vasario, 2016 archyvas

Prie vairo – neblaivus ir be teisių

Prie vairo – neblaivus ir be teisių
Vasario 11-16 dienos
Per šias dienas Širvintų rajono policijos pareigūnai išaiškino 12 administracinės teisės pažeidėjų, 8 jų – pažeidusius Kelių eismo taisykles. Tarp pastarųjų -1967 metais gimęs Zibalų seniūnijos gyventojas, vasario 15-ąją vairavęs automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės.
Taip pat išaiškinta po 1 viešosios rimties trikdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnams, nedidelio chuliganizmo ir neblaivaus pasirodymo viešoje vietoje atvejį.
Policija užregistravo 1 pranešimą, kurio nedetalizuoja.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Vasario 11-16 dienos

Per šias dienas Širvintų rajono policijos pareigūnai išaiškino 12 administracinės teisės pažeidėjų, 8 jų – pažeidusius Kelių eismo taisykles. Tarp pastarųjų -1967 metais gimęs Zibalų seniūnijos gyventojas, vasario 15-ąją vairavęs automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės. Skaityti daugiau »

Kviečiame registruotis į neformaliojo vaikų švietimo programas

Kviečiame mokinius registruotis į Neformaliojo vaikų švietimo programas, kurios patvirtintos Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 metų vasario 3 dienos įsakymu Nr. 9-89 „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo programų sąrašo patvirtinimo“ ir 2016 metų vasario 9 dienos įsakymu Nr. 9-104 „Dėl neformaliojo vaikų švietimo programų sąrašo patvirtinimo“. Skaityti daugiau »

Širvintų rajono ūkininkai papildomas išmokas gaus

Širvintų rajono ūkininkai papildomas išmokas gaus
Šalies ūkio plėtros strategijose ir programose numatyta nemažai konkrečių priemonių regioniniams netolygumams švelninti. Viena tokių – Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (toliau – 2014-2020 m. KPP) priemonė „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, siekianti paremti ir išsaugoti mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Nors išmokos nuo 2015 metų ir sumažėjo, tačiau tokiose vietovėse ūkininkaujantys asmenys, nusprendę dalyvauti ir kitose 2014-2020 m. KPP priemonėse, turėjo privalumą.
Pagal ankstesnę tvarką, visas Širvintų rajonas buvo priskirtas mažiau palankiai ūkininkauti teritorijai. Dėl to mūsų rajono ūkininkai galėjo pretenduoti į papildomas išmokas. Tačiau artėjant 2016 m. žemės ūkio naudmenų deklaravimui, Širvintų rajono savivaldybę pasiekė ne pati geriausia žinia – koreguojant senąjį mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį, didesnę Širvintų rajono dalį (išskyrus Zibalų, Alionių ir Jauniūnų seniūnijų teritorijas) siūloma įtraukti į derlingų plotų teritorijas. Tai reikštų, kad dauguma mūsų rajono ūkininkų netektų galimybės gauti papildomas išmokas už darbą nederlingose žemėse, o dalyvaujant „Jauno ūkininko“, „Parama smulkiems ūkiams“, „Investicijos į žemės ūkio valdas“ programose – gauti papildomų balų.
„Toks siūlymas, pasak mūsų žemės ūkio specialistų, yra nepagrįstas ir neargumentuotas. Net ir ne žemdirbys supranta, kad Kernavės, Čiobiškio smėlingos apylinkės yra tikrai nepalankios ūkinei veiklai vykdyti,“ – sako Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė.
Vasario 5 d. diskusijos metu Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė informavo merę Živilę Pinskuvienę, kad naujojo žemėlapio patvirtinimas yra atidėtas. Šiais metais Širvintų rajono ūkininkai išmokas už žemės ūkio naudmenas gaus pagal senąją tvarką, o sudarant naująjį mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį bus atsižvelgta į Širvintų rajono savivaldybės vadovių išsakytus argumentus.
Foto   galiojantis zemelapis
naujas siulomas zemelapis
Kviečiame registruotis į neformaliojo vaikų švietimo programas
Kviečiame mokinius registruotis į Neformaliojo vaikų švietimo programas, kurios patvirtintos Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 metų vasario 3 dienos įsakymu Nr. 9-89 „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo programų sąrašo patvirtinimo“ ir 2016 metų vasario 9 dienos įsakymu Nr. 9-104 „Dėl neformaliojo vaikų švietimo programų sąrašo patvirtinimo“.
Patvirtintos programos:
Širvintų rajono švietimo centro programos „Molinukas“ (kodas 120200210), (vadovo tel. 8 684 12 328);  „Žaidžiame anglų“ (kodas 121400115), (vadovo tel. 8 382 51 767); „NINJUTSU“ (kodas 120500372), (vadovo tel. 8 677 13 555); „Kalbėdami augame“ (kodas 122000274), (vadovo tel. 8 382 51 767); „Sniego gniūžtė“ (kodas 122000280), (vadovo tel. 8 382 51767); „Snaigė“ (kodas 122000279), (vadovo tel. 8 383 51767); „Atrask savyje kūrėją“ (kodas 120200251), (vadovo tel. 8 675 35 321); „Savęs stiprinimas ir žaidimų įgūdžių lavinimas“ (kodas 120500489), (vadovo tel. 8 614 81 462); Estetikos pamokos „Lietuviškos elegancijos kodas“ (kodas 121100110), (vadovo tel. 8 606 11 097); „Mokausi kurti ir bendrauti“ (kodas 121000116), (vadovo tel. 8 600 18 470); „Skaitome kitaip“ (kodas 122000320), (vadovo tel. 8 600 18 470); „Taiklus šūvis“ (šaudyba ir ginklai) (kodas 120500498), (vadovo tel. 8 618 17 743); „Krepšinio pasaulyje“ (kodas 120500497), (vadovo tel. 8 621 40 668); „Būk saugus ir išmokyki kitus“ (kodas 122000337), (vadovo tel. 8 686 38 825); „Muzikuokime kartu“ (kodas 121300143), (vadovo tel. 8 698 07 536).
Laisvojo mokytojo Gintauto Igliuko programa „Savęs pažinimas vandenyje“ (kodas 120500949), (vadovo tel. 8 673 79 045).
Boženos Jasienės programa „Žaidžiame šokį“ (kodas 120300123), (vadovės tel. 8 600 02 789).
Boženos Jasienės programa „Pramoginio ir Laisvo stiliaus šokio mokymas“ (kodas 110300265) (vadovės tel. 8 600 02 789).
Laisvojo mokytojo Dainiaus Morkūno programa „Gatvės šokiai“ (kodas 120300235), (vadovo tel. 8 647 32 093).
„Šeimų bendrystės“ programa „Lietuviškasis molis“ (kodas 120200228), (vadovo tel. 8 672 58886).
Žygeivių ir sporto klubo „Dumblas“ programa „Naujo verslo (projekto) Pabėgimo kambarys kaime“ sukūrimas“ (kodas 120700068), (vadovo tel. 8 684 33 303).
Laisvojo mokytojo Kęstučio Stankevičiaus programa „Meistriukai“ (kodas 121100223), (vadovo tel. 8 610 61 447).
Laisvosios mokytojos Audronės Dabravolskienės programa „Gelvonų krašto etnomuzikinis paveldas“ (kodas 121300195), (vadovo tel. 8 612 44 585).
Sporto klubo „SHIN“ programa „Kyokushin karate Širvintų rajone“ (kodas 120500499), (vad. tel. 8 659 97759).
Norėdami užsiregistruoti į Neformaliojo vaikų švietimo programą, mokiniai (jų tėvai, globėjai, rūpintojai) turi kreiptis į mokyklą, kurioje mokosi vaikas ir skambinti nurodytais programų vadovų telefonais.
Dėl tiesioginių išmokų ūkininkams naujovių 2016 m.
Žemės ūkio ir turto valdymo skyrius informuoja, kad 2015 metais patvirtintose Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse numatyta nemaža naujovių ūkininkams, siekiantiems 2016 metais gauti tiesiogines išmokas.
Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės bus taikomos 2016-2020 m. paraiškų teikimo laikotarpiu pateiktoms paraiškoms.
Pagrindinės naujovės
Bendrieji tinkamumo reikalavimai
„Aktyvaus ūkininko“ (aktyvus žemės ūkio veiklos subjektas) reikalavimų neprivalės atitikti tie pareiškėjai, kurių 2015 metais gauta ES tiesioginių išmokų suma neviršijo 5 000 eurų.
Vienas iš reikalavimų pagal ankstesnes taisykles: pareiškėjas, deklaruojantis ganyklų ar pievų plotą, privalėjo ganyklas nušienauti ar nuganyti iki liepos 15 d., o naujai patvirtintose taisyklėse nustatyta šienavimo termino pabaiga – rugpjūčio 1 d.
Švelninamos nuganymo sąlygos gyvulių laikytojams. Jeigu pareiškėjo, kurio (arba jo valdos partnerio) einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui, pievų plotuose ganymo sezono metu yra ganoma, nelaikoma reikalavimų neatitikimu, jeigu tokie plotai nėra tinkamai nuganyti ar nušienauti. Tokiu atveju yra būtini gyvulių buvimo lauke požymiai – ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.
Nuo 2016 metų nėra draudžiamas žolės smulkinimas pievose. Nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko; supresuota; šienas sudėtas į kūgius; žolė susmulkinta ir tolygiai paskleista visame lauko plote) iki nustatytųjų šienavimo terminų.
Žalinimas
Pareiškėjams naujuoju laikotarpiu skiriama žalinimo išmoka, bet jie privalo laikytis visų šiai išmokai gauti keliamų reikalavimų: įvairinti pasėlius, išlaikyti aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, išlaikyti daugiamečių pievų plotą (daugiamečių pievų plotas negali sumažėti daugiau kaip 5 proc. visos Lietuvos mastu), išskirti ekologiniu atžvilgiu svarbias vietoves (EASV).
Nuo 2016 metų pagal galiojančias taisykles patikslintas žolinių azotą kaupiančių augalų traktavimas, pateiktas papildomas EASV elementų sąrašas.
Kaip ir anksčiau, pareiškėjui nereikia įvairinti pasėlių ir deklaruoti EASV, t. y. jis atitinka šiuos reikalavimus, kai paraiškoje deklaruotos pievos sudaro daugiau nei 75 proc. paramai tinkamo ploto, o likusios ariamosios žemės plotas yra ne didesnis kaip 30 ha.
Susietoji parama už plotą
Nustatyta, kad susietoji parama nebus mokama už vaisius, uogas ir daržoves, deklaruotais kodais DUK „Kitos daržovės (uždarajame grunte)“, DAK „Kitos daržovės“ ir KTS „Kiti sodai ir daugiamečiai uogynai“.
Paraiškos teikimas
Ankstinama žemės plotų deklaravimo pabaiga. 2016 metais bendrosios paraiškos bus priimamos iki birželio 6 d., pavėluotai – iki liepos 1 d.
Jei pasibaigus einamųjų metų deklaravimui pareiškėjai pakeitė kontrolinių žemės sklypų ribas, t. y. išnaikino piktžoles, iškirto medžius, išrovė kelmus ir išvežė nupjautus medžius bei jų liekanas, sutvarkė akmenų krūvas ar kitaip pertvarkė paramai skirti netinkamus plotus, jie turėtų iš anksto pranešti apie šiuos pakeitimus. Apie paramai tinkamus plotus turi būti pranešta iki einančių prieš paraiškos teikimo metų gruodžio 1 d. Tiesioginės išmokos mokamos tik už reikalavimus atitinkančius naudmenų plotus. Įbraižant deklaruojamus laukus nebus galimybės kirsti kontrolinių žemės sklypų ribas ar įbraižyti laukus paramai netinkamuose plotuose.
Deklaravimo metu pagal pareiškėjo pasirinktas priemones (deklaruojamus plotus, gyvulius) pareiškėjui bus rodomi tik pareiškėjui aktualūs įsipareigojimai.
Pareiškėjai galės teikti deklaracijas tik toje seniūnijoje, kurioje įregistruotas valdos centras.
Deklaruojami plotai turi sutapti su valdų registre nuosavybės, nuomos ar panaudos valdymo teise įregistruotais plotais.
Dėl informacijos apie deklaravimą galima kreiptis į Žemės ūkio ir turto valdymo skyrių, adresu: Vilniaus g. 61, Širvintos, 116 kabinetą, arba tel. 8 382 30 289.
Savivaldybės administracijos informacijos

Šalies ūkio plėtros strategijose ir programose numatyta nemažai konkrečių priemonių regioniniams netolygumams švelninti. Viena tokių – Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (toliau – 2014-2020 m. KPP) priemonė „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, siekianti paremti ir išsaugoti mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Nors išmokos nuo 2015 metų ir sumažėjo, tačiau tokiose vietovėse ūkininkaujantys asmenys, nusprendę dalyvauti ir kitose 2014-2020 m. KPP priemonėse, turėjo privalumą. Skaityti daugiau »

Atsiradus naujai intensyvaus eismo sankryžai, bus ir šviesoforas

Atsiradus naujai intensyvaus eismo sankryžai, bus ir šviesoforas
Tam, kad Širvintose ir Širvintų rajone būtų užtikrintas kuo saugesnis eismas, kad būtiniausiose vietose būtų įrengti kelio ženklai, greičio mažinimo kalneliai ir kt. priemonės, būtinas dialogas tarp Savivaldybės ir kitų atsakingų institucijų.
Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, susitikusios su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėju Nemunu Abukausku ir VĮ Vilniaus regiono kelių direktoriaus pavaduotoju kelių priežiūrai Pauliumi Kairiūkščiu, aptarė rajono kelių situaciją, išskyrė vietas, kuriose prioritetine tvarka turėtų būti įrengtos eismo saugumą užtikrinančios priemonės.
Susitikimo metu išsamiai aptarta daugelį metų žinoma, tačiau iki šiol neišspręsta problema Širvintų mieste, Plento gatvėje ties turgumi ir „Maximos“ prekybos centru. Pasak Kelių direkcijos ir Vilniaus regiono kelių atstovų, situaciją toje vietoje būtina keisti iš esmės. Dabar esanti pėsčiųjų perėja yra tikrai ne toje vietoje, kurioje turėtų būti. Tai rodo ir realybė – žmonės ja nesinaudoja, o kerta važiuojamąją dalį tiesiai nuo prekybos centro į aikštelę prie turgaus. Merės Ž. Pinskuvienės teigimu, šiais metais pradėjus statyti naująjį „Maximos“ prekybos centrą, būtina situaciją įvertinti visapusiškai ir išspręsti tiek seniai atsiradusias problemas, tiek numatyti saugų eismą pratęsus Igno Šeiniaus gatvę bei projektuojant naujus įvažiavimus. Atsiradus naujai intensyvaus eismo sankryžai, be kitų saugaus eismo priemonių, bus reikalingas ir šviesoforas. Savivaldybė yra gavusi prekybos centro statytojų užtikrinimą dėl visus reikalavimus atitinkančios gatvės ir įvažiavimų įrengimo ties būsimu nauju objektu. „Dabar laukia bendras darbas – derinimo procedūros. Tikimės, kad surėmus pečius ir nekeliant papildomų biurokratinių trukdžių, jos neužtruks. Širvintos yra atviras investicijoms miestas, verslui  suteiksime visą reikalingą pagalbą, bet žmonių saugumas yra svarbiausia ir juo bus pasirūpinta,“ – sakė merė.
Vasario 010 ar 011   Susitikimas su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėju Nemunu Abukausku ir VĮ Vilniaus regiono kelių direktoriaus pavaduotoju kelių priežiūrai Pauliumi Kairiūkščiu
Susitikimas su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėju Nemunu Abukausku ir VĮ Vilniaus regiono kelių direktoriaus pavaduotoju kelių priežiūrai Pauliumi Kairiūkščiu

Susitikimas su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėju Nemunu Abukausku ir VĮ Vilniaus regiono kelių direktoriaus pavaduotoju kelių priežiūrai Pauliumi Kairiūkščiu

Tam, kad Širvintose ir Širvintų rajone būtų užtikrintas kuo saugesnis eismas, kad būtiniausiose vietose būtų įrengti kelio ženklai, greičio mažinimo kalneliai ir kt. priemonės, būtinas dialogas tarp Savivaldybės ir kitų atsakingų institucijų.

Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, susitikusios su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėju Nemunu Abukausku ir VĮ Vilniaus regiono kelių direktoriaus pavaduotoju kelių priežiūrai Pauliumi Kairiūkščiu, aptarė rajono kelių situaciją, išskyrė vietas, kuriose prioritetine tvarka turėtų būti įrengtos eismo saugumą užtikrinančios priemonės. Skaityti daugiau »

Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centrui vadovauja Liudmila Braškienė

Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centrui vadovaus Liudmila Braškienė
2016 m. vasario 9 d. iš einamų pareigų atšaukta VšĮ Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Nijolė Dimšienė.
Laikinai eiti įstaigos vadovės pareigas nuo 2016 m. vasario 10 d. paskirta kompetentinga, aukštąjį universitetinį ekonomikos išsilavinimą, vadovavimo patirties turinti Liudmila Braškienė.
L. Braškienė yra dirbusi Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Marketingo katedros dėstytoja, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ekonomikos direktore, paskutiniuosius penkerius metus vadovavo VSDV Širvintų skyriui, nuo 2015 m. gruodžio eina Širvintų r. savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus vedėjos pareigas.
Liudmila Braškienė

Liudmila Braškienė

2016 m. vasario 9 d. iš einamų pareigų atšaukta VšĮ Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Nijolė Dimšienė. Skaityti daugiau »

Kol Lietuva tik kalba, Širvintos imasi darbo

Kol Lietuva tik kalba, Širvintos imasi darbo
Iš 2016 metų Širvintų rajono savivaldybės biudžeto bus skiriamos specialios lėšos socialinės rizikos šeimų nariams, pasiryžusiems gydytis nuo alkoholio priklausomybės ir moterims kontraceptinėms spiralėms. Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės teigimu, kai šalies valdžia kalba apie naujų institucijų steigimą, ieško spragų esamoje pagalbos socialinės rizikos šeimoms, vaiko teisių apsaugos sistemoje, vis dažniau tenka gelbėti mušamas moteris, sergančius, alkanus vaikus, o ausis pasiekia stingdančios naujienos apie naujas tragedijas. Pradėti visų pirma reikia nuo glaudesnio santykio su žmonėmis užmezgimo, nuo konkrečių problemų sprendimo.
Švietimas, atviras pokalbis ir konkreti pagalba girtaujančioms, socialinių įgūdžių stokojančioms, smurtą patiriančioms, dažnai – ir protinę negalią turinčioms moterims, kurios pagimdžiusios jau ne vieną vaiką ir negalinčios jais tinkamai pasirūpinti – pradžia to darbo, kuriuo siekiama suteikti pagalbą ir užtikrinti, visų pirma, vaikų priežiūrą, saugumą. Labai svarbu, kad žmonės, kurie išreiškia bent menkiausią abejonę dėl savo gyvenimo, pasiryžimą taisyti klaidas būtų išgirsti ir jiems būtų pagelbėta. „Yra ne vienas atvejis, geras pavyzdys, kai atsikratęs alkoholio priklausomybės, žmogus tarsi atgimsta, ima tvarkytis, rūpintis savo artimaisiais, namais, savimi…“ – sako merė Živilė Pinskuvienė.
Po Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro reorganizacijos, kartu su naująja įstaigos vadove  Jurgita Pukaite ir socialinėms darbuotojomis, dirbančiomis su socialinės rizikos šeimomis, išsamiai aptarta probleminių rajono šeimų situacija, įvardintos problemos. Įstaigai skirta konkreti užduotis – pasikalbėti su kiekviena socialinės rizikos šeima, išsiaiškinti konkrečius skaičius, kiek suaugusiųjų norėtų pagalbos pasakant „ne“ alkoholiui, kiek moterų norėtų, bet dėl finansinių ar kitų priežasčių, negali sulaukti pagalbos planuojant šeimos gausumą. Socialinių darbuotojų teigimu, dažnai probleminių šeimų moterys skundžiasi dėl neplanuotų nėštumų, nejaučia motyvacijos rūpintis vaikais. Joms trūksta švietimo, trūksta informacijos apie šeimos planavimą, apsisaugojimą nuo nėštumo. Konkreti pagalba siūlant moterims kontraceptines spirales padėtų ne tik dėl šeimos planavimo, bet ir dėl bendros moters sveikatos būklės – jos būtų paskatintos pasitikrinti sveikatą, nueiti pas medikus, gautų naudingų patarimų.
Pasak Jurgitos Pukaitės, Širvintų rajone yra 130 socialinės rizikos šeimų. Skaičiuojama, kad kontraceptinės spiralės galėtų būti siūlomos moterims iš 30 probleminių šeimų, kuriose auga vaikai. Apytiksliai toks pats skaičius žmonių norėtų gydytis nuo alkoholio priklausomybės.
„Labai dažnai šiose šeimose sukasi probleminis ratas – girtaujama, nesirūpinama vaikais, gimsta dar nelaukiamų vaikų, kuriems net kraitelius turi suruošti socialinės darbuotojos… O prie teikiamos pagalbos tiek priprantama, kad žmogus visiškai nebejaučia atsakomybės nei už save, nei už savo šeimą. Socialinė darbuotoja turi ir maisto produktus atvežti, ir už paslaugas sumokėti, ir patikrinti, ar vaikams košės kas išvirė… – taip neturi būti,“ – teigia Ž. Pinskuvienė. – „Pradėsime nuo mažų, bet labai konkrečių darbų, pagalbos priemonių, tuomet galima mąstyti ir apie didesnius sistemos pokyčius“.
Su naująja įstaigos vadove  Jurgita Pukaite ir socialinėms darbuotojomis, dirbančiomis su socialinės rizikos šeimomis, išsamiai aptarta probleminių rajono šeimų situacija.

Iš 2016 metų Širvintų rajono savivaldybės biudžeto bus skiriamos specialios lėšos socialinės rizikos šeimų nariams, pasiryžusiems gydytis nuo alkoholio priklausomybės, ir moterims kontraceptinėms spiralėms. Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės teigimu, kai šalies valdžia kalba apie naujų institucijų steigimą, ieško spragų esamoje pagalbos socialinės rizikos šeimoms, vaiko teisių apsaugos sistemoje, vis dažniau tenka gelbėti mušamas moteris, sergančius, alkanus vaikus, o ausis pasiekia stingdančios naujienos apie naujas tragedijas. Pradėti visų pirma reikia nuo glaudesnio santykio su žmonėmis užmezgimo, nuo konkrečių problemų sprendimo. Skaityti daugiau »

Tik bendromis jėgomis išugdomi talentingi muzikantai

Tik bendromis jėgomis išugdomi talentingi muzikantai
Negrįžtamai į praeitį nugrimzdo tie laikai, kai rugsėjo išvakarėse Širvintų rajono mokyklose pedagoginį darbą pradėdavo dirbti 18-20 jaunų įvairių mokomųjų dalykų specialistų. Kasmet mokytojų poreikis augdavo, o apie jų perteklių girdėti netekdavo. Šiais laikais padėtis visai kitokia: aukštąsias mokyklas baigia šimtai jaunų diplomuotų mokytojų, o mokyklos duris praveria vos vienas kitas. Per pastaruosius trejetą metų rajono ugdymo institucijose pradėjo dirbti tik keli jauni specialistai. Viena iš jų – Ilona Jadzevičiūtė, Širvintų meno mokyklos fortepijono klasės mokytoja. Komunikabili, energinga, paslaugi, santūri mergina pelnė bendradarbių bei vadovų pripažinimą ir pagarbą. L. e. Meno mokyklos direktoriaus pareigas Daiva Vinciūnienė  gyrė jauną pedagogę, sakė, jog labai džiugina Ilonos požiūris į darbą, tikra, nesuvaidinta meilė ugdytiniams. Mokytoja Ilona Jadzevičiūtė sutiko atsakyti į keletą klausimų.
– Širvintiškiams esate pažįstamas žmogus, nes čia gyvena Jūsų tėvai ir seneliai. Papasakokite daugiau apie save: kokius mokslus baigėte, kas Jus paskatino rinktis fortepijono specialybę, kur stažavotės, kodėl po studijų sugrįžote į  Širvintas?
– Iki trečios klasės gyvenau su tėvais Ukrainoje. Atvažiavus į Lietuvą, metus mokiausi lietuvių kalbos Vilniaus mokykloje ,,Lietuvių namai“ ir lankiau Broniaus Jonušo muzikos mokyklą. Nuo ketvirtos klasės gyvenau Širvintose ir mokiausi ,,Atžalyno“ progimnazijoje. Taip pat lankiau Meno mokyklą. Fortepijono klasėje mokiausi pas mokytoją Eiliną Stropaitę, kuri ir paskatino mokytis fortepijono specialybės. Po aštuntos klasės įstojau į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją. Baigusi konservatorijoje dvylika klasių, 2008 metais įstojau  į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) fortepijono klasę, kur baigiau bakalauro ir magistro studijas. LMTA studijavau pas prof. Haliną Radvilaitę, doc. Roką Zubovą bei prof. Nijolę Ralytę. Studijuodama dalyvavau respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose, kuriuose tapau diplomante ir laureate. Taip pat dalyvavau įvairiuose koncertuose, festivaliuose, renginiuose bei meistriškumo kursuose pas Lietuvos bei užsienio profesorius. Dabar darbą susirasti Lietuvoje pagal specialybę labai sunku. Džiaugiuosi, kad dirbu savo buvusioje mokykloje.
– Esate garsių Bartkuškio pedagogų Jadzevičių dinastijos atstovė. Papasakokite apie savo šeimos žmones, dirbusius ir dirbančius pedagoginį darbą. Kas iš Jums artimų žmonių darė (-o) didžiausią  įtaką Jūsų – kaip mokytojos – savybėms?
– Meilė muzikai nuo mažens buvo skiepijama abiejų tėvų. Tėtis grodavo gitara, mama – pianinu. Kai susirinkdavo giminės ar draugai, namie visada skambėdavo dainos. Mama dirbo pedagoginį darbą, dainavo. Ji buvo ir yra man pavyzdys. Gyvenau šeimoje, apgaubtoje mamos ir tėčio meile ir šiluma. Ėmiau pavyzdį iš mamos ir norėjau būti panaši į ją. Geriausias vaikų auklėjimas – tėvų pavyzdys. Mama mokytojauja jau 23 metus. Stengiuosi būti atsakinga kaip ir ji, gerbti savo mokinius. Pati pradėjau koncertuoti būdama 5 metų. Konkursams ir koncertams ruošė mano mama, muzikos mokytoja Julija Jadzevičienė. Mokė dainuoti, siuvo koncertines sukneles, darė šukuosenas. Mama – ne vienintelis pedagogas mūsų šeimoje. Didžiuojuosi savo seneliais. Močiutė Zofija Jadzevičienė, buvusi biologijos ir chemijos mokytoja, Bartkuškio mokykloje dirbo 51 metus. Senelis Eduardas Jadzevičius (1941-2007), būdamas 25 metų, pradėjo vadovauti Bartkuškio mokyklai, jos direktoriumi dirbo 42 metus, dėstė rusų kalbą. Tėčio brolis Edvardas Jadzevičius (1963-2005) buvo technologijų mokytojas.
– Prieš trejetą savaičių buvo unikali galimybė pamatyti Jus koncertuojančią. Su kolega Robertu Vasilevskiu jubiliejiniame koncerte atlikote „Neapolietišką dainelę“. Toks įspūdis, jog gebate šiltai bendrauti su publika. Kaip manote, kas lemia atlikėjo santykį su muzika?
– Atlikėjas turi sukurti atmosferą, kurioje klausytojas jaustųsi jaukiai. Juk gera muzika suteikia žmonėms gerus jausmus.
– Sakoma, jog geras mokytojas yra tas, kuris geba savo mokiniams būti ne tik mokytoju, bet ir draugu. Ar sutinkate su tokiu teiginiu? Jeigu taip, tai kodėl?
– Taip, sutinku. Iš tikrųjų mokytojas mokiniui turi būti geras draugas, psichologas, nes vaikai ateina į pamokas iš skirtingų šeimų, su skirtingomis problemomis. Būna taip, kad reikia išklausyti, suprasti, padėti išspręsti vaiko problemas ir tik po to muzikuoti.
– Papasakokite apie savo mokinių pasiekimus. Tiesiog pasidžiaukite jais.
– Bent kol kas pasiekimai kuklūs, nes tik neseniai pradėjau dirbti mokykloje, bet jau dalyvavome kalėdiniame koncerte, mokyklos renginiuose. Labai džiaugiuosi, kad vaikai noriai ateina į pamokas ir netgi stebisi, kodėl taip greitai prabėga pamokos laikas.
– Mokote mokinius groti fortepijonu. Sakykite atvirai, kas labiau lemia ugdytinių puikius rezultatus: prigimtinis talentas ar atkaklus darbas?
– Geras rezultatas priklauso nuo mokytojo darbo, mokinių bei tėvų. Tai auksinis trikampis. Tik bendromis jėgomis galima pasiekti gerų rezultatų. Džiaugiuosi, kad man pavyksta vaikus sudominti ir bendradarbiauti.
– Ar kada nors susimąstėte, ką veiktumėte, jei nebūtumėte mokytoja?
– Niekada neturėjau minčių rinktis kitą profesiją, nes pedagoginis darbas man patinka.
– Kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti Meno mokykla, kad joje vaikas puikiai jaustųsi?
– Mokykloje turėtų būti motyvuojanti, kūrybiškumą skatinanti ugdymo aplinka. Gera mokykla turėtų kryptingai ir atsakingai siekti bendro tikslo, o joje laisvai bei saugiai turėtų jaustis ne tik mokiniai, bet ir mokytojai.
– Pasakykite, kokia ateitis laukia klasikinės muzikos?
– Klasikinė muzika yra viena iš didžiųjų žmogiškumo paveldo turtų. Šalia kitų kultūrinių vertybių ji gyvuos amžinai.
– Ačiū už pokalbį.
Romas Zibalas
Ilonos Jadzevičiūtės nuotraukos
1. Meno mokyklos mokytoja Ilona Jadzevičiūtė su savo močiute, buvusia ilgamete Bartkuškio mokyklos mokytoja.
2. Mokytoja Ilona Jadzevičiūtė su savo mokiniais.
3. Ilona Jadzevičiūtė: „Atlikėjas turi sukurti atmosferą, kurioje klausytojas jaustųsi jaukiai. Juk gera muzika suteikia žmonėms gerus jausmus.“
Mokytoja Ilona Jadzevičiūtė su savo mokiniais.

Mokytoja Ilona Jadzevičiūtė su savo mokiniais.

Negrįžtamai į praeitį nugrimzdo tie laikai, kai rugsėjo išvakarėse Širvintų rajono mokyklose pedagoginį darbą pradėdavo dirbti 18-20 jaunų įvairių mokomųjų dalykų specialistų. Kasmet mokytojų poreikis augdavo, o apie jų perteklių girdėti netekdavo. Šiais laikais padėtis visai kitokia: aukštąsias mokyklas baigia šimtai jaunų diplomuotų mokytojų, o mokyklos duris praveria vos vienas kitas. Per pastaruosius trejetą metų rajono ugdymo institucijose pradėjo dirbti tik keli jauni specialistai. Skaityti daugiau »

Nubaudė už renginių tvarkos pažeidimą

Nubaudė už renginių tvarkos pažeidimą
Vasario 8-10 dienos
Per tris dienas Širvintų policija išaiškino 20 administracinės teisės pažeidėjų, 8 jų – pažeidusius Kelių eismo taisykles. Išaiškinti 4 tėvų valdžios tinkamo nepanaudojimo, 2 – neblaivaus pasirodymo ar girtavimo viešoje vietoje, po 1 – pasipriešinimo policijos pareigūnams, melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo, skambinimo pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio, taip pat nedidelio chuliganizmo, akcizinėms prekėms nustatytos tvarkos, netgi susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimo atvejį. Asministracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta, kad Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimas užtraukia baudą nuo 144 iki 579 eurų arba administracinį areštą iki 30 parų, o kitų masinių renginių nustatytos tvarkos pažeidimas – baudą nuo 28 iki 144 eurų.
Pirmadienį policija užregistravo tarnybinį pranešimą, kad bute Širvintose rastas 1952 metais gimusio vyriškio kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Taip pat policija užregistravo 1 pranešimą, kurio nedetalizuoja.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Vasario 8-10 dienos

Per tris dienas Širvintų policija išaiškino 20 administracinės teisės pažeidėjų, 8 jų – pažeidusius Kelių eismo taisykles. Skaityti daugiau »

Petras Jočys – iškiliausias Širvintų krašto politikas

Petras Jočys – iškiliausias Širvintų krašto politikas
Praėjus 90 metų galima grąžinti tai, ką ilgi metai buvo ištrynę iš Širvintų krašto istorijos. Tai, kad mūsų rajono teritorijoje yra gimęs vienas iš 1920 metų Steigiamojo Seimo narių, vėliau šio krašto žmonių išrinktas Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Seimo narys, šiandien absoliučiai nežinomas ar seniai pamirštas faktas.
Šis iškilus žmogus – Petras Jočys, 1894 metų rugsėjo 14 dieną gimęs netoli Kiauklių, Jusiškio viensėdyje, dabartinėje Zibalų seniūnijoje.
Oficialiuose šaltiniuose net šiandien dar teigiama, kad politikas gimė Ukmergės rajone, Šešuolių valsčiuje esančiame Jusiškių kaime. Bet tai – tik pusė tiesos, deformuotos istorijos girnose. Pirma, jokių Jusiškių nei Šešuolių apylinkėse, nei kitur Lietuvoje nėra, o keli Ukmergės rajone ir šiandien tebesantys Jusiškio kaimai gali pasigirti ne Šešuolių, o gerokai toliau esančių Taujėnų kaimynyste. Bet yra Lietuvoje dar vienas Jusiškis. Jis iki 1950-ųjų tikrai priklausė tuomet egzistavusiam Šešuolių valsčiui. Panaikinus jį, Kiauklių apylinkė su aplinkinėmis gyvenvietėmis, taip pat ir gretimai prisišliejusiu Jusiškio viensėdžiu, atsidūrė Širvintų rajone. 1954-ųjų gegužę Kiauklių apylinkė buvo panaikinta ją prijungiant prie Šešuolėlių apylinkės. Nuo 1963-iųjų Jusiškis – jau Zibalų apylinkės viensėdis. 2001 metais vykusio gyventojų surašymo duomenimis, Jusiškyje gyveno vos 1 žmogus.
Matyt, dėl to, kad Šešuoliai ir šiandien yra Ukmergės rajono dalis, kaimynams lengva ranka buvo priskirta garbė vadintis rajonu, kuriame gimė vienas aktyviausių tarpukario parlamentarų. Šiandien šią neteisybę reikėtų ištaisyti – tai mūsų, širvintiškių, politikas. Kaip svarus to įrodymas galėtų būti kad ir 1926 metais trumpai leisto laikraščio „Ukmergiečių žodis“ numerių, kuriame juodu ant balto nurodyta, jog Petras Jočys gimė Kiauklių parapijoje.
Nuo pabėgelio – iki Šiaulių apskrities viršininko padėjėjo
1924 metais Lietuvoje išleistoje knygelėje „Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais“ šykščiai pasakojama, kad 1894 metais gimusio Petro Jočio tėvai buvo ūkininkai. Užsimenama, kad Jočys baigė pradžios mokyklą. Kadangi netolimuose Kiaukliuose pradžios mokykla buvo įkurta tik 1918 metais, tikėtina, jog būsimasis politikas mokėsi Šešuoliuose. Ten dar 1903 metais buvo įkurta oficialioji rusiška mokykla. Ji turėjo elementorių, iš kurio mokiniai mokėsi rusiškai skaityti ir rašyti. 1909 metais Šešuoliuose buvo pastatyta nauja pradinė mokykla. Turint omenyje, kad tais laikais nebuvo griežtos amžiaus ribos, kada praveriamos mokyklos durys, galimas dalykas, kad ją kurį laiką teko lankyti ir Petrui.
Kaip teigia įvairūs šaltiniai, baigęs pradžios mokyklą Petras Jočys įstojo į Ukmergės gimnaziją, o 1915-aisiais baigė pedagoginius „Saulės“ kursus Vilniuje. I Pasaulinio karo metu Petras Jočys pasitraukė į Rusiją, Voronežą, kur pradėjo lankyti čia atkeltos Vilkaviškio gimnazijos 6-ąją klasę. Kodėl Petras atsidūrė Rusijoje? Į Voronežą buvo evakuoti keli šimtai moksleivių, kuriuos dar Vilniuje rėmė Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Centro komitetas, tad įmanoma, kad Petras Jočys buvo tarp šelpiamų moksleivių. Voroneže Martynas Yčas gavo leidimą steigti berniukų ir mergaičių gimnazijas. Tatjanos komitetas tam skyrė 100 tūkst. rublių. Berniukų gimnazija buvo atidaryta 1915 m. rugsėjo 23 d. Po trijų veiklos mėnesių mokinių skaičius išaugo iki 498. Tos gimnazijos direktoriumi buvo paskirtas Pranas Mašiotas, mokytojais dirbo daug iškilių visuomenės veikėjų, tarp jų – Jonas Jablonskis, Juozas Balčikonis, Marcelinas Šikšnys. Mergaičių gimnazija buvo mažesnė, joje iš pradžių mokėsi tik 96 mokinės. Į Voronežą dar buvo perkelti „Saulės“ draugijos mokytojų kursai, vadovaujami Juozo Vokietaičio. Voronežo lietuvių komitetas suorganizavo buhalterijos kursus, dvi dviklases pradines mokyklas. Vėliau ėmė veikti Jono Yčo vadovaujamas lietuvių mokytojų institutas. Voroneže buvo 10 moksleivių bendrabučių (3 mergaičių ir 7 berniukų). 1916 metų pradžioje juose gyveno 873 moksleiviai.
Besimokydamas Voroneže Petras Jočys įsitraukė į Ateitininkų veiklą.
1917 metų pabaigoje Voronežas tapo ne tik lietuvių švietimo ir kultūros, bet ir politiniu centru. Iš Petrogrado į Voronežą persikėlė draugija, ten pratęsta laikraščių „Lietuvių balsas“ ir „Vadas“ leidyba. Rusijoje bolševikams įvykdžius Spalio perversmą, įvyko lietuvių atstovų suvažiavimas, kuriame buvo aiškiai pareikštas Lietuvos nepriklausomybės reikalavimas ir įsteigta Lietuvių vyriausioji taryba Rusijoje. Tačiau 1918 metų vasario mėnesį Rusijos bolševikinės vyriausybės Lietuvos reikalų komisaras Vincas Mickevičius-Kapsukas, pasitelkęs radikaliai nusiteikusius moksleivius, iškratė draugijos narių namus, suėmė Martyną Yčą, Juozą Vokietaitį, kun. Julijoną Jasinską (Jasienskį) ir kt. 1918 metų vasario 28 dieną lietuvių organizacijos surengė protesto mitingą, kuriame dalyvavo apie 400 žmonių. Organizatorius, tarp kurių buvo ir Petras Jočys, bolševikų valdžia areštavo, tačiau po kelių savaičių su lietuviais bolševikais buvo susitarta dėl įkalintų lietuvių veikėjų išlaisvinimo.
1918 metų kovo 3 dieną bolševikinei Rusijai pasirašius su Vokietija separatinę Bresto taiką, atsirado galimybė grįžti į Lietuvą. Birželio 16 dieną iš Voronežo į Vilnių išvyko 1342 karo pabėgėliai, mokytojai ir moksleiviai, tarp kurių, tikėtina, buvo ir Petras Jočys. Kelionės tikslą jie pasiekė po dviejų savaičių.
Grįžęs į Lietuvą, Petras Jočys vėliau įstojo į steigiamą Lietuvos kariuomenę, joje išbuvo apie metus, paskui buvo paskirtas Šiaulių apskrities viršininko padėjėju.
Į Steigiamąjį Seimą išrinktas Panevėžyje
Dar 1917 metų rugsėjį Vilniuje buvo sušaukta Lietuvių konferencija, kuri paskelbė, jog turi būti išrinktas Steigiamasis Seimas, kuris padės pamatus naujai valstybei. Bet tik po dvejų metų, 1919-ųjų spalį, buvo priimtas Lietuvos Steigiamojo Seimo įstatymas. Pagal jį buvo numatytas bendras 229 mandatų skaičius, bet rinkimuose negalėjo dalyvauti želigovskininkų kontroliuojama Rytų Lietuva su Vilniumi ir Lietuvai dar nepriklausiusi Klaipėda. Rytų Lietuvai buvo numatyta skirti 108 mandatus, Klaipėdos kraštui – 9. Taigi Steigiamajame Seime, kuris buvo išrinktas per 1920 metų balandžio 14-15 dienomis surengtus rinkimus, buvo tik 112 mandatų. 59 mandatai atiteko krikščionių demokratų blokui, 29 – valstiečių sąjungai ir socialistams liaudininkams, 12 – socialdemokratams, 6 – žydams, 3 – lenkams, 1 – vokiečiams, 3 – nepartiniams.
Net 29 Seimo atstovai neturėjo 30 metų, tarp jų buvo ir krikščionių demokratų bloko iškeltas Petras Jočys, kuris Rinkimuose į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Politikas dar tais pačiais 1920-aisiais įsitraukė į Lietuvos darbo federacijos veiklą ir iki 1934-ųjų buvo jos valdybos nariu.
Lietuvos darbo federaciją įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partija kaip atsvarą kairiosioms profsąjungoms. Darbo federacija vadovavosi „krikdemų“ programa, tarp darbininkų skleidė tautiškumą ir religinę pasaulėžiūrą, propagavo įvairių visuomenės sluoksnių bendradarbiavimo idėją. Organizacijai galėjo priklausyti tik lietuvių darbininkai, bet 1922-1932 metais kaip federacijos skyrius veikė šv. Juozapo draugija lenkiškai kalbantiems darbininkams.
Kaip teigia „Wikipedia“, „Lietuvos darbo federacija 1919-1926 metais aktyviai dalyvavo Seimo ir savivaldybių rinkimų kampanijose bei veikloje, jos nariai 1920-1926 m. Seime priklausė valdančiajam krikščionių demokratų blokui; socialinių ir demokratinių teisių pažadais siekė darbininkų paramos per rinkimus. Antrajame Seime darbo federacija sudarė atskirą 12 narių frakciją. Rūpinosi darbininkų socialine globa ir savišalpa, turėjo savišalpos kasų, poilsio namų. Po 1926 metų gruodžio septynioliktosios perversmo federacija kritikuodavo vyriausybę, kad ši menkai rūpinasi darbininkų reikalais, bet į opoziciją tautininkams neperėjo.“
Kandidatavo kaip mažažemių ir naujakurių atstovas
Steigiamasis Seimas veikė iki 1922-ųjų lapkričio 13-osios. Debiutavęs didžiojoje politikoje, Petras Jočys kandidatavo į Seimą ir per kitus rinkimus, šįsyk – kaip Lietuvos darbo federacijos kandidatas. „Darbiečiai“ per rinkimus pateikė Darbininkų bežemių, mažažemių ir najakurių (LDF) sąrašą.
1922 metų spalio 10-11 dienomis vykusiuose rinkimuose į I Seimą Petras Jočys kandidatavo dviejose apygardose, o buvo išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje, į kurią įėjo Utenos, Rokiškio, Zarasų ir Ukmergės apskritys.
Patekęs į I Seimą, jis nuo 1922 metų lapkričio 17 dienos buvo išrinktas Mandatų komisijos nariu, nuo 1922 metų lapkričio 28-osios – Darbo ir socialinės apsaugos, Teisių ir redakcijos komisijų nariu.
Beje, I Seimas buvo vienintelis tarpukario Lietuvoje, kuriame veikė komunistai. Jie buvo gavę 5 mandatus.
Kurį laiką buvo II Seimo pirmasis sekretorius
1923 metų gegužės 12-13 dienomis buvo išrinktas II Seimas, kuriam priklausė 79 nariai. Darbo federacija per šiuos rinkimus gavo 12 mandatų. Jie ir po 14 mandatų gavę „krikdemai“ bei Ūkininkų sąjunga II Seime sudarė Krikščionių demokratų bloką ir turėjo absoliučią balsų daugumą.
Šiuose rinkimuose Petras Jočys vėl buvo išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal tą patį Darbininkų bežemių, mažažemių ir najakurių (LDF) sąrašą. II Seime jis 1925 metų sausio 27 dieną buvo išrinktas Seimo antruoju sekretoriumi, o 1925 metų rugsėjo 24 dieną – Seimo pirmuoju sekretoriumi. II Seimo kadencijos laikotarpiu jis kurį laiką 1923-iaisiais priklausė Švietimo komisijai, 1923-1925 metais – Ekonominei komisijai, taip pat Žemės ir miškų, Darbo ir socialinės apsaugos komisijoms.
Tarp atstovaujamųjų – geležinkelininkai ir tarnaitės
III Seimo rinkimuose, kurie vyko 1926 metų gegužės 8, 9 ir 10 dienomis, buvo išrinkti 92 Seimo nariai, o Petras Jočys – toje pat VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal Darbininkų bežemių, mažažemių ir najakurių, Geležinkelininkų sąjungos, Lauko darbininkų sąjungų, Tarnų, tarnaičių, bežemių ir kitų darbo žmonių sąjungų bei organizacijų (LDF) sąrašą. Iki šis Seimas buvo paleistas 1927-ųjų balandį, Petras Jočys priklausė LDF frakcijai. Jis buvo paskirtas Žemės ūkio ir miškų komisijos nariu, dirbo Seimo nario P. Raulinaičio pavaduotoju Ekonominėje komisijoje, taip pat Seimo nario K. Ambrozaičio pavaduotoju Krašto apsaugos komisijoje. Po 1926 metų gruodžio 17 dieną įvykdyto valstybinio perversmo Petras Jočys buvo išrinktas III Seimo antruoju sekretoriumi.
Nepritarė sutarčiai su Sovietų Sąjunga
Petras Jočys pasižymėjo kaip aktyvus, darbštus politikas, per visas savo kadencijas nemažai nuveikęs Lietuvos žmonių labui. 2007 metais išleistame „Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografiniame žodyne“ pateikta nemažai konkrečių darbų, kuriuos atliko ar inicijavo mūsų kraštietis.
Dar I Seime jis referavo Metinių samdymo sutarčių apmokėjimo įstatymo projektą, pateiktą LDF, nes buvo kilę daug problemų dėl markės kritimo prieš lito įvedimą. Taip pat su LDF pasiūlė Ligonių kasų įstatymą, kurio, kaip ir Steigiamojo Seimo metu, nespėta priimti. Jis referavo Pensijų išmokėjimo įstatymo sumanymą pirmojo skaitymo metu, nurodydamas, kad, įvedus nacionalinę valiutą, ankstesniais metais paskirtos darbininkų pensijos gerokai sumažėjo, todėl reikia jas sunormuoti. P. Jočys paprašė, kad LDF pasiūlytas įstatymas su Darbo ir socialinės komisijos pataisomis būtų kuo greičiau priimtas.
Petras Jočys buvo vienas iš Tautinių mažumų Lietuvoje teisių deklaracijos nuorašo, Spaudos įstatymo pakeitimo, Pradedamųjų mokyklų mokytojų kursų įstatų ir kitų projektų redaktorius.  II Seime svarstant Žemės valstybinio mokesčio įstatymo projektą jis siekė, kad mažažemiams, turintiems iki 4 ha ūkius, žemės mokestis būtų minimalus, skaičiuojamas nuo gauto pelno. Tačiau šis LDF pasiūlymas nebuvo priimtas. Svarstant Valstybės tarnautojų atlyginimo įstatymą Petras Jočys kritikavo socialdemokratų siūlymą pakelti valstybės tarnautojų atlyginimus ir pavadino tai agitacija. Jo nuomone, atlyginimus reikia nustatyti atsižvelgiant į valstybės ekonominį gyvenimą, kad būtų pusiausvyra. Svarstant Darbininkų ordinarininkų samdymo ir atstatymo įstatymo projektą Petras Jočys išvardijo projekto trūkumus: nenumatytas karių, kurie tarnauja kariuomenėje, šeimų aprūpinimas, neišspręstas darbininkų gydymo, jų atostogų, darbo laiko klausimai. Jis pasiūlė suteikti žemės ūkio darbininkams 12 dienų per metus atostogas, parlamentarai pritarė šiam pasiūlymui. Anot Petro Jočio, tas įstatymas ne sugriaus ūkius, bet padės jiems suklestėti.
II Seime, 1923-iųjų liepą, jis įteikė švietimo ministrui paklausimą dėl Ukmergės gimnazijos mokytojų tarybos sprendimo pašalinti moksleivį, dalyvavusį Nepriklausomybės kovose. Švietimo ministras L. Bistras, išsiaiškinęs šį atvejį, įsitikino, kad nebuvo rimtų motyvų pašalinti tą jaunuolį iš gimnazijos. Vis dėlto dėl konfiktų su mokytojais ministras patarė gimnazistui pereiti į Panevėžio gimnaziją. Petras Jočys taip pat kreipėsi į krašto apsaugos ministrą dėl to, kad intendantūros dirbtuvėse proteguojami komunistai, nes dirbtuvėse laisvai platinama komunistinė literatūra. Šios kadencijos metu nuo Kiauklių kilęs politikas referavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos privilegijų įstatymą, taip pat Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo projektą, nes dažnai būdavo atvejų, kad žemės savininkai sugebėdavo pažeisdami įstatymą žemę parduoti arba pasidalinti. Pagal Žemės reformos įstatymą miesto darbininkai turėjo gauti žemės iš artimiausių miestui dvarų, tačiau dvarų savininkai tuos žemės plotus priskirdavo prie neliečiamų, o paskui juos parduodavo. Be to, Žemės ūkio ir miškų komisija norėjo, kad būtų aiškiau nustatyti asmenys, kovoję prieš Lietuvos nepriklausomybę. Petras Jočys siūlė tai spręsti ne teismo, bet administraciniu būdu. Jis taip pat pateikė pataisą, kad naujakuriai, gavę žemės, negalėtų jos įkeisti ar užstatyti, kol neišpildys visų sąlygų. Svarstant Žemės banko įstatymą, Petras Jočys siūlė, kad paskolas gautų naujakuriai ir darbininkų kooperatyvai.
Petrą Jočį domino ir tarptautinės bei vidaus politikos reikalai. II Seimo laikotarpiu jis buvo tarp pasirašiusiųjų interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ir užsienio reikalų ministrui E. Galvanauskui dėl nepakankamai ginamų Lietuvos interesų Klaipėdos klausimu, dėl nuolaidžiavimų Tautų Sąjungos Tarybai, kurios sprendimu 1923-iųjų pabaigoje Klaipėdos krašto ir uosto klausimas buvo perduotas specialiai komisijai.
Gindamas rinkėjų interesus, Petras Jočys pažadėjo remti Ministrų kabinetą tiek, kiek jis spręs darbininkų, naujakurių ir mažažemių reikalus. 1925 metų balandį jis referavo Dvarų darbininkų ordinarininkų samdymo ir atstatymo įstatymo pakeitimą, nes daug dvarų šis įstatymas nepalietė. Svarstant Žemės reformos įstatymo pakeitimą, Petras Jočys siūlė, kad  gavę žemės dvaro darbininkai galėtų dar 4 metus gyventi dvaro butuose, kol pasistatys namus. Jis taip pat siūlė sumažinti išperkamuosius mokesčius už žemę, o miestuose žemę ne nuomoti, bet duoti kaip nuosavybę. Viename jo siūlymų buvo raginimas dvaro darbininkams kartu su žeme duoti atitinkamą kiekį sėklos ir mėšlo. Deja, II Seime sąjungininkai „krikdemai“ ir ūkininkai dažnai nepalaikydavo Petro Jočio ir LDF reikalavimų, todėl jie būdavo atmetami.
II Seimo kadencijos pabaigoje Petras Jočys referavo Miestų ir miestelių sienose ir jų pirmos zonos srityse valstybės ir nusavintų činšo ir nuomos teisėmis valdomų žemių sutvarkymo įstatymo projektą bei Prezidento grąžintą Žemės reformos įstatymo pakeitimą. Jis balsavo prieš karo padėties panaikinimą.
Nors kairiųjų koalicijos valdomas III Seimas veikė mažiau nei metus, Petras Jočys ir čia spėjo nuveikti. Svarstant Žemės reformos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame buvo norima pratęsti užsieniečiams laiką parduoti turimą žemės nuosavybę, Petras Jočys federacijos vardu prieštaravo šio termino pratęsimui, nes, jo nuomone, „svetimšaliai ne tik nenori savo nuosavybės parduoti, bet ir nežmoniškai elgiasi su darbininkais“. Kairiųjų blokui stumiant sutartį su SSSR, jis balsavo prieš tokios sutarties ratifikavimą. Jis taip pat buvo vienas iš iniciatorių, pateikusių Draudimo nelaimingais atsitikimais įstatymą, Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo bei Lietuvos kariuomenės savanoriams nemokamo važinėjimo geležinkeliais įstatymo projektus.
Redaguodamas „Darbininką“ pateko į Varnių kalėjimą
1919-1940 metais Lietuvos darbo federacija leido laikraštį „Darbininkas“. Nuo 1928-ųjų jo redaktoriumi buvo Petras Jočys. Taip nutiko, kad už „Darbininke“ išspausdintą feljetoną „Auganistanas“ mūsų kraštietis 1929 metų kovo-birželio mėnesiais buvo įkalintas 1927-1931 metais veikusioje Varnių koncentracijos stovykloje. Ji buvo įkurta iškart po 1926 metų gruodžio 17-osios perversmo. Į šią įkalinimo įstaigą karo komendantai siuntė politinės policijos ir apskričių viršininkų atrinktus asmenis, kurie buvo nubausti administracinėmis bausmėmis už politinę veiklą. Stovykla buvo uždaryta 1931 metais dėl ekonominės krizės.
Paleidus III Seimą, Petras Jočys pasinėrė į studijas. 1933 metais jis baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą ir iki 1936 metų dirbo teisėju Alytuje, 1936-1944 metais  – Utenoje. Buvo vedęs uteniškės mokytojos Onos Birietaitės seserį Teklę. Sovietams okupavus Lietuvą, Petras Jočys kurį laiką buvo kalintas. 1944 metais jis pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, 1947 metais buvo lietuvių stovyklos Vokietijoje komiteto pirmininku. Tuo metu jis įsitraukė į Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK’o) veiklą, o 1949 metais (kitais duomenimis – 1950-aisiais) persikėlė gyventi į JAV.
1970 metų 2-ajame „Aidų“ numeryje buvo išspausdinta žinutė, kad sausio 30 dieną, Hudsone, Niujorke, mirė teisininkas Petras Jočys. „Buvo gimęs 1894.IX.14 Ukmergės apskrityje. Darbo federacijos veikėjas (sekretoriato narys 1920-34) ir jos atstovas Steigiamajame seime ir vėlesniuose trijuose demokratiniuose seimuose. Kurį laiką VLIKo narys,“ – lakoniškai skelbė vos kelios eilutės…
Parengė Gintaras Bielskis
Petro Jočio pristatymas rinkėjams „Ukmergiečių balse“ prieš rinkimus į III Seimą. 1926 metai, Nr. 7.
Rinkimų į pirmąjį Lietuvos Respublikos Seimą metu Gelvonuose balsuoja I pėstininkų LDK Gedimino pulko kariai. Centre – pulko vadas Vladas Skorupskis. Ukmergės apskritis, 1922 m. spalis (nuotr. iš leidinio „Lietuvos Respublikos Seimų (…) narių biografinis žodynas“
Petras Jočys – Steigiamojo Seimo narys (nuotrauka iš leidinio „Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais“, 1924 m.)
Rinkimų į III Seimą sąrašas Nr. 2, kuriame pirmuoju numeriu įrašytas Petras Jočys, 5-uoju – širvintiškis Jonas Usavičius.
Petro Jočio pristatymas rinkėjams „Ukmergiečių balse“ prieš rinkimus į III Seimą. 1926 metai, Nr. 7.

Petro Jočio pristatymas rinkėjams „Ukmergiečių balse“ prieš rinkimus į III Seimą. 1926 metai, Nr. 7.

Praėjus 90 metų galima grąžinti tai, ką ilgi metai buvo ištrynę iš Širvintų krašto istorijos. Tai, kad mūsų rajono teritorijoje yra gimęs vienas iš 1920 metų Steigiamojo Seimo narių, vėliau šio krašto žmonių išrinktas Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Seimo narys, šiandien absoliučiai nežinomas ar seniai pamirštas faktas.

Šis iškilus žmogus – Petras Jočys, 1894 metų rugsėjo 14 dieną gimęs netoli Kiauklių, Jusiškio viensėdyje, dabartinėje Zibalų seniūnijoje.

Oficialiuose šaltiniuose net šiandien dar teigiama, kad politikas gimė Ukmergės rajone, Šešuolių valsčiuje esančiame Jusiškių kaime. Bet tai – tik pusė tiesos, deformuotos istorijos girnose. Pirma, jokių Jusiškių nei Šešuolių apylinkėse, nei kitur Lietuvoje nėra, o keli Ukmergės rajone ir šiandien tebesantys Jusiškio kaimai gali pasigirti ne Šešuolių, o gerokai toliau esančių Taujėnų kaimynyste. Bet yra Lietuvoje dar vienas Jusiškis. Jis iki 1950-ųjų tikrai priklausė tuomet egzistavusiam Šešuolių valsčiui. Panaikinus jį, Kiauklių apylinkė su aplinkinėmis gyvenvietėmis, taip pat ir gretimai prisišliejusiu Jusiškio viensėdžiu, atsidūrė Širvintų rajone. 1954-ųjų gegužę Kiauklių apylinkė buvo panaikinta ją prijungiant prie Šešuolėlių apylinkės. Nuo 1963-iųjų Jusiškis – jau Zibalų apylinkės viensėdis. 2001 metais vykusio gyventojų surašymo duomenimis, Jusiškyje gyveno vos 1 žmogus. Skaityti daugiau »

Kategoriškas NE Vidmanto Mateikos pasiūlymui!

Kategoriškas NE Vidmanto Mateikos pasiūlymui!
Apie sudėtingą mažesnių rajono švietimo įstaigų situaciją kalbama kasmet svarstant ir dėliojant Savivaldybės biudžetą. Kaip jau buvo rašyta, kaimų mokykloms išgyventi gaunamo mokinio krepšelio lėšų praktiškai nepakanka, todėl jų išlaikymas tampa dideliu iššūkiu rajono Savivaldybei.
Vasario 4 d. vykusio Širvintų rajono savivaldybės rengiamo 2016 metų biudžeto projekto pristatymo metu aptarti 2015 metų biudžeto įvykdymo rezultatai, įvardytos planuojamos pajamos bei jų šaltiniai ir detaliai pristatytos planuojamos išlaidos pagal asignavimų valdytojus bei ekonominę išlaidų klasifikaciją.
Aptariant sudėtingą kaimo mokyklų situaciją, netikėtą pasiūlymą pateikė Tarybos narys, Kęstučio Pakalnio vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Vidmantas Mateika. Jis išsakė savo nuomonę, kad sunkiai iš gaunamų lėšų išsilaikančių Bagaslaviškio Igno Šeiniaus, Zibalų, Alionių mokyklų lėšas galima būtų sutaupyti, atsisakius jose pradinio ugdymo! V. Mateika siūlė šias mokyklas pertvarkyti į skyrius, organizuojant pradinukų pavėžėjimą iš vienos mokyklos į kitą. Posėdžiauti susirinkusių Tarybos narių dėmesys atkreiptas į tai, kad kelti klausimus, kurie lemia rajono mokyklų tinklo pertvarką, svarstant jau parengtą biudžeto projektą, netikslinga. Tokie siūlymai turėtų būti teikiami svarstymui argumentuotai, pagrindus skaičiavimais, numatant konkrečius rezultatus.
Posėdžio pirmininkė merė Živilė Pinskuvienė išsakė kategorišką nuomonę, kad apie tokias drastiškas priemones negali būti net kalbos – rajono vadovių ir valdančiosios Tarybos narių daugumos nuomone, visas rajono mokyklas išlaikyti būtina. „Turime rūpintis, kad vaikiukai galėtų mokytis kuo arčiau namų, kad būtų išsaugotos mokytojams darbo vietos, juk kalbame apie mažiausius rajono gyventojus. Tikriausiai Tarybos narys nė nepagalvojo, ką reikštų tėvams išleisti pirmokėlį į mokyklą, esančią už 10 ar 20 kilometrų nuo namų…“
Sausį nebuvo nė vienos santuokos
Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad sausio mėnesį Širvintų rajone buvo sudaryta 16 gimimo, 24 mirties, 2 ištuokos ir 15 civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašų. Pirmąjį metų mėnesį nebuvo užregistruota nė vienos naujos santuokos.
Gimė 7 berniukai: Pijus, Gustas, Adamas, Gabrielius, Matas, Aronas, Donatas, 9 mergaitės: Oresta, Viltė, Riana (Rhianna), Aneta, Elina, Luknė, Gretė, Samanta, Lijana.
Sveikiname mažųjų tėvelius!
Savivaldybės administracijos informacijos
Aptariama kaimo mokyklų situacija

Aptariama kaimo mokyklų situacija

Apie sudėtingą mažesnių rajono švietimo įstaigų situaciją kalbama kasmet svarstant ir dėliojant Savivaldybės biudžetą. Kaip jau buvo rašyta, kaimų mokykloms išgyventi gaunamo mokinio krepšelio lėšų praktiškai nepakanka, todėl jų išlaikymas tampa dideliu iššūkiu rajono Savivaldybei. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos