Sausis, 2016 archyvas

Padėkos

Padėkos
Merė įteikė padėkas Tarptautinio bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“, skirto žuvusiems Lietuvos Laisvės gynėjams atminti, dalyviams, dėl tarnybos ir kitų priežasčių negalėjusiems dalyvauti Sausio 13-osios minėjime. Apdovanoti Edvardas Markevičius (Gelvonų vid. mokykos 12-okas), Darius Jakubickis (IĮ „Tinkreta“ darbuotojas), Adomas Vaškevičius (Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrininkas).
Socialinės paramos ir vaiko teisių skyrius informuoja, kad nuo 2016 metų sausio 1 d. pasikeitė mokamų šalpos išmokų dydžiai
Nuo sausio 1 d. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis (toliau – BPD) sudaro 112 Eur (buvo 108 Eur). Padidinus BPD, keičiasi šalpos išmokų dydžiai. Atkreipiame dėmesį, kad Šalpos išmokos mokamos už praėjusį mėnesį, todėl naujo dydžio išmokos už sausio mėn. bus mokamos vasario mėn.
Šalpos pensijos neįgaliems vaikams, kai nustatytas:
sunkus neįgalumas – 224,00 Eur (2 BPD);
vidutinis neįgalumas – 168,00 Eur (1,5 BPD);
lengvas neįgalumas – 112,00 Eur (1 BPD).
Asmenims, pripažintiems neįgaliais iki dienos, kurią jiems sukanka 24 metai:
netekus 75-100 proc. darbingumo – 224,00 Eur (2 BPD);
netekus 60-70 proc. darbingumo – 168,00 Eur (1,5 BPD);
netekus 45-55 proc. darbingumo – 84,00 Eur (0,75 BPD).
Asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems neįgaliais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo po 24 metų amžiaus (neturintiems reikiamo darbo stažo):
netekus 75-100 proc. darbingumo (I grupė) – 112,00 Eur (1 BPD);
netekus 60-70 proc. darbingumo (II grupė) – 100,80 Eur (0,9 BPD);
sukakus senatvės pensijos amžių – 100,80 Eur (0,9 (BPD).
Šalpos našlaičių pensijos – 56,00 Eur (0,5 BPD) kiekvienam mirusio asmens vaikui, tačiau ne daugiau kaip 168,00 Eur (1,5 BPD), kai teisę gauti šią pensiją turi 4 ar daugiau mirusiojo vaikų.
Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos – 280,00 Eur (2,5 BPD).
Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos:
neįgaliems vaikams, kai nustatytas:
sunkus neįgalumas – 112,00 Eur (1 BPD);
vidutinis neįgalumas – 56,00 Eur (0,5 BPD).
asmenims, netekusiems 60 procentų ir daugiau darbingumo:
netekus 75-100 proc. darbingumo – 112,00 Eur (1 BPD);
netekus 60-70 proc. darbingumo – 56,00 Eur (0,5 BPD).
asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių – 56,00 Eur (0,5 BPD).
Šalpos kompensacijos – 168,00 Eur (1,5 BPD).
Šalpos pensijos, paskirtos iki 2004-04-01 už neįgalaus asmens slaugą namuose – 44,03 Eur (2004 m. kovo mėnesio galiojusio BPD).
Socialinės pensijos, paskirtos iki 1995-01-01:
59,78 Eur (pradinis dydis iki indeksacijų pradžios – 80,39 Lt);
62,52 Eur (pradinis dydis 84,14 Lt);
65,62 Eur (pradinis dydis 88,33 Lt);
71,87 Eur (pradinis dydis 96,70 Lt).
Savivaldybės administracijos informacijos
Su bėgimo dalyviais

Su bėgimo dalyviais

Merė įteikė padėkas Tarptautinio bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“, skirto žuvusiems Lietuvos Laisvės gynėjams atminti, dalyviams, dėl tarnybos ir kitų priežasčių negalėjusiems dalyvauti Sausio 13-osios minėjime. Apdovanoti Edvardas Markevičius (Gelvonų vid. mokykos 12-okas), Darius Jakubickis (IĮ „Tinkreta“ darbuotojas), Adomas Vaškevičius (Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrininkas). Skaityti daugiau »

„Merės taurė“ žirgininkams – puiki repeticija prieš Sartų lenktynes

„Merės taurė“ žirgininkams – puiki repeticija prieš Sartų lenktynes
Sakoma, kad žmogus planuoja, o Dievas – juokiasi. Niekada nežinai, kiek pavyks įgyvendinti iš to, kas sumanyta. Ši taisyklė iš dalies pasitvirtino per sausio 23 dieną Širvintose vykusias tarptautines žirgų lenktynes – bandymus Širvintų rajono merės taurei laimėti, kurias galima laikyti puikia repeticija prieš vasario 6-ąją įvyksiančias Sartų lenktynes. Nors iš anksto dalyvauti Širvintų varžybose užsiregistravo 48 dalyviai, kai kurie jų neatvyko. Palyginti gausiai susirinkę žiūrovai neišvydo vieno garsiausių šalies vadeliotojų varėniškio Stanislovo Kėrio – buvo pranešta, kad kelyje sprogo padanga ir iki Širvintų žirgai neatkeliavo. Būtent todėl jau pirmajame važiavime, kuris buvo skirtas VšĮ Respublikinė lenktyninių žirgų lyga prizui (100 eurų) laimėti, į startą vietoje keturių lenktyninkų išvažiavo tik du. Galbūt dėl to žiūrovai neišvydo atkaklesnės kovos. Varžybų patirties jau turintį Gralį važnyčiojęs zarasiškis Antanas Juškėnas nesunkiai atsiplėšė nuo latvio  Nikolajs Galilejevs, bandžiusio suvaldyti debiutantę Stellą.
Antrajame važiavime dėl Širvintų verslininkų ir vadovų klubo prizo (bendra vertė – 300 eurų) su Vesenij Luč nedalyvavo ukmergiškis Gintaras Radzevičius, tad dėl keturių piniginių prizų varžėsi septyni lenktynininkai. Pirmas į finišą atbėgo latvis Janis Ruškulis su devintus metus skaičiuojančiu Hipnozu, aplenkęs antroje vietoje likusį panevėžiečio Alvydo Banėno vadeliojamą penkiametį Domino ir širvintiškės Dianos Jarmalavičienės (Kvakšytės) vadeliojamą Gajų, kuriam šį kovą sukaks vienuolika metų. Diana kurį laiką pretendavo nugalėti šiame važiavime, tačiau finišo tiesiojoje varžovams pavyko atitrūkti ir aplenkti.
2012 metais gimusius žirgus važnyčiojantys sportininkai kovojo dėl UAB „Ježvitas“ prizo, kurio bendra vertė – 300 eurų. Pusė prizinio fondo atiteko Monet Augustinu vadeliojusiai ukmergiškei Monikai Vinskutei. Ji dramatiškoje tiesiojoje aplenkė ukmergiškį Gintarą Radzevičių su Delavaru. Gintarui laimėti prizinės vietos nesutrukdė net tai, kad lemtingą akimirką sulūžo jo vežimaičio ratas. Trečias šiame važiavime – lazdijiškis Ernestas Juškauskas su Ūlos Tėkme.
Po ilgesnės pertraukos į Širvintų hipodromą palyginti gausiai susirinkę žiūrovai negailėjo dalyviams raginimų, o atlikėjams – karštų plojimų. Jei ne žvarbokas oras, žiūrovų, galimas dalykas, būtų sutraukę dar daugiau, tačiau ir tas nemažas pulkas džiugino žirginio sporto entuziastus ir varžybų organizatorius.
- Ne taip lengva imti ir viską prikelti. Palyginti ilgai beveik nieko nebuvo daroma. Prireiks laiko atgaivinti, – apie populiarumo grąžinimą šiai sporto šakai kalbėjo rajono tarybos narys Zenonas Miselis. Politikas pritarė, kad tokiai specifinei sporto šakai tikrai nelengva konkuruoti su šių dienų palydovais – apatija, užsisėdėjimu prie kompiuterio, emigracija. Nori to, ar ne, bet tuštėjančios Lietuvos gyvenvietės ir miestai atsispindi ir renginių tribūnose.
Iš tiesų, matėsi, kad šįkart varžyboms buvo neblogai pasirengta. Jau pirmiesiems dalyviams priartėjus prie starto linijos, hipodromo link vienas po kito dar artėjo automobiliais važiuojantys ir pėstute traukiantys širvintiškiai. Dalis jų įsikūrė tribūnose, kiti, ieškodami užuovėjos, – automobiliuose, prie įkurtų laužų. Galbūt išrankesni žiūrovai ko nors ir pasigedo, tačiau organizatoriai, ypač – kultūros darbuotojai, pasistengė. Vaikų laukė pramogos – jodinėjimas balne ant ponio Spurgiaus ir pasivažinėjimas kumelaitės Braškės traukiamomis rogėmis. Pastaroji pramoga traukė ne tik vaikus. Su malonumu į roges įvirto ir kelios balzakiško amžiaus širvintiškės. Kaip pačios sakė, tai joms padėjo prisiminti jaunystės laikus, kai „va tokiomis pat rogėmis“ važiuodavo į šokius.
Susirinkusius linksmino Gintaro Pauliukonio vadovaujama Širvintų kultūros centro kapela, taip pat armonikininkai Jonas Romaška ir Pranas Vrubliauskas, o ne vienam didele staigmena tapo širvintiškio Gedimino Ragausko puikiai atliekami populiarūs šlageriai.
Pusvalandinė pertrauka pralėkė greitai, ir sportininkai vėl išvažiavo į startą. Ketvirtajame važiavime dėl UAB „Gyvulių produktyvimo kontrolė“ 300 eurų prizo kovojo aštuoni dalyviai. Čia varžytasi su C reitingo suaugusiais žirgais. Nugalėjo šešiolikos dar neturintis ukmergiškis Dainius Perednikas, vadeliojęs šeštus metus einantį Torpedinį Katerį. Pernai vykusiose Sartų lenktynėse jis pelnė jauniausio dalyvio prizą.
Ukmergiškė Monika Vinskutė su devintus metus bebaigiančiu Griausmu šįkart buvo antra, o lazdijiškis Ernestas Juškauskas su ketverių metų Dante Star – trečias. Tribūnomis nuvilnijo atodūsis, kai širvintiškis Juozas Kvakšys su penktus metus einančiu Miražu šįkart į prizininkų trejetuką nepateko.
Lenktynininkų startus stebėjo ir šio važiavimo prizininkus apdovanojo žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės patarėjas Saulius Jakimavičius.
B reitingo suaugę žirgai ir jų vadeliotojai penktame važiavime stojo į kovą dėl Sauliaus Vaitėno įmonės įsteigto 300 eurų prizo. Į varžybas neatvykus dviems dalyviams, su savo žirgais startavo septyni vadeliotojai. Pirmas finišo liniją kirto uteniškio Mindaugo Seržanto vadeliojamas Bucky Augustinu, kuriam kovą sukaks aštuoneri. Tarp jo iškovotų garsių prizų – pernai Sartų lenktynėse laimėtas važiavimas dėl „Rokiškio sūrio“ ir „Linas Agro Group“ prizo. Mindaugui Širvintose kiek nusileido ir antras buvo alytiškis Eimantas Klebauskas su penkiamete Ladybird Va Bene, trečia – latvė Tatjana Martinsone su ketverių su puse metų Moment.
Beje, nors šįsyk Ladybird Va Bene buvo antra, ji labiausiai išgarsėjo pernai, kai tradicinėse ristūnų lenktynėse „Sartai 2015“ pirmoji kirto pagrindinio bėgimo rungties finišą ir Eimantui pelnė lenktynių karaliaus titulą.
Didelių aistrų sulaukė finalinis važiavimas dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos įsteigtos „Merės taurės“ ir 300 eurų prizinio fondo. Irgi neatvykus dviems dalyviams, šiame važiavime startavo aštuoni. Noras laimėti buvo toks didelis, kad dėl klaidingo starto (trys dalyviai per daug atsiplėšė nuo kitų) jį teko pakartoti. Pagaliau sportininkai starto liniją kirto „bemaž tvarkingai“ ir 1800 metrų distanciją pirmas įveikė alytiškis Valdas Vencevičius su septynerių metų Burbulu. Antras – per „pusę nosies“ atsilikęs uteniškio Egidijaus Gudonio vadeliojamas šešiametis Gardens Fairytale, trečias – latvės Tatjanos Martinsone vadeliojama dešimtmetė Coming Heart.
„Merės taurės“ laimėtojas ir jo žirgas Burbulas nėra šios sporto šakos naujokai. Pernykštėse Sartų lenktynėse kovoje dėl Seimo prizo Valdas Vencevičius su Burbulu nusileido tik legendiniam Sakalui, kurį vadeliojo Stanislovas Kėrys.
Visų važiavimų nugalėtojai buvo apdovanoti taurėmis, medaliais ir ūkininko Prano Rutkausko prizais, prizininkai – medaliais, visi dalyviai – Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės padėkomis. Šįkart geriausiai pasisekė Monikai Vinskutei, kuri iškovojo aukso ir sidabro medalius. Ernestas Juškauskas ir Tatjana Martinsone pelnė po du bronzos medalius.
- Labai norint, galima ir iš nieko suorganizuoti puikią šventę. Labai džiaugiuosi, kad mums pavyko, – sakė Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, nuo pirmųjų varžybų minučių aktyviai įsijungusi į šios sporto šventės renginius, su vyru Jonu entuziastingai palaikiusi visus lenktynininkus, negailėjusi dėmesio daugeliui sutiktų žmonių.
Širvintų rajono merė padėkojo gausiems varžybų rėmėjams, be kurių ši šventė nebūtų buvusi tokia, kokią ją pamatė žiūrovai. Varžybas rėmė Žemės ūkio ministerija, UAB „Ježvitas“, Musninkų bendruomenė „Spindulys“, Širvintų verslininkų ir vadovų klubas, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, UAB „Spadviliškio lentpjūvė“, Sauliaus Vaitėno įmonė, VšĮ „Globalūs projektai“, ūkininkas Leonas Rutkauskas, ūkininkai Leokadija ir Rimantas Darvydai, Renata ir Alfredas Pažusiai, Viktoras Meilūnas.
Gintaras Bielskis
1 Ristūnų žirgų lenktynėse visus linksmino Širvintų kultūros centro kapela.
3 Renata Pažusienė ir jos ponis Spurgius tenkino ne vieno vaiko įnorius.
4 ar 17 Nors tribūnos nebuvo sausakimšos, žmonių į varžybas susirinko nemažai.
6 Lenktynių stebėti atvyko žemės ūkio ministrės patarėjas Saulius Jakimavičius (viduryje).
7 Sušalusieji galėjo pasišildyti prie laužų…
9 Patriotinis lenktynių akcentas.
10 Lenktynes su anūkais stebi ilgametis Širvintų komunalininkų vadovas Dangeras Pečiulis.
12 Finišuoja latvis Janis Ruškulis su Hipnozu.
13 Dianą Jarmalavičienę (Kvakšytę) apdovanoja verslininkė Vida Matulienė.
14 Groja Jonas Romaška ir Pranas Vrubliauskas.
15 Braškė vis suko ir suko ratus…
19 Ant ponio – praeityje žinomo Širvintų žirgininko Gavriliuko anūkė Karina.
20 Net sulūžęs ratas ukmergiškiui Gintarui Radzevičiui nesutrukdė laimėti prizinės vietos.
21 Monikai Vinskutei teko UAB „Ježvitas“ generalinio direktoriaus Vytauto Matulio prizas.
22 Kol žirgai suka ratus, galima išsikepti šašlykėlį…
23 Remigijus ir Inga Stanišauskai iš Zosinos kaimo – puikios nuotaikos.
24 Ne vieną taurų titulą Pasaulio ir Europos čempionatuose, Maskvos olimpinėse žaidynėse laimėjęs buvęs irkluotojas Jonas Pinskus nepraleido progos pasigrožėti žirgininkų startais…
25 Finišuoja penkiolikametis Dainius Perednikas iš Ukmergės.
27 Populiariais šlageriais pradžiugino širvintiškis Gediminas Ragauskas.
29 Mindaugas Seržantas su Bucky Augustinu laimėjo Sauliaus Vaitėno įmonės prizą. Kairėje – Juozas Kvakšys, dešinėje – ŽŪB „Žirgynas“ direktorė Gedvilė Vinslauskaitė.
31 Finišuoja pagrindinio važiavimo nugalėtojas Valdas Vencevičius su Burbulu.
33 Apie varžybas kalbasi žirgininkas Juozas Kvakšys, merė Živilė Pinskuvienė, Savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė ir žemės ūkio ministrės patarėjas Saulius Jakimavičius.
34 Apdovanojamas varžybų laimėtojas Valdas Vencevičius.
36 Su gimtadieniu buvo pasveikinta Kultūros centro darbuotoja Laima Bikulčienė.
Finišuoja penkiolikametis Dainius Perednikas iš Ukmergės.

Finišuoja penkiolikametis Dainius Perednikas iš Ukmergės.

Sakoma, kad žmogus planuoja, o Dievas – juokiasi. Niekada nežinai, kiek pavyks įgyvendinti iš to, kas sumanyta. Ši taisyklė iš dalies pasitvirtino per sausio 23 dieną Širvintose vykusias tarptautines žirgų lenktynes – bandymus Širvintų rajono merės taurei laimėti, kurias galima laikyti puikia repeticija prieš vasario 6-ąją įvyksiančias Sartų lenktynes. Nors iš anksto dalyvauti Širvintų varžybose užsiregistravo 48 dalyviai, kai kurie jų neatvyko. Palyginti gausiai susirinkę žiūrovai neišvydo vieno garsiausių šalies vadeliotojų varėniškio Stanislovo Kėrio – buvo pranešta, kad kelyje sprogo padanga ir iki Širvintų žirgai neatkeliavo. Būtent todėl jau pirmajame važiavime, kuris buvo skirtas VšĮ Respublikinė lenktyninių žirgų lyga prizui (100 eurų) laimėti, į startą vietoje keturių lenktyninkų išvažiavo tik du. Galbūt dėl to žiūrovai neišvydo atkaklesnės kovos. Varžybų patirties jau turintį Gralį važnyčiojęs zarasiškis Antanas Juškėnas nesunkiai atsiplėšė nuo latvio  Nikolajs Galilejevs, bandžiusio suvaldyti debiutantę Stellą. Skaityti daugiau »

Visas triukšmas – dėl asmeninės naudos

Mintys ne tik sau
Visas triukšmas – dėl asmeninės naudos
Pasaulis nuogąstauja dėl klimato atšilimo, tirpsta Arktikos ledai, rengiamos pasaulinės konferencijos dėl klimato kaitos. Laukiame ir mes, kada Lietuvoje augs bananai, upėse ir ežeruose plaukios krokodilai, kada mylimosioms galėsime dovanoti orchidėjas, nuskintas tiesiog laukuose ir pievose…
Bet to dar reikės gerokai palaukti, net jei iš tiesų tai įvyktu. O šiuo metu už lango normali lietuviška žiema. Ir sniego pasnigta, ir šaltukas net iki termometro dvidešimtosios padalos paspaudžia. Daugeliui žmonių, o pirmiausia – medžiotojams, vėl kyla rūpestis dėl laukinės faunos išsaugojimo. Tarp medžiotojų yra nerašyta taisyklė: kas nesaugo ir negloboja faunos, tas neturi teisės medžioti. Tuo principu medžiotojai ir vadovaujasi. Tik gaila, kad šiuo metu jie yra spaudžiami į griežtus, prasilenkiančius su bet kokia logika rėmus. Tai prasidėjo į Lietuvą atkeliavus afrikiniam kiaulių marui. Buvome gąsdinami viskuo, kas tik įmanoma: kiaulės ir šernai išdvės, šalies ekonomika smuks dėl eksporto bei importo sumažėjimo… Dabar aiškėja, kad tai – smarkiai politizuotas reikalas, po kuriuo, kaip ir dauguma atvejų, slepiasi asmeninė nauda. Čia principas daugiau negu aiškus – kuo smarkiau rėksi, tuo daugiau prastumsi ir gausi. Net neabejojama, kad tam labai didelę įtaką daro verslo grupės, pirmiausia – danų kiaulių augintojai, kuriems Lietuvos krašto gamta ir jos įvairovė visai nerūpi. Rūpi vien tik pelnas.
Taigi pirmiausia buvo užsipultos kaimo bobutės, auginančios kiaules savo reikmėms. Atseit, tik jų auginamos kiaulės yra didžiausia grėsmė. Na o suskaičiuoti ir priversti paskersti paskutinę kiaulaitę, kaip sakoma, jau tik „technikos reikalas“. Ir tam yra prievaizdas. Tai – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Juk baudos už nepaklusnumą ne vienai kaimo bobutei, gyvenančiai iš pensijos, – neįkandamas dalykas.
Paskui buvo susigriebta, kad miškuose gyvena šernai. Vėl paleidžiamas baubas: šernai platins ligas, visi išdvės, miškai prasmirs nuo maitų. Gal net maitėdžiai – hienos, grifai – užsiveis. Baisu!
Buvo užsipulti ir medžiotojai: priveisėt, priauginot, o dabar matot, kas pasidarė. Jei neiššaudysit šernų, grės didžiulės baudos, bus atimami medžioklės plotai, o šernus iššaudys „Olekos kariai“. Taip uždraudė šerti šernus. Elnius, stirnas, kiškius ir kitus gyvius šerkit kiek norit, šernų – nevalia. Tik štai, kaip iki šėryklos neprileisti šernų, o tik kitus gyvūnus, – niekas nežino. Bet užtai baudų dydis aiškiai nurodytas.
Šernų medžioklė leista ištisus metus. Tiesos dėlei reikia pasakyti, kad prie bokštelių, iš kurių medžiojami šernai, leidžiama viliojimui papilti tam tikrą kiekį (iki 100 kilogramų) pašarų. Bet vėl stebuklas. Jeigu bulvę, buroką ar kibirą avižų atveži elniui, stirnai ar kiškiui, gali pašarus palikti ant žemės. O jei vilioji šernus – pašarus reikia pilti į SPECIALIĄSIAS TALPAS. Taip parašyta medžioklės taisyklėse. Ar ne stebuklas? Bulvė išaugo žemėje, o atvežus į mišką šernui, – ją reikia įdėti į specialiąją talpą. Už pašarų padėjimą ant žemės – bauda!
Nepaisant minėtų „stebuklų“, galime tvirtai patikinti: medžiotojai tikrai nepaliks faunos šaltuoju metų periodu, ja rūpinsis. Notėtųsi priminti, kad laukine fauna rūpintis ir ją globoti reikėtų atsižvelgiant į tam tikras taisykles. Intensyvus papildomas šėrimas reikalingas tik tada, kai gamtoje susidaro tikrai ekstremalios sąlygos. Šiaip laukiniai gyvūnai yra pripratę prie gamtos sąlygų ir patys susiranda maisto. Šiuo metu, vežant į mišką pašarus, būtinai reikėtų pasikonsultuoti su medžiotojais. Taip pat reikėtų priminti ir dėl lesyklų paukščiams: pradėjus šerti, būtina tai daryti iki pavasario, nes paukščiai pripranta prie lesyklų. Zylėms maitinti negalima naudoti sūdytų lašinių. Geriausias maistas – grūdai, grūdinės atliekos, įvairios sėklos, pavyzdžiui, – saulėgrąžos. Ir tikrai nereikia bijoti, kad lauke gyvenantys gyvūnai jaučiasi nepatogiai. Paprasčiausia ir geriausia pagalba – ramybė, gyvūnų netrikdymas.
Vaclovas Četrauskas
Medžioklės žinovas
„Specialioji talpa“. Kaip išmokyti šernus, kad šie tvarkingai ėstų iš dėžės, o ne viską išverstų ant sniego. Gal reikėtų išdresuoti, kad ilgasnukiai atsineštų šaukštus?

„Specialioji talpa“. Kaip išmokyti šernus, kad šie tvarkingai ėstų iš dėžės, o ne viską išverstų ant sniego. Gal reikėtų išdresuoti, kad ilgasnukiai atsineštų šaukštus?

Pasaulis nuogąstauja dėl klimato atšilimo, tirpsta Arktikos ledai, rengiamos pasaulinės konferencijos dėl klimato kaitos. Laukiame ir mes, kada Lietuvoje augs bananai, upėse ir ežeruose plaukios krokodilai, kada mylimosioms galėsime dovanoti orchidėjas, nuskintas tiesiog laukuose ir pievose…

Bet to dar reikės gerokai palaukti, net jei iš tiesų tai įvyktų. O šiuo metu už lango normali lietuviška žiema. Ir sniego pasnigta, ir šaltukas net iki termometro dvidešimtosios padalos paspaudžia. Daugeliui žmonių, o pirmiausia – medžiotojams, vėl kyla rūpestis dėl laukinės faunos išsaugojimo. Tarp medžiotojų yra nerašyta taisyklė: kas nesaugo ir negloboja faunos, tas neturi teisės medžioti. Tuo principu medžiotojai ir vadovaujasi. Skaityti daugiau »

Bibliotekoje prasidėjo „Bibliomūšių“ maratonas

Bibliotekoje prasidėjo „Bibliomūšių“ maratonas
Sausio 20-osios vakare Širvintų rajono savivaldybės Viešojoje bibliotekoje vyko protų mūšio „Bibliomūšis“ pirmasis etapas. Savo jėgas išbandė dvi  komandos : „Širvintų protai“ ir „Kietai virti“.
„Bibliomūšis“ vyko tiesioginės transliacijos būdu iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos mini studijos. Abi komandos transliaciją stebėjo tiesiogiai bibliotekoje ir atsakinėjo į klausimus. Žaidimą sudarė trys skirtingų tematikų turai po dešimt klausimų. Po kiekvieno turo buvo skelbiama turnyrinė lentelė, kurioje žaidimo dalyviai galėjo įvertinti savo užimamą poziciją. Abiem Širvintų viešojoje bibliotekoje žaidusioms komandoms  sekėsi puikiai: „Širvintų protai“ surinko 25 taškus ir užėmė 5-tą vietą, „Kietai virti“ su 24 taškais atsidūrė 6-ojoje . Iš viso dalyvauti „Bibliomūšyje“ užsiregistravo net 170 komandų, todėl surinktas taškų skaičius dar nelemia komandų užimamos vietos bendroje turnyrinėje lentelėje.
Toks buvo pirmasis proto žaidimo etapas. Laukia  dar keturi. Visi jie vyks toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku, t.y. kiekvieną trečiadienį 17.30 val. Širvintų viešojoje bibliotekoje. Visi norintys prisijungti yra laukiami.
Tris pirmas vietas užėmusias komandas, surinkusias daugiausiai balų per visus penkis etapus, žaidimo organizatoriai pakvies į 2016 metų „Knygų mugės“ metu vyksiančius „Bibliomūšio“ apdovanojimus. Žaidimo nugalėtojams atiteks „Pigu.lt“ ir knygų tinklo „Vaga“ prizai.
Almutė Kanapienienė
Skaitytojų aptarnavino ir vaikų literatūros skyriaus vedėja
Viena iš komandų.

Viena iš komandų.

Sausio 20-osios vakare Širvintų rajono savivaldybės Viešojoje bibliotekoje vyko protų mūšio „Bibliomūšis“ pirmasis etapas. Savo jėgas išbandė dvi  komandos : „Širvintų protai“ ir „Kietai virti“.

„Bibliomūšis“ vyko tiesioginės transliacijos būdu iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos mini studijos. Abi komandos transliaciją stebėjo tiesiogiai bibliotekoje ir atsakinėjo į klausimus. Žaidimą sudarė trys skirtingų tematikų turai po dešimt klausimų. Po kiekvieno turo buvo skelbiama turnyrinė lentelė, kurioje žaidimo dalyviai galėjo įvertinti savo užimamą poziciją. Skaityti daugiau »

Tautiniam paveldui – rankų šiluma ir meilė

Svečiuose pas Širvintų krašto žmones
Tautiniam paveldui – rankų šiluma ir meilė
Jau keletą metų įvairiose mugėse šalia tautodailininko Povilo Malinausko drožinių  ir kalvystės darbų galime pastebėti jo žmonos Liudmilos Malinauskienės kūrinius.  Moterys daugiau perka Liudmilos sausainius ir pyragus, o vyrai daugiau domisi „rimtesniais“ Povilo dirbiniais. Šį kartą apie pyragų kepimo ypatybes, kai nuo įkaitintos orkaitės sušyla namai, o atidarius jos dureles po namus pasklinda malonus kepinių aromatas, pasikalbėti sutiko ponia Liudmila.
- Sakoma, kad šaltasis metų laikas, kai naktis ilgesnė už dieną, yra pats tinkamiausias metas kepti pyragus. Gal ir įvairių kepinių paklausa priklauso nuo metų laiko?
- Gali būti, pavyzdžiui, žiemos metu tinką kepti „Sotųjį“ pyragą. Jo užvalgius ir sotu, ir jauku, darosi šilta ir į miegą traukia. Žiemą paklausios „Eglaitės“. Pastebėjau, kad pavasarį Kaziuko mugėje jas parduoti sunkiau nei žiemą. Vasarą kepu grybukus, įvairius lengvus sausainiukus, riešutėlius. Žinoma, reikia sugalvoti ir kepti paklausą turinčius produktus, tačiau dar niekada taip nebuvo, kad viską parduočiau, vis kažkas lieka šeimai, draugams pasmaližiauti.
- Galbūt žmonės ir norėtų užsiimti panašiu verslu, tačiau daugelį atbaido pasakojimai apie begalę verslui pradėti reikalingų dokumentų, patikrinimų ir dar nežinia kokių reikalavimų. Ko gero, savame bute visų šių grožybių kepti negalima?
- O kas gali uždrausti? Bėda ta, kad tokių kepinių neturėčiau teisės pardavinėti, turėčiau pati su vyru viską suvalgyti. Norint prekiauti, kepimui reikia turėti atskirą patalpą. Tokia jau sistema. Reikalingas sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas, dokumentas, patvirtinantis, kad išklausyta privalomoji higienos įgūdžių mokymo programa, maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, Širvintų rajono savivaldybės administracijos leidimas prekiauti ir teikti paslaugas viešosiose vietose. Neturint šių „popieriukų“ galima gauti baudą. Vilniuje Kaziuko mugės metu vaikšto tikrintojai iš Žemės ūkio ministerijos. Viena tokia tikrintoja pareiškė, kad grybai „Senukai“ nesertifikuoti. Nors taip ir nėra, tačiau sertifikato ženklą teko nuimti. Nuo to laiko visada su savimi turiu visus reikiamus dokumentus. Kita vertus, juk patys tikrintojai turėtų turėti sertifikuotų produktų sąrašą.
- Negi pirkėjai rinkdamiesi sausainį žiūri į sertifikato ženklą?
- Visaip būna. Dažniausiai nelabai, perka pagal prekės išvaizdą ir, žinoma,  pagal skonį. Žmogus nusiperka paragauja, jeigu jam patinka, perka ir kitą kartą. Tiesą sakant, sunku iškepti vieną tokį universalų produktą, kuris patiktų visiems be išimties. Žmonių skoniai skirtingi, todėl ir stengiuosi gaminti įvairesnių kepinių. Pasitaiko ir tokių pirkėjų, kurie, pamatę sertifikato ženklą, būtent šį produktą ir perka, nes tai lyg ir natūralių produktų  naudojimo garantijos ženklas.
- Gal galite išvardyti savo gaminamus tautinio paveldo produktus?
- Su sertifikato ženklu galiu pardavinėti: figūrinius sausainius, figūrinius meduolius, meduolinius sausainius, širdeles, gėlytes, didelius grybus „Senukus“. Žinoma, ant prekystalio telpa ir kiti kepiniai: lizdeliai, grybukai, dovanėlės, citrinukai, eglutės, riešutiniai vamzdeliai, riešutėliai, mielinės širdelės, varškės sausainiai, keksiukai, klevo lapai. Į savo kepinius jokių priedų nededu, tačiau juk sviestą, grietinę parduotuvėje perku ir negaliu šimtu procentų garantuoti, kad jie be jokių priedų. Stengiuosi, kad nebūtų gėda, kad parsinešęs namo pyragą žmogus džiaugtųsi,  o ne peiktų. Širvintose turiu savų pirkėjų, kurie mane pamatę nė kiek neabejodami produkto kokybe jį perka.
- Nuo to meto, kai įsigijote tautinio paveldo sertifikatą, kartu su vyru dalyvavote įvairiose mugėse. Kokiose?
- Sertifikatą gavau 2013 metų sausio mėnesį. Nuo to laiko nuolat dalyvauju Kaziuko mugėse Vilniuje, Raudonėje, Kaune, Paberžėje, Ukmergėje, Nemenčinėje.  Gaminius parduodu įvairiose šventėse Širvintose ir Kernavėje. Pats mano važinėjimo bumas buvo 2014 metais, o vėliau šiek tiek atslūgo. Kai važiuoji į mugę išleidi nemažai pinigų produktams, kelionei ir pastebėjau, kad nelabai ir apsimoka tokios išvykos. Iš savo darbo sunkiai pragyvenčiau. Gal jeigu pardavinėčiau nuolat, jeigu keptų keli žmonės, atsirastų pastovių užsakymų…
- Ar labai sunku gauti tautinio paveldo sertifikatą?
- Žemės ūkio ministerijoje reikia laikyti egzaminą. Prie stalo sėdi apie dvidešimt žmonių, o prieš juos tu viena drebančia širdimi. Neužtenka teoriškai papasakoti, reikia nusivežti ir įrodymą – savo sukurtą produktą. Ir dar reikia nusiųsti filmuotą medžiagą, kurioje turi aiškiai matytis visas gamybos procesas, ir kad būtent tu, o ne koks nors pasamdytas žmogus jį gamina. Žiūrėdami vaizdo medžiagą, klausimus užduoda, pavyzdžiui, kaip panaudoji gvazdikėlį, – perki maltą ar nemaltą ir kodėl… Tarp kitko, tam aukštų technologijų nenaudoju, turiu labai gerą talpią ir patogią grūstuvę, kurioje smulkinu kvapiuosius pipirus, gvazdikėlius.
- Įdomu, iš kur kilo toks potraukis. Matyt, vaikystėje turėjote gerų pavyzdžių…
- Gimiau Šumske, tačiau savo tėviške vadinu Paberže, nes ten prabėgo vaikystė. Iš pradžių šeimoje augome dvi seserys, tik vėliau atsirado trečia. Mes dvi mergaitės turėdavome padėti įvairiuose darbuose. Reikėdavo gyvulius pašerti, daržus nuravėti, padėti virtuvėje. Viena sesutė turėdavo dirbti lauke, kita – prie valgio gaminimo. Kitą dieną turėdavome susikeisti vietomis. Kad ir kaip keista, tačiau vaikystėje mano pats nemėgstamiausias darbas buvo  prie puodų, kada reikėdavo kepti arba virti, o sesei – atvirkščiai – šie darbai patikdavo. Tai mes ir nesikeisdavome – aš dirbdavau darže, o ji prie puodų. Vėliau, kai atsirado šeima, buvau priversta ir virti, ir kepti. Po truputį atsirado noras ir sugebėjimas iškepti ką nors ypatingo ir skanaus. Darbas virto labai įdomiu pomėgiu. Šiandien kepu visai ne dėl  pinigų ar neturėjimo ką veikti. Šis darbas man prie dūšios.
Prakalbus apie receptus, ponia Liudmila aprodė biblioteką, kurioje puikavosi daugybė knygų: „Vaikų valgiai“, „Dovanos smaguriams“, „Tradiciniai pyragai“, „Pagardai pagal skonį“, „Vasaros valgiai“, „Kepiniai“, „Lietuvių valgiai“ ir t.t. O kur dar visas glėbys ranka rašytų lapų su įvairių kepinių aprašymais. Žinoma, lengviausiu keliu einant, galima būtų kepti pagal kokį nors gyvenimo patikrintą ir knygose aprašytą receptą. Poniai Liudmilai taip daryti neįdomu. Daug įdomiau atrasti savo būdą – pasinaudojus knygų žiniomis sukurti naują kūrinį pagal savo skonį ir savo estetinio vaizdo bei grožio suvokimą. Prieš keliolika metų tarp kepinių mėgėjų buvo populiarus žurnalas „Paragaukite“, kuriame žurnalo leidėjai spausdindavo kepinių nuotraukas su skaitytojų receptais. Suskaičiavau kelias dešimtis žurnalų, kurių puslapiuose įrašyta  Liudmilos Malinauskienės pavardė su jos kepinių nuotraukomis ir smulkiais aprašymais. Be to, pasirodo, Liudmila moka ne tik sausainius ir pyragus kepti. Viename žurnale suradau patiekalą su intriguojančiu pavadinimu „Lydekai paliepus“. Nuotraukoje – vyro Povilo sugauta, šeimininkės iškepta ir labai įdomiai apipavidalinta lydeka.
Pasak Liudmilos, pyragą iškepti nesunku, tik tam reikia šiek tiek laiko. „Bet tikrai nesigailėsite praleidę šiek tiek daugiau laiko virtuvėje, kai namuose pasklis kepamo pyrago ar sausainio kvapas. O dar kai paragausite… Žinoma, galima to gero nusipirkti ir parduotuvėje, tačiau pirktinis pyragas stokoja svarbiausių sudedamųjų dalių – rankų šilumos ir meilės, – sako Liudmila Malinauskienė ir priduria: Mano didžiausias patarėjas ir užtarėjas, visų įvairių techninių darbų vykdytojas bei autoritetingas degustatorius yra mano vyras Povilas.“
Kalbėjosi Remigijus Bonikatas
1870 – Rudens šventės metu merė Živilė Pinskuvienė, administracijos direktorė Ingrida Baltušytė Četrauskienė bei savivaldybės tarybos nariai ragauja Liudmilos Malinauskienės gėrybių.
3474 – Kalėdinėje mugėje šalia tautodailininko Povilo Malinausko drožinių  ir kalvystės darbų dera jo žmonos Liudmilos Malinauskienės kepiniai.
041 – Žurnalo „Paragaukite“ viršelyje Liudmilos Malinauskienės kepinių nuotrauka.
056 – Liudmilos Malinauskienės kepyklėlė „Riešutėlis“.
Žurnalo „Paragaukite“ viršelyje Liudmilos Malinauskienės kepinių nuotrauka.

Žurnalo „Paragaukite“ viršelyje Liudmilos Malinauskienės kepinių nuotrauka.

Jau keletą metų įvairiose mugėse šalia tautodailininko Povilo Malinausko drožinių  ir kalvystės darbų galime pastebėti jo žmonos Liudmilos Malinauskienės kūrinius.  Moterys daugiau perka Liudmilos sausainius ir pyragus, o vyrai daugiau domisi Povilo dirbiniais. Šį kartą apie pyragų kepimo ypatybes, kai nuo įkaitintos orkaitės sušyla namai, o atidarius jos dureles po namus pasklinda malonus kepinių aromatas, pasikalbėti sutiko ponia Liudmila.   Skaityti daugiau »

Patrulis pametė impulsinį ginklą

Patrulis pametė impulsinį ginklą
Sausio 21-24 dienos
Širvintų policija išaiškino 13 administracinės teisės pažeidėjų, 7 jų pažeidė Kelių eismo taisykles. Tarp pastarųjų – penktadienį Levainių kaime įkliuvęs 1991 metais gimęs širvintiškis, kuris neblaivus vairavo automobilį.
Taip pat surašytas 1 protokolas dėl komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimo, 2 – dėl tėvų valdžios tinkamo nepanaudojimo, 3 – dėl girtavimo ar neblaivaus pasirodymo viešoje vietoje.
Užregistruoti 5 pranešimai, bet policija jų nedetalizuoja. Tarp pastarųjų, ko gero, sausio 22-osios įvykis Zibalų kaime, apie kurį praneša Policijos departamentas. Taigi tądien apie 22 val., vydamasis asmenis, kurie išdaužė namo lango stiklą, Širvintų RPK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiasis patrulis pametė elektros impulsinį prietaisą „Taser X26“ (buvo be šovinių). Sugrįžus prietaisas rastas sniege šalia įvykio vietos.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Sausio 21-24 dienos

Širvintų policija išaiškino 13 administracinės teisės pažeidėjų, 7 jų pažeidė Kelių eismo taisykles. Tarp pastarųjų – penktadienį Levainių kaime įkliuvęs 1991 metais gimęs širvintiškis, kuris neblaivus vairavo automobilį. Skaityti daugiau »

Aptarta Širvintų verslo aplinka ir sąlygos

Aptarta Širvintų verslo aplinka ir sąlygos
Sausio 18 d. Širvintų rajono savivaldybės ir Administracijos vadovės – merė Živilė Pinskuvienė, merės pavaduotoja Irena Vasiliauskienė, Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė ir pavaduotoja Elona Pečiukaitienė susitiko su Širvintų krašto verslininkų ir vadovų klubo atstovais.
Merė Živilė Pinskuvienė susirinkusiems pristatė didžiuosius 2016 metų darbus, kurie prisidės prie verslo sąlygų ir aplinkos gerinimo: tai Kalnalaukio gatvės kapitalinis remontas, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadiono, Sporto ir laisvalaikio centro statyba, miesto gatvių apšvietimo atnaujinimas. „Druskininkai akcentuoja poilsį, SPA centrus, Anykščiai – gamtą, naująjį medžių lajų taką, o mes matome Širvintas kaip sportui ir aktyviam laisvalaikiui patrauklų kraštą,“ – sakė merė Živilė Pinskuvienė. Šių naujų objektų statyba, gerinant susisiekimą, miesto infrastruktūrą, suteiks gyvybingumo verslui.
Merė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad pavasarį bus pradedamos MAXIMA prekybos centro statybos, labai laukiama verslininkų iniciatyvų dėl apgyvendinimo, maitinimo paslaugų, kurių labai trūksta. Aptartos vietos verslininkų prisidėjimo prie viešosios pirties įkūrimo Širvintose idėjos įgyvendinimo galimybės.
Švietimo ir mokslo ministerijos kancleriui – kvietimas į Širvintas
Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė susitiko su Švietimo ir mokslo ministerijos kancleriu Tomu Daukantu. Meno mokykloje šąlantys, su pirštinėmis grojantys vaikai, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos vėdinimas, apgailėtina Sporto mokyklos būklė, būtinas lopšelio-darželio „Saulutė“ remontas – pagrindinės mūsų problemos, kurias rajono vadovės pristatė Ministerijos kancleriui. T. Daukanto teigimu, pažadais švaistytis ne laikas, praėjęs Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos etapas buvo skirtas švietimo įstaigų infrastruktūrai, dabar lėšos bus skiriamos veiklai skatinti, aktyvinti, t.y. vadinamiesiems „minštiesiems“ projektams. Merė Živilė Pinskuvienė apgailestavo, kad praėjusio laikotarpio galimybės buvusios valdžios nebuvo pakankamai išnaudotos siekiant pagerinti Širvintų rajono švietimo įstaigų būklę ir aptarė įstaigų poreikius kasdienės veiklos priemonėms: t.y. instrumentai, kompiuterinė, kopijavimo įranga, priemonės, kurioms įsigyti lėšų galima gauti rengiant projektus. Susitikimo metu aptartas ir Gelvonų vidurinės mokyklos išlikimo klausimas – kaip esama mokyklos ir bendrabučio bazė gali būti išnaudojama plečiant įstaigos veiklą profesinio mokymo paslaugomis, ieškant perspektyvų išlikti.
Rajono vadovės pakvietė Švietimo ir mokslo ministerijos kanclerį iš miesto atvykti į provinciją ir iš arti pamatyti, kokiomis sąlygomis mokosi ir auga talentingi Širvintų krašto vaikai.
Savivaldybės administracijos informacijos
Pasitarimas su verslininkais

Pasitarimas su verslininkais

Sausio 18 d. Širvintų rajono savivaldybės ir Administracijos vadovės – merė Živilė Pinskuvienė, merės pavaduotoja Irena Vasiliauskienė, Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė ir pavaduotoja Elona Pečiukaitienė susitiko su Širvintų krašto verslininkų ir vadovų klubo atstovais. Skaityti daugiau »

Susitikimas su Širvintų miesto gyventojais: padėti pamatai didiesiems darbams

Susitikimas su Širvintų miesto gyventojais: padėti pamatai didiesiems darbams
Sausio 20 d. Širvintų miesto gyventojus į susitikimą pakvietė rajono vadovės, Tarybos daugumos nariai. Širvintiškiams pristatyta ir naujoji Administracijos komanda – skyrių vedėjai, atskiras sritis kuruojantys specialistai – žmonės, kurie, pasak merės Živilės Pinskuvienės, atsakingi už siekiamų pokyčių įgyvendinimą, už kurį beveik prieš metus balsavo dauguma rajono gyventojų.
Merė Živilė Pinskuvienė kalbėjo plačiai ir išsamiai. Prisiminė Savivaldybės finansinę situaciją, kuri  2015 m. balandžio mėnesį, pradėjus dirbti naujai išrinktai Tarybai ir vadovėms, buvo gana sudėtinga: buvusios valdžios palikta „dovana“ – paimtos didžiulės, brangios paskolos, Savivaldybę slėgė didžiulė našta.  2015 m. balandžio 13 d. bendra paskolų suma  buvo 2, 75 milijonų Eur. Per 2015 m. grąžinta beveik 234 tūkst. Eur paskolų ir sumokėta beveik 48 tūkst. Eur palūkanų, t.y. per 280 tūkst. Eur.
Administracijos direktorei Ingridai Baltušytei-Četrauskienei padėtį puikiai pavyko suvaldyti, per visą darbo laikotarpį naujų paskolų nebuvo paimta. Ž. Pinskuvienės nuomone, dirbant skaidriai ir racionaliai, daug darbų galima nudirbti ir nesiskolinant, o priimti sprendimai ir siekis, surėmus komandos narių pečius, pradėti gyventojams aktualiausius darbus – davė rezultatų jau pirmaisiais metais: patiesti nauji šaligatviai intensyviausiose miesto pėsčiųjų eismo vietose, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, sutvarkyti kai kurie įvažiavimai į kiemus, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė prie lopšelio-darželio „Buratinas“, kuriama jaukesnė ir gražesnė aplinka, miestas pritraukia daugiau svečių.
Tarp svarbiausių prioritetų išlieka kaimiškosios vietovės, jų infrastruktūra, gatvių tvarkymas, apšvietimas. „Kai kaime bus sutvarkyti keliai ir apšvietimas, ten norėsis gyventi,“ – sakė Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė. Jau 2015 metais pradėta sparčiai gerinti kelių būklę kaimuose: išasfaltuota Rožių gatvė Kabaldoje, Musės gatvė Lapelėse, Žalioji ir Kalno gatvės Žemosiose Viesose, sutvarkyti Pigašių, Klonėnų-Kubiliškių, Krašienos-Būdos keliai. Pradėti 7 Širvintų kaimo gatvių, Girelės g. Šešuolėlių I kaime asfaltavimo darbai. Gautas kone 1 milijono eurų finansavimas nuotekų sistemos įrengimui Musninkuose. Musninkuose ir Gelvonuose bus statomi vandens gerinimo įrenginiai.
Ž. Pinskuvienės teigimu, 2015-aisiais teko priimti sprendimų, kurie rajono žmonėms galbūt atrodė neteisingi, tačiau dabar jau tampa aiški konkreti jų nauda. Vienas iš tokių – vasarą sustabdytos Barskūnų pagrindinės mokyklos valgyklos statybos, sukėlusios didelį triukšmą tiek tarp gyventojų, tiek žiniasklaidoje. Dabar jau yra skirtas Švietimo ir mokslo ministerijos finansavimas šiam objektui užbaigti – 140 000 Eur. Taigi, rezultatas bus pasiektas, tik ne iš rajono biudžeto lėšų.
2016-ieji bus svarbūs metai rajono istorijai: jau projektuojama Kalnalaukio gatvė, pavasarį prasidės kapitalinio remonto darbai, bus projektuojamas ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadionas, iš Kūno kultūros ir sporto departamento gauta lėšų Sporto ir laisvalaikio centro projektavimui. Miesto gatvių apšvietimas bus keičiamas naujomis LED lempomis.
Komentuodama žmonių užduotus klausimus apie sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, numatomus pasikeitimus pristatė merės pavaduotoja Irena Vasiliauskienė. Gyventojai prašė paaiškinti, kodėl padidėjo UAB „Širvintų komunalinio ūkio“ tarifai, kada baigsis sutartis su UAB „Ecoservice“, kaip keisis atliekų išvežimo sąlygos ir įkainiai. Į šiuos klausimus atsakė Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, jos pavaduotoja Elona Pečiukaitienė.
Susitikimas užtruko kone tris valandas, rajono vadovės sulaukė daugybės gyventojų klausimų, ne į visus suspėta atsakyti. Kai kurie klausimai reikalauja laiko ir išsamesnio paaiškinimo – atsakymai į juos bus pateikti atskiromis žinutėmis ir straipsniais spaudoje. Merės Živilės Pinskuvienės teigimu, Savivaldybės durys yra atviros kiekvienam, gyventojai visuomet priimami ir laukiami.
Susitikimas su gyventojais

Susitikimas su gyventojais

Sausio 20 d. Širvintų miesto gyventojus į susitikimą pakvietė rajono vadovės, Tarybos valdančiosios daugumos nariai. Širvintiškiams pristatyta ir naujoji Administracijos komanda – skyrių vedėjai, atskiras sritis kuruojantys specialistai – žmonės, kurie, pasak merės Živilės Pinskuvienės, atsakingi už siekiamų pokyčių įgyvendinimą, už kurį beveik prieš metus balsavo dauguma rajono gyventojų. Skaityti daugiau »

Rajonui būti žinomam ir matomam padeda kultūros darbuotojai

Rajonui būti žinomam ir matomam padeda kultūros darbuotojai
Širvintų kultūros centro pagrindinė veikla – puoselėti etninę kultūrą, mėgėjų meną, kurti menines programas, plėtoti šviečiamąją (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkinti bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuoti profesionalaus meno sklaidą  miesto ir rajono gyventojams. Apie Naujųjų 2016-ųjų renginius, kolektyvus, ateities perspektyvas maloniai sutiko papasakoti l. e. Širvintų kultūros centro direktoriaus pareigas Rytė Bareckaitė.
- Kokie aktualiausi šiandienos Širvintų kultūrinio gyvenimo rūpesčiai? Kuo alsuoja Kultūros centras, jo direktorė ir darbuotojai?
- Mums svarbu, kuo gyvena mūsų krašto žmonės, kokius renginius lanko, ką iš jų „pasiima“, koks gyventojų laisvalaikis. Džiaugiamės renginių lankytojais, kurie užsuka į Kultūros centrą. Mūsų darbuotojai 2015 metų pabaigoje Lietuvos kultūros tarybai pateikė 7 kultūros ir meno paraiškas: sausio mėnesio pabaigoje žinosime, kurie projektai bus valstybės finansuojami. Jau yra patvirtintas projekto „Vyresniųjų liaudiškų šokių grupių ir ansamblių konkursas-sambūris „Iš aplinkui“ finansavimas. Dabar ruošiamės Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Vasario 16-ąją Kultūros centre koncertuos geriausi Širvintų miesto meno mėgėjų kolektyvai ir atlikėjai. Vasario pradžioje kviesime gyventojus švęsti Užgavėnes, kovo 4-ąją vyksiančioje tradicinėje Kaziuko mugėje lauksime didelio būrio savo ir kaimyninių rajonų liaudies meistrų, amatininkų, kulinarinių tradicijų puoselėtojų ir meno mėgėjų kolektyvų. Ruošiamės regioninei armonikininkų šventei, vyksiančiai  balandžio 2 dieną. Renginių netrūksta, todėl darbas darbą veja.
- Apie ką kalbasi prie apskritojo stalo susėdę Širvintų valdžios ir kultūros institucijos žmonės?
- Kalbame apie įvairius kultūrinius projektus, didžiąsias šventes, apie tai, kaip, tenkinant gyventojų poreikius, ugdyti ir auginti žiūrovą, renginio dalyvį. Kalbamės apie bendrą strategiją, deriname konkrečių darbų planą.
- Šią žiemą Kultūros centro laiptai tikrai neslidūs, tikėtina, kad jaudintis dėl traumų nebereikės. Gal galite įvardyti tą dieną, kada bus baigtas Centro remontas ir kokie pokyčiai įvyks Centro veikloje?
- Pagal rangos sutartį Centro remontas turėtų būti baigtas 2016 metų pabaigoje. Tuomet tiek Centro darbuotojams, tiek jo lankytojams bus lengviau. Bus galima repeticijoms ir renginiams naudoti mažąją ir parodų sales, vėl veiks parodos, vyks susitikimai su išskirtinėmis asmenybėmis (aktoriais, rašytojais), drabužinėjee bus priimami ir išduodami drabužiai, darbuotojai turės atskirus kabinetus.
- Širvintas bent anksčiau apibūdindavo kaip „nykoką miestą”. Norėčiau paklausti, kiek Jūsų institucija užsiima tuo, kad būtų suformuotas ir kitoks Širvintų miesto įvaizdis?
- Siekiame garsinti ir gražinti savo miestą kokybiškų renginių gausa, stiprinant gyventojų pasididžiavimą savo miestu. Stengiamės, kad Kultūros centro salės būtų pilnos žiūrovų. Taip pat maksimaliai siekiame, kad lauke vykstantys renginiai pritrauktų kuo daugiau žiūrovų, labiau keltų dalyvių susidomėjimą. Kultūros centre laukiame ne tik rajono gyventojų, viliamės sulaukti ir svečių iš aplinkinių rajonų. Visiems visada durys atviros.
- Provincijoje labai dažnai tenka susidurti su šiek tiek neigiamu požiūriu į reklamą. Labai gaji nuomone, kad vadinamoji kultūra turi egzistuoti ir būti geidžiama tarsi pati savaime. Jai reklama nebūtina. Ką apie tai manote?
- Reklama yra neišvengiama visuomenės kasdienybės dalis, vienokiu ar kitokiu būdu veikianti apsisprendimą. Esant tokiam intensyviam gyvenimo tempui, nebelieka laiko bėgioti nuo durų prie durų ir ieškoti informacijos pačiam. Mano nuomone, šiomis dienomis, esant tokiam intensyviam gyvenimo tempui, pasiūlą reikia pateikti ir leisti rinktis. Manau, kad ta pasiūla ir turi gimti iš mūsų. Neįkainuojamas mūsų partneris, informacijos skleidėjas yra laikraštis  „Širvintų kraštas“. Esame dėkingi už labai reikalingą vyksiančių ir jau vykusių kultūros renginių informacijos sklaidą. Dėkojame fotografams, kurie neatlygintinai padeda fotografuodami renginius. Ačiū Denisui Kizinui, Žydrūnui Vyšniauskui, Linui Šalkauskui. Taip pat smagu, kad internetinėje erdvėje (www.sirvintukc.lt ir facebook paskyroje „Širvintų kultūros centras“) nuolat dalijamasi informacija apie kultūrinę veiklą.
- Širvintiškiai yra pamėgę spektaklius ir labai laukia atvykstančių profesionalių scenos meistrų. Dar ir šiandien prisimename bene prieš 15 metų Širvintų publikai parodytą įstabaus grožio Panevėžio J. Miltinio teatro A. Cagarelio miuziklą – komediją „Chanuma“. Ko panašaus galime tikėtis šiemet?
- Panašu, kad laukia ne prastesnis sausio 28 dieną vyksiantis spektaklis „Meistriškumo pamoka“. Tai dviejų dalių tragikomedija su operiniu dainavimu, kuriame pagrindinį Marios Callas vaidmenį atliks aktorė Nijolė Narmontaitė. Tad labai laukiame gausaus žiūrovų būrio. Vasario mėnesį „Domino“ teatras rodys spektaklį, kovo mėnesį – Valstybinio jaunimo teatro spektaklis-premjera „Aštuonios mylinčios moterys“, neliks nuskriausti ir vaikai, jie matys to paties teatro spektaklį „Kakė Makė 2“. Laukiame žiūrovų ir koncertuose: vasario 14-ąją viešės „Šok su manimi“ laimėtojai Martynas Kavaliauskas ir Renata Gramauskaitė, kovo 8-ąją charizmatiškasis atlikėjas Vygantas Kazlauskas su styginių grupe ir gitaros virtuozu Tomu Varnagiriu savo koncertine programa glostys moterų širdis. Kalbinami atvykti koncertuoti Romas Dambrauskas, Z. Levickio (smuikas) ir A. Globio  (gitara) duetas. Įdomus susitikimas laukia humoristo, poeto, prozininko, rašytojo Juozo Erlicko gerbėjų. Kai kurių renginių datos jau žinomos, dėl kitų dar deramės.
- Širvintų kultūros centre repetuoja bene dešimt saviveiklos kolektyvų. Saviveiklinio meno gerbėjai prisimena šokių kolektyvo „Viesula“ 30 metų kūrybinės veiklos jubiliejų, kitų kolektyvų vadovų ir dalyvių pagerbimo ceremonijas. Kokie kolektyvai žada šį sezoną pakviesti žiūrovus į  kūrybinio darbo jubiliejinius koncertus?
- Šiais metais savo jubiliejinius gimtadienius turėtų švęsti Kultūros centro pagyvenusių žmonių tautinių šokių grupė „Radasta“ (vadovas Ugnius Cikanas), Juodiškių filialo kapela „Spalgena“ (vadovė Ingrida Didžiokienė), Čiobiškio filialo moterų vokalinis duetas (vadovė Inga Strakauskienė), Čiobiškio kaimo kapela (vadovė Vida Dambrauskienė), Šiaulių kaimo folkloro grupė „Linksmosios močiutės“ (vadovė Stefanija Tamošiūnienė).
- Širvintų krašto žmonės yra ypač pamėgę seniūnijų kultūros dienas, vykstančias vasario antroje pusėje, į kaimų kultūros namus sukviečiančias šimtus žiūrovų. Kas planuojama šįmet? Ar sulauksime saviveiklinio meno entuziastų pasirodymų? Kada tai vyks?
- Mūsų rajone ypač populiarios Kultūros centro filialų darbuotojų kūrybingai organizuojamos Seniūnijų kultūros dienos. Baigiamasis geriausiųjų rajono meno mėgėjų kolektyvų koncertas vyks kovo 11-ąją Širvintų kultūros centre. Didžiuliai koncertai vyks ir kaimuose, filialų vadovai ir saviveiklininkai tam ruošiasi. Jau sudarytas Seniūnijų kultūros dienų tvarkaraštis: Širvintų seniūnija – vasario 6 d. (15 val.) Avižonių bendruomenės namuose, Jauniūnų seniūnija – vasario 7 d. (15 val.) Jauniūnų filiale, Zibalų seniūnija – vasario 20 d. (15 val.) Anciūnų filiale, Alionių seniūnija – vasario 27 d. (12 val.) Juodiškių filiale, Gelvonų seniūnija – vasario 27 d. (15 val.) Gelvonų filiale, Musninkų seniūnija – kovo 4 d. (18 val.) Musninkų filiale, Čiobiškio seniūnija – kovo 5 d. (13 val.) Čiobiškio filiale, Kernavės seniūnija – kovo 5 d. (16 val.) Kernavės filiale.
- Kuo šią žiemą nudžiuginsite išrankius Širvintų žiūrovus? Kokie renginiai numatyti, kada jie vyks?
- Sausio 23 dieną Širvintų hipodrome vyks ristūnų žirgų lenktynės Širvintų rajono merės taurei laimėti. Šventėje koncertuos ir meno saviveiklininkai. Vasarį užbaigsime respublikiniu solistų ir vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ I turu.
- Vyresnio amžiaus žmonės domisi kultūriniu gyvenimu ir teigiamai vertina sunkų kultūros darbuotojų darbą. Pastebėta, kad jaunimas yra labiau išlepęs ir jų radžiais ar merūnais nenustebinsi. Kokių pramogų bus pasiūlyta jaunimui?
- Yra labai įvairaus jaunimo. Žinodami ir nuolat domėdamiesi jų poreikiais, ieškome galimybių ir teikiame pasiūlą tokią, kuri būtų įdomi ir jaunam, ir vyresniam gyventojui. Pastarųjų renginių metu tikrai buvo gausu jaunimo. Kalbu apie Kalėdinį spektaklį, Eglutės įžiebimo šventę, čiuožimo aikštelės atidarymą, Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Beje, Kultūros centre veikia jaunimo mėgėjų teatro grupė „19 H“. Šios grupės mokiniai padeda organizuoti renginius. Taip pat yra šiuolaikinio šokio grupė, kurioje irgi – jaunimas. Organizuodami renginius, nuolat bendradarbiaujame su švietimo įstaigomis, kviečiame mokinius ir organizuoti, ir dalyvauti, ir būti žiūrovais.
- Ko palinkėtumėte saviveiklininkams, žiūrovams ir visiems Širvintų krašto žmonėms?
- Kultūros darbuotojai – tai darbui pasiaukoję žmonės, būtent kultūros darbuotojai sukuria tą pridėtinę vertę, kuri garsina Širvintų kraštą, todėl jie tikrai verti pačios nuoširdžiausios padėkos už darbą švenčių ir išeiginių dienomis. Šių žmonių entuziazmas ir neblėstanti energija duoda daug impulsų mūsų rajonui būti žinomam ir matomam. Dėkodama Kultūros centro lankytojams ir žiūrovams, kviečiu puoselėti mūsų senąsias tradicijas, saugoti kultūros paveldą ir būti kartu kiekviename naujame kultūriniame projekte. Mes Jums ir dėl Jūsų, o Jūs – su mumis.
- Ačiū už pokalbį.
Romas Zibalas
Nuotraukoje:
1. L e. Širvintų kultūros centro direktoriaus pareigas Rytė Bareckaitė: „Kultūros darbuotojai tikrai verti pačios nuoširdžiausios padėkos.“
L e. Širvintų kultūros centro direktoriaus pareigas Rytė Bareckaitė: „Kultūros darbuotojai tikrai verti pačios nuoširdžiausios padėkos.“

L e. Širvintų kultūros centro direktoriaus pareigas Rytė Bareckaitė: „Kultūros darbuotojai tikrai verti pačios nuoširdžiausios padėkos.“

Širvintų kultūros centro pagrindinė veikla – puoselėti etninę kultūrą, mėgėjų meną, kurti menines programas, plėtoti šviečiamąją (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkinti bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuoti profesionalaus meno sklaidą  miesto ir rajono gyventojams. Apie Naujųjų 2016-ųjų renginius, kolektyvus, ateities perspektyvas maloniai sutiko papasakoti l. e. Širvintų kultūros centro direktoriaus pareigas Rytė Bareckaitė.

- Kokie aktualiausi šiandienos Širvintų kultūrinio gyvenimo rūpesčiai? Kuo alsuoja Kultūros centras, jo direktorė ir darbuotojai?

- Mums svarbu, kuo gyvena mūsų krašto žmonės, kokius renginius lanko, ką iš jų „pasiima“, koks gyventojų laisvalaikis. Džiaugiamės renginių lankytojais, kurie užsuka į Kultūros centrą. Mūsų darbuotojai 2015 metų pabaigoje Lietuvos kultūros tarybai pateikė 7 kultūros ir meno paraiškas: sausio mėnesio pabaigoje žinosime, kurie projektai bus valstybės finansuojami. Jau yra patvirtintas projekto „Vyresniųjų liaudiškų šokių grupių ir ansamblių konkursas-sambūris „Iš aplinkui“ finansavimas. Dabar ruošiamės Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Vasario 16-ąją Kultūros centre koncertuos geriausi Širvintų miesto meno mėgėjų kolektyvai ir atlikėjai. Vasario pradžioje kviesime gyventojus švęsti Užgavėnes, kovo 4-ąją vyksiančioje tradicinėje Kaziuko mugėje lauksime didelio būrio savo ir kaimyninių rajonų liaudies meistrų, amatininkų, kulinarinių tradicijų puoselėtojų ir meno mėgėjų kolektyvų. Ruošiamės regioninei armonikininkų šventei, vyksiančiai  balandžio 2 dieną. Renginių netrūksta, todėl darbas darbą veja. Skaityti daugiau »

Nubaudė nepasidomėjęs, kodėl posėdyje nėra pažeidėjo

Nubaudė nepasidomėjęs, kodėl posėdyje nėra pažeidėjo
Neretas atvejis, kai teismai administracinio teisės pažeidimo bylas nagrinėja nedalyvaujant pačiam pažeidėjui. Paprastai sprendimas priimamas už akių motyvuojant, kad traukiamasis administracinėn atsakomybėn apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotas pasirašytinai pažeidimo protokole, o jo nedalyvavimas kartais netgi traktuojamas kaip vengimas, kas paprastai prilyginama sunkinančiai aplinkybei.
Tačiau po Vilniaus aygardos teisme patenkinto Justino Š. apeliacinio skundo dėl 2015 metų liepos 30 dieną Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimo teisėjai turės atsargiau priiminėti nutarimus nedalyvaujant pažeidėjams.
5 paras administracinio arešto Širvintų rajono apylinkės teismas Justinui Š. įsūdė už tai, kad jis pasirodė neblaivus viešoje vietoje būdamas per metus už tai baustas jau du kartus. Širvintose, Vilniaus gatvėje neblaiviam sulaikytam vyrui pareigūnai nustatė sunkų (2,98 prom.) girtumą.
Už akių tokios nuobaudos sulaukęs širvintiškis Apygardos teismo paprašė panaikinti nutarimą ir priimti naują, arba pakeisti jį ir skirti švelnesnę nuobaudą – baudą. Justinas Š. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jam skyrė per griežtą nuobaudą. Pasak širvintiškio, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, ankstesnes baudas jis yra sumokėjęs, o atliekant administracinį areštą būtų suvaržyta jo laisvė. Be to, nubaustasis administracinio arešto bausme negalėtų atlikti tiesioginio darbo, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis. Ko gero, svarbiausia tai, kad apeliantas teigė teismo posėdyje nedalyvavęs ir negalėjęs gintis, kadangi gydėsi ligoninėje, ir pateikė tai įrodančius dokumentus.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimas Justinui Š. skirti administracinę nuobaudą naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtinta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, o administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Maža to, nagrinėjant bylą dėl šiuo konkrečiu atveju inkriminuojamo pažeidimo,  administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra dar ir privalomas. Tik tuo atveju, jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Apeliacinė instancija pažymėjo, kad nėra duomenų, jog Širvintų rajono apylinkės teismas, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatvykstant į teismo posėdį, ėmėsi įstatyme nustatytų priemonių siekdamas jį pristatyti į teismo posėdį ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimą.
Vilniaus apygardos teismo nutarimu administracinė byla Širvintų rajono apylinkės teismui grąžintina nagrinėti iš naujo.

Neretas atvejis, kai teismai administracinio teisės pažeidimo bylas nagrinėja nedalyvaujant pačiam pažeidėjui. Paprastai sprendimas priimamas už akių motyvuojant, kad traukiamasis administracinėn atsakomybėn apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotas pasirašytinai pažeidimo protokole, o jo nedalyvavimas kartais netgi traktuojamas kaip vengimas, kas paprastai prilyginama sunkinančiai aplinkybei. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Širvintų parapija

Web ir SEO sprendimai

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Jei tektų rinktis, kur apsigyventumėt?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Židiniai
Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 12 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.