socialinėmis darbuotojomis Jolita Matulianeciene ir Kristina Asteikaite nedelsdami vyko į pagalbą, padėjo žmogui rasti laikiną prieglobstį, paaiškino, kokius dokumentus reikia sutvarkyti dėl pašalpos nukentėjusiems nuo gaisro gauti.
S. Bankauskas rajono vadovėms pristatė seniūnijos situaciją, pagrindinius klausimus, kurių sulaukė iš gyventojų. Vienas iš didžiausių rūpesčių – slidūs regiono keliai. Šią problemą imtasi spręsti iš karto, dėl Zibalų seniūnijos kelių priežiūros ir barstymo susisiekus su VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Ukmergės kelių tarnyba .
Vienas iš numatomų didesnių darbų – po seniūnaitės Danutės Lemešovienės kreipimosi Kiauklių kaimo gyventojų vardu bus tvarkoma pagrindinė ir bene vienintelė vieša poilsiavietė, esanti prie Kiauklių ežero. Prieš daugelį metų ten buvo įrengta maudykla, pastatytas lieptas, tramplinas, tačiau metalinės konstrukcijos išsikraipė, susidėvėjo, tapo nesaugios. S. Bankausko teigimu, kol ežeras užšalęs, tinkamas laikas suremontuoti virš vandens esančias liepto konstrukcijas.
Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė džiaugėsi, kad nuo pirmųjų pavadavimo dienų seniūnas ėmėsi aktyviai dirbti, kad Zibalų seniūnijos žmonės turi į ką kreiptis, prireikus pagalbos. Bendradarbiavimas su seniūnaičiais padeda greičiau spręsti aktualias problemas, seniūno iniciatyva kiaukliškiai galės džiaugtis sutvarkyta vieša poilsiui skirta vieta.
Paskyrė I. Šeiniaus premiją
Sausio 28 d. vykusiame rajono Tarybos posėdyje  nuspręsta šiais metais Igno Šeiniaus premiją skirti:
– už nuoširdžią kūrybinę veiklą, liaudies tradicijų puoselėjimą, Širvintų krašto garsinimą – Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro dailininkei Dalei Karolaitienei.
– už reikšmingą kultūros ir tradicijų puoselėjimą, Širvintų krašto garsinimą įvairiuose respublikiniuose renginiuose – Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro liaudiškos muzikos kolektyvui „Noragas“ (vadovė Gintarė Jakštienė)
Igno Šeiniaus premija bus įteikta Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16 – ąją.
„Valstietė“ Elena Davidavičienė pasitraukė. Prisiekė nauja Tarybos narė
Sausio 28 d. vykusiame Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje prisiekė naujoji Tarybos narė – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Jūratė Šiukštienė. Ji pakeitė šios partijos narę, praėjusią kadenciją buvusią Administracijos direktorę Eleną Davidavičienę, kuri be išsamesnio paaiškinimo iš Tarybos pasitraukė.
Kviečiame prekiauti šventinėse mugėse Kernavėje
Širvintų rajono savivaldybės administracija informuoja, kad šiemet Kernavės miestelyje vyks tradicinės šventės: Rasos – 2016 m. birželio 23 d. ir Eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ – liepos 8-10 dienomis.
Kviečiame rajono prekybininkus: tautodailininkus, amatininkus, ūkininkus, verslininkus, registruotis ir prekiauti bei teikti viešojo maitinimo paslaugas šių švenčių mugėse.
Prašymai ir dokumentai dėl prekybos priimami iki 2016 m. gegužės 2 d. Išsami informacija – Širvintų rajono savivaldybės svetainėje, adresu: www.sirvintos.lt.
Užs. Nr. 4
Savivaldybės administracijos informacijos
Pasitarimas

Pasitarimas

Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė susitiko su Alionių seniūnijos seniūnu, neseniai pradėjusiu laikinai eiti Zibalų seniūno pareigas, Sigitu Bankausku.  Nuo pat pirmųjų darbo dienų seniūnas susidūrė su dideliais iššūkiais: kilus gaisrui Limonių kaime, vienišas žmogus liko be stogo. Seniūnas su socialinėmis darbuotojomis Jolita Matulianeciene ir Kristina Asteikaite nedelsdami vyko į pagalbą, padėjo žmogui rasti laikiną prieglobstį, paaiškino, kokius dokumentus reikia sutvarkyti dėl pašalpos nukentėjusiems nuo gaisro gauti.   Skaityti daugiau »

FNTT sudomino su Širvintų tvenkinio užtvankos remontu susiję dokumentai

FNTT sudomino su Širvintų tvenkinio užtvankos remontu susiję dokumentai
„Širvintų krašto“ klausimas Savivaldybės administracijai:
– Ar tiesa, kad sausio 27 d. Savivaldybėje lankėsi FNTT atstovai ir kokiu tikslu?
Administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės teigimu, sausio 27 d. Savivaldybėje tikrai lankėsi FNTT atstovai. Jie paprašė pateikti dokumentus, susijusius su 2014-2015 m. vykdytais Širvintų miesto tvenkinio užtvankos (hidrotechnikos įrenginio) remonto darbais.
Ar su FNTT tyrimu negalėtų būti susijęs rajono tarybos narės E. Davidavičienės, atstovaujančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai, pasitraukimas iš rajono tarybos? To Administracijos direktorė nei patvirtino, nei paneigė.

„Širvintų krašto“ klausimas Savivaldybės administracijai:

– Ar tiesa, kad sausio 27 d. Savivaldybėje lankėsi FNTT atstovai ir kokiu tikslu? Skaityti daugiau »

Pristatytos Kalnalaukio gatvės rekonstrukcijos projekto gairės

Pristatytos Kalnalaukio gatvės rekonstrukcijos projekto gairės
Savivaldybės merei Živilei Pinskuvienei, Administracijos direktorei Ingridai Baltušytei-Četrauskienei ir Administracijos Ūkio plėtros bei Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus atstovams pristatytas pirmasis Kalnalaukio gatvės rekonstrukcijos projekto variantas. Tai pirminis dokumentas, kuriame dar turės būti patikslintos kiekvieno įvažiavimo, nuovažos koordinatės. Projektuojant Kalnalaukio gatvę, nuo Zibalų gatvės iki pat „Širvintos“ sodų bendrijos vienoje gatvės pusėje numatomas 2,5 metro šaligatvis, skirtas ir pėstiesiems, ir dviračių takui, kitoje gatvės pusėje – 1,5 m. pločio pėsčiųjų šaligatvis, numatoma įrengti konteinerių aikštelių atitvarus, naują gatvės apšvietimo sistemą.
Pasitarimas

Pasitarimas

Savivaldybės merei Živilei Pinskuvienei, Administracijos direktorei Ingridai Baltušytei-Četrauskienei ir Administracijos Ūkio plėtros bei Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus atstovams pristatytas pirmasis Kalnalaukio gatvės rekonstrukcijos projekto variantas.

Tai pirminis dokumentas, kuriame dar turės būti patikslintos kiekvieno įvažiavimo, nuovažos koordinatės.

Projektuojant Kalnalaukio gatvę, nuo Zibalų gatvės iki pat „Širvintos“ sodų bendrijos vienoje gatvės pusėje numatomas 2,5 metro šaligatvis, skirtas ir pėstiesiems, ir dviračių takui, kitoje gatvės pusėje – 1,5 m pločio pėsčiųjų šaligatvis, numatoma įrengti konteinerių aikštelių atitvarus, naują gatvės apšvietimo sistemą.

Rajono merė: „Pasipinigauti sumanęs renginių organizatorius pirmiausia turi atsiklausti vietos gyventojų.“

Rajono merė: „Pasipinigiauti sumanęs renginių organizatorius pirmiausia turi atsiklausti vietos gyventojų.“
Praėjusį sekmadienį Jauniūnų seniūnijoje, Paspėriuose, turėjusį vykti automobilių sporto renginį nutraukė policija. Mūsų žiniomis, tądien Širvintų automobilių sporto klubas ant Spėros ežero ledo organizavo vairavimo įgūdžių treniruotes, į kurias iš visos šalies atvyko per 40 automobilininkų. Tačiau dar renginiui neprasidėjus rajono merei Živilei Pinskuvienei paskambino keli vietos gyventojai, kurie nusistebėjo, kad organizatoriai neatsižvelgė į vietos gyventojų nuomonę, suvažiavę svetimi automobilininkai drumsčia ramybę, gadina aplinkinių vietovių kelius.
Informacija apie automobilininkų renginį buvo perduota policijai.
Širvintų rajono policijos komisariatas išplatino pranešimą spaudai, kad policija netoleruos lenktynių ant užšalusių vandens telkinių.
„Širvintų rajono policijos pareigūnai gavo informacijos, kad prie Spėros ežero būriuojasi žmonės, ant ežero lenktyniauja automobiliai. Policijos pareigūnams nuvykus, prie Spėros ežero jau būriavosi apie 40 automobilių, besiruošiančių ledo raliui. Leidimų tokiam renginiui jo organizatorius pateikti negalėjo, todėl policijos pareigūnai susirinkusiuosius įspėjo, kad už važiavimą ledu gresia administracinė atsakomybė ir paragino susirinkusius išsiskirstyti, – rašoma pranešime spaudai. – Dalis susirinkusiųjų išsiskirstė, tačiau atkakliausi policijos pareigūnų įspėjimo nepaklausė ir ėmėsi bandyti ledo trasą. Kadangi buvo pažeisti gamtosauginiai reikalavimai, visa su įvykiu susijusi medžiaga protokolų surašymui perduota Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūrai.“
Policijos komisariatas informuoja, kad už važiavimą ledu ir už automobilių statymą vandens telkinių apsaugos zonose ar pakrančių apsaugos juostose vairuotojams bus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 1 straipsnį („Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis“) bei pagal 55 straipsnį („Vandens apsaugos reikalavimų pažeidimas“). Pagal pirma paminėtą straipsnį numatytas įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 144 eurų, pagal kitą – įspėjimas arba bauda piliečiams nuo 28 iki 144 eurų, pareigūnams – bauda nuo 86 iki 289 eurų.
„Asmenys, kuriems kyla noras važinėtis automobiliais ant užšalusių vandens telkinių, rizikuoja savo ir aplinkinių gyvybe. Širvintų rajono policija primena, kad pernai netoli Panevėžio tragiškai pasibaigė kompanijos pasivažinėjimas ant užšalusio tvenkinio ledo. Slystančiam šonu automobiliui atsitrenkus į pakrantėje augančius medžius, buvo sunkiai sužalota 26 metų mergina, kuri netrukus po nelaimės ligoninėje mirė,“ – primena Širvintų policija.
Širvintų automobilių sporto klubo vadovas Vygintas Šuminskas „Širvintų kraštui“ patvirtino, kad atvykusi policija nutraukė dar neprasidėjusį renginį. Anot jo, teko dalyviams grąžinti jų sumokėtus 70 eurų startinius mokesčius. Jis pripažino, kad policijai negalėjo pateikti jokio leidimo organizuoti renginį, tačiau mano, kad to ir neprivalėjo daryti. Vyginto Šuminsko žodžiais, renginys vyko privačioje teritorijoje, o jos (ežero) savininko sutikimą jis turėjo. Klubo vadovas teigė nieko negalintis pasakyti apie gresiančias nuobaudas ir protokolus, kadangi, jo žiniomis, „niekas niekam nesurašė“.
Anot policijos pranešimo spaudai, dabar aplinkosaugininkai vertins, ar automobilininkai pažeidė nustatytus reikalavimus.
Apie praėjusį savaitgalį įvykusį konfliktą rajono merė Živilė Pinskuvienė „Širvintų kraštui“ sakė:
– Kiek pamenu, jau ne vienerius metus rajone kyla įvairiausių nesusipratimų dėl Širvintų automobilių sporto klubo organizuojamų renginių. Manau, kad konfliktai nuolat kyla dėl netinkamos organizatoriaus pozicijos. Susidaro įspūdis, kad Vygintui Šuminskui apskritai neegzistuoja vietos gyventojų nuomonė, nuolat ieškoma būdų, kaip apeiti keliamus reikalavimus. Kai gyventojai pradeda skųstis dėl kylančių problemų, keliamo triukšmo, per varžybas uždaromų ir sugadinamų kelių, ponas Šuminskas pirmiausia aiškina neprivalantis nieko derinti, o savo renginiams turintis leidimus. Paskui pradeda aiškėti, kad tokių leidimų teisėtas savininkas ar valdytojas nėra išdavęs.
Pasak rajono vadovės, Širvintų automobilių sporto klubo vadovas prisidengia gražiomis frazėmis apie automobilių sporto populiarinimą, vairavimo įgūdžių lavinimą, tačiau tikėtina, kad pagrindinis tokių renginių organizavimas – paprasčiausias pasipinigiavimas neatlygintinai naudojantis sukurta kelių infrastruktūra. Rajono vadovai ieško įvairiausių būdų, kaip gauti lėšų ne tik pagrindiniams, bet ir vietiniams keliams tvarkyti. Deja, tas pastangas nubraukia kelios dešimtis kelių „gaidelių“, galingais automobiliais „ariančių“ miškų keliukus, išvažinėjančių melioracijos griovius, ūkininkų pievas, keliančių dulkes, baidančių gyvulius, trikdančių miškų ir laukų faunos ramybę, sukeliančių nors ir laikinų, bet kartais – nenumatytų problemų vietos gyventojams.
– Esu įsitikinusi, kad organizatoriui dėl savo renginių pirmiausia reikėtų pasirūpinti gyventojų bendruomenių, vietos valdžios pritarimu. Nederėtų apsiriboti arogantiškais paaiškinimais, kad renginys vyksta privačioje teritorijoje, todėl visos pretenzijos – „iki lemputės“. Apskritai nuolat kylantys konfliktai dėl Širvintų automobilių sporto klubo renginių man kažkuo primena anksčiau buvusią situaciją Kernavės apylinkėse, Valiukiškiuose, kai Arvydo Jankausko privačioje teritorijoje vykstančiais triukšmingais renginiais piktindavosi aplinkiniai gyventojai. Prisiminkime, kad įsisenėjusi problema pagaliau išsisprendė gyventojų, kurių interesų nebūdavo paisoma, naudai. Kalbant apie konkretų pastarąjį renginį ant Spėros ežero ledo, reikia pažymėti, kad, vykstant į tegul privačią valdą, automobiliai neatskrido oru, vis dėlto buvo naudojamasi keliais, vietos gyventojai susidūrė su sudėtingesnėmis eismo sąlygomis. Girdime, kad atvykstantys dalyviai bei žiūrovai automobilius stato valstybinėje žemėje ar vandens telkinių apsaugos zonose, šiukšlina, teršia gamtą, riboja vietos gyventojų ūkinę veiklą, laisvalaikį. Sakykite, ar varžybas rengiantis Širvintų automobilių sporto klubas pasirūpina šiukšlių konteineriais, pastato biotualetų? Kiek žinau, ne. Tad ką susirinkusiems daryti? Jie tiesiog būna priversti šiukšlinti, dergti. Renginys baigiasi, visi išsivažinėja, o apšnerkštas vietoves turi tvarkyti seniūnija, tam eikvojamos rajono biudžeto lėšos. Taip pat nepamirškime, kad tokie renginiai yra labai pavojingi, ir ne tik dalyviams, bet ir pašaliniams, taip pat gamtai, todėl atitinkamų tarnybų turėtų būti įvertinta galima grėsmė, jos likvidavimo būdai. Gerai, jei nieko nenutinka, bet ką reikėtų kaltinti, jei įvyktų tragedija ir gyvybės kaina būtų skaičiuojama minutėmis? Nesuskubusius gelbėtojus, vėluojančius medikus? O gal, kaip dažniausiai daroma, – „abejingą vietos valdžią“? – sakė Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.
ŠK informacija
Širvintų RPK nuotrauka
Nepaisydami policijos nurodymo nepažeidinėti nustatytos tvarkos, kai kurie dalyviai ėmė bandyti ežero ledą…
Nepaisydami policijos nurodymo nepažeidinėti nustatytos tvarkos, kai kurie dalyviai ėmė bandyti ežero ledą... (Širvintų RPK nuotrauka)

Nepaisydami policijos nurodymo nepažeidinėti nustatytos tvarkos, kai kurie dalyviai ėmė bandyti ežero ledą... (Širvintų RPK nuotrauka)

Praėjusį sekmadienį Jauniūnų seniūnijoje, Paspėriuose, turėjusį vykti automobilių sporto renginį nutraukė policija. Mūsų žiniomis, tądien Širvintų automobilių sporto klubas ant Spėros ežero ledo organizavo vairavimo įgūdžių treniruotes, į kurias iš visos šalies atvyko per 40 automobilininkų. Tačiau dar renginiui neprasidėjus rajono merei Živilei Pinskuvienei paskambino keli vietos gyventojai, kurie nusistebėjo, kad organizatoriai neatsižvelgė į vietos gyventojų nuomonę, suvažiavę svetimi automobilininkai drumsčia ramybę, gadina aplinkinių vietovių kelius. Skaityti daugiau »

Komunaliniam ūkiui gyventojai daugiau moka Vyriausybės sprendimu

Komunaliniam ūkiui gyventojai daugiau moka Vyriausybės sprendimu
Sausio 20 d. vykusiame Širvintų rajono savivaldybės ir Administracijos vadovių bei Tarybos valdančiosios daugumos narių susitikime su gyventojais, buvo sulaukta daugybė klausimų. Ne vienas gyventojas klausė, kodėl padidėjo mokesčiai, mokami UAB Širvintų komunaliniam ūkiui. Ar tai  – naujosios valdžios sprendimas? Kam bus skirtos surinktos lėšos?
Atsakymas:
– Atsiskaitymo lapeliuose, gaunamuose nuo 2015 m. gruodžio mėn., gyventojai mato išskirtas ne dvi, kaip anksčiau, o tris mokesčio eilutes: 1. Eksploatavimo (techninės priežiūros) mokestis, 2. Administravimo mokestis, 3.  Kaupiamosios lėšos.
Eksploatavimo mokestis – 0,0363 Eur/kv.m.
Administravimo mokestis – 0,0540 Eur/kv.m.
Kaupiamosios lėšos – 0,0500 Eur/kv.m.
Naujasis mokestis Širvintų daugiabučių gyventojams nustatytas įgyvendinant LR Vyriausybės nutarimą dėl daugiabučių namų butų savininkų lėšų kaupimo tvarkos ir jų apsaugos.
Lėšų kaupimo prievolė daugiabučių namų gyventojams buvo nustatyta dar 2001 metais, tačiau Vyriausybė tvarką patvirtino tik šių metų balandžio mėn. Kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą nustatytais reikalavimais ir išdėstant juos ilgalaikiame daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane, kuriame nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai. Visa tai atlikus ir apie tai informavus gyventojus, pagal nustatytą formulę  skaičiuojamas kaupiamosios įmokos dydis. Iki bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo ir mėnesinės kaupiamosios įmokos, Širvintų daugiabučių gyventojams taikomas minimalus kaupiamosios įmokos tarifas – 0,0500 Eur/kv.m per mėnesį.
Už kaupiamojo mokesčio lėšas daugiabučių namų gyventojai galės planuoti ir atlikti didesnius gyvenamosios aplinkos gerinimo darbus: keisti laiptinių langus, duris, remontuoti bendrojo naudojimo patalpas ir pan. Jei per ataskaitinį laikotarpį (ne dažniau nei kas 3 mėn. ir ne rečiau kaip kas 1 m.), bus atlikta darbų mažiau  už nustatytą bazinį tarifą, gyventojams mokestis mažės, jei daugiau – atitinkamai didės. UAB Širvintų komunalinis ūkis kiekvienu individualiu atveju padės suplanuoti darbus, sudaryti žmonėms patogius mokėjimo grafikus ir kt.
„Deja, Savivaldybė privalo įgyvendinti LR Vyrausybės, vadovaujamos Algirdo Butkevičiaus, nutarimus. Tenka tik apgailestauti, kad Vyriausybė viena ranka tarsi žmogui ir prideda (padidino pensijas), kita – atima, apsunkindama papildomais mokesčiais…“ – sako Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė.

Sausio 20 d. vykusiame Širvintų rajono savivaldybės ir Administracijos vadovių bei Tarybos valdančiosios daugumos narių susitikime su gyventojais buvo sulaukta daugybė klausimų. Ne vienas gyventojas klausė, kodėl padidėjo mokesčiai, mokami UAB Širvintų komunaliniam ūkiui. Ar tai  – naujosios valdžios sprendimas? Kam bus skirtos surinktos lėšos? Skaityti daugiau »

Meno mokykla paminėjo 50 metų jubiliejų

Meno mokykla paminėjo 50 metų jubiliejų
Sausio 22-osios pavakarę pilnutėlė Širvintų kultūros centro salė aidėjo nuo skambių muzikos akordų ir garsių plojimų. Susirinkusius įvairaus amžiaus širvintiškius vienijo ypatinga šventė – iškilmingas Širvintų meno mokyklos 50-ies metų jubiliejus. Į šventinį renginį surinko tie, kurie mokėsi, dirbo šioje mokykloje, ir tie, kurie norėjo padėkoti, pasveikinti, įteikti gėlių dabar dirbantiems bei buvusiems pedagogams.
Jubiliejinį minėjimą pradėjo Styginių orkestras (vadovai Loreta Ardzevičiūtė ir  Valdas Povilaitis). Šventinį vakarą vedė Švietimo centro metodininkė Joalita Mackonienė. Ji vieną po kito kvietė į sceną svečius išsakyti šventinių linkėjimų ir sveikinimų. L. e. Širvintų meno mokyklos direktoriaus pareigas Daiva Vinciūnienė apibendrino mokyklos 50-ies metų veiklą, sveikinimo žodžiais kreipėsi į  pedagogus ir ugdytinius. Tylos minute buvo pagerbtas neseniai mirusios ilgametės muzikos mokytojos Aldonos Pažusytės šviesus atminimas.
Meno mokyklos bendruomenę jubiliejaus proga pasveikino Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto pirmininkas Romas Zibalas, Mokyklos tarybos pirmininkas Ramūnas Vyšniauskas, rajono švietimo bei kultūros įstaigų vadovai. Gražaus jubiliejaus proga visi sveikintojai mokyklai linkėjo būti žinomai, matomai ir girdimai, garsinti Širvintų vardą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Renginio vedėja Joalita Mackonienė pristatė mokyklos istoriją. Pasakojimą lydėjo rodomos istorinės nespalvotos ir spalvotos fotografijos. 1965-ųjų spalio mėnesį į Širvintų miesto pradinę mokyklą Nepriklausomybės aikštėje susirinko vaikai, norėję pažinti muzikos pasaulio paslaptis. Jų laukė mokytojai, gebėję atverti to skambaus pasaulio duris. Prieš 50 metų Širvintų mieste įkurtos Muzikos mokyklos direktoriumi dirbo Jeronimas Pauliukonis. Pirmaisiais mokslo metais mokykloje mokėsi 66 mokiniai, pasirinkę smuiko, fortepijono, akordeono specialybes. Muzikos paslapčių juos mokė mokytojai Henrikas Šulcas, Zina Stonienė, Aldona Pažusytė, Antanas Narščius, Rožė Polonskienė.
1986-aisiais metais įkurta kanklių klasė, kurioje šiandien mokosi 8 mokiniai. Per 50 metų mokyklą baigė 530 mokinių. 2003 metais Širvintų meno mokykloje buvo įsteigtas Dailės skyrius, išaugęs iš „Vieversio“ galerijos. Skyrius augo, plėtėsi, mokinių daugėjo, vyko šventės, akcijos. Gimė naujos tradicijos. Jaunieji dailininkai aktyviai dalyvauja ir laimi  konkursuose, olimpiadose. Juos dailės meno paslapčių moko mokytojos Sigita Kaminskienė, Jolita Jurkevičiūtė, Aldona Ragelskienė,  Stasė Rulevičienė, Rasa Skirkevičienė.
Šiais mokslo metais Meno mokykloje mokosi 181 mokinys: 75 – Dailės skyriuje, 106 – Muzikos skyriuje. Muzikos skyriuje yra fortepijono, smuiko, violončelės, kanklių, akordeono klasės. Nuo 2015-ųjų spalio 1 d. įsteigta pučiamųjų klasė. Trimitu groti mokosi 8 mokiniai. Meno mokyklos mokiniai aktyviai dalyvauja rajone organizuojamuose kultūriniuose renginiuose, džiugina savo pasiekimais įvairiuose konkursuose. Vaikus moko 18 mokytojų.
Gražų jubiliejinį koncertą surengė esami ir buvę mokiniai. Dainavo Austėja Šimkutė (mokytoja Jurga Sarpauskienė, koncertmeisteris Gintaras Pauliukonis), Nojus Iljeitis (mokytoja Julija Jadzevičienė), fortepijonu skambino Kristupas Vaitkūnas (mokytoja Elžbieta Lazauskytė), Augustė Baravykaitė (mokytoja Eilina Stopaitė), Alicija Garbatavičiūtė (mokytoja Jurgita Reneckytė-Žemaitienė), akordeonu grojo buvęs Meno mokyklos auklėtinis Haroldas Mackelo.
Žiūrovus užbūrė mokytojos Rūtos Savickienės vadovaujamos kanklininkės, mokytojų Jurgitos Voskanienės ir Tatjanos Maciulevič vadovaujami  Akordeonininkų ansambliai, mokytojo Valdo Povilaičio vadovaujamas Violončelininkų ansamblis. Piotro Čaikovskio „Neapolietišką dainelę“ grojo jauni mokytojai Robertas Vasilevskis ir Ilona Jadzevičiūtė. Dviejų sielų muzikinį pokalbį klausytojams pateikė mokytoja Jurga Sarpauskienė ir mokinė Asta Strakauskaitė. Dainavo Vokalinis ansamblis, vadovaujamas mokytojos Julijos Jadzevičienės. Smuiką virkdė buvusi Meno mokyklos auklėtinė ir tolesnį gyvenimą susiejusi su muzika Indrė Andrikonytė. Smuikininkų, akordeonininkų ansambliuose grojo ir dabartiniai, ir buvę mokiniai.
Ovacijomis palydėtas buvęs Meno mokyklos mokinys Ugnius Pauliukonis – jaunosios kartos fortepijono virtuozas, savo muziką klausytojams dovanojantis didžiosiose pasaulio scenose.  Šiltai buvo sutiktas mokytojos Julijos Jadzevičienės vadovaujamas choras „Garsiukai“. Finalinę Nijolės Sinkevičiūtės ir Austėjos Klevaitės dainą „Muzika“ scenoje dainavo visi koncerto dalyviai, Meno mokyklos kolektyvas, buvę mokiniai ir mokytojai. Solo partijas atliko mokytoja Julija Jadzevičienė ir mokinė Norvilė Iljeitytė. Finalinę dainą palydėjo žiūrovų ir klausytojų audringi plojimai.
Pasibaigus koncertui, prie scenos nusidriekė ilga virtinė svečių, norėjusių pasveikinti Meno mokyklos darbuotojus, tarti jiems padėkos žodį ir palinkėti kūrybinės sėkmės. Jautrią padėkos kalbą pasakė buvusi muzikos mokytoja Ramunė Pauliukonienė. Gėlių kompozicijos ir dovanos buvo teikiamos mokiniams ir mokytojams. Buvo mokinių, į šventę sugrįžusių iš kitų Lietuvos miestų, net iš užsienio, kad pasveikintų savo mokyklą, kad padėkotų savo pirmajam mokytojui, sugebėjusiam širdyje įžiebti meilės muzikai ugnį.
Jubiliejaus rengėjai padėkojo fotografei, buvusiai Meno mokyklos auklėtinei Sandrai Apavičiūtei, garso operatoriams Algiui ir Vytautui Jakimavičiams, dailininkei Dalei Karolaitienei. „Dėkojame visiems, kurie šį vakarą buvote kartu. Lai muzika lydi Jus visą gyvenimą nešdama begalinį džiaugsmą ir visišką gyvenimo pilnatvę“, – stovinčiai ir plojančiai žiūrovų miniai sakė renginio vedėja Joalita Mackonienė.
Po šventinio koncerto vyko prisiminimų vakaras Meno mokyklos aktų salėje. Jame dalyvavo Meno mokyklos kolektyvas, buvę mokiniai ir mokytojai, buvo pagerbti anksčiau dirbę pedagogai-veteranai. Jiems l. e. direktorės pareigas Daiva Vinciūnienė įteikė suvenyrus-molinukus, linkėjo sėkmės, dėkojo už patarimus ir padrąsinimus. Buvo sugiedota „Ilgiausių metų“ ir paragauta jubiliejinio torto. Pirmosios Meno mokyklos mokytojos Zina Stonienė ir Rožė Polonskienė pasidalijo prisiminimais, parodė praeitį menančias fotografijas. Tiek mokiniai, tiek mokytojai skirstytis neskubėjo, bendravo grupėse, dalijosi įspūdžiais, džiaugėsi gražiu jubiliejumi.
„Jubiliejinis koncertas – tai bendras visos komandos darbo rezultatas, – pabrėžė l. e. Meno mokyklos direktorės pareigas Daiva Vinciūnienė, – džiaugiuosi, kad pavyko suburti, suvienyti visus bendram tikslui, todėl galime pasidžiaugti rezultatu – gražia švente. Labai smagu, kad į kvietimą atvykti atsiliepė ir koncertavo buvę mokiniai.“
Romas Zibalas
Sandros Apavičiūtės ir Zinos Stonienės nuotraukos
1. Širvintų meno mokyklos kolektyvas: (iš kairės į dešinę) mokytojos Zina Stonienė, Danutė Žiedelienė, direktorius Jeronimas Pauliukonis, mokytojos Rožė Polonskienė ir Aldona Pažusytė. 1970 metai.
2. Meno mokyklos mokiniai ir mokytojai: (sėdi iš kairės į dešinę) Jeronimas Pauliukonis, Danutė Žiedelienė, Aldona Pažusytė, Zina Stonienė, Rožė Jankauskaitė-Polonskienė, Henrikas Badokas, (stovi antroje eilėje iš kairės į dešinę) Tamara Kimševaitė, Vida Sekmokaitė, Stanislava  Vyšniauskaitė-Levickienė, Regina Nainaitė, Gražina Miltenytė. 1970 metai.
3. Šiltai buvo sutiktas mokytojos Julijos Jadzevičienės vadovaujamas choras „Garsiukai“.
4. Dainavo Vokalinis ansamblis, vadovaujamas mokytojos Julijos Jadzevičienės.
5. Smuiką virkdė buvusi Meno mokyklos auklėtinė ir tolesnį gyvenimą susiejusi su muzika Indrė Andrikonytė.
6. Ovacijomis palydėtas buvęs Meno mokyklos mokinys Ugnius Pauliukonis – jaunosios kartos fortepijono virtuozas.
7. Meno mokyklos bendruomenę jubiliejaus proga pasveikino Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.
8. Akordeonininkų ansambliuose grojo ir dabartiniai, ir buvę mokiniai.
9. Groja violončekininkų ansamblis.
10 Rožė Polonskienė (kairėje) ir Zina Stonienė – pirmosios Širvintų meno mokyklos mokytojos.
Rožė Polonskienė (kairėje) ir Zina Stonienė - pirmosios Širvintų meno mokyklos mokytojos.

Rožė Polonskienė (kairėje) ir Zina Stonienė - pirmosios Širvintų meno mokyklos mokytojos.

Sausio 22-osios pavakarę pilnutėlė Širvintų kultūros centro salė aidėjo nuo skambių muzikos akordų ir garsių plojimų. Susirinkusius įvairaus amžiaus širvintiškius vienijo ypatinga šventė – iškilmingas Širvintų meno mokyklos 50-ies metų jubiliejus. Į šventinį renginį susirinko tie, kurie mokėsi, dirbo šioje mokykloje, ir tie, kurie norėjo padėkoti, pasveikinti, įteikti gėlių dabar dirbantiems bei buvusiems pedagogams.

Jubiliejinį minėjimą pradėjo Styginių orkestras (vadovai Loreta Ardzevičiūtė ir  Valdas Povilaitis). Šventinį vakarą vedė Švietimo centro metodininkė Joalita Mackonienė. Skaityti daugiau »

Kraštietį rašytoją Viktorą Brazauską prisimenant

Kraštietį rašytoją Viktorą Brazauską prisimenant
Šiemet sausio 30-ąją kraštiečiui rašytojui Viktorui Brazauskui būtų sukakę 75-eri. Deja, 2005 m. lapkričio 11 d. pikta likimo ranka jį išsivedė Amžinybėn… Skaitytojams liko gana turtingas kūrybinis palikimas – šešios novelių ir apysakų knygos, rašytojui atminti ant Vileikiškių bibliotekos sienos buvo atidengta memorialinė lenta.
Viktoras Brazauskas gimė Širvintų rajone, Taučiulių kaime. Mokėsi Vileikiškių septynmetėje, vėliau – baigęs Širvintų rajono Musninkų vidurinę mokyklą, mokėsi Vilniaus kultūros ir švietimo technikume, tarnavo sovietinės armijos kariniame jūrų laivyne. Atlikęs karinę tarnybą, 1965 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijavo su One Baliukonyte, Maryte Kontrimaite, Antanu Kalanavičium, Bronium Kašelioniu, Aloyzu Tendzegolskiu, Gediminu Griškevičium. Petru Dirgėla ir kitais vėliau knygas rašiusiais, dar teberašančiais žmonėmis.
Kurso draugas  palangiškis Gediminas Griškevičius, minėdamas Viktoro Brazausko pirmąsias mirties metines, „XXI amžiuje“ dalijosi šviesiais prisiminimais: „V. Brazauskas, kurį 1965 metais, stodamas į Vilniaus valstybinį universitetą, pažinau kaip dainingų poezijos posmų autorių, A. Miškinio, J. Šiožinio, P. Širvio, S. Jesenino tradicijų tęsėją, neilgai trukus labai rimtai ir atsakingai paniro į prozos dirvonus ir iki paskutinio balto lapo priešais save „arė – arė – arė“ sodrias noveles, apsakymus, taip ryškiai praturtindamas gimtąją literatūrą, o tuo pačiu – suteikdamas garbę ir širvintiškiams, ir jo talento gerbėjams gimtuosiuose Musninkuose… Gėrėdavomės V. Brazausko išraiškingai skaitomais apsakymais Vilniaus universiteto literatų klubo „Nuoširdumas“ narių susibėgimuose visada su meile ir šiltai prisimenamos dėstytojos, lietuvių literatūros tyrėjos Elenos Bukelienės namuose, gėrėdavomės ir jo neišsenkančiu lietuvių liaudies dainų repertuaru, – o dainininkas buvo, o pasakotojas… Ir drąsus: „Mes nekenčiam vėliavos raudonos, penkiakampės žvaigždės kruvinos…“.
Baigęs studijas Viktoras dirbo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, taip pat Vilniaus apskrities Adomo. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, „Literatūros ir meno“, „Gimtojo krašto“, „Genio“ redakcijose.
Jaunojo poeto kūrybos buvo galima rasti ne tik rajono laikraštyje „Lenino vėliava“, bet ir „Komjaunimo tiesoje“, „Lietuvos pionieriuje“, „Moksleivyje“. Širvintų rajono literatas, dabar jau irgi amžinatilsis, Liudvikas Oškinis  buvo vienas iš artimiausių Viktoro Brazausko bičiulių nuo paauglystės ir bendraminčių, dažnai lankydavosi Viktoro gimtinėje Taučiulių kaime. 2008 m. išleistoje knygoje „Pasilikę tėviškėje“ (apie Rytų Lietuvos šviesuolius) išspausdinti šilti  Liudviko Oškinio prisiminimų eskizai Viktoro Brazausko portretui (beje, juos spausdino ir rajono laikraštis). Viename iš jų – „Raudonos sniegenos“ – L. Oškinis prisimena, kaip per 1960-ųjų Kalėdas jis aplankė Viktorą jo tėviškėje Taučiuliuose ir paklojo ant stalo „šviežią, spaustuvės dažais tebekvepiantį „Moksleivio“ žurnalo numerį. Jo baltą kreidinio popieriaus viršelį puošė spalvota dailininko V. Valiaus litografija – dvi raudonos sniegenos kadagio krūme. Viktoras neskubėjo. Perskaitęs antraštę, lėtai slinko to ar kito rašinio eilutėmis, stabčiojo prie nuotraukų. Neištvėriau, tiesmukai atverčiau žurnalo vidurį. Ten, dviejų puslapių atlankoje, buvo išspausdinti septyni Viktoro Brazausko eilėraščiai bei jo paties, dailaus, vešliaplaukio vaikino, nuotrauka. Be to, dešinėje, visą skiltį užėmusiame savo žodyje, tais metais puikų eilėraščių rinkinį „Viduvasaris“ išleidęs poetas – vėliau – Rašytojų sąjungos pirmininkas Alfonsas Maldonis linkėjo autoriui „Laimingo kelio!“ Ši publikacija vartais į literatūrą V. Brazauskui netapo, tačiau varteliais – tai tikrai. Juk jį pastebėjo, išskyrė iš kitų, įvertino! Aštuoniolikamečiui, kurio didžiausia svajonė jau tada buvo tapti rašytoju, ši paskata viršijo visus lūkesčius.“
Viktoras Brazauskas savo mokytojais laikė poetus Paulių Širvį, Vincą Giedrą.
Prozos kūrinius Viktoras Brazauskas pradėjo rašyti studijuodamas Vilniaus universitete.  Pirmoji knyga „Vasaros muzikantai“ pasirodė 1970 m., antroji knyga „Antrąkart gimę“ –  po šešerių metų. 1984 m. išleistą trečiąją apsakymų knygą „Nežinomų artistų gyvenimas“ rašytojui 1985 m. buvo paskirta Žemaitės literatūros premija. Knygoje pateikti kūriniai buvo daugiausia kaimo tematika, pagrindiniai veikėjai –  įvairaus amžiaus ir profesijų kaimo žmonės, mylintys savo gimtinę. Neatsitiktinai vienoje iš savo biografijų V. Brazauskas rašė: „Dėkoju likimui, kad gimiau ir užaugau kaime, gamtos prieglobstyje. Gamta palankiausia mano natūrai. Esu laimingas, kad turiu abu tėvus ir savo kaimą su žmonėmis ir medžiais.“ Gal todėl apie 1995-uosius, daug nesvarstydamas, rašytojas paliko sostinę ir grįžo gyventi į Taučiulius pas motiną, kuri mirė sulaukusi garbaus amžiaus, 2003-iaisiais. Viktoras ją pergyveno vos pora metų…
„V. Brazausko kūryboje ir liūdesys, ir džiaugsmas – nuoširdus, gražus bei riteriškas. Kai kurios jo novelės – kaip ir Juozo Apučio, Bitės Vilimaitės, Ričardo Gavelio ir kt. – reprezentavo geriausią XX a. paskutinių dešimtmečių lietuvių novelistiką. Pavyzdžiui, „Anderseno pasaka“ buvo įdėta į lietuvių novelės antologiją slovakų kalba („Pol’ana so živou vodou“, Bratislava, 1987)“,- rašė nekrologe Viktoro Brazausko studijų bičiulis Petras Dirgėla.
Širvintų rajono laikraščio „Lenino vėliava“ skaitytojai buvo vieni pirmųjų rašytojo Viktoro Brazausko kūrybos vertintojų – dar mokydamasis Musninkų vidurinėje savo eilėraščius siuntė į rajono laikraščio redakciją, kuri mielai juos spausdino (ir vėliau –  gyvendamas Vilniuje, paskutinįjį savo gyvenimo dešimtmetį – gimtajame Taučiulių kaime, rašytojas savo kūryba mielai dalijosi su rajono laikraščio skaitytojais, neužmiršdavo pasidžiaugti kiekviena nauja savo knyga).
Mūsų redakcijos archyve išliko pluoštelis Viktoro Brazausko eilėraščių.
Aldona Bareckienė
Tėvynei ir Motinai
Mes turim
Rankas ir kojas,
Tik saulę užtemdė
Menamų brangenybių spindesys.
Ausis užkimšo
Makabriškos muzikos garsai
Ir šūviai…
Gyvename lyg po mūsų-
Nors tvanas.
Aš matau, kaip nusviro
Sugrubusios tavo rankos
Lyg į uolą sudužusio
Angelo sparnai.
***
Tie medžiai pilki, šakomis nugenėtom,
Tos kreivos ir tiesios gatvės.
Į veidą – lyg  akmenis – priekaištus mėto.
Ir muša mano vienatvę.
Autobusai pilki abejingai nuplaukia –
Jie supranta ribotą greitį.
Tik gaisrinės mašinos gatvėmis staugia
Ir išgąsdina gražią mergaitę.
Man patinka jų greitis, pašėlęs staugimas!
Patinka kartais ir gaisras…
Jeigu baimės žiopliem įvaro mašinos,
Tai man uždega aistrą.
Tegu dunda tos kreivos ir tiesios gatvės,
Tegu nerimą miestas girdi.
Aš gaisrinėm nubildinsiu savo vienatvę
Ir įmesiu į gaisro širdį.
***
Pelė,
Naktį ištrūkusi iš spąstų,
Tyliai atbėgo į mano lovą
Ir meiliai paklausė:
„Ko tu labiausiai
Trokštum gyvenime?“
Ir aš atsakiau:
„Parašyti dar vieną eilėraštį.“
***
Iš begalinės tolumos,
Kuri neduos užmigti man –
Ten pievos pilnos žalumos
Ir pempių liūdno klyksmo.
Vėl pienės žydi kaip sapnai –
Sunku įspėt jų prasmę.
Sakyk, ar buvome tenai,
Ar taką besurasim?
Viktoras Brazauskas

Viktoras Brazauskas

Šiemet sausio 30-ąją kraštiečiui rašytojui Viktorui Brazauskui būtų sukakę 75-eri. Deja, 2005 m. lapkričio 11 d. pikta likimo ranka jį išsivedė Amžinybėn… Skaitytojams liko gana turtingas kūrybinis palikimas – šešios novelių ir apysakų knygos, rašytojui atminti ant Vileikiškių bibliotekos sienos buvo atidengta memorialinė lenta.

Viktoras Brazauskas gimė Širvintų rajone, Taučiulių kaime. Mokėsi Vileikiškių septynmetėje, vėliau – baigęs Širvintų rajono Musninkų vidurinę mokyklą, mokėsi Vilniaus kultūros ir švietimo technikume, tarnavo sovietinės armijos kariniame jūrų laivyne. Atlikęs karinę tarnybą, 1965 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijavo su One Baliukonyte, Maryte Kontrimaite, Antanu Kalanavičium, Bronium Kašelioniu, Aloyzu Tendzegolskiu, Gediminu Griškevičium, Petru Dirgėla ir kitais vėliau knygas rašiusiais, dar teberašančiais žmonėmis.

Kurso draugas  palangiškis Gediminas Griškevičius, minėdamas Viktoro Brazausko pirmąsias mirties metines, „XXI amžiuje“ dalijosi šviesiais prisiminimais: „V. Brazauskas, kurį 1965 metais, stodamas į Vilniaus valstybinį universitetą, pažinau kaip dainingų poezijos posmų autorių, A. Miškinio, J. Šiožinio, P. Širvio, S. Jesenino tradicijų tęsėją Skaityti daugiau »

Surašytas protokolas teršėjui

Surašytas protokolas teršėjui
Sausio 25-27 dienos
Per tris dienas Širvintų policija išaiškino 25 administracinės teisės pažeidėjus, 14 jų – pažeidusius Kelių eismo taisykles. Tarp pastarųjų – trečiadienį Gelvonų seniūnijoje automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairavo 1986 metais gimęs vietos gyventojas.
Taip pat surašyta po 3 protokolus dėl neblaivaus pasirodymo ar girtavimo viešoje vietoje, melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo, 2 – dėl tėvų valdžios tinkamo nepanaudojimo, po 1 – dėl akcizinėms prekėms nustatytos tvarkos pažeidimo, pasipriešinimo policijos pareigūnams, aplinkos teršimo nuotekomis. Beje, už pastarąjį pažeidimą, t. y. nuotekų išleidimą į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimą į drenažo sistemas, gyventojams gresia bauda nuo 115 iki 579 eurų, pareigūnams – nuo 289 iki 1448 eurų.
Antradienį policija gavo Čiobiškio seniūnijos gyventojos pareiškimą, kad iš jos namų dingo 740 eurų ir banko DNB mokėjimo kortelė.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Sausio 25-27 dienos

Per tris dienas Širvintų policija išaiškino 25 administracinės teisės pažeidėjus, 14 jų – pažeidusius Kelių eismo taisykles. Tarp pastarųjų – trečiadienį Gelvonų seniūnijoje automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairavo 1986 metais gimęs vietos gyventojas. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos