vasario, 2016 archyvas

Pavogė keturis akumuliatorius

Pavogė keturis akumuliatorius
Vasario 1-3 dienos
Per tris dienas policija išaiškino 13 administracinės teisės pažeidėjų, 6 jų pažeidė Kelių eismo taisykles.
Taip pat išaiškinti 2 asmenys, skambinę pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio, 2 – pažeidę vaiko teises, po 1 – pasipriešinę policijos pareigūnams, įvykdę nepilnamečių chuliganizmą, smulkųjį turto grobimą, turėję ar vartoję tabako gaminius neturėdami 18 metų.
Vasario 2 dieną policija užregistravo pareiškimą, kad naktį iš įmonės, kuri vykdo statybos darbus Širvintose, elektros keltuvo pavogti keturi 6 V akumuliatoriai. Nuostolis – 988,30 Eur.
Tą pačią dieną buvo užregistruotas 1955 metais gimusio rajono gyventojo pareiškimas, kad 2015 metų gruodžio 15-ąją apgaulės būdu, pasinaudojus internetinės bankininkystės duomenimis, buvo paimtas 1350 eurų kreditas, o pinigai išgryninti bankomate.
Policija taip pat užregistravo 1 pranešimą, kurio nedetalizuoja.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Vasario 1-3 dienos

Per tris dienas policija išaiškino 13 administracinės teisės pažeidėjų, 6 jų pažeidė Kelių eismo taisykles. Skaityti daugiau »

Skelbiamas 2016 m. Viešųjų darbų organizavimo ir darbdavių atrankos konkursas

Skelbiamas 2016 m. Viešųjų darbų organizavimo ir darbdavių atrankos konkursas
Širvintų rajono savivaldybė skelbia 2016 m. Viešųjų darbų organizavimo ir darbdavių atrankos konkursą. Pagal 2016 m. Viešųjų darbų programą, patvirtintą Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1-226 ,,Dėl Širvintų rajono savivaldybės 2016 metų viešųjų darbų sąrašo ir viešųjų darbų programos patvirtinimo“, bus vykdomi tokie viešieji darbai, teikiantys socialinę naudą vietos bendruomenei:
1. Širvintų miesto ir rajono gyvenviečių gatvių, kelių, pakelių bei teritorijų tvarkymo, apželdinimo ir želdinių priežiūros laikino pobūdžio darbai.
2. Socialinės bei visuomeninės paskirties objektų rekonstravimo ir remonto pagalbiniai laikino pobūdžio darbai.
3. Istorijos ir kultūros paveldo, muziejų, kapinių, parkų, kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų, knygų fondų tvarkymo pagalbiniai laikino pobūdžio darbai.
4. Upių, ežerų, kitų vandens telkinių, paplūdimių valymo, pakrančių tvirtinimo, kitų hidrotechninių objektų priežiūros laikino pobūdžio darbai.
5. Pagalbiniai maisto paruošimo, patalpų bei aplinkos tvarkymo laikino pobūdžio darbai, kuro ruoša švietimo, socialinės bei visuomeninės paskirties įmonėse, įstaigose bei organizacijose.
6. Pagalbiniai darbai teikiant socialines laikino pobūdžio paslaugas sveikatos priežiūros ir socialinės paramos įmonėse ir organizacijose.
Darbdaviai, pageidaujantys organizuoti viešuosius darbus, numatytus Viešųjų darbų programoje iki 2016 m. vasario 10 d. 17 val. turi pateikti pasiūlymą pagal darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti viešuosius darbus, atrankos organizavimo tvarkos aprašo 1 priedą (jį rasite www.sirvintos.lt), Širvintų rajono savivaldybės administracijos Ūkio plėtros skyriui, Vilniaus g. 61, LT-19120 Širvintos, 207 kab.
Kontaktinis asmuo – Širvintų rajono savivaldybės administracijos Ūkio plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Banikonienė, tel. 8 (382) 30273, 8 (611) 14807.
Užs. Nr. 9

Širvintų rajono savivaldybė skelbia 2016 m. Viešųjų darbų organizavimo ir darbdavių atrankos konkursą. Skaityti daugiau »

Dėl ypatingai didelės kelių sugadinimo tikimybės laikotarpio nustatymo

Dėl ypatingai didelės kelių sugadinimo tikimybės laikotarpio nustatymo
Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 9-89 „Dėl laikotarpio nustatymo“ iki 2016 m. vasario 22 d. nustatytas laikotarpis, kurio metu ypatingai didelė kelių sugadinimo tikimybė. Šiuo laikotarpiu medienos siuntėjai privalo informuoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją (konkrečią seniūniją) apie planuojamą gabenti apvaliąją medieną Savivaldybės teritorijoje esančiais vietinės reikšmės vidaus (miško) keliais.
Daugiau informacijos www.sirvintos.lt
Užs. Nr. 8
Skelbiamas 2016 m. Viešųjų darbų organizavimo ir darbdavių atrankos konkursas
Širvintų rajono savivaldybė skelbia 2016 m. Viešųjų darbų organizavimo ir darbdavių atrankos konkursą. Pagal 2016 m. Viešųjų darbų programą, patvirtintą Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1-226 ,,Dėl Širvintų rajono savivaldybės 2016 metų viešųjų darbų sąrašo ir viešųjų darbų programos patvirtinimo“, bus vykdomi tokie viešieji darbai, teikiantys socialinę naudą vietos bendruomenei:
1. Širvintų miesto ir rajono gyvenviečių gatvių, kelių, pakelių bei teritorijų tvarkymo, apželdinimo ir želdinių priežiūros laikino pobūdžio darbai.
2. Socialinės bei visuomeninės paskirties objektų rekonstravimo ir remonto pagalbiniai laikino pobūdžio darbai.
3. Istorijos ir kultūros paveldo, muziejų, kapinių, parkų, kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų, knygų fondų tvarkymo pagalbiniai laikino pobūdžio darbai.
4. Upių, ežerų, kitų vandens telkinių, paplūdimių valymo, pakrančių tvirtinimo, kitų hidrotechninių objektų priežiūros laikino pobūdžio darbai.
5. Pagalbiniai maisto paruošimo, patalpų bei aplinkos tvarkymo laikino pobūdžio darbai, kuro ruoša švietimo, socialinės bei visuomeninės paskirties įmonėse, įstaigose bei organizacijose.
6. Pagalbiniai darbai teikiant socialines laikino pobūdžio paslaugas sveikatos priežiūros ir socialinės paramos įmonėse ir organizacijose.
Darbdaviai, pageidaujantys organizuoti viešuosius darbus, numatytus Viešųjų darbų programoje iki 2016 m. vasario 10 d. 17 val. turi pateikti pasiūlymą pagal darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti viešuosius darbus, atrankos organizavimo tvarkos aprašo 1 priedą (jį rasite www.sirvintos.lt), Širvintų rajono savivaldybės administracijos Ūkio plėtros skyriui, Vilniaus g. 61, LT-19120 Širvintos, 207 kab.
Kontaktinis asmuo – Širvintų rajono savivaldybės administracijos Ūkio plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Banikonienė, tel. 8 (382) 30273, 8 (611) 14807.
Užs. Nr. 9

Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 9-89 „Dėl laikotarpio nustatymo“ iki 2016 m. vasario 22 d. nustatytas laikotarpis, kurio metu ypatingai didelė kelių sugadinimo tikimybė. Skaityti daugiau »

Šį kartą kelias galimai nelaimei užkirstas. O kas toliau?

Šį kartą kelias galimai nelaimei užkirstas. O kas toliau?
Praėjusią savaitę Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius gavo pranešimą iš Širvintų pradinės mokyklos apie mokyklos nelankantį mažametį vaiką. Išsiaiškinta, kad į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtraukta šio ir dar vieno, jaunesnio, vaiko motina Širvintose nuomojamame būste nesirodo jau kelias dienas, taip pat apie šią šeimą jokių duomenų neturi ir kaimyninio rajono, kuriame dažnai vieši šeima, atsakingos tarnybos. Vaiko teisių apsaugos poskyris turi duomenų apie moters sugyventinio agresyvų būdą ir prieš kelerius metus pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Sunerimusios dėl nežinomos mažamečių vaikų ir jų motinos buvimo vietos, Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė kreipėsi į Širvintų rajono policijos komisariatą dėl skubios pagalbos ieškant moters su dviem mažamečiais vaikais. Bendromis pastangomis moteris surasta. Deja, stipriai sumušta. Vaikai peršalę, sunkiai sergantys.
Kaip padėti moteriai, kuri galbūt ne visai suvokia, kokia grėsminga yra jos kasdienybė? Sakysite, suteikti socialinį būstą, padedant atsiskirti nuo pavojingos aplinkos…
Situacija pakibusi sistemos pinklėse: moteris registruota kitame rajone (į tos vietos seniūną taip pat buvo kreiptasi pagalbos ieškant dingusiosios, tačiau sulaukta atsakymo, kad su lengvuoju automobiliu jam nuvažiuoti į registruotą vietą ir patikrinti, yra neįmanoma). Buvusi socialinė darbuotoja, dirbusi su rizikos šeimomis, dar spalio mėnesį buvo surašiusi buities tyrimo aktą, kuriame įvardinta, kad moteris, gaunanti pajamų tik už vaikus, nuomoja kambarį socialiniame būste, kuris skirtas kitiems asmenims! Ir moka už jį 30 Eur per mėnesį. Moteris atsiėmė iš darželio mažesnįjį vaiką dar spalio pradžioje, o spalio pabaigoje socialinė darbuotoja, dirbanti su rizikos šeimomis, rekomenduoja Savivaldybės administracijai atleisti ją nuo mokesčio. Kyla klausimas, kaip pasitikėti tais specialistais, kurie turi būti arčiausiai žmogaus ir kurie visiškai neadekvačiai pateikia situaciją? Juk ne visuomet į pagalbą gali atskubėti merė… „Specialistų atsakomybės stoka, žiūrėjimas pro pirštus į savo tiesioginį darbą – buvo viena iš įstaigų reorganizacijos priežasčių,“ – sako Širvintų r. savivaldybės merė Ž. Pinskuvienė.
Merė kartu su Vaiko teisių apsaugos poskyrio vedėja G. Vaičiūniene, aplankiusios sumuštą moterį, teiravosi, kokie jos tolesni planai. „Pirmiausiai Jums turi rūpėti vaikai ir jų sveikata. Būtina vaikus leisti į ugdymo įstaigas,“ – tvirtino jos. Paklausta, kodėl nevengia rizikos, važiuoja pas žiaurų, ją mušantį sugyventinį, kodėl negyvena pas ją priimančius giminaičius, o nuomoja būstą iš alkoholio nevengiančių vyriškių, moteris neatsakė nieko. Braukė ašaras ir ji, ir ją aplankiusi rajono merė bei Vaiko teisių apsaugos poskyrio vedėja.
Žinoma, dabar ši šeima gaus visokeriopą pagalbą, bus stebima, susisiekus su giminaičiais, bus ieškoma moteriai ir vaikams saugesnės aplinkos, motina bus įpareigota užtikrinti, kad vaikai lankytų ugdymo įstaigas. Bet gyvenimas priklauso ne pagalbą suteikiančioms tarnyboms, o jai pačiai…
„Kol Seimas tik kalba apie mamų ir vaikų gerovę, siūlau atvažiuoti į provinciją, kur, susidūrus su tokia situacija, tampa aišku, kad tos kalbos – tuščios. Kaip skirti socialinį būstą moteriai su vaikais, jei jame daugelį metų gyvena alkoholikai, kurie be jokios sąžinės graužaties dar ir nuomą ima? Įstatymas juos gina, o sprendimus reikia priimti nedelsiant.
Šį kartą laiku įvertinus situaciją, Policijos komisariato padedami, užkirtome kelią galimai nelaimei. Laikinai mama su mažamečiais vaikais saugūs, o kas toliau?“ – klausia merė Živilė Pinskuvienė.
Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims perspektyvos
Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Socialinės paramos poskyrio socialinio darbo organizatorės Vida Savickienė, Jolita Matulianecienė, Janina Chatkevičienė dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos renginyje „Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo projektų įgyvendinimo eiga ir ateities perspektyvos“.
Renginio dalyviai buvo supažindinti su pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo administravimo naujovėmis, 2016-2017 metų planais. Socialinio darbo organizatorės dalijosi patirtimi apie pagalbos maistu organizavimą ir teikimą savivaldybėse.
Reaguota operatyviai
Po vėjuotos penktadienio nakties Kiauklių kaimo kapinėse nulūžus didžiulei eglei, pagalbos į laikinai Zibalų seniūno pareigas einantį Sigitą Bankauską kreipėsi Kiauklių seniūnaitė Danutė Lemešovienė. Seniūnui parūpinus būtinus įrankius, bendruomenės nariai gana greitai sutvarkė nulaužtą medį ir nuniokotą aplinką.
Savivaldybės administracijos informacijos
Merė kalbasi su smurto auka

Merė kalbasi su smurto auka

Praėjusią savaitę Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius gavo pranešimą iš Širvintų pradinės mokyklos apie mokyklos nelankantį mažametį vaiką. Išsiaiškinta, kad į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtraukta šio ir dar vieno, jaunesnio, vaiko motina Širvintose nuomojamame būste nesirodo jau kelias dienas, taip pat apie šią šeimą jokių duomenų neturi ir kaimyninio rajono, kuriame dažnai vieši šeima, atsakingos tarnybos. Vaiko teisių apsaugos poskyris turi duomenų apie moters sugyventinio agresyvų būdą ir prieš kelerius metus pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Sunerimusios dėl nežinomos mažamečių vaikų ir jų motinos buvimo vietos, Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė kreipėsi į Širvintų rajono policijos komisariatą dėl skubios pagalbos ieškant moters su dviem mažamečiais vaikais. Bendromis pastangomis moteris surasta. Deja, stipriai sumušta. Vaikai peršalę, sunkiai sergantys. Skaityti daugiau »

Širvintų rajono merė – tarp geriausiųjų Lietuvoje

Širvintų rajono merė – tarp geriausiųjų Lietuvoje
Praėjusį ketvirtadienį vykusioje savaitraščio „Veidas“ geriausių merų apdovanojimo ceremonijoje už rūpinimąsi savo gyventojais, šiuolaikiškas idėjas ir savivaldybės pažangą  padėkota geriausių merų titulo nusipelniusiems savivaldybių vadovams. Tarp geriausiųjų – ir  Širvintų rajono merė  Živilė Pinskuvienė, patekusi  į aštuntą kartą vykusiuose „Veido“ geriausių merų rinkimuose sudarytą trisdešimtuką.
Živilės Pinskuvienės startas ypač įspūdingas – Širvintų rajono istorijoje dar nėra buvę, kad vos septynis mėnesius (neskaitant laikotarpio, kai ji ėjo laikinosios merės pareigas) rajonui vadovaujantis meras būtų pelnęs tokį aukštą įvertinimą. Živilė  Pinskuvienė – viena iš nedaugelio merų naujokų, atsidūrusių geriausiųjų trisdešimtuke šalia tokių savivaldos darbo mohikanų kaip Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Klaipėdos miesto – Vytautas Grubliauskas,  Alytaus rajono  – Algirdas Vrubliauskas  ir kitų, dirbančių jau po kelias kadencijas. Trisdešimtuko užribyje palikti kelių kur kas didesnių kaimyninių savivaldybių merai (Vilniaus, Ukmergės, Molėtų rajonų).
Geriausi merai šiais metais rinkti taikant tris kriterijus: savivaldybės vieta „Veido“ savivaldybių 2015 m. reitinge, jau penktus metus rengiamo Lietuvos laisvosios rinkos instituto Lietuvos savivaldybių indekso 2015 m. duomenys ir apklausos dalyvių balsai. Pirmąją vietą geriausių merų reitingų lentelėje šiemet užėmė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Savaitraščio „Veidas“ vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka apdovanojimų ceremonijoje pabrėžė, kad šios kadencijos merai turi ypatingą statusą – jie tiesiogiai išrinkti savo krašto žmonių., tad jiems tenka ypač didelė atsakomybės našta.
Mūsų rajono merės pavyzdys rodo, kad ir nedidelės savivaldybės vadovas gali pelnyti išskirtinai gerų vertinimų, jei tik nuo pat pirmųjų savo darbo dienų energingai imsis konkrečių darbų,  įgyvendindamas rinkėjams duotus pažadus.
O kaip tokį pripažinimą vertina pati Živilė Pinskuvienė?
– Nesu linkusi pernelyg sureikšminti šio fakto, bet, žinoma, malonu, kad buvau pastebėta ir įvertinta, kad tokiu būdu garsinamas mūsų rajonas. Tai – ne vien mano, bet visos komandos nuopelnas. Dirbant sutelktai ir ryžtingai įmanoma labai daug nuveikti ir pasiekti.
„Širvintų krašto“ informacija
Živilė Pinskuvienė

Živilė Pinskuvienė

Praėjusį ketvirtadienį vykusioje savaitraščio „Veidas“ geriausių merų apdovanojimo ceremonijoje už rūpinimąsi savo gyventojais, šiuolaikiškas idėjas ir savivaldybės pažangą  padėkota geriausių merų titulo nusipelniusiems savivaldybių vadovams. Tarp geriausiųjų – ir  Širvintų rajono merė  Živilė Pinskuvienė, patekusi  į aštuntą kartą vykusiuose „Veido“ geriausių merų rinkimuose sudarytą trisdešimtuką. Skaityti daugiau »

Švęskime Užgavėnes aukštaitiškai

Švęskime Užgavėnes aukštaitiškai
Mūsų krašto senoliai, pasakodami apie Užgavėnes, visuomet pabrėždavo važinėjimą su arkliais, pakinkytais į roges, riebius valgius ir smagius pasilinksminimus, vakaruškas. Tai kokios tos mūsų regiono -Aukštaitijos – Ažugavos?
Tokį tarmišką pavadinimą žino kiekvienas vyresnis kaimo ar miestelio gyventojas. Ši šventė neturi pastovios datos, kadangi priklauso nuo kilnojamos Velykų šventės. Kasmet būna vis kitu laiku nuo vasario 5 dienos iki kovo 8 dienos, tačiau visuomet pastovi savaitės diena, antradienis. Dar XX a. pradžioje paskutinės mėsiedo dienos – sekmadienis, pirmadienis ir antradienis būdavo savitai pažymimos.
Visoje Lietuvoje ypatingas dėmesys skirtas sočiam valgymui. Mat sotumas turėjo lemti gerus metus. Pagrindiniai patiekalai – kiauliena ir blynai. Ne veltui išlikęs posakis: „Kas blynų bus neragavy, tai kaip velniui dušią pardavy“. Svarbiausias Užgavėnių paprotys – persirengėlių vaikštynės. Mūsų krašte buvo populiaru moterims persirengti vyrais, o vyrams – moterimis. Taip pat rengdavosi čigonais, žydais, elgetomis, velniais, giltine (smerčius), malpa ar čiučela. Keldavo ubagų vestuves ar vaizduodavo laidotuvių procesiją. Pagrindinis skirtumas tas, kad žemaičiai naudodavo medines drožtas kaukes, vadinamas ličynomis veidui slėpti, o aukštaičiai veidus dažė sodžiais, buroko sultimis, angliukais ar kitais augaliniais dažais. Darydavo popierines kaukes, kurioms kreivas nosis, kyšančius dantis, dideles ausis ar nušepusią ilgą barzdą darydavo iš ašutų, avikailio, pakulų, šiaudų ar beržo tošies. Taip pat dalyvaudavo ožys, mešką, gervė, arklys/raitelis. Dar vienas esminis skirtumas žemaičių ir aukštaičių tradicijoje – mistifikuoto blogio, metų negerumų įvardijimas. Žemaitijoje tai yra Morė, Kotrė, kuri sudeginama ant laužo, o aukštaičiai turi Gavėną (vyriška būtybė), pas mus Čiūčela vadinamą, kuris dažniausiai yra išvaromas iš gyvenvietės ar išverčiamas į pusnį (kad laukui paaukotas kitų metų gausų derlių išaugintų). Būtinai uždekime laužą, kad mintimis galėtume sudeginti blogį savyje, nenuveiktus darbus, pavydą, tinginystę ir kitas negeroves.
Patys svarbiausi ir juokingiausi personažai, būdingi visai Lietuvai, – Lašininis ir Kanapinis. Lašininis vaizduoja mėsiedą, sotumą, apsirengęs kailiniais, apsikarstęs lašinių paltimis, dešrų ringėmis, veidą išsiblizginęs riebalais. Kanapinis – liesas, sermėgą susijuosęs kanapine virve ant galvos užsidėjęs šiaudinę skrybėlę ar kanapių, linų pėdą. Nuolatinis jų ginčas, linksmos rungtys: kas greitesnis, gudresnis, stipresnis, sukelia aplinkiniams daug juoko. Bet galiausiai nugali Kanapinis. Aukštaitijos kaimuose, arčiau Molėtų, Ignalinos išlikęs laistymasis vandeniu, vertimas vienas kito į pusnį ir „išmaudimas“ sniege. Tikėta, kad po šių linksmų išdaigų bitės vasarą gausiai neš medų.
Laimutė Bikulčienė
Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro etninės kultūros specialistė

Mūsų krašto senoliai, pasakodami apie Užgavėnes, visuomet pabrėždavo važinėjimą arkliais, pakinkytais į roges, riebius valgius ir smagius pasilinksminimus, vakaruškas. Tai kokios tos mūsų regiono -Aukštaitijos – Ažugavos?

Skaityti daugiau »

Komunalininkai plečia paslaugas

Aktualus interviu
Komunalininkai plečia paslaugas
Nemažai laikraščio „Širvintų kraštas“ skaitytojų prašo paaiškinti, kodėl šiais metais padidėjo pinigų suma, kurią reikia mokėti už komunalines paslaugas. Atsakyti į šį bei kitus su bendrovės ūkine veikla susijusius klausimus paprašėme UAB Širvintų komunalinio ūkio Pastatų administravimo ir atnaujinimo skyriaus vadovo Valentino Kavaliausko.
– Kodėl padidėjo mokesčiai, mokami UAB Širvintų komunaliniam ūkiui? Sąskaitose jau ne dvi, o trys eilutės.
– Šiuo atveju mūsų rajono valdžia niekuo dėta. Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2015.04.15. Nr.390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nustatytas ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas – 0,05 Eur/kv. m/mėn. Atsižvelgiant į buto dydį, kaina skiriasi. Vieno kambario butas moka apie 1,5 Eur, trijų kambarių – apie 3 Eur. Kaupiamosios lėšos naudojamos namo bendrojo naudojimo patalpų remontui, o jų dydis vėliau bus koreguojamas aptarus su gyventojais būsimus remonto darbus, pavyzdžiui, bituminės stogo dangos keitimą, šiltinimą mineraline vata arba laiptinių langų ir lauko durų keitimą, vidaus sienų dažymą ir kt.
– Jūsų bendrovė yra daugiabučių namų administratorė. Kaip pasikeitė eksploatavimo ir administravimo mokesčiai?
– Anksčiau administravimo išlaidų tarifas buvo 0,0203 Eur/kv.m, dabar – 0,06 Eur/kv.m. Eksploatavimo arba techninės priežiūros tarifas buvo 0,0753 Eur/kv.m, dabar – 0,036 Eur/kv.m. Mokestis už administravimą padidėjo, o už techninę priežiūrą sumažėjo, tačiau bendra suma beveik nepakito. Sakau beveik, nes iš tikrųjų mokestis padidėjo vos 0,0004 Eur už kv. m.
– Pernai Lietuvoje modernizuoti 574 daugiabučiai,  – 3,5 karto daugiau nei per visus metus iki šiol. Kaip vyksta renovacija Širvintose?
– Renovuotas ir priduotas namas I. Šeiniaus g. 11.  Baigtas renovuoti Vilniaus g.17, šiuo metu ruošiamas pridavimui. Artėja prie pabaigos Kalnalaukio g.33 renovacija. Statybininkai per lėtai dirbo, užgriuvo šalčiai, todėl darbai bus užbaigti pavasarį. Investiciniai projektai paruošti dar septyniems daugiabučiams namams: Mindaugo g. 6, Mindaugo g. 8, Mindaugo g. 25, Vilniaus g.16, Vilniaus g. 45, Cvirkos g. 8, Kalnalaukio g. 9. Deja, šių namų gyventojai nuo renovacijos bent jau kol kas susilaiko. Galbūt stabdo didelės renovacijos kainos, nenori naudotis bankų paskolomis. Kita vertus, pavyzdžiui, Lenkijoje renovacijos bumas prasidėjo, kai gyventojams buvo nustota mokėti kompensacijas už šildymą. Gal ir negerai iš skurstančiųjų atimti paramą, tačiau daugelyje Europos šalių tokios kompensacijos apskritai nėra mokamos. Šiuo metu gyventojai nori renovuoti Kalnalaukio g.27 namą, tačiau kol kas neaišku dėl naujų projektų finansavimo.
– Pora praktinių klausimų. Rūsyje užsikimšo nuotekų vamzdis. Kam skambinti? Kas moka už darbus?
– Jeigu rūsyje užsikimšo vamzdis, darbo metu skambinkite telefonais 51447 arba 51535. Už darbus moka tie gyventojai, per kurių butus eina vertikalūs vamzdžiai, o jei užsikimšo horizontalus vamzdis, moka tie, iš kurių patalpų patenka šios nuotekos. Jeigu nuotekos veržiasi pirmame aukšte, moka visi, kurių butuose yra tas nuotekų stovas.
– Kokias paslaugas šiandien galite suteikti gyventojams, kokias planuojate netolimoje ateityje?
– Kaip jau įprasta, vasarą šienaujame pieveles apie daugiabučius namus, žiemą gelbstime ekstremaliose situacijose – valome privažiavimus prie namų. Plečiame gyventojams teikiamas paslaugas. Šiandien jau galime atlikti apdailos darbus, jei bus pageidavimų, specialius darbus dar plėsime. Planuojame pradėti tvarkyti elektros instaliaciją. Šiuo metu vykdome daugiabučių namų apžiūras, ruošiamės susitikimams su gyventojais, aptarsime ir jiems, ir mums rūpimas problemas bei darbus. Tikimės, kad žmonės bus aktyvūs.
– Suremontuotas Komunalinio ūkio pastatas. Kokiomis lėšomis?
– Komunalinio ūkio pastatas remontuojamas iš apyvartinių bendrovės lėšų. Pajamų gauname iš daugiabučių ir miesto teritorijų priežiūros, papildomų darbų. Taigi, atsiradus daugiau lėšų, galėjome pasigražinti ir savame kieme.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Remigijus Bonikatas
Valentinas Kavaliauskas
Valentinas Kavaliauskas

Valentinas Kavaliauskas

Nemažai laikraščio „Širvintų kraštas“ skaitytojų prašo paaiškinti, kodėl šiais metais padidėjo pinigų suma, kurią reikia mokėti už komunalines paslaugas. Atsakyti į šį bei kitus su bendrovės ūkine veikla susijusius klausimus paprašėme UAB Širvintų komunalinio ūkio Pastatų administravimo ir atnaujinimo skyriaus vadovo Valentino Kavaliausko.

– Kodėl padidėjo mokesčiai, mokami UAB Širvintų komunaliniam ūkiui? Sąskaitose jau ne dvi, o trys eilutės.

– Šiuo atveju mūsų rajono valdžia niekuo dėta. Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2015.04.15. Nr.390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Skaityti daugiau »

Ieškojo plytų – rado … pistoletą

Ieškojo plytų – rado … pistoletą
Nuo 2013-ųjų pavasario nutekėjo labai daug vandens, tačiau taškas vienoje istorijoje buvo padėtas neseniai. Širvintų rajono apylinkės teismas Zibalų seniūnijos gyventojui Stasiui M. už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas metams. Nuteistasis įpareigotas per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Gavus informacijos apie galimai neteisėtai turimą ginklą, 2013 metų kovo 27-osios popietę policija į Šešuolėlių II kaimą išsiuntė du pareigūnus, kurie bevažiuodami sutiko keliu einantį Stasį. Jis pareigūnams pateikė su savimi turimą pistoletą.
Ikiteisminio tyrimo metu kažkada jau teistas vyras pareigūnams paaiškino, kad šį pistoletą, ieškodamas plytų, išvakarėse rado viename Šešuolėlių II kaime esančio daugiabučio namo bute, kuris priklausė dabar jau mirusiam J. Parsinešęs namo, jį apžiūrėjo. Ginkle buvo vienas šovinys, kurį jis iššovė į grindis. Nutarė radiniu pasigirti pažįstamiems. Kitą dieną, einant keliu, Šešuolėlių II kaime prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis iš karto pateikė turimą ginklą.
Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centre atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad tai – „į pistoletą panašus objektas, šaudyti tinkamas trumpavamzdis vienšūvis šaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu pagal pistoletų pavyzdžius ir pritaikytas šaudyti savadarbiais šaudmenimis, susidedančiais iš statybiniams – montažiniams pistoletams skirtų „K“ ir „D“ grupės žiedinio skėlimo šovinių bei apie 6,9 mm skersmens sviedinių (kulkų, grankulkių). Šis savadarbis šaunamasis ginklas priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams.“
Pagal įstatymą, laikymas – tai neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ar kitų medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Taigi Stasys M., neturėdamas tam leidimo, įgijo savadarbį šaudyti tinkamą trumpąjį vienašūvį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, kurį laikė su savimi.
Skirdamas bausmę, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir Stasiui M. atidėjo bausmės vykdymą.

Nuo 2013-ųjų pavasario nutekėjo labai daug vandens, tačiau taškas vienoje istorijoje buvo padėtas neseniai. Širvintų rajono apylinkės teismas Zibalų seniūnijos gyventojui Stasiui M. už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas metams. Nuteistasis įpareigotas per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Skaityti daugiau »

Kiekvienas bendro gyvenimo dešimtmetis savotiškai gražus

Svečiuose pas Širvintų krašto žmones
Kiekvienas bendro gyvenimo dešimtmetis savotiškai gražus
Televizijos laidose ir žiniasklaidoje įprasta liaupsinti ,,bunkes“, ,,zvonkes“, bet visiškai pamirštami tie, kurie santuokoje, santarvėje ir meilėje gyvena keturiasdešimt, penkiasdešimt ar daugiau metų, užaugina ir dorais žmonėmis išauklėja vaikus, yra rūpestingi tėvai, seneliai, broliai ar seserys, kaimynai, bendradarbiai.
Apie rudenį 50 metų santuokinio gyvenimo jubiliejų švęsiančius Janiną ir Antaną Bilotus žino nedaugelis. Tai sumanūs ir rūpestingi žmonės, gyvenantys Kiaukliuose. Bilotai užaugino ir savarankiško gyvenimo keliu išlydėjo dvi dukras: Rimą ir Vidą, džiaugiasi keturiais anūkais: Daugile, Vaidu, Rusne ir mažuoju Rūteniu.
– Mūsų nugyventi metai gražūs, – šypsosi sutuoktiniai Janina ir Antanas  Bilotai. – Tarpusavyje nesibarėme, džiaugiamės, kad tiek daug metų nugyvenome kartu, kad namus Kiaukliuose pasistatėme ir dabar gražiai gyvename. Labai džiaugiamės dukrų šeimomis, atvažiuojančiais anūkais, vyriausias anūkas tarnauja kariuomenėje, tai vis laukiame žinių, kaip jam sekasi. Dabar rūpinamės namais. Darbo netrūksta, bet laiko poilsiui tikrai lieka: ir laikraščius paskaitome, ir televizorių pažiūrime, sekmadienį per TV net Mišių klausomės. Skubėti tikrai jau nebėra kur.
Susėdę Bilotai vartė nuotraukų albumus, akimis glostė pažįstamus veidus ir dalijosi prisiminimais apie prabėgusius metus. Abu kilę iš to paties nuošalaus Kriaunų kaimo, vienas kitą pažinoję nuo jaunumės. Janina daugiau nei 30 metų Kiauklių kolūkyje darbavosi, dirbo ir melžėja, ir laukininkystėje. Antanas – auksarankis stalius, ne vieną objektą Kiaukliuose statęs, nuo pat 1961-ųjų iki kolūkių griūties statybininku dirbęs, mūrijęs, stogus dengęs, langų rėmus gaminęs,  po to dar Kiauklių mokyklos direktorius Petras Žygė į mokyklą staliauti pakvietęs, net 8 metus mokyklos inventorių remontavęs, daugybę kruopštumo ir atidumo darbų nuveikęs.
– Gražioje vietoje tėviškė buvusi, – apie vaikystės ir jaunystės Kriaunas kalbėjo Antanas. – Gyvenome prie pat Naidų ežero, pasiekti gerą kelią, autobusų stotelę buvo toli, todėl vasarą plaukdavome valtimi, išlipę ir žvyrkelį pasiekdavome. Žiemą dar lengviau: ežeras užšąla ir ledu gali pasiekti bet ką ir bet kur. Tada visai kitokios žiemos buvusios, ledas išlaikydavo arklius, įkinkytus į roges. Jokio vargo nebuvo, jaunas ir stiprus vyras po armijos buvau. Dabar nei mano, nei žmonos gimtųjų namų vietų net nebelikę, ten jau ošia miškas.
Antanas Bilotas smulkiai papasakojo, kaip buvo pašauktas į kariuomenę, tarnavęs prie Uralo, Permėje.
– Į kariuomenę paėmė 1958 metais, nuvykus į dalinį buvo 48 laipsniai šalčio, – prisiminė pašnekovas. – Buvo linksma ir gera, niekas nebaisu. Armijoje išbuvau 3,5 metų labai sunkiomis sąlygomis. Palikdavo miške: jeigu nenori sušalti, pasiruošk malkų. Buvome jauni kareiviukai, užsigrūdinome. Dabartinėje kariuomenėje jaunimui tarnauti tokiomis atšiauriomis sąlygomis būtų didžiulė kančia. Dabar jaunimas nepratęs prie sunkumų. Mes šeimoje buvome 5 broliai, buvome įpratinti prie darbo. Kai grįžau iš kariuomenės, dar kaimuose vykdavo jaunimo vakaruškos, šokdavome Kriaunose, Pažūsiuose, visur apeidavome, jaunimo vakarai vykdavo iki paryčių. Tikrai buvo linksma kaime. Kriaunose su žmona po vestuvių beveik 20 metų pragyvenome, kol pasistatėme namus Kiauklių gyvenvietėje.
Janina Bilotienė kilusi iš garsiosios Šimonių giminės. Šeimoje buvusios dvi seserys ir brolis.
– Mūsų šeimos moterys – žinomos šeimininkės, – sakė Janina. – Nėra Kiaukliuose  tokios gryčios, kurioje nebūtų šeimininkauta. Žmonės kviesdavo ir į vestuves, ir į krikštynas, ir  į laidotuves, ir į metines. Negi žmogui atsakysi. Dažniausiai šeimininkaudavau su Ona Miciene, yra tekę kartu valgius ruošti ir su Monika Lisauskiene, ir su Gražina Markauskiene, ir su Emilija Petkevičiene. Moku kepti baravykus, kaštonus, voveruškas, kitokias vestuvių stalo puošmenas. Žmonės kviesdavo ir į aplinkinius kaimus. Šeimininkauta Kriaunose, Uždžionyse, Beivydžiuose, Tolučiuose.
Abu sutuoktiniai Bilotai džiaugiasi, kad jų namuose gera, kad dažnai užsuka vaikai ir anūkai. Pasak Janinos ir Antano, be žmonių apseiti negalima: ar bėdoj, ar džiaugsme – visuomet jie reikalingi, todėl gražiai sutaria su kaimynais, geru žodžiu mini buvusius bendradarbius ir bendradarbes: Vytą Gelūną, Edvardą Kiškiūną, Bronių Kriaunaitį, Joną Petkevičių, Stasį Narbuntą, Ramutę Lisauskienę, Veroniką Kiškiūnienę, Zofiją Kriaunaitienę, Kristiną Pavlovienę, Janiną Markauskienę ir kitus.
Janina ir Antanas Bilotai daugybę metų prenumeruoja „Širvintų kraštą“. Laikraštyje abu randa įdomių dalykų. Janinai labiau patinka pasiskaityti apie savo krašto žmones ir anūkų pasiekimus, Antanas ypač domina kraštotyra, todėl jis skaitantis apie senovę, patinka rubrikos „Iš visur ir apie viską“, „1 sakiniu“, „Varnalėšų istorijos“. Žodžiu, abu randantys skaitinių pagal savo skonį.
Paklausti, kuris bendro gyvenimo dešimtmetis buvo sunkiausias, o kuris gražiausias, sutuoktiniai Bilotai ilgai nemąstę atsakė, jog gražiausias buvęs pirmasis, tuomet, tik susituokę, planavę gyvenimą – ilgą ir gražų. Ir vyras, ir žmona patikino, jog kiekvienas gyvenimo  dešimtmetis savotiškai gražus: buvo jauni, gimė ir augo dukros, jos buvo palydėtos savarankiško gyvenimo keliu, sulaukta anūkų, keliauta po Lietuvą ir buvusios sąjungos miestus, pabuvota Ašchabade, Baku, Leningrade.
– Vyras labai mėgo keliauti, – sakė Janina Bilotienė, – aš bijau skristi lėktuvu, todėl palikti tėviškės ir namų niekada nesiryžau.
Pasak sutuoktinių, abu labai daug dirbo, o dabar gali pasidžiaugti ramybe. Kai žmogus atsigręžia pasižiūrėti į savo gyvenimą, į prabėgusius metus, į sutiktus bendražygius ir prisimena, ką gera turi, pamato, kad tik geri ir gražūs darbai yra svarbūs, reikšmingi ir labiausiai įsimintini.
Romas Zibalas
Nuotraukos iš asmeninio Bilotų  šeimos albumo
1. Kiaukliuose gyvenantys Janina ir Antanas Bilotai šį rudenį švęs 50 metų santuokinio gyvenimo jubiliejų.
2. Antanas Bilotas – auksarankis buvusio Kiauklių kolūkio stalius.
3. Į vestuves dažniausiai šeimininkauti kaimynai kviesdavę Janiną Bilotienę (dešinėje) ir Oną Micienę.
4. Janina ir Antanas Bilotai gimtajame Kriaunų kaime prieš daugiau nei 40 metų.
5. Bilotų šeima: tėvai, vaikai ir anūkai.
6. Antanas Bilotas su anūkais Daugile ir Vaidu.
7. Šimonių šeimos moterys (antra iš dešinės Janina Šimonytė-Bilotienė).
8. Janina Bilotienė su anūke.
Kiaukliuose gyvenantys Janina ir Antanas Bilotai šį rudenį švęs 50 metų santuokinio gyvenimo jubiliejų.

Kiaukliuose gyvenantys Janina ir Antanas Bilotai šį rudenį švęs 50 metų santuokinio gyvenimo jubiliejų.

Televizijos laidose ir žiniasklaidoje įprasta liaupsinti ,,bunkes“, ,,zvonkes“, bet visiškai pamirštami tie, kurie santuokoje, santarvėje ir meilėje gyvena keturiasdešimt, penkiasdešimt ar daugiau metų, užaugina ir dorais žmonėmis išauklėja vaikus, yra rūpestingi tėvai, seneliai, broliai ar seserys, kaimynai, bendradarbiai. Skaityti daugiau »

Po vagių apsilankymo – 20 tūkst. eurų nuostolis

Po vagių apsilankymo – 20 tūkst. eurų nuostolis
Sausio 28-31 dienos
Per paskutiniąsias keturias sausio dienas policija išaiškino 21 administracinės teisės pažeidėją, trečdalį jų – pažeidusius Kelių eismo taisykles. Sekmadienį Širvintų seniūnijoje dviratį neblaivus vairavo 1973 metais gimęs vietos gyventojas.
Taip pat surašyti 8 protokolai dėl neblaivaus pasirodymo ar girtavimo viešoje vietoje, 3 – dėl nedidelio chuliganizmo, 2 – dėl smulkiojo turto grobimo, 1 – dėl viešosios rimties trikdymo.
Sausio 29 dieną policija užregistravo tarnybinį pranešimą, kad sausio 25-ąją vyriškis sudavė nemažiau kaip 5 smūgius kumščiais į veidą, nugarą, petį bei 3 kartus spyrė į nugarą savo vaiko mamai, jai sukėlė fizinį skausmą.
Tą pačią dieną užregistruotas 1968 metais gimusio vyriškio pareiškimas, kad grįžęs namo jis pastebėjo, jog buvo įsibrauta į jo namą, pavogti 10 300 eurų bei įvairūs auksiniai ir sidabriniai papuošalai. Žala – 20 000 eurų.
Sausio 30 dieną policija užregistravo 1931 metais gimusio Širvintų seniūnijos gyventojo pareiškimą, kad sausio 30 dieną pastebėjo, jog buvo įsibrauta į kieme esanti sandėliuką. Pavogtas benzininis pjūklas. Materialinis nuostolis – 200 eurų.
Policija užregistravo dar 4 pranešimus, kurių nedetalizuoja.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Sausio 28-31 dienos

Per paskutiniąsias keturias sausio dienas policija išaiškino 21 administracinės teisės pažeidėją, trečdalį jų – pažeidusius Kelių eismo taisykles. Sekmadienį Širvintų seniūnijoje dviratį neblaivus vairavo 1973 metais gimęs vietos gyventojas. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos