Vasaris, 2016 archyvas

Kiek širvintiškiai sumokės/ėjo Elenai Davidavičienei ir Jadvygai Barbaravičienei?

Kiek širvintiškiai sumokės/ėjo Elenai Davidavičienei ir Jadvygai Barbaravičienei?
Vasario 18 d. vykusiame Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas 2016 m. Širvintų rajono savivaldybės biudžetas. Biudžeto pajamos sudarys 12 636,6 tūkst. eurų, iš jų: Savivaldybės biudžetinių įstaigų pajamos, kurios įmokamos į Savivaldybės biudžetą ir naudojamos šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti, – 526,8 tūkst. eurų. 2016 m. biudžeto asignavimai sudarys 12 822,1 tūkst. eurų.
Administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės teigimu, 2016 m. biudžeto projektas buvo ilgai svarstomas, atsižvelgiant į užsibrėžtus tikslus ir argumentuotus poreikius. Jame numatyta daugiau lėšų nei per pastaruosius metus skirti kelių tvarkymui – 70 000 Eur, padidintas finansavimas Meno mokyklai. Kaip ir pernai, pradėjus dirbti naujos sudėties Tarybai, teks dengti didžiules buvusios valdžios paimtas paskolas. 2016 m. Savivaldybė turės sumokėti 66 tūkst. Eur (228 tūkst. Lt) palūkanų ir 282 tūkst. Eur (974 tūkst. Lt) paskolų.
Svarstant tvirtinamą biudžetą, pasisakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Vytas Šimonėlis. Jis pareiškė pastabų dėl valstybės investicijų programos, kurioje numatytos lėšos sporto komplekso kūrimui, bei klausė, kodėl didinama suma Savivaldybės administracijos darbo užmokesčio fondui. Šis klausimas galbūt būtų logiškas, jei nebūtų tiesiog populistinis. Juk Tarybos narys puikiai žino, kad, palyginti su praėjusiais metais, didėjo minimali alga. V. Šimonėlis taip pat negali nežinoti, kad jo partijos bendražygė, buvusi Administracijos direktorė Elena Davidavičienė, reikalauja Savivaldybės sumokėti jai per krizę sumažinto atlyginimo skirtumą.
Galima prisiminti, kad reikalavimas iš savo rajono žmonių, mokesčių mokėtojų, surenkamų lėšų sumokėti „priklausančius“ eurus, nėra naujiena – prieš kelerius metus buvusi Kęstučio Pakalnio patarėja Jadvyga Barbaravičienė reikalavo teismo jai priteisti 67 907 Lt iš Savivaldybės biudžeto.
Jau tapo tradicija, kad priimant svarbiausius rajonui klausimus, svarstymuose nedalyvauja Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) Širvintų skyriaus pirmininkas Kęstutis Pakalnis.
Taigi, biudžetas patvirtintas 11 valdančiosios daugumos narių balsais. 7 Tarybos nariai susilaikė.
Opozicija dėl svarbiausių rajono klausimų dar kartą parodė savo neapsisprendimą, tačiau valdančioji Tarybos dauguma savo pažadus, duotus rinkėjams, tesi.
Atsakingai parengtą 2016 m. biudžetą valdančioji dauguma patvirtino vienbalsiai.
Buvusi Administracijos direktorė Elena Davidavičienė, reikalauja Savivaldybės sumokėti jai per krizę sumažinto atlyginimo skirtumą.
Buvusi Kęstučio Pakalnio patarėja Jadvyga Barbaravičienė reikalavo priteisti beveik 68 tūkst. LT iš rajono biudžeto.
Buvusi Administracijos direktorė Elena Davidavičienė, reikalauja Savivaldybės sumokėti jai per krizę sumažinto atlyginimo skirtumą.

Buvusi Administracijos direktorė Elena Davidavičienė, reikalauja Savivaldybės sumokėti jai per krizę sumažinto atlyginimo skirtumą.

Vasario 18 d. vykusiame Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas 2016 m. Širvintų rajono savivaldybės biudžetas. Biudžeto pajamos sudarys 12 636,6 tūkst. eurų, iš jų: Savivaldybės biudžetinių įstaigų pajamos, kurios įmokamos į Savivaldybės biudžetą ir naudojamos šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti, – 526,8 tūkst. eurų. 2016 m. biudžeto asignavimai sudarys 12 822,1 tūkst. eurų.

Administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės teigimu, 2016 m. biudžeto projektas buvo ilgai svarstomas, atsižvelgiant į užsibrėžtus tikslus ir argumentuotus poreikius. Jame numatyta daugiau lėšų nei per pastaruosius metus skirti kelių tvarkymui – 70 000 Eur, padidintas finansavimas Meno mokyklai. Skaityti daugiau »

Ar tėvai domisi, kokį maistą darželiuose ir mokyklose valgo jų vaikai?

Dienos tema
Ar tėvai domisi,  kokį maistą darželiuose ir mokyklose valgo jų vaikai?
Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašai nuolat tobulinami, ieškoma būdų, kad vaikai ugdymo įstaigų valgyklose būtų maitinami visaverčiu maistu. Nuo šių metų sausio 1 dienos ugdytiniai ugdymo įstaigose valgo patiekalus su mažiau pridėtinio cukraus ir druskos, taip pat racione neliko maisto produktų su „iš dalies hidrintais riebalais“. Apie valgiaraščių sudarymo ir maitinimo organizavimo pakitimus papasakoti sutiko Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Jolanta Jurkevičienė.
- Kas sudaro mokyklas ir darželius lankančių vaikų maitinimo valgiaraščius? Kas juos tvirtina? Kas turi teisę pakeisti? Ar gali valgyklų darbuotojos nors retkarčiais nesilaikyti valgiaraščių ir paruošti vaikams tokį maistą, kuris jiems patinka?
- Ugdymo įstaigų vaikų maitinimui valgiaraščiai rengiami ir derinami remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr.V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimais. Kiekviena vaikų ugdymo įstaiga gali pati sudaryti vaikų maitinimo valgiaraštį, tačiau turi vadovautis Valstybinės maisto veterinarijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos parengtais teisės aktais ir rekomendacijomis. Į Širvintų VMVT per šį laikotarpį kreipėsi 1 bendrojo ugdymo ir 1 ikimokyklinio ugdymo įstaiga dėl valgiaraščių suderinimo. Kitos rajone esančios ugdymo įstaigos vadovaujasi valgiaraščiais, kurie buvo parengti pagal patiekalų receptūrų pavyzdžius. Pasikeitus suderintiems valgiaraščiams, jie turi būti pakartotinai derinami su atitinkamu VMVT teritoriniu padaliniu. Atliekant nereikšmingus keitimus, valgiaraščių pakartotinai derinti nereikės. Valgiaraščius, kurie buvo parengti pagal pavyzdinius patiekalų receptūrų pavyzdžius, gali keisti pati mokykla arba ikimokyklinio ugdymo įstaiga atsižvelgdama į teisės aktų reikalavimus. Būtina koreguoti valgiaraštį, jei pastebima, jog patiekalų vaikai nemėgsta, palieka nesuvalgę. Rekomenduojama, atsižvelgiant į sezoniškumą, keisti patiekalus (pvz., burokėlių sriubą į šaltibarščius ir pan.). Noriu pabrėžti, kad maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklose tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas sveikatai palankiai vaikų mitybai, užtikrinti geriausią maisto saugą ir kokybę, patenkinti vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, ugdyti sveikos mitybos įgūdžius.
- Vaikai yra ypač išrankūs ir jie noriai valgo normaliai pasaldintą ir normaliai pasūdytą maistą, jie paprasčiausiai prėsko maisto nevalgys. Kiek cukraus ir druskos pagal naujuosius reikalavimus bus leidžiama maisto produktuose ir patiekaluose? Ar nebus persistengta su draudimais?
- Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo reglamentuojami maitinimo tvarkos aprašo pakeitimai. Nuo šiol leidžiamas cukraus kiekis vaikams tiekiamuose gėrimuose (ne daugiau kaip 5 g/100 g pridėtinio cukraus). Gaminant maistą, druskos patiekaluose turi būti ne daugiau kaip 1 g/100 g. Vaikų maitinimui skirtame sūryje ir mėsoje druskos kiekis neturi viršyti 1,7 g/100 g. Tyrimų duomenys rodo, kad rekomenduojamo cukraus kiekio viršijimas nėra palankus sveikatai ir laikomas viena iš civilizacijos ligų priežasčių. Turbūt nerasime nė vieno tėvo, kuris norėtų, kad jo vaikas sirgtų. Džiugu, kad jau šiandien iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų girdime, kad patys tėvai reikalauja, kad jo vaikui būtų pasiūlyta nesaldinta ar mažiau saldinta arbata ar kompotas. Didėja tėvų susidomėjimas tuo, ką valgo jų vaikai, ir toks tėvų sąmoningumas džiugina.
- Ugdymo institucijų valgyklose gaminama tik dalis maisto. Kitą dalį produktų – bandeles, uogienes, džemus, sultis, dešreles, sūrius, netgi duoną – į valgyklas pristato tiekėjai. Kas kontroliuos tokiuose produktuose esantį cukraus ir druskos kiekį? Ar ugdymo įstaiga privalės pasitikėti maisto tiekėju?
- Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pridėtinio cukraus apribojimai taikomi tik ugdymo įstaigoje gaminamiems patiekalams ir visiems gėrimams. Visų gėrimų pridėtinio cukraus kiekis neturi viršyti 5 gramų 100 gramų produkto. Pridėtinio cukraus kiekio ženklinimas pagal šiuo metu galiojančius maisto produktų ženklinimo teisės aktų reikalavimus nėra privalomas: jei gėrimo etiketėje pridėtinio cukraus kiekis nenurodytas, maisto tvarkymo subjektai pridėtinio cukraus kiekį gėrime turi deklaruoti iš gamintojo gauta specifikacija. Bandelės, sausainiai ir kiti leistini pagal vaikų maitinimo aprašą konditeriniai gaminiai nėra patiekalas, o užkandis ir pridėtinio cukraus kiekis perkant iš tiekėjų kol kas nėra ribojamas. Priimant uogienes, padažus, sūrį, reikia gauti su specifikacija šių produktų pridėtinio cukraus ir druskos kiekius bei juos įvertinti bendroje gaminamo patiekalo technologinėje kortelėje. Reikėtų pripažinti, kad ne visos ugdymo įstaigos ir visi maisto produktų tiekėjai spėjo pasiruošti šiems pokyčiams.
- Paaiškinkite, kokio maisto, paruošto su „iš dalies hidrintais riebalais“, bus atsisakoma valgyklose? Kodėl „iš dalies hidrinti riebalai“ bus draudžiami?
- Mokyklų valgyklose bus draudžiama prekiauti konditeriniais gaminiais (sausainiais, bandelėmis), pieno produktais, kuriuose yra „iš dalies hidrintų riebalų“. Produktai, kuriuose nustatyti reikšmingi transriebalų kiekiai, yra pramoninių transriebalų turintis maistas: kepimo riebalai, margarinas, margarinas kepiniams. Natūraliai nedidelių transriebalų kiekių gali būti aptinkama kai kuriuose mėsos ir pieno produktuose. Bet tai neturi tokio didelio poveikio – daugiau hidrintų riebalų suvalgome vartodami perdirbtus produktus. Transriebalai priskiriami pavojingiausiems riebalams. Visi maisto produktai, turintys hidrintų riebalų, potencialiai žalingi mūsų organizmui, nes transriebalų net maži kiekiai, susiję su diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar net staigiomis mirtimis dėl širdies veiklos sutrikimų, taip pat padidėjusia diabeto rizika, siejami su nutukimu.
- Ar reikalingi šiuolaikiški patiekalai (picos, kebabai, greito maisto restoranų sumuštiniai) vaikų valgiaraščiuose?
- Greitas maistas tapo neatsiejama šiuolaikinio vartotojo dalimi. Tačiau greito maisto produktai dažniausiai pasižymi dideliu kalorijų, riebalų, sočiųjų riebalų kiekiu bei yra gausiai praturtinti cukrumi ir druska, gali turėti ir kitų sveikatai kenksmingų medžiagų. Tokio maisto reikėtų atsisakyti tiek tėveliams, tiek vaikams.
- Naujajame sveikatos apsaugos ministro įsakyme pateiktas ilgiausias sąrašas produktų, kurie netinkami vaikų mitybai. Kokių produktų (patiekalų) mokyklų valgyklose po sausio 1-osios jau nebeliko?
- Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, nuo sausio 1 d. dar pasipildė vaikams mokyklose draudžiamų tiekti maisto produktų sąrašas. Tai sūrūs gaminiai (kuriuose druskos daugiau kaip 1 g/100 g, sūryje ir mėsos gaminiuose – daugiau kaip 1,7g/100g), gėrimai, kurių sudėtyje pridėtinio cukraus daugiau kaip 5 g/100 g, maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai.
- Ar visos ugdymo įstaigos, maisto produktų tiekėjai ir atsakingos už kontrolę institucijos pasiruošė pokyčiams?
- Su šiais naujais reikalavimais Širvintų rajono ugdymo įstaigos buvo supažindintos vykdomos kontrolės metu. Iškilus klausimams, buvo papildomai konsultuojamos telefonu. Atsakingi darbuotojai turėtų peržiūrėti ir pakeisti patiekalų ir gėrimų receptūras mažinant cukraus ir druskos kiekį iki leistino, kad atitiktų naujus reikalavimus.
- Įsigaliojus naujiems reikalavimams, kas laukia jau ne vienerius metus kelią besiskinančios programos „Vaisiai mokykloms“?
- Nuo lapkričio 1 d. atnaujinta ES finansuojama programa „Vaisiai mokykloms“ – ikimokyklinukams, priešmokyklinukams ir pradinukams nemokamai tiekiami ekologiški arba Lietuvoje užauginti vaisiai. PSO rekomenduoja suvartoti minimaliai (ne mažiau kaip 400 g per dieną) šviežių daržovių ir vaisių. Tyrimai rodo, kad sveikatai palankios mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje, todėl būtent ikimokyklinio amžiaus vaikams bei pradinių klasių mokiniams nemokamai dalijami vaisiai. Pagal teisės akto pakeitimus vaikai vaisius valgys tarp pagrindinių dienos valgymų. Džiugu, kad visos Širvintų vaikų ugdymo įstaigos dalyvauja programoje  „Vaisiai mokykloms“.
- Nėra jokios paslapties, kad darželiuose ir mokyklose daugėja alergiškų vaikų. Ar maisto ruošimo naujovės nepakenks tokiems vaikams?
- Vaikams, kuriems gydytojai yra išrašę pažymą apie alerginį ar kitokį susirgimą, pagal gydytojo nurodymus ir rekomendacijas turi būti sudaromas individualus pritaikytas valgiaraštis. Toks valgiaraštis užtikrintų, kad vaikas gautų jo organizmui reikalingų maistinių medžiagų, užtektinai energijos ir maistas būtų įvairesnis. Turiu pastebėti, kad nė viena Širvintų rajone esanti ugdymo įstaiga nėra derinusi tokių valgiaraščių. Darytina išvada, kad mūsų rajone nėra alergiškų vaikų arba tėveliai nesusitvarko iki galo pažymų ir nepateikia jų ugdymo įstaigoms. Norint padėti alergiškiems vaikams ir suteikti kuo daugiau naudingos informacijos apie maisto produktus, jau šiandien vaikų tėveliai visą informaciją apie alergiją ir netoleravimą sukeliančias medžiagas ir produktus gali rasti savo vaiko ugdymo įstaigoje. Atliekant kontrolę buvo nustatyta, kad daugumoje ikimokyklinio ugdymo skyrių tokia informacija skelbiama vaikų persirengimo rūbinėlėje arba kitoje gerai matomoje vietoje, o bendrojo ugdymo įstaigose – valgymo patalpose. Širvintų VMVT organizuotuose mokymuose virtuvės darbuotojos buvo supažindintos su alergiją ir netoleravimą sukeliančių medžiagų ir produktų pavadinimais. Iškilus klausimams, tiek vaikai, tiek jų tėveliai visą informaciją apie gaminamuose patiekaluose esančias alergiją ir netoleravimą sukeliančias medžiagas gali gauti kreipdamiesi į atsakingą virtuvės darbuotoją. Vykdydami kontrolę, pastebėjome kad mažesnių miestelių mokyklose gaminami riebūs padažai, kepami gausiai džiūvėsėliais apibarstyti šniceliai ir kotletai, kepsniai. Virėjos sako, kad tokius patiekalus vaikai labai mėgsta. Norint patiekti vaikų sveikatai palankius ir šiuolaikiškus patiekalus, yra svarbu ne tik kokybiškos maisto žaliavos, bet ir nauji receptai bei sveikatą tausojančios gamybos technologijos.
- Prieš keletą metų mokyklose irgi „siautė“ sveiko maisto vajus, valgiaraščiuose neliko vaikų pamėgtų blynelių su įdarais, įprastų mėsiškų patiekalų, įprastas maistas buvo pakeistas įvairiomis košėmis ir kitais neįprastais dariniais. Skaudu buvo žiūrėti, kai vaikai, paragavę tokio maisto, atstumdavo lėkštę ir maistas keliaudavo į atliekų kibirą. Atrodo, metus gyvavęs sprendimas buvo atšauktas ir sugrįžta prie įprastų patiekalų. Ar ir šįkart nebus tik mados vajus? Vaikai tiesiog tokio beskonio maisto nevalgys ir nutarimas bus atšauktas?
- VMVT skatina sveikatai palankių maisto produktų vartojimą, be to, stengiasi, kad maisto tiekėjams ir gamintojams būtų kuo lengviau bei paprasčiau dirbti, todėl kartu su gydytoja dietologe dr. Edita Gaveliene parengė rekomendacinį pietų valgiaraštį. Jame daugiau dėmesio skiriama toms maisto sudėtinėms dalims, kurios būtinos augančio vaiko organizmui. Racionas turtingas visaverčių baltymų, geležies, B grupės vitaminų, vitamino D, o ribojami maisto produktai, kurie yra turtingi lengvai įsisavinamų angliavandenių. Valgiaraštyje yra patiekalų, pagamintų iš įvairios mėsos (jautienos, kalakutienos, vištienos, kiaulienos), kurios kiekis parinktas siekiant užtikrinti vaiko poreikius. Rekomenduojama rinktis natūralią mėsą ir iš jos pagamintus patiekalus, o ne maltą (penkiolikos dienų valgiaraštyje mėsos maltinis tiekiamas tik vieną kartą). Rekomendaciniame valgiaraštyje atsisakoma saldžių gėrimų, pavyzdžiui, įvairių sulčių, kompotų. Jų vietoje siūlomas geriamasis vanduo. Taip pat vaikams siūloma tik pilno grūdo duona, didesnis kiekis daržovių ir vaisių.
- Dažnai cukrus ir druska pavadinami „baltąja mirtimi“, tačiau dažnas neįsivaizduojame savo patiekalų be šių priedų. Ką rekomenduoja maisto ruošimo technologai ir inspektoriai, kad cukraus ir druskos vartotojų būtų kuo mažiau?
- Visi tėveliai ir seneliai gerai žino, kad nuo cukraus dantukai genda, bet šiais laikais, kada parduotuvių lentynos lūžta nuo pasiūlos, patys savo vaikus ir anūkus vos ne kasdien lepina saldumynais. Toks elgesys yra žinių ir supratimo trūkumas. Cukraus suvartojimas vis auga ir tapo kasdienės mitybos dalimi. Jo yra praktiškai visur: kasdienėje duonoje, pomidorų padaže, majoneze, raugintuose agurkuose, marinuotuose burokėliuose, mėsos ir žuvies gaminiuose, jogurtuose, varškės sūreliuose, sultyse ir t. t. Potraukis cukrui ir druskai yra dažniausiai formuojamas nuo kūdikystės ir tai tampa įpročiu su tam tikrais priklausomybės požymiais. Tai žinant, reikia palaipsniui mažinti cukraus ir druskos kiekį ruošiamuose patiekaluose ir ilgainiui nejausime didelio skirtumo.
- Kokie dar nauji reikalavimai atsirado sveikatos apsaugos ministro įsakyme?
- Daugelis tėvų iki šiol neturėjo jokios sprendžiamosios galios formuojant valgiaraštį ir iš viso nežinojo, kokiu maistu maitinami jų vaikai. Nuo 2016 m. sausio 1 d., norint geriau informuoti vaikų tėvus, įvedamas reikalavimas ikimokyklininio ir bendrojo ugdymo įstaigų interneto svetainėse skelbti tvarkos aprašą ir valgiaraščius, kuriais vadovaujantis maitinami vaikai. Nuo šiol tėvai galės aktyviau įsitraukti į savo vaikų mitybos gerinimą ir kontrolę, o mokyklų ir darželių vadovai, žinodami tėvų nuomonę, turės užtikrinti pilnavertę ir sveiką vaikų mitybą.
- Dėkoju už pokalbį.
Romas Zibalas
Nuotrauka iš asmeninio Jolantos Jurkevičienės albumo
1. Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Jolanta Jurkevičienė: „Džiugu, kad visos Širvintų vaikų ugdymo įstaigos dalyvauja programoje  „Vaisiai mokykloms“.“
Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Jolanta Jurkevičienė: „Džiugu, kad visos Širvintų vaikų ugdymo įstaigos dalyvauja programoje  „Vaisiai mokykloms“.“

Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Jolanta Jurkevičienė: „Džiugu, kad visos Širvintų vaikų ugdymo įstaigos dalyvauja programoje „Vaisiai mokykloms“.“

Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašai nuolat tobulinami, ieškoma būdų, kad vaikai ugdymo įstaigų valgyklose būtų maitinami visaverčiu maistu. Nuo šių metų sausio 1 dienos ugdytiniai ugdymo įstaigose valgo patiekalus su mažiau pridėtinio cukraus ir druskos, taip pat racione neliko maisto produktų su „iš dalies hidrintais riebalais“. Apie valgiaraščių sudarymo ir maitinimo organizavimo pakitimus papasakoti sutiko Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Jolanta Jurkevičienė.

- Kas sudaro mokyklas ir darželius lankančių vaikų maitinimo valgiaraščius? Kas juos tvirtina? Kas turi teisę pakeisti? Ar gali valgyklų darbuotojos nors retkarčiais nesilaikyti valgiaraščių ir paruošti vaikams tokį maistą, kuris jiems patinka?

- Ugdymo įstaigų vaikų maitinimui valgiaraščiai rengiami ir derinami remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr.V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimais. Kiekviena vaikų ugdymo įstaiga gali pati sudaryti vaikų maitinimo valgiaraštį, tačiau turi vadovautis Valstybinės maisto veterinarijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos parengtais teisės aktais ir rekomendacijomis. Skaityti daugiau »

Valstybė duoda, bet tuo pačiu – ir įpareigoja

Valstybė duoda, bet tuo pačiu – ir įpareigoja
Nereikia net abejoti, kad pagrindinė abiturientų svajonė baigus mokyklą – įstoti į pasirinktos specialybės valstybės finansuojamas studijas aukštojoje mokykloje. Deja, ne visada susimąstoma, kad tokia sėkmė turi ir savo kainą.
Širvintų rajono apylinkės teismas patenkino Valstybinio studijų fondo ieškinį Justinai C. ir iš merginos priteisė grąžinti 556,07 Eur, kuriuos ji liko skolinga nutraukusi valstybės finansuojamas studijas Vilniaus kolegijoje.
Dar 2009 metų rugpjūtį tuomet studentė Justina su Vilniaus kolegija sudarė valstybės finansuojamo studento studijų sutartį, tačiau 2010 metų pavasarį mergina buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos. Atsiradus prievolei grąžinti lėšas į valstybės biudžetą, Justinai C. viešo paskelbimo būdu buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, tačiau per numatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.
Kadangi Justina C. studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos, ji turėjo grąžinti pusę einamųjų studijų metų programos kainos. Valstybinis studijų fondas 2010 metų spalį buvusiai studentei išsiuntė įspėjimą grąžinti skolą per 180 dienų, bet ši to nepadarė, nors nuo galutinio termino iki šios dienos prabėgo daugiau nei ketveri metai. Gavęs civilinį ieškinį, teismas konstatavo netesybų faktą, priteisė ne tik skolą, bet ir delspinigius, tiesa, ne nuo termino grąžinti pabaigos, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-ųjų lapkričio 18-osios. Buvusi studentė taip pat įpareigota sumokėti teismo žyminį mokestį, tad valstybės finansuojamų studijų nebaigusi Justina C. valstybės biudžetą turėjo papildyti maždaug 600 Eur.

Nereikia net abejoti, kad pagrindinė abiturientų svajonė baigus mokyklą – įstoti į pasirinktos specialybės valstybės finansuojamas studijas aukštojoje mokykloje. Deja, ne visada susimąstoma, kad tokia sėkmė turi ir savo kainą. Skaityti daugiau »

„Kultūros puode“ susitiko lietuviai, turkai, italai ir ispanai…

„Kultūros puode“ susitiko lietuviai, turkai, italai ir ispanai…
Musninkų kaimo bendruomenės jaunimas dalyvauja projekte „Cultural pot“ („Kultūros puodas“).
Ksenofobija, rasizmas, diskriminacija – šie žodžiai girdimi visur: tiek per žiniasklaidos kanalus, tiek visuomenėje, tiek draugų būryje. Šios problemos yra aštrios ne tik mūsų valstybėje, tačiau ir kitose Europos šalyse. Šalims tapus Europos Sąjungos narėmis žmonės pradėjo intensyviai migruoti, dėl to yra nuolat jaučiama didelė įtampa tarp skirtingų kultūrų, religijų žmonių. Lietuvos miestų gyventojai  dažniau susiduria su žmonėmis, atvykusiais iš svetur, ir tai nesukelia išskirtinio dėmesio, tačiau į kaimiškas vietoves atvykęs užsienietis sulaukia didelio vietos žmonių susidomėjimo. Kartais jis priimamas labai svetingai ir noriai, kartais vietiniai gyventojai yra priešiškai nusiteikę prieš skirtingos kultūros, ypač skirtingos religijos užsieniečius.
Pagrindinis projekto tikslas – prisidėti prie kovos su ksenofobija, rasizmu, diskriminacija Europoje, skatinti toleranciją, supratingumą ir kultūrinį dialogą tarp skirtingų kultūrų atstovų. Projekte dalyvauja jaunimas iš Lietuvos, Italijos, Ispanijos ir Turkijos.  Projekto veiklos yra grindžiamos neformalaus ugdymo metodais. Projektas finansuojamas iš ERASMUS PLIUS programos.
Dvidešimt projekto dalyvių iš minėtų keturių šalių apsistojo „Levainių dvarkiemyje“. Nors oras nebuvo labai šaltas, tačiau svečiai, ypač atvykę iš Ispanijos pietų, puolė šildytis prie radiatorių. Pirmąją dieną Jaunimo mainų dalyviai stengėsi vieni kitus geriau pažinti, išmokti vardus, tam buvo pasitelkti įvairūs vardų žaidimai ir sudarytos grupės. Dalyviai nelabai mokėjo kalbėti angliškai, dėl to turėjo pasitelkti kitus bendravimo būdus, pavyzdžiui, kūno kalbą, google vertėją, piešinius. Antrąją dieną dalyviai kalbėjosi apie rasizmo, ksenofobijos, diskriminacijos problemas.
Projekto dalyviai atliko tyrimą, kurio metu, pasiskirstę į mažas grupeles, bendravo su vietiniais gyventojais iš Družų kaimo. Družiškiai svečius sutiko įvairiai – vieni reiškė savo mintis drąsiai, kiti teigė, jog tai ne jų reikalas, tegu valdžia galvoja apie rasizmo, diskriminacijos ir panašias problemas. Svečiams bendrauti su vietos bendruomene labai patiko – juos ypač nustebino  lietuviškas svetingumas. Kadangi tarp projekto dalyvių buvo ir krikščionių, ir musulmonų, labai įdomios diskusijos vyko temomis, susijusiomis su religija.  Vilniuje svečiai lankėsi katalikų ir ortodoksų bažnyčiose. Dalyviams iš Turkijos ši patirtis buvo labai įdomi ir nauja.
Paskutinę mainų dieną dalyviai lankėsi Širvintų rajono savivaldybės Viešojoje bibliotekoje. Italijos, Ispanijos, Lietuvos ir Turkijos jaunimas pasakojo apie tolerancijos, rasizmo, kultūrinio dialogo problemas savo šalyse. Buvo kalbėta apie homoseksualias santuokas, apie įvaikinimą, į kuriuos Ispanija žiūri gana tolerantiškai, o Italija labiau laikosi senųjų tradicijų. Renginio dalyviai aptarė skirtingų religijų, tautybių, seksualinės orientacijos žmonių santykių problemas šiuolaikiniame pasaulyje.
Tikimės, kad šis projektas prisidės prie jaunuolių pasaulėžiūros formavimo, kad parvykę į namus jie lengviau susikalbės su kitų kultūrų, religijų atstovais. Projekto metu užmegzta partnerystė tarp skirtingų organizacijų bus plėtojama ateityje, toliau įgyvendinant bendrus projektus ir veiklas.
Živilė Jankauskaitė
Projekto kuratorė
Vyrai nacionalinėje virtuvėje...

Vyrai nacionalinėje virtuvėje...

Musninkų kaimo bendruomenės jaunimas dalyvauja projekte „Cultural pot“ („Kultūros puodas“). Skaityti daugiau »

Vyriškis dūrė nepilnametei į koją

Vyriškis dūrė nepilnametei į koją
Vasario 18-21 dienos
Per keturias dienas Širvintų policininkai išaiškino 17 administracinės teisės pažeidėjų, 7 jų pažeidė Kelių eismo taisykles. Tarp pastarųjų – šeštadienį Širvintose automobilį „Audi 80“ neblaivus ir be teisės vairavęs 1995 metais gimęs jonavietis ir Širvintų seniūnijoje dviratį neblaivus vairavęs 1974 metais gimęs vietos gyventojas.
Pareigūnai taip pat išaiškino 7 asmenis, kurie girtavo ar neblaivūs pasirodė viešoje vietoje, po vieną asmenį, kurie trikdė viešąją rimtį, tinkamai nepanaudojo tėvų valdžios ar įvykdė nedidelį chuliganizmą.
Ketvirtadienį Širvintose būta sukrečiančio poelgio – policija gavo širvintiškės pareiškimą, kad apie 7.45 val. nenustatytas vyriškis atviroje vietovėje, esančioje tarp Upelio gatvės 16 ir 20 gyvenamųjų namų, netoli parduotuvės „Upelis“, nenustatytu aštriu daiktu dūrė jos nepilnametei dukrai į dešinę koją. Nukentėjusiajai nustatyta paviršinė žaizda.
Policija kreipėsi į žmones su prašymu padėti. Jei kas matė šį įvykį ar tąryt pastebėjo apie 40 metų amžiaus, maždaug 180 cm vidutinio sudėjimo vyrą, apsirengusį tamsiais drabužiais, pranešti telefonu 8~686 43028 vyresniajam tyrėjui Sauliui Dambrauskui arba paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Vasario 20 dieną Komisariate užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad tą dieną Musninkų seniūnijoje esančio namo kambaryje rastas 1983 metais gimusio vyriškio kūnas be išorinių smurto žymių.
Tą pačią dieną užregistruotas 1986 metais gimusio Širvintų seniūnijos gyventojo pareiškimas, kad, atvykęs į jam priklausantį remontuojamą namą, pastebėjo, jog išdaužtas lango stiklas. Buvo įsibrauta į vidų, pagrobti įrankiai, laidai ir kiti įvairūs daiktai.
Vasario 21 dieną užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad išvakarėse, apie 20 val., Širvintose, Plento gatvėje, prie parduotuvės MAXIMA esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tarp jaunuolių kilo muštynės, kurias matė pašaliniai asmenys. Taip buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka.
Policija taip pat užregistravo 2 pranešimus, kurių nedetalizuoja.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Vasario 18-21 dienos

Per keturias dienas Širvintų policininkai išaiškino 17 administracinės teisės pažeidėjų, 7 jų pažeidė Kelių eismo taisykles. Tarp pastarųjų – šeštadienį Širvintose automobilį „Audi 80“ neblaivus ir be teisės vairavęs 1995 metais gimęs jonavietis ir Širvintų seniūnijoje dviratį neblaivus vairavęs 1974 metais gimęs vietos gyventojas. Skaityti daugiau »

Meno mokyklai – papildomos lėšos

Meno mokyklai – papildomos lėšos
Ketvirtadienį vykusiame rajono Tarybos posėdyje svarstytas klausimas dėl 2016 metų Širvintų rajono savivaldybės biudžeto. Tarybos valdančiosios daugumos siūlymu, biudžeto projekte daugiau lėšų numatoma skirti Širvintų meno mokyklai.
Kasmet už mokinių ugdymą ši įstaiga surenka apie 15 tūkst. eurų. Tačiau daugelį metų dalis jų (apie 6000 Eur) būdavo panaudojama darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo mokesčiams padengti. Išsiaiškinusi šią situaciją, merė Živilė Pinskuvienė įpareigojo Administracijos direktorę Ingridą Baltušytę-Četrauskienę, rengiant 2016 m. biudžeto projektą, surasti lėšų ir Savivaldybės biudžete numatyti trūkstamą finansavimą darbuotojų atlyginimams.
Ž. Pinskuvienės teigimu, nors viešojoje erdvėje nuolat eskaluojama, kad Meno mokykla buvo ypač globojama ir jai buvo skiriamas didelis dėmesys, tačiau daugelį metų įstaiga turėjo verstis kaip išmanydama. Deja, galimybės teikti infrastruktūrinius projektus ir renovuoti įstaigos pastatą praleistos, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija renovuota, pamiršus, kad prie jos prisišliejęs ir Meno mokyklos pastatas. Merė išreiškė viltį, kad biudžeto projektą net ir Tarybos opozicijos nariai gerai apsvarstys ir balsuos už sąlygų pagerinimą tiek šąlantiems mokytojams, tiek su pirštinėmis grojantiems vaikams. Patvirtinus siūlomą projektą, visi iš mokinių surenkami pinigai būtų naudojami pagal paskirtį – būtiniausioms reikmėms, įrangos atnaujinimui, instrumentų derinimui ir pan.
Keliams – 70 000 Eur iš Savivaldybės biudžeto
Vienas iš pagrindinių 2015 metais pradėjusios dirbti naujos sudėties Širvintų rajono savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos prioritetų – rajono kelių būklės gerinimas. Tam, kad rajone sparčiau mažėtų sunkiai išvažiuojamų kelių, kad mieste būtų tvarkomos intensyvaus eismo gatvės, šaligatviai, nemažai darbų padaryta jau 2015 metais. Atsižvelgiant į gyventojų poreikius, ne kartą buvo koreguojama Širvintų rajono savivaldybės Kelių priežiūros ir plėtros programa, padarytas didelis darbas – patvirtintas Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašas. Merės Živilės Pinskuvienės teigimu, atlikus parengiamuosius darbus ir nustačius prioritetus, buvo nuspręsta kelių tvarkymo darbams 2016 m. Savivaldybės biudžeto projekte numatyti didžiausią per pastaruosius metus finansavimą – 70 000 Eur.
Skirtas finansavimas Igno Šeiniaus paminklui!
Artėjant vienai gražiausių švenčių – Valstybės atkūrimo dienai, Širvintas pasiekė džiugi žinia – gautos lėšos projektui „Igno Šeiniaus (Jurkūno) atminimo įamžinimas Širvintose“. Dar šiais metais Igno Šeiniaus alėjoje bus pastatytas paminklas šiam mūsų krašto šviesuoliui.
Paminklo pastatymo idėją iškėlė 2013 m. susibūrusi visuomeninė iniciatyvinė grupė, jos pirmininkė Danutė Miliukienė. Nuveikta nemaža darbų: buvo gautas Širvintų rajono savivaldybės tarybos pritarimas įgyvendinti projektą, paskelbtas paminklo idėjinio modelio konkursas, atrinktas skulptoriaus Henriko Orakausko darbas „Regiu Lietuvą“, surinkta paramos lėšų, už kurias pradėti pirminiai paminklo sukūrimo darbai, visuomenė nuolat kviečiama į renginius, skaitymus, parodas ir kt.
Atsižvelgdama į tai, kad idėją dėl paminklo pastatymo būtinybės iškėlė patys Širvintų rajono gyventojai, kad buvo surinkta nemaža dalis lėšų, ne kartą susitikusi su iniciatyvinės grupės pirmininke, Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė aktyviai ėmė ieškoti visų įmanomų galimybių gauti finansavimą ir užbaigti projektą. Raštu kreiptasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Kultūros ministeriją, Seimą, įvyko ne vienas susitikimas su kultūros sritį kuruojančiais specialistais. Paminklo pastatymo idėją palaikė ir padėjo ją plačiau pristatyti Kultūros ministro patarėja Danguolė Martinkienė. Atsižvelgus į gautas rekomendacijas, buvo parengtas. Atkaklumas ir pastangos lėmė rezultatą – projektas įvertintas ir įtrauktas į 2016 m. Istorinės atminties puoselėjimo programą, paminklo pastatymui skirtos trūkstamos lėšos – 30 000 Eur.
Simboliška, kad gera žinia Širvintas pasiekė prieš Vasario 16-ąją – dieną, kai minime Valstybės atkūrimo sukaktį, kai garbingiems Širvintų krašto žmonėms įteikiama Igno Šeiniaus vardo premija.
Nuotrauka iš archyvo. Merė susitinka su iniciatyvinės grupės Igno Šeiniaus paminklui sukurti nariais, pirmininke Danute Miliukiene, skulptoriumi Henriku Orakausku.
Pašaliniai asmenys VšĮ Širvintų ligoninės archyve?
Merė Živilė Pinskuvienė susitiko su laikinai einančiu VšĮ Širvintų ligoninės direktoriaus pareigas Vidmantu Eigėliu, kuris informavo, kad turi įtarimų, jog praėjusį savaitgalį pašaliniai asmenys lankėsi VšĮ Širvintų ligoninės archyve ir direktoriaus kabinete. Įsilaužimo požymių neaptikta, todėl galima manyti, jog į patalpas pašaliniai asmenys (galimai, buvę darbuotojai), įėjo padedami darbuotojų, turinčių raktus. Merė Živilė Pinskuvienė įpareigojo laikinai paskirtą VšĮ Širvintų ligoninės vadovą aiškintis situaciją ir dėl galimo įsilaužimo kreiptis į atitinkamas institucijas.
Savivaldybės administracijos informacijos

Ketvirtadienį vykusiame rajono Tarybos posėdyje svarstytas klausimas dėl 2016 metų Širvintų rajono savivaldybės biudžeto. Tarybos valdančiosios daugumos siūlymu, biudžeto projekte daugiau lėšų numatoma skirti Širvintų meno mokyklai. Skaityti daugiau »

Kviečiame gyventojus susipažinti su Kalnalaukio gatvės (ruožo nuo 0,381 km iki 2,655 km) rekonstravimo projekto sprendiniais

Kviečiame gyventojus susipažinti su Kalnalaukio gatvės (ruožo nuo 0,381 km iki 2,655 km) rekonstravimo projekto sprendiniais
Informuojame, kad nuo vasario 17 d. iki vasario 25 d. Širvintų rajono savivaldybės interneto svetainėje www.sirvintos.lt ir Administracijos pastato II aukšto fojė visuomenei pristatomi Kalnalaukio g. (ruožo nuo 0,381 km iki 2,655 km) rekonstravimo projektinio pasiūlymo sprendiniai.
Viešasis susirinkimas vyks 2016 m. vasario 25 d., 17.00 val. Širvintų rajono savivaldybės administracijos pastate, Vilniaus g. 61, Širvintose, 2 aukšto fojė.
Gyventojai, norintys teikti pasiūlymus ar pastabas dėl projektinio pasiūlymo sprendinių, gali kreiptis raštu į projektuotoją viso visuomenei susipažinti su projektiniais pasiūlymais skiriamo laikotarpio metu iki viešojo susirinkimo ir jo metu.
Informacija teikiama tel. 8 620 22 331 ir el. paštu nerijus@srp-projektas.lt.
Užs. Nr. 16

Informuojame, kad nuo vasario 17 d. iki vasario 25 d. Širvintų rajono savivaldybės interneto svetainėje www.sirvintos.lt ir Administracijos pastato II aukšto fojė visuomenei pristatomi Kalnalaukio g. (ruožo nuo 0,381 km iki 2,655 km) rekonstravimo projektinio pasiūlymo sprendiniai. Skaityti daugiau »

Šventė, simbolizuojanti stiprybę, vienybę ir viltį

Šventė, simbolizuojanti stiprybę, vienybę ir viltį
Vasario 16-ąją dieną Širvintų kultūros centro didžiojoje salėje laisvų sėdimų vietų nebuvo. Po iškilmingų mišių Švento Arkangelo Mykolo bažnyčioje širvintiškiai rinkosi pasiklausyti šventinio koncerto Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.
Šventinį koncertą pradėjo tradicinis styginis lietuvių liaudies muzikos instrumentas – kanklės, nuskambėjo mūsų tautos šauklio Bernardo Brazdžionio eilės, kurias skaitė Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientas Arnoldas Bytautas.
Po iškilmingai perskaitytų renginio vedėjo Romo Zibalo žodžių: „Mes visi savo širdyse nešiojamės Lietuvą. Lietuva – tai miškai, pievos, upės, kalba gimtoji ir mes, Lietuvos žmonės, kuriantys savo šalies gerovę. Mūsų tėvynė gimė 1918 metų vasario 16-ąją. Šią dieną galime laikyti ir mūsų visų gimtadieniu, atėjusiu su laikraščiais „Aušra“ ir „Varpu“, su vieningos Lietuvos suvokimu mūsų širdyse. Vasario 16-oji – tai šventė, simbolizuojanti stiprybę, vienybę ir viltį. Lietuvai ji tapo išskirtine diena, kai Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Valstybė – tai vėliava, herbas ir himnas,“ – širvintiškiai ir Širvintų miesto svečiai sugiedojo Lietuvos himną. Tautišką giesmę sugiedoti padėjo Nijolė Vilkauskaitė, Audronė Burakovienė, Gintaras Pauliukonis  ir Vaidas Lengvinas.
Sveikinimo žodį tarė Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė. Ji pasidžiaugė, kad „1918 metais vasario 16-ąją Lietuvos valstybės taryba, kurioje su Jonu Basanavičiumi, Antanu Smetona tarp kitų garbingų signatarų dirbo bei lemtingą Nepriklausomybės aktą pasirašė ir mūsų krašte – Musninkuose – besiilsintis kunigas, lietuvybės puoselėtojas Alfonsas Petrulis. Vasario 16-oji Širvintoms ypač svarbi ir dėl kitos šviesios asmenybės – rašytojo, diplomato, visuomenės veikėjo Igno Šeiniaus. Šiemet valstybės atkūrimo dieną gavome gerą žinią, – iš jūsų, savo kraštą mylinčių žmonių kilusi idėja, įamžinti Igno Šeiniaus atminimą Širvintose pastatant jam paminklą, bus įgyvendinta. Po daugybės prašymų, kreipimųsi ir susitikimų patvirtintas finansavimas paminklui.“
Įteikiama I. Šeiniaus premija. Širvintų rajono savivaldybės taryba šiemet nusprendė šią premiją skirti Kultūros centro dailininkei Daliai Karolaitienei ir Kultūros centro liaudiškos muzikos kolektyvui „Noragas“.
Širvintų kultūros centre Dalia Karolaitienė dirba  nuo 2006 metų. Dailininkė nuoširdžiai ir kūrybingai, atsakingai ir meistriškai atlieka savo darbą. Renginių scenografija visuose Kultūros centro renginiuose subtili ir išradinga. Jos žodžiais tariant, „Toks meninis darbas – balzamas sielai, didžiulis džiaugsmas.“ Liaudiškos muzikos kolektyvas ,,Noragas“ susibūrė 2011 metais vadovės Gintarės Jakštienės iniciatyva. Trykštanti energija bei skleidžiama puiki nuotaika – kolektyvo vizitinė kortelė. Kolektyvas koncertuoja įvairiuose renginiuose savame krašte bei visoje respublikoje, taip pat dažnas TV laidos „Duokim garo“ dalyvis. Savo muzikinius sugebėjimus „Noragas“ pademonstravo šauniai sugrodamas „Vokišką valsiuką“ ir „Jaunystės laikų polkutę“.
Vasario 16-osios minėjimo koncertinėje dalyje dalyvavo patys šauniausieji, patys talentingiausieji Širvintų krašto kolektyvai ir atlikėjai: skaitovė – „Atžalyno“ progimnazijos penktokė Emilija Šumskaitė, Širvintų lopšelio-darželio „Saulutė“ vaikų vokalinis ansamblis „Spindulėlis“ (vadovė Aurelija Lenartavičienė), Širvintų lopšelio-darželio „Buratinas“ vaikų vokalinis ansamblis „Šypsenėlė“ (vadovės Sonata Žilinskienė ir Dalia Jakštienė); „Atžalyno” progimnazijos vaikų tautinių šokių kolektyvas „Šermukšnėlė“ ir Širvintų pradinės mokyklos tautinių šokių kolektyvas „Upeliukas“ (vadovė Raminta Maslinskienė), Pradinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Želmenėliai“ (vadovė Rūta Tamašauskienė), armonikininkai Jonas Romaška ir Pranas Vrubliauskas), „Atžalyno” progimnazijos gitaristų ansamblis (vadovas Arvydas Golcas), skaitovė – „Atžalyno“ progimnazijos penktokė Modesta Bakšanskytė, Meno mokyklos septintos klasės mokinė Alicija Garbatavičiūtė (mokytoja Jurgita Reneckytė – Žemaitienė), Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos vokalinis ansamblis (vadovas Edvardas Čepanonis), šiuolaikinių šokių grupė „Sou“ (vadovė  Odeta Žinienė), jaunieji Liudviko Veriko šokėjai, kaimo kapela (vadovas  Gintaras Pauliukonis), Neįgaliųjų draugijos mišrus vokalinis ansamblis „Viltis“ (vadovė  Nijolė Vilkauskaitė), skaitovas Dovydas Dvilevičius iš Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos, Širvintų kultūros centro folkloro ansamblis „Gojus“ (vadovė  Nijolė Vilkauskaitė), tautinių šokių kolektyvas „Viesula“ (vadovas Ugnius Cikanas), Meno mokyklos jaunučių choras „Garsiukai“ (vadovė Julija Jadzevičienė), Tremtinių ir politinių kalinių choras (vadovas  Jonas Barbaravičius), Kultūros centro choras „Navis“ (vadovė  Audronė Burakovienė) ir Širvintų mišrus choras „Dermė“ (vadovė Jurga Sarpauskienė).
Po bendros  visų koncerto dalyvių ir žiūrovų  atliktos dainos „Lietuva, brangi“ renginio vedėjas Romas Zibalas pakvietė visus kartu Vilniaus gatvėje sustoti į gyvą žodį LIETUVA ir nusifotografuoti iš laisvos Lietuvos padangės.
Remigijus Bonikatas
040 – Pilnutėlė Širvintų kultūros centro salė laukia šventinio koncerto pradžios.
051 – Sveikinimo žodį taria Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė.
054 – Merės pavaduotoja Irena Vasiliauskienė sveikina Igno Šeiniaus premijos laureatę Širvintų kultūros centro dailininkę Dalią Karolaitienę.
075 – Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė apdovanoja Igno Šeiniaus premijos laureatą – Kultūros centro liaudiškos muzikos kolektyvą „Noragas“.
116 – Koncertuoja patys mažiausieji – Širvintų lopšelio-darželio „Saulutė“ vaikų vokalinio ansamblio „Spindulėlis“ dainininkai.
124 – Mergaitės iš Širvintų lopšelio-darželio „Buratinas“ vaikų vokalinio ansamblio „Šypsenėlė“ atliko dainelę „Kelionė“.
125 – Scenoje šoko Širvintų „Atžalyno” progimnazijos vaikų tautinių šokių kolektyvas „Šermukšnėlė“ ir Širvintų pradinės mokyklos tautinių šokių kolektyvas „Upeliukas“.
145 – Fortepijonu puikiai pagrojo Meno mokyklos septintos klasės mokinė Alicija Garbatavičiūtė.
168 – Šauniai ritmą gaudė jaunieji šokėjai Laurynas Jakubickis ir Meda Kazlauskaitė.
195 – Jaunučių choras „Garsiukai“ iš Meno mokyklos padainavo dainą „Nepaskutinis suktinis“.
Šventinio renginio dalyviai sustojo į žodį LIETUVA.
Deniso Kizino nuotrauka
Vasario 16-ąją merės Živilės Pinskuvienės puokštė padėta ant Musninkuose besiilsinčio kunigo, signataro Alfonso Petrulio kapo.
Žuvusieji už Lietuvos laisvę pagerbti padedant gėlių prie Roberto Antinio paminklo „Motina”
Vasario 16-osios išvakarėse pagerbtas 1998 m. Draučių tragedijos aukų atminimas
Šventinio renginio dalyviai sustojo į žodį LIETUVA. Deniso Kizino nuotrauka

Šventinio renginio dalyviai sustojo į žodį LIETUVA. Deniso Kizino nuotrauka

Vasario 16-ąją dieną Širvintų kultūros centro didžiojoje salėje laisvų sėdimų vietų nebuvo. Po iškilmingų mišių Švento Arkangelo Mykolo bažnyčioje širvintiškiai rinkosi pasiklausyti šventinio koncerto Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Skaityti daugiau »

Nusavino „loterijoje laimėtus“ pinigus…

Nusavino „loterijoje laimėtus“ pinigus…
Dvidešimties dar nesuskaičiavęs Giedrius M., tikėtina, dar neturi tiek gyvenimiškos patirties jog suprastų, kad ne visos kalbos yra tiesa, nors pateikti įrodymai leidžia taip manyti. Galimas dalykas, būtent prasimanymai ir sugundė jauną vyrą nusikalsti. Beje, jau ketvirtą kartą. Iki tol per metus teismas už vagystes jam įsūdė tris teistumus, paskutinįjį kartą – 2015 metų balandžio 1-ąją. Galbūt dėl pastarosios aplinkybės Giedrius teismo paskelbtą nuosprendį jam skirti laisvės atėmimo bausmę palaikė kaip pokštą, juolab kad čia pat jo išsiuntimas į pataisos namus buvo atidėtas 2 metams.
Giedrius M. vėl suklupo pernai lapkritį, kai artimųjų namuose iš spintoje kabėjusios striukės nušvilpė 420 eurų. Tie pinigai priklausė motinos sugyventiniui, kuris tiesiog pasišaipė iš jaunuolio jam pameluodamas, kad pinigų turi ir geria todėl, jog … loterijoje laimėjo 7500 eurų.
Kai motinos sugyventinis girtas užmigo, Giedrius pasiteiravo sesers, ar šis kalbėjo tiesą. Tada sesuo ištraukė iš spintoje kabėjusios striukės kišenės pluoštą 50 eurų nominalo kupiūrų ir parodė. Tai jaunuoliui padarė didelį įspūdį.
Mintis apie motinos sugyventinio laimėtus pinigus Giedriui nedavė ramybės ir išėjus iš namų. Kai vakare jam paskambino sesuo ir paprašė trumpai pažiūrėti jos mažamečius vaikus, jaunuolis iškart sutiko. Nutaikęs progą, Giedrius pravėrė spintą ir iš striukės kišenės paėmė pinigus. Kitą dieną jis nuvažiavo į Vilnių, užsuko į „Akropolį“, kur pirko cigarečių, maisto. Dalį pinigų jis pralošė žaisdamas lošimo aparatais. Pinigus išleido per tris dienas. Tiesa, jaunuolis buvo įsitikinęs, kad tąkart pavogė 400, o ne 420 eurų.
Giedrius tik paskui sužinojo, kad jokio laimėjimo loterijoje nė nebuvo. Pasirodo, nukentėjusysis prieš tai iš banko paėmė 1200 eurų paskolą, pusę kurios išleido skolai padengti, o likusius davė pasaugoti sugyventinės dukrai. Tądien, kai Giedriui M. buvo „prikabinta makaronų“, jis iš „šeimyninio bankelio“ buvo paėmęs 180 eurų, už kuriuos pirko daug alkoholio ir girtavo su namiškiais. Kaip matyti, per kraštus liejosi ne tik alkoholis, bet ir fantazijos…
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad nukentėjusiojo girtavimas ir neatsakingas elgesys su savo pinigais nulėmė Giedriaus M. sprendimą padaryti vagystę. Vis dėlto jaunuolis padarė nusikaltimą, todėl už tai turi būti nubaustas. Teismo manymu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nebūtų teisinga už šią veiką atimti laisvę iš devyniolikamečio. Bausmes subendrinus ir taikant vykdymo atidėjimą yra tikimybė, kad jaunas žmogus padarys išvadas ir nedarys naujų nusikaltimų.
Taigi šįkart už pinigų vagystę jaunuoliui skirtas 20 parų areštas. Bausmę subendrinus su ankstesne iš dalies sudedant, Giedriui M. skirta galutinė 9 mėnesių ir 15 parų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedadant 2 metams. Taip pat skirta įpareigojimų.

Dvidešimties dar nesuskaičiavęs Giedrius M., tikėtina, dar neturi tiek gyvenimiškos patirties jog suprastų, kad ne visos kalbos yra tiesa, nors pateikti įrodymai leidžia taip manyti. Galimas dalykas, būtent prasimanymai ir sugundė jauną vyrą nusikalsti. Beje, jau ketvirtą kartą. Iki tol per metus teismas už vagystes jam įsūdė tris teistumus, paskutinįjį kartą – 2015 metų balandžio 1-ąją. Galbūt dėl pastarosios aplinkybės Giedrius teismo paskelbtą nuosprendį jam skirti laisvės atėmimo bausmę palaikė kaip pokštą, juolab kad čia pat jo išsiuntimas į pataisos namus buvo atidėtas 2 metams. Skaityti daugiau »

100 metų prabėgo kaip viena diena

Nekasdieniai susitikimai
100 metų prabėgo kaip viena diena
Vasario 16 dieną Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, Širvintų rajono tarybos narys Romas Zibalas, l. e. Zibalų seniūno pareigas Sigitas Bankauskas, merės padėjėja Janina Greiciūnaitė garbingo 100 metų jubiliejaus proga pasveikino Zibalų kaime gyvenantį Silvestrą Jakubauską. Administracijos direktorė 100-mečiui senoliui  palinkėjo stiprios sveikatos, sėkmės ir džiaugsmo, sveikintojai jubiliatui įteikė gėlių puokštę, jubiliejinę juostą ir rajono merės Živilės Pinskuvienės dovanas.
Kilęs iš bajorų
1916 metų vasario 16 dieną gimusį, dukras Alfredą Lazauskienę ir Aldoną Urbonavičienę užauginusį, anūkų Zigfrido ir Jovitos, proanūkių Žygimanto ir Minvydo sulaukusį  jubiliatą gražaus jubiliejaus išvakarėse pasveikino ne tik būrys giminaičių, bet ir daug garbingų svečių iš Vilniaus, netgi atstovai iš Lietuvos Respublikos Seimo.
Iš Kyvonių kaimo (Zibalų seniūnija) kilęs Silvestras Jakubauskas kildina save iš bajorų. Šimtamečio tėtis Motiejus Jakubauskas buvo pasiturintis ūkininkas, kilęs iš totoriaus kazoko Tulušo, kuris 1511 metais iš karaliaus gavo Jakubovščyznos dvarą Vilniaus vaivadijoje. 1819 metais Lietuvos totoriai Jakubauskai pasitvirtino bajorystę herbu. Silvestro tėvas Motiejus Jakubauskas kartu su kaimynu Boleslavu Sperskiu iš dvarininkės Zofijos Praseckos-d’Ercewille įsigijo Kyvonių palivarką su 112, 32 dešimtinių žemės, už jį bendrai sumokėdami 109 tūkstančius rublių. Apie tai Vilniaus apygardos teismo knygose yra išlikę du įrašai: 1906 m. rugsėjo 25 d. ir 1909 m. rugpjūčio 13 d.
Kovėsi II pasauliniame kare
Puikią atmintį turintis, tik saulės šviesos jau nematantis senolis prisiminė savo vestuves su iš Kertušo kaimo kilusia Emilija Petkevičiūte, netgi kaip „šliūbą“  jaunavedžiai ėmę Šešuolių bažnyčioje per  II pasaulinį karą.
Jubiliatas pasakojo, kaip po dukters gimimo 1944 metais buvo paimtas į karą. Tuomet rusai varyte varė jaunus vyrus kariauti, keli pažįstami bandė pabėgti, bet buvo nušauti. Jį, dar nė trisdešimties neturintį jaunuolį, paėmė, kovėsi kare su vokiečiais, buvo skeveldros sužeistas prie Jelgavos, sulaukė karo pabaigos ir, karui pasibaigus, buvo apdovanotas medaliais.
Senolio anūkė parodė net 14 medalių, kurie jubiliatui buvo įteikti už narsumą, kovas su vokiečiais, pasiektą pergalę, už ilgametį ir sąžiningą darbą, pats naujausias buvo įteiktas pernai, minint pergalės kare 70-metį.
Stiklinė šilto karvės pieno su puta suteikdavo jėgų
Į svečių iš Širvintų rajono savivaldybės linkėjimus dar ilgai gyventi, keldamas šampano taurę, Silvestras Jakubauskas sakė:
- Vaikščioti jau nelabai galiu, bet labiausiai džiaugiuosi gyvenimu ir noriu dar pagyventi. 100 metų prabėgo kaip viena diena.
Jubiliato dukterys pasakojo, kad senolis dar labai guvus, Zibalų kaime įsigytame name gyvena 26 metus, todėl visus savo trobos kampelius žino kuo puikiausiai, likęs vienas namuose su lazdele visur apeina, pats susitvarko, galima tik pasidžiaugti, kad tokio amžiaus vyras yra toks savarankiškas.
- Mūsų tėvelis gimęs labai prasmingą dieną – vasario 16-ąją, – sakė dukra Alfreda Lazauskienė. – Ne jis prie šventės, bet šventė prie jo derinosi.
Silvestro gyvenimas nelepino: augo 8 brolių ir seserų šeimoje, daug dirbo, kariavo, sudegė namai, vėl statėsi, paskui turėjo išsikelti iš Kyvonių. Kol jėgos leido, dirbo Šešuolėlių tarybiniame ūkyje statybininku, statybos brigadininku, Zibalų pašte, it bitė sukosi savo namuose, rūpinosi ūkiu, nuo 1993 metų našlauja, todėl daug metų pats melžė karvę. Pasak artimųjų, kiekvieną rytą gerdavo po stiklinę šilto savos karvės pieno, kuris būtinai turėdavo būti su puta. Šiltas pienas suteikdavo jėgų iki pat pietų. Pasidomėjus, ar senolis „padarydavo gramą“, pats jubiliatas atsakė, jog tai būdavo tik jaunystėje, bet „gramai“ būdavo tik su saiku.
Ilgaamžiškumo paslaptis
Visiems susirinkusiems prie šventinio stalo, kurį puošė baltas tortas su užrašu „100“, buvo smalsu sužinoti, koks yra ilgaamžiškumo receptas. 100 metų švenčiantis senolis ilgai mąstė, kol visiems susirinkusiems išdavė ilgaamžiškumo paslaptį:
- Reikia anksti keltis, maždaug apie 4 valandą ryto, nepersivalgyti, nestresuoti, būtinai atsigulti popiečio pogulio, valgyti lašinius ir svogūnus.
Šiandien senoliu rūpinasi dukra Aldona, nuolat lanko dukra Alfreda, anūkė Jovita vis klausia, ar ko seneliui netrūksta. Zibalų kaime gyvenantis jubiliatas džiaugiasi, kad yra apsuptas artimųjų, kurie juo nuoširdžiai rūpinasi. Nors už nugaros jau 100 metų, daug vargo ir nervų kare teko patirti, daug netekčių išgyventi, bet liko pragyventų metų sukauptas turtas – santūrumas, išmintingumas, širdies gerumas. Visu šiuo turtu gali šiandien šimtametis Silvestras Jakubauskas pasidalyti su savo artimiausiais žmonėmis: dukromis, anūkais ir proanūkiais.
Romas Zibalas
Janinos Greiciūnaitės nuotraukos
1. Vasario 16-ąją 100 metų jubiliejų šventė Zibalų kaime gyvenantis Silvestras Jakubauskas.
2. Jubiliatas Silvestras Jakubauskas su artimaisiais.
3. Jubiliejaus progą Silvestrą Jakubauską sveikina Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, mero padėjėja Janina Greiciūnaitė, l. e. Zibalų seniūno pareigas Sigitas Bankauskas.
4. Su anūke Jovita.
5. Silvestras Jakubauskas jaunystėje.
6. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė jubiliatui įteikia gėlių puokštę.
7. Sveikintojai jubiliatui linkėjo stiprios sveikatos, sėkmės ir džiaugsmo.
Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė jubiliatui įteikia gėlių puokštę.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė jubiliatui įteikia gėlių puokštę.

Vasario 16 dieną Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, Širvintų rajono tarybos narys Romas Zibalas, l. e. Zibalų seniūno pareigas Sigitas Bankauskas, merės padėjėja Janina Greiciūnaitė garbingo 100 metų jubiliejaus proga pasveikino Zibalų kaime gyvenantį Silvestrą Jakubauską. Administracijos direktorė 100-mečiui senoliui  palinkėjo stiprios sveikatos, sėkmės ir džiaugsmo, sveikintojai jubiliatui įteikė gėlių puokštę, jubiliejinę juostą ir rajono merės Živilės Pinskuvienės dovanas.

Kilęs iš bajorų

1916 metų vasario 16 dieną gimusį, dukras Alfredą Lazauskienę ir Aldoną Urbonavičienę užauginusį, anūkų Zigfrido ir Jovitos, proanūkių Žygimanto ir Minvydo sulaukusį  jubiliatą gražaus jubiliejaus išvakarėse pasveikino ne tik būrys giminaičių, bet ir daug garbingų svečių iš Vilniaus, netgi atstovai iš Lietuvos Respublikos Seimo.

Iš Kyvonių kaimo (Zibalų seniūnija) kilęs Silvestras Jakubauskas kildina save iš bajorų. Šimtamečio tėtis Motiejus Jakubauskas buvo pasiturintis ūkininkas, kilęs iš totoriaus kazoko Tulušo, kuris 1511 metais iš karaliaus gavo Jakubovščyznos dvarą Vilniaus vaivadijoje. 1819 metais Lietuvos totoriai Jakubauskai pasitvirtino bajorystę herbu. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Širvintų parapija

Web ir SEO sprendimai

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Jei tektų rinktis, kur apsigyventumėt?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Židiniai
Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 10 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.