Lapkritis, 2015 archyvas

Merė griežtai prieš tarnybos naikinimą Širvintose!

Merė griežtai prieš tarnybos naikinimą Širvintose!
Merė Živilė Pinskuvienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį, Policijos generalinį komisarą Liną Pernavą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką Kęstutį Lančinską prašydama įvertinti sprendimo naikinti Migracijos tarnybos veiklą Širvintose nuo 2016 m. sausio 1 d. pagrįstumą.
Suprasdama, kad šis sprendimas rajono gyventojams, ypač senyvo amžiaus, sunkiau besiverčiantiems žmonėms turės neigiamą įtaką, kadangi, panaikinus tarnybą, gyventojai pasų, asmens tapatybės kortelių, leidimų laikinai ir nuolat gyventi ir kitų dokumentų turės vykti į Vilnių  ar kitus miestus, merė Živilė Pinskuvienė šiam sprendimui griežtai nepritaria.
„Tokios viešosios paslaugos Širvintų rajone panaikinimas neabejotinai turės neigiamą įtaką Širvintų rajono gyventojų teisių įgyvendinimui, nes į kitus rajonus turės vykti dokumentų gavimui ne tik pilnamečiai asmenys, bet ir nepilnamečiai, tėvai su mažamečiais vaikais, pensininkai, neįgalūs asmenys ir ne po vieną kartą, nes pasų, asmens tapatybės kortelių gavimo procedūros nėra vykdomos tą pačią prašymo gauti dokumentus padavimo dieną. Neabejotina, kad kaimų gyventojams, socialiai remiamiems asmenims bei neįgaliesiems nevienkartinis vykimas į Vilniaus miestą ar kitus rajonų centrus sudarys ne tik papildomų rūpesčių, bet ir kainuos papildomų išlaidų,“ – teigia Ž. Pinskuvienė.
Turimais duomenimis, per metus Širvintų migracijos tarnybos specialistai rajono žmonėms suteikia per 5000 paslaugų. Tai rodo, kad tarnyba yra labai reikalinga. Tikimasi, kad atsakingi pareigūnai į Širvintų rajono savivaldybės pareikštą nuomonę atsižvelgs ir sprendimas bus pakeistas mūsų rajono gyventojų naudai.
Savivaldybės administracijos informacija

Merė Živilė Pinskuvienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį, Policijos generalinį komisarą Liną Pernavą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką Kęstutį Lančinską prašydama įvertinti sprendimo naikinti Migracijos tarnybos veiklą Širvintose nuo 2016 m. sausio 1 d. pagrįstumą. Skaityti daugiau »

Ir seniūnaitį rinko, ir skaudulius atvėrė…

Ir seniūnaitį rinko, ir skaudulius atvėrė…
Lapkričio 19-ąją Žemųjų Viesų kaime vyko Viesų seniūnaitijos (Širvintų seniūnija) seniūnaičio rinkimai. Rinkimuose buvo užregistruotas vienas kandidatas – Rimantas Masiukas. Seniūnė Laimutė Griškienė susirinkusius supažindino su seniūnaičio funkcijomis ir rinkimų tvarka. Seniūnaičiu vienbalsiai buvo išrinktas Rimantas Masiukas.
Tą vakarą su Viesų gyventojais susitiko Savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, mero padėjėja Janina Greiciūnaitė, tarybos nariai Alfonsas Romas Maršalka, Daiva Puzinienė, Remigijus Bonikatas.
Šiuo metu yra rengiamas ateinančių metų Širvintų rajono biudžetas, tad rajono vadovai naudojasi proga tiesiai iš žmonių lūpų išgirsti juos slegiančias problemas, pamatyti realią situaciją planuojant kitų metų biudžetą.
Viesiškiai džiaugėsi per kaimą tiesiamu asfaltu, tuo, kad daugelį metų įsisenėjusią problemą naujoji valdžia operatyviai ėmė spręsti, tačiau išsakė ir nemažai juos jaudinančių bėdų. Su viena iš jų – gatvių apšvietimu rajono vadovai tą vakarą susidūrė patys. Kadangi rinkimai vyko 17 valandą, gatvėje buvo jau tamsu ir, nežinant susirinkimo vietos, ją surasti buvo galima tik pagal šviesas pastato languose.
Kita problema – likęs žvyruotas kelio ruožas per Žemąsias Viesas ir Spadviliškį. Esmė ta, kad šiame kelyje „susiduria“ du kaimai – Žemosios Viesos ir Spadviliškiai. Pirmojo kaimo pavadinimas užrašytas baltame fone, o antrojo, kažkodėl – mėlyname, todėl mašinos likusiu ruožu per Spadviliškius iki pagrindinio asfaltuoto kelio lekia dideliu greičiu. Tarybos narys Alfonsas Romas Maršalka paaiškino, kad neseniai vykusiame Saugaus eismo komisijos posėdyje nutarta pastatyti kelio ženklą, ribojantį greitį iki 50 kilometrų per valandą. Viesiškiai pageidavo, kad ir šis minėtas kelio ruožas būtų išasfaltuotas, o pačiame kaime saugumo sumetimu būtų įrengtas kalnelis.
Merė Živilė Pinskuvienė pasidžiaugė, kad per penkis pastaruosius mėnesius ypač daug dėmesio skirta kelių ir gatvių remontui, pavyko išsirūpinti lėšų svarbiems darbams, apie kuriuos metų metus buvo tik kalbama, kuriems apskritai neskirta dėmesio. Gauta papildomų pinigų gatvėms per Viesų, Lapelių kaimus remontuoti, bus asfaltuojamos šešios Širvintų kaimo gatvelės. „Suprantu, kad žmonėms norisi kuo greičiau išspręsti problemas, kurios kaupėsi keletą metų. Prašymų iš visų seniūnijų turime šūsnis. Per keturis mėnesius visko padaryti neįmanoma, tam turime ketverius metus. Bus išasfaltuotas ir šis kelio ruožas“, – pažadėjo merė, o dėl kalnelio įrengimo paaiškino, kad šiuo metu vyksta konkursas, už 17 000 eurų bus nupirkta kelio ženklų. Pinigai atsirado dėl Kelių direkcijai iškeltos sąlygos, kad penki procentai nuo visos skiriamos sumos būtų panaudojami saugaus eismo užtikrinimui, – kalnelių įrengimui, įvairiems kelio ženklams.
Gyventojai skundėsi dėl vandentiekio vamzdynais atitekančio vandens kokybės. Kadangi nuo vandens bokšto dar kolūkio metais nutiesti metaliniai vamzdžiai, jie, laikui bėgant, rūdija ir vanduo teka kartu su rūdimis, be to, vamzdžiai trūkinėja, vanduo užpila ganyklas. Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė paaiškino, kad iš Aplinkos apsaugos ministerijos atsiųstuose dokumentuose yra Europos Sąjungos reikalavimas, jog vandentiekio vamzdynų keitimo darbų finansavimas skiriamas tik per 200 gyventojų turintiems kaimams. Deja, Žemosiose Viesose nė pusės tiek gyventojų nėra, todėl  2016 metais vandentiekis čia nebus keičiamas, o savo jėgomis „Širvintų vandenys“ darbų pradėti negali, nes šiuo metu turi nemažai skolų ir, jeigu sumanytų darbus, jų kaina būtų įskaičiuota į tiekiamo vandens kainą gyventojams. Šiuo metu projektai padaryti Musninkų ir Gelvonų miesteliams.
„Darbai suplanuoti ketverių metų kadencijai. Esame užsibrėžę daug ir didelių tikslų ir net neabejoju, kad juos visus įgyvendinsime. Ryžto, drąsos ir energijos mums užtenka, tarybos nariai kaip niekada labai aktyvūs, dalyvauja visų klausimų sprendimuose, darbo grupėse. Suprantu, kad jūsų problemos atrodo jums pačios svarbiausios, bet turiu žiūrėti į jas viso rajono kontekste. Žmonės turėtų rašyti prašymus Administracijos direktorei – tada jie bus užregistruoti Savivaldybės informacijos sistemoje, į juos bus atsakyta“, – kalbėjo merė Živilė Pinskuvienė.
„Širvintų krašto“ informacija
61 – Merė Živilė Pinskuvienė kalbasi su Žemųjų Viesų gyventojais.
65 – Viesiškiai atėjo ne tik seniūnaičio išrinkti, bet ir susitikti su rajono vadovėmis.
67 ar 68 – Sveikinimai ką tik išrinktam Viesų seniūnaičiui Rimantui Masiukui.
 Sveikinimai ką tik išrinktam Viesų seniūnaičiui Rimantui Masiukui.

Sveikinimai ką tik išrinktam Viesų seniūnaičiui Rimantui Masiukui.

Lapkričio 19-ąją Žemųjų Viesų kaime vyko Viesų seniūnaitijos (Širvintų seniūnija) seniūnaičio rinkimai. Rinkimuose buvo užregistruotas vienas kandidatas – Rimantas Masiukas. Seniūnė Laimutė Griškienė susirinkusius supažindino su seniūnaičio funkcijomis ir rinkimų tvarka. Seniūnaičiu vienbalsiai buvo išrinktas Rimantas Masiukas.

Tą vakarą su Viesų gyventojais susitiko Savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, mero padėjėja Janina Greiciūnaitė, tarybos nariai Alfonsas Romas Maršalka, Daiva Puzinienė, Remigijus Bonikatas.

Šiuo metu yra rengiamas ateinančių metų Širvintų rajono biudžetas, tad rajono vadovai naudojasi proga tiesiai iš žmonių lūpų išgirsti juos slegiančias problemas, pamatyti realią situaciją planuojant kitų metų biudžetą. Skaityti daugiau »

Ūkininkas vilties nepraranda ir skundžia teismo sprendimą

Ūkininkas vilties nepraranda ir skundžia teismo sprendimą
„Širvintų kraštas“ ne kartą rašė apie Čiobiškio seniūnijos gyventojo Vaclovo Gaidamavičiaus rūpesčius, kurie kilo metų pradžioje, kai, nedalyvaujant antstoliui, iš jo buvo paimti 28 gyvuliai. Maža to, paimant gyvulius 13 jų, įtariama, buvo pradanginta, dėl to Širvintų policija atlieka ikiteisminį tyrimą.
Nepatenkintas gyvulius paėmusio ūkininko Algio Kuklio ir Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiksmais, Vaclovas Gaidamavičius kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą ir paprašė pripažinti negaliojančiu sausio 29 dienos ir sausio 30 dienos galvijų perdavimo – priėmimo aktą bei grąžinti gyvulius, o paaiškėjus, kad dalis galvijų yra dingę, – priteisti iš atsakovų 8115 eurų.
Tačiau prieš mėnesį Širvintų rajono apylinkės teismas Vaclovo Gaidamavičiaus skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad antstolių įsikišimo tuomet nereikėjo, nes ūkininkas neprieštaravo gyvulių paėmimui, o į teismą kreipėsi tik tada, kai gyvulių globėjas Algis Kuklys kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaidų, patirtų dėl galvijų priežiūros, priteisimo.
„Širvintų krašto“ žiniomis, Vaclovas Gaidamavičius šį teismo sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Čiobiškio seniūnijos gyventojas nesutinka su tuo, kaip teismas traktavo, jog jis nepasipriešino tuzinui žmonių, gaudžiusių ir išsivežusių jo gyvulius.
- Per trėmimus nemažai žmonių irgi žinojo, kas jų laukė, net iš anksto buvo pasiruošę mantą su šiltais drabužiais, maistu, o užgriuvus būriui trėmėjų – jiems nepasipriešino. Vadovaujantis teismo motyvais būtų galima laikyti, kad jie į tremtį vyko geranoriškai, – stebėjosi ūkininko atstovas byloje advokatas Juozas Kunca.
Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad Širvintų rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatymai draudžia vykdyti teismo sprendimus ir nutartis be antstolio ir atitinkamo vykdomojo dokumento, o, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojų parodymais, kokių proceso metu nebuvo.
- Mūsų manymu, teismas pabandė įteisinti savavališką teismo sprendimų ir nutarčių vykdymo tvarką, taip sukurdamas žalingą precedentą, kai suinteresuoti asmenys galėtų patys, be antstolio vykdyti teisingumą, o faktiškai – daryti savivalę, – apeliacinio skundo padavimo motyvus aiškino ūkininkui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas.
Gyvuliai iš ūkininko buvo paimti nedalyvaujant antstoliui, tačiau teismas konstatavo, kad jo ir nereikėjo... (LNK.GO)

Gyvuliai iš ūkininko buvo paimti nedalyvaujant antstoliui, tačiau teismas konstatavo, kad jo ir nereikėjo... (LNK.GO)

„Širvintų kraštas“ ne kartą rašė apie Čiobiškio seniūnijos gyventojo Vaclovo Gaidamavičiaus rūpesčius, kurie kilo metų pradžioje, kai, nedalyvaujant antstoliui, iš jo buvo paimti 28 gyvuliai. Maža to, paimant gyvulius 13 jų, įtariama, buvo pradanginta, dėl to Širvintų policija atlieka ikiteisminį tyrimą. Skaityti daugiau »

Po ilgos pertraukos – nužudymas

Po ilgos pertraukos – nužudymas
Lapkričio 19-22 dienos
Per šias dienas Širvintų policija išaiškino 11 administracinės teisės pažeidėjų, 6 jų – pažeidusius Kelių eismo taisykles. Šeštadienį Širvintose policijai įkliuvo 1979 metais gimusi miesto gyventoja, kuri neblaivi vairavo automobilį. Policija surašė 4 protokolus dėl girto pasirodymo ar girtavimo viešoje vietoje, 1 – dėl nedidelio chuliganizmo.
Lapkričio 20 dieną Komisariate buvo užregistruotas 1966 metais gimusio Musninkų seniūnijos gyventojo pareiškimas, kad lapkričio 19-ąją, apie 10 val., atvykęs į jam priklausantį statomą namą, pastebėjo, jog per paradines namo duris buvo įsibrauta į vidų ir pavogta įvairi buitinė technika, durys, drabužiai, kitų daiktų.
Tą pačią dieną užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad Čiobiškio seniūnijoje, moters akivaizdoje, 1956 metais gimęs jos sugyventinis, įėjęs į namo prieangį, staiga krito ant plytelių ir mirė.
Lapkričio 21 dieną policija užregistravo tarnybinį pranešimą, kad išvakarėse, apie 22 val., Gelvonų seniūnijoje 1961 metais gimęs vyras, būdamas neblaivus, kieme konflikto metu peiliu dūrė 1967 metais gimusiam sūnui. Atėjęs į namus, sužalotasis mirė.
Kaip apie šį įvykį praneša Policijos departamentas, tai nutiko Mančiušėnų kaime. Įtariamajam dėl nužudymo nustatytas vidutinis (2,24 prom. alkoholio) girtumas. Teigiama, kad tėvas sūnui į krūtinę dūrė dukart. Policija mančiušėniškį uždarė į areštinę.
Jei įvykio traktavimas nepasikeis, tai bus pirmas nužudymas rajone šįmet. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, paskutinį kartą toks nusikaltimas buvo užregistruotas prieš pusantrų metų, 2013-ųjų birželį.
Policija taip pat užregistravo 3 skundus, kurių nekomentuoja.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Lapkričio 19-22 dienos

Per šias dienas Širvintų policija išaiškino 11 administracinės teisės pažeidėjų, 6 jų – pažeidusius Kelių eismo taisykles. Šeštadienį Širvintose policijai įkliuvo 1979 metais gimusi miesto gyventoja, kuri neblaivi vairavo automobilį. Policija surašė 4 protokolus dėl girto pasirodymo ar girtavimo viešoje vietoje, 1 – dėl nedidelio chuliganizmo. Skaityti daugiau »

Pro Širvintas ir Puorius plaukė ginkluotas srautas į Vilnių…

Pro Širvintas ir Puorius plaukė ginkluotas srautas į Vilnių…
1939-ųjų spalį ir lapkritį visa Lietuva gyveno mintimis ir kalbomis apie Vilnių. Spalio pradžioje sovietams nutarus per jų karą su Lenkija okupuotą Vilnių perleisti Lietuvai, mūsų šalis pradėjo ruoštis perimti istorinę sostinę, kurios neteko 1920 metais, lenkams klastingai sulaužius ką tik pasirašytą taikos sutartį. Nors oficialiai teigiama, kad mūsų šaliai Vilnius buvo perduotas 1939 metų spalio 10 dieną, pasirašius SSSR-Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį, laikoma, jog iš tiesų Vilnių Lietuva atgavo tik spalio pabaigoje, kai į miestą ir apylinkes buvo įleista Lietuvos kariuomenė bei valstybinių struktūrų atstovai.
Lietuvos Seimui 1939 metų spalio 14 dieną ratifikavus sudarytą sutartį, karinė vadovybė ėmė ruoštis Vilniaus ir Vilniaus krašto perėmimui. Iš įvairių kariuomenės dalinių buvo suformuota Vilniaus rinktinė, kurios vadu buvo paskirtas divizijos generolas Vincas Vitkauskas. Spalio 15-16 dienomis Vilniaus rinktinės pajėgos buvo sutelktos palei buvusią demarkacijos liniją. Nors žygį į Vilnių planuota pradėti spalio 17-18 dienomis, tačiau Lietuvos kariai pralaukė dar dešimt dienų. Tuo metu sovietai plėšė Vilnių. Tik spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenei buvo leista įžygiuoti į Vilniaus kraštą. Rinktinė demarkacijos liniją kirto šešiose vietose, dalis karinių pajėgų buvo numatyta sienos apsaugai. Į Vilnių kariuomenė įžengė nuo Širvintų ir Vievio. Būtent Širvintų kryptis laikoma pagrindinė, iki šiol išliko nuotraukų ir filmuotos medžiagos apie demarkacijos linijos perėjimą prie Puorių. Bene žinomiausi tuomet darbavęsi fotografai – Julius Miežlaiškis ir Vytautas Augustinas.
1939 metų lapkričio 2 dieną „Kario“ žurnale pasirodė išsamus reportažas „Istorinis žygis į Vilnių“, skirtas tam įvykiui. Jūsų dėmesiui – tas pasakojimas (stilius autentiškas):
„Milijonus kartų visų lietuvių lūpomis kartotas, dainose išdainuotas ir svajomis išsvajotas Lietuvos kariuomenės žygis į Vilnių pagaliau prasidėjo žvarbų, ūkanotą spalių 27 dienos rytą. Beveik dvi savaites prie buvusios administracinės linijos išstovėjo žygiui susitelkusios mūsų kariuomenės Vilniaus rinktinės dalys, nekantriai laukdamos išauštant šio išganingojo rudens ryto. Nemažesniu nekantrumu šio istorinio momento laukė pats Vilnius ir visa Lietuvių tauta, – pasakojimą pradėjo „Karys“, kurio ir pagrindinių dienraščių korespondentai naktį į 1939 metų spalio 27-ąją dideliu kariniu automobiliu išvyko prie Puoriuose esančios demarkacinės linijos su Vilniaus kraštu: – Skubėjome į istorinius Širvintų laukus, kur viena Vilniaus rinktinės vora jau seniai pasirengusi laukė žygio į Vilnių, buvusios okupuotos Maišiogalos linkme. Ankstybo ryto rudeniškose ūkanose prabėga pro šalį Jonava, Ukmergė, ir mes pasiekiame Širvintus. Pakeliui pravažiuojama vis daugiau ir daugiau žygiui pasirengusių mūsų kariuomenės dalinių įvairių ginklų rūšių.“
Širvintose laikraštininkai rado įsikūrusį Pirmojo pėstininkų LDK Gedimino pulko štabą.
Šis pulkas nuo 1923 metų buvo dislokuotas Ukmergėje. Buvo pastatytos modernios kareivinės. Kasmet rugpjūčio 25-ąją pulkas iškilmingai minėdavo galutinės pergalės prieš bolševikus dieną, kai 1919 metais įžengė į Zarasus. Tose kovose su bolševikais ypač pasižymėjo Vladas Skorupskis. Rugpjūčio 25-oji tapo pulko švente.
Kai 1939 metų spalio 14-ąją Lietuvos kariuomenės štabas išleido direktyvą Vilniaus kraštui užimti, Vilniaus rinktinės sudėtyje pirmuoju numeriu buvo įrašytas Pirmasis pėstininkų LDK Gedimino pulkas, kuris iki spalio 16-osios vakaro turėjo susitelkti ties Širvintomis. Čia gavę nurodymus, laikraštininkai ir pasuko Maišiagalos link, kaip vaizdžiai rašė – „prie buvusios šiaudinių gairių sienos“, kadangi ją lenkai buvo pažymėję į žemę įsmeigtomis kartimis, kurių viršuje buvo surišta šiaudinė „šluota“.
„Pakelės kaimuose didžiausias ne tik mūsų kariuomenės dalinių, bet ir vietos gyventojų judėjimas ir domėjimasis greitai prasidėsiančio žygio pradžia. Juo arčiau administracinės linijos, juo visur tirščiau susitelkę mūsų žvaliųjų karių daliniai, motorizuotų pėstininkų voros, gurguolės, su visomis kariuomenės žygio ir gyvenimo reikmenimis. Nekantrūs ir sujaudinti pasiekiame plento pakraščiuose dviem gairėm pažymėtą ir lenkiškai spalvota kartimi perkertančia patį plentą administracijos liniją. Numatytas peržengimo laikas artėja labai lėtai. Prie vainikais ir trispalvėmis vėliavomis papuoštų vartų renkasi vis daugiau apylinkės gyventojų. Iš anos pusės pasirodo ir sovietų kariuomenės sargybiniai. Jie tarnybiškai pasikalba su mūsiškiais pasieniečiais.
Nejučiomis pagal tikslų planą prie sienos telkiasi judrieji ir šarvuotieji mūsų kariuomenės daliniai: dviratininkai, motorizuoti kulkosvaidininkai, tankai, motorizuoti pėstininkai. Tolumoje nuo Širvintų, kiek akys gali užmatyti, telkiasi ir juda artyn ištisos mūsų kariuomenės dalys. Nustatytai valandai besiartinant, atvyksta automobiliu keli sovietų karininkai, kurie tariasi su mūsiškiais dėl paskutinių formalumų. Vienoje plento pusėje greitai sukuriamas laužas“, – pasakoja „Karys“.
Beje, visai logiška, kodėl pagrindine kryptimi žygyje į Vilnių laikytos Širvintos. Vien jau todėl, kad šiuo keliu vyko Lietuvos kariuomenės tankai, nuo 1935 metų rugpjūčio dislokuoti Radviliškyje. Be I Pasaulinio karo laikų tankų „Renault FT17“, kurie Vilniaus atgavimo metu faktiškai nebebuvo naudojami, Lietuva turėjo 32 angliškus 1933 ir 1936 metų modelio lengvuosius tankus „Vickers Carden Loyd“, ginkluotus sunkiaisiais kulkosvaidžiais
Po derybų su rusais gavus įsakymą žygiuoti į Vilnių, iš anksto buvo atlikta žvalgyba iš oro ir įsitikinta, ar nesugriauti tiltai, ar nerengiamas pasipriešinimas pakeliui, Vilniaus gatvėse.
„Tuo pačiu metu prasideda atitinkama radijo transliacija. Išmušus nustatytai valandai, išverčiamos, sulaužomos ir metamos į liepsnojantį laužą nelemtosios administracinės linijos gairės. Čia pat perskaitomas mūsų kariuomenės vado įsakymas Vilniaus
rinktinės kariams ir po trumpų atitinkamų kalbų perpjaunama ir pašalinama nuo plento buvusi storoka kartis, ir gavę Vilniaus rinktinės vado divizijos generolo Vitkausko įsakymą, staiga sujuda pirmyn pirmieji mūsų kariuomenės šios Vilniaus rinktinės
voros motorizuoti daliniai. Susirinkusi vietos gyventojų minia mūsų kariams sukelia gaivališkas, nemitilstančias ovacijas. Netrukus per buvusią gairių sieną pradeda žygiuoti pėstininkų ir artilerijos daliniai,“ – toliau tęsia pasakojimą „Karys“.
Į istorinį žygį Lietuvos karius atvyko palydėti ir kariuomenės vadas brigados generolas Raštikis.
„Dalinys po dalinio, dalis po dalies, su ilgomis savo gurguolių voromis, mūsų šaunūs karo vyrai vis tirščiau žengia į pažadėtąją Vilniaus žemę, vietos gyventojų gausiai papuošti gėlėmis ir palydimi entuziastiškais susirinkusiųjų šūkiais. Spaudos tarnybos atstovų mašina skuba su žygiuojančia kariuomene į priekį. Mes esame to istorinio žygio liudininkai. Liudininkai tų pirmųjų mūsų karių susitikimų su vietos gyventojais, kurių laukimas mūsų kariuomenės tryško iš jų karo ir netvarkos išgąsdintų akių, iš jų gaivališkų šypsnių ir ovacijų, mūsų pražygiuojančioms voroms. Trumpų poilsių metu mūsų kariai su gyventojais dalinosi ir ne tik šio nepaprasto žygio įspūdžiais, bet taip pat ir maisto, tabako ar degtukų atsargomis. Mūsų karius visur supa dideli bariai, maloniai viskuo besidominčių gyyentojų. Visi nori kuo daugiau išsikalbėti, kuo daugitau sužinoti, tačiau, deja, laiko tiek maža, o čia visko neiškalbėsi, neaptarsi ištisomis valandomis. Visų gyventojų lūpose pasiilgimas geros tvarkos, ramesnio ir geresnio gyvenimo ir darbo,“ – rašė „Karys“.
1939 metų spalio 27 dienos popietę gediminaičių pulkas pasiekė Maišiagalą, kur, kaip rašoma, „Gausūs gyventojų būriai mūsų įspūdingai įžygiuojančius kartus sutiko nuoširdžiausiomis ovacijomis, brolišku palankumu ir gaivališka meile. Gausios, gerai inkluotos mūsų karių gretos gyventojų tarpe kėlė malonų nustebimą, nuoširdžią pagarbą ir aukštą mūsų kariuomenės ir visos tautos gyvenimo pažangą. Vos įžengus į miestelį, karinė radijo stotis pradėjo transliuoti lietuviškų plokštelių muziką, Vilniaus dainas. Visas Maišiogalos miestelis skambėjo muzikos, dainų garsais ir postoviui sustojusių karių dainomis, o taip pat judėjo ir virė gausios karių šeimos postovio gyvenimas.“
Žurnale toliau pasakojama:
„Maišiogalos miestelyje vakare buvo surengta atitinkama radijo transliacija. Nežiūrint šalto ir lietingo oro, daugybė vietos gyventojų transliacijos vietoje išstovėjo iki galo, domėdamiesi pačių karių atliekama programa.
Kada mes, laikraštininkai, nekantriai ir nelabai patogiai išmiegoję nubudome dar, palyginti, ankstybą spalių 28 d. rytą, – miestelis atrodė vėl ištuštėjęs, tik didingai prie eilės namų plevėsavo mūsų trispalvės, tvarką ir judėjimą saugojo jau savieji mūsų policijos pareigūnai. Po skanių pusryčių lauko gyvenimo aplinkybėmis, mes vėl savo mašina išvažiuojame priekin, paskui į Vilnių traukiančią mūsų kariuomenę.
Ši istorinė Vilniun įžengimo diena dar daugiau ir niūriau apsiniaukusi. Žemi rudens debesys pradeda ašaroti smulkiu, įkyriu lietumi. Tačiau nežiūrint nepalankių oro aplinkybių, mūsų kariuomenės daliniai tvarkingai ir sklandžiai traukė į priekį, kas valanda artėdami prie senojo Vilniaus miesto. Išgyvendami šiuos nepaprastus įspūdžius, mes, laikraštininkai, drauge su mūsų uniformuotais vyrais nekantriai veržėmės į priekį, norėdami su pirmaisiais daliniais įžengti į mūsų amžinąją sostinę.
Pagaliau priešpietinėmis valandomis mūsų voros priekiniai daliniai pasiekė Vilniaus priemiesčių aukštumas.
Lyg kokiame milžiniškame paveiksle, pirmieji vadai ir kareiviai, užbėgę ant smėlėtų aukštumų, pasiilgusius žvilgsnius įsmeigė į priekyje rudens miglose dunksantį Gedimino miestą. Čia netrukus atskubėjome ir mes. Tolimesnę ribą peržengti reikėjo dar daugiau valandos laiko.
Visi nekantriai laukiame nustatytos valandos. Pagaliau mūsų voros motorizuoti daliniai traukia jau pirmosiomis priemiesčių gatvėmis, netrukus ir mūsų mašina seka juos. Mes artinamės prie Žaliojo tilto per Nerį. Mes vos galime judėti per didžiausią žmonių minią, kuri be sustojimo įžengiančiai Lietuvos kariuomenei kelia gaivališkas ovacijas, grobsto mėto į mus atsišaukimų lapelius. Nuo šio momento ir prasidėjo mūsų kariuomenės triumfališkas žygis Vilniaus gatvėmis.“
Vos įsikūrus Vilniuje, Pirmasis pėstininkų LDK Gedimino pulkas gavo užduotį iškelti trispalvę vėliavą Gedimino pilies bokšte. Tą misiją 1939 metų spalio 29-osios rytą, 10 val., grojant pulko orkestrui ir griaudžiant artilerijos saliutui, atliko pulko vadas Leonas Gustaitis.
Beje, netrukus dalis Lietuvos kariuomenės tankų buvo prarasta. Praėjus vos savaitei po žygio į Vilnių, 1939 metų lapkričio 7-ąją, Gedimino kalno papėdėje buvusiuose garažuose kilo gaisras. Pasirodo, kareiviai, žibalu plaudami tankų važiuoklės dalis, netyčia sudaužė žibalinę lempą. Kilus gaisrui sudegė septyni ir apdegė trys lengvieji tankai „Vickers Carden Loyd M“, taip pat 7 sunkvežimiai, po vieną lengvąjį ir krovininį automobilius. Įvykiui ištirti sudaryta komisija konstatavo, kad iš išlikusių gerų dalių galima surinkti 3-4 tankus ir panaudoti mokymams, bet nebuvo atsarginių detalių. Padaryta žala įvertinta maždaug 800 tūkst. litų.
Parengė Gintaras Bielskis
Iliustracijos iš leidinio „Tankai Lietuvos kariuomenėje 1924-1940 m.“, antraspasaulinis.net
6 – ojo Pilėnų kunigaikščio Margirio pėstininkų pulko vadas gen. št. plk. A. Breimelis su SSRS pasienio karininku aptaria paskutines sienos perdavimo detales (div. gen. V. Vitkausko teigimu, ties Porais). Spalio 27 d.
Kariuomenės vadas brig. gen. S. Raštikis palydi jau žygiuojančią kariuomenę. Spalio 27 d. pusiaudienis, Maišiagalos – Vilniaus kryptis.
Lietuvos kariuomenės “Vickers Carden Loyd” tankai prie demarkacijos linijos pereinamojo punkto. Lietuvos kariuomenė laukia kelio į Vilnių atidarymo, 1939 m. spalio 27 d.
Rusų karininkams pranešus, pasienio policijos karininkai perpjauna užtvarą ir, kariuomenės vadui įsakius, Lietuvos kariai pradeda žygį į Vilnių, 1939 m. spalio 27 d.
Vilniaus rinktinės lengvųjų tankų „Vickers Carden Loyd M“, sunkvežimių ir motociklininkų kolona žygio į Vilnių metu. 1939 m. spalio 27-28 d.
Vilniaus rinktinės lengvųjų tankų „Vickers Carden Loyd M“ rikiuotė prie simbolinių Vilniaus vartų Puoriuose. 1939 m. spalio 27 d.
Vilniaus rinktinės lengvųjų tankų „Vickers Carden Loyd M“, sunkvežimių ir dviratininkų vilkstinė žygio į Vilnių metu. 1939 m. spalio 27 d.
Vilniaus rinktinės lengvieji tankai „Vickers Carden Loyd M“ pakeliui į Vilnių. 1939 m. spalio 27 d.
Vilniaus rinktinės lengvieji tankai pakeliui į Vilnių. 1939 m. spalio 27 d.
Rusų karininkams pranešus, pasienio policijos karininkai perpjauna užtvarą ir, kariuomenės vadui įsakius, Lietuvos kariai pradeda žygį į Vilnių, 1939 m. spalio 27 d.

Rusų karininkams pranešus, pasienio policijos karininkai perpjauna užtvarą ir, kariuomenės vadui įsakius, Lietuvos kariai pradeda žygį į Vilnių, 1939 m. spalio 27 d.

1939-ųjų spalį ir lapkritį visa Lietuva gyveno mintimis ir kalbomis apie Vilnių. Spalio pradžioje sovietams nutarus per jų karą su Lenkija okupuotą Vilnių perleisti Lietuvai, mūsų šalis pradėjo ruoštis perimti istorinę sostinę, kurios neteko 1920 metais, lenkams klastingai sulaužius ką tik pasirašytą taikos sutartį. Nors oficialiai teigiama, kad mūsų šaliai Vilnius buvo perduotas 1939 metų spalio 10 dieną, pasirašius SSSR-Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį, laikoma, jog iš tiesų Vilnių Lietuva atgavo tik spalio pabaigoje, kai į miestą ir apylinkes buvo įleista Lietuvos kariuomenė bei valstybinių struktūrų atstovai.

Lietuvos Seimui 1939 metų spalio 14 dieną ratifikavus sudarytą sutartį, karinė vadovybė ėmė ruoštis Vilniaus ir Vilniaus krašto perėmimui. Iš įvairių kariuomenės dalinių buvo suformuota Vilniaus rinktinė, kurios vadu buvo paskirtas divizijos generolas Vincas Vitkauskas. Spalio 15-16 dienomis Vilniaus rinktinės pajėgos buvo sutelktos palei buvusią demarkacijos liniją. Skaityti daugiau »

Dėmesys kultūrai ir krašto pažinimui

Dėmesys kultūrai ir krašto pažinimui
Apie tai, kad Zibaluose praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje buvo kultūros namai, „Širvintų kraštas“ rašė prieš beveik penketą metų.
Pasak kultūrinio gyvenimo liudininkų, kultūros namai Zibaluose gyvavo labai neilgai, gal tik apie penkerius metus. Zibalų kultūros namų direktore dirbo Marcelė Zapareckaitė, o meno vadovu – mokyklos direktorius, muzikos mokytojas Viktoras Kiškis. Tuomet buvo suburtas tautinių šokių kolektyvas, kuriame šoko Juozas Kazlauskas, Pranciškus Kalesnykas, Antanas Usavičius, Algirdas Guobys, Jonas Masilionis, Vaclovas Latvys, Henrikas Usavičius, Zibalų pieninėje dirbęs inžinierius Vytautas, Genovaitė Kalesnykaitė-Kriaučiūnienė, Chvainickaitės, Kochanauskaitės, Didžiokaitė, Jadvyga Gudonytė-Imbrasienė ir kiti. Saviveiklininkai dažniausiai pasirodydavo vietos žiūrovams, Dainų festivaliuose Kernavėje, kurie vėliau virto Dainų šventėmis, yra koncertavę Molėtuose ir Želvoje.
Staškūniškiečio Vaclovo Latvio nuotraukų albume saugoma fotografija, menanti Zibalų jaunuomenės kultūrinį gyvenimą. Pasak Vaclovo Latvio, tais sunkiais kolektyvizacijos laikais, kai nebuvo televizijos, kai ne kiekvienas kaimo žmogus ir radijo aparatą turėdavo, liaudies daina, šokis, muzika būdavo labai svarbūs. Kaimo jaunimas po darbų rinkdavosi į repeticijas, šokdavo, dainuodavo, linksmindavosi, nes paprasčiausiai jokių kitų pramogų nebūdavo. Vaclovo Latvio teigimu, šokių kolektyvo vadovė Marcelė Zapareckaitė mokėjo į repeticijas sukviesti netgi po labai sunkių darbų pavargusius vaikinus ir merginas.
Zibalų krašto kultūrinį gyvenimą ypač pagyvino muzikalumu garsėjęs mokytojas Viktoras Kiškis. Jo dėka Zibalų mokykloje vykdavo didžiuliai šventiniai koncertai, kurių pasižiūrėti sueidavo ne tik miestelio gyventojai, bet ir žiūrovai iš aplinkinių kaimų. Verta pažymėti, kad Viktoras Kiškis meno puoselėjimui negailėdavo nei laiko, nei sveikatos, grojo įvairiais muzikos instrumentais, buvo energingas, komunikabilus, vietos žmonių labai gerbiamas ir mylimas. Ir panaikinus kultūros namus Zibaluose, mokytojas iki pat mirties 1974 metais būrė savo mokinius į įvairius meno būrelius, ansamblį, mokė groti ne tik skudučiais ar metalofonais, bet ir akordeonu bei gitara. Būtina pabrėžti, jog gerbiamo mokytojo Viktoro Kiškio laidotuvėse dalyvavo keli šimtai žmonių, laidotuvių procesija nusitęsė per visą miestelį, užimdama visas Zibalų gatves.
Jeigu Zibalų kultūros namų tautinių šokių kolektyvas sugebėjo įsigyti tautinius drabužius, reikia manyti, jog jis buvo gana stiprus ir populiarus. Tikėtina, jog tai ir kolektyvo dalyvių, ir vadovų nuopelnas.
Vaclovas Latvys pažymėjo, jog kultūrinei, krašto pažintinei veiklai niekada nebuvęs abejingas. Dar besimokydamas Širvintų vidurinėje mokykloje dalyvavo žygeivių būrelyje, su kurio nariais dviračiais važinėdavo po Širvintų rajoną, lankydavo įžymias vietas. Pašnekovo išsaugotoje nuotraukoje matyti Širvintų mokiniai, susiruošę dviračiais važiuoti į Kernavę. Visi apsijuosę juostomis su užrašu „Už taiką ir draugystę“. Vaclovas Latvys prisiminė, kad būrelyje daugiausia keliaudavo vaikinai, bet buvo ir keletas žygeivių merginų.
Romas Zibalas
Nuotraukos iš Vaclovo Latvio asmeninio albumo
Nuotraukose:
1. Zibalų saviveiklininkai: (trečioje eilėje iš kairės į dešinę) Juozas Kazlauskas, inžinierius Vytautas, Pranciškus Kalesnykas, Henrikas Usavičius, Vaclovas Latvys, Antanas Usavičius, Jonas Masilionis, Algirdas Guobys, (pirmoje ir antroje eilėje) vadovė Marcelė Zapareckaitė, Jadvyga Gudonytė-Imbrasienė, Genovaitė Kalesnykaitė-Kriaučiūnienė ir kitos.
2. Širvintų vidurinės mokyklos žygeiviai (antras iš kairės – Vaclovas Latvys). 1952-1953 m.
Širvintų vidurinės mokyklos žygeiviai (antras iš kairės - Vaclovas Latvys). 1952-1953 m.

Širvintų vidurinės mokyklos žygeiviai (antras iš kairės - Vaclovas Latvys). 1952-1953 m.

Apie tai, kad Zibaluose praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje buvo kultūros namai, „Širvintų kraštas“ rašė prieš beveik penketą metų. Skaityti daugiau »

Sušaukiamas Tarybos posėdis

Sušaukiamas Tarybos posėdis
Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdis merės Živilės Pinskuvienės 2015-11-19 potrvarkiu sušaukiamas 2015 m. lapkričio 26 d. 10.00 val. Širvintų rajono savivaldybės pastate (Vilniaus g. 61, Širvintos) esančioje salėje.
Posėdžio d a r b o t v a r k ė:
1.  Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario priesaikos. Pranešėja – Živilė Verbylaitė, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narė.
2.   Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 1-8 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ pakeitimo. Pranešėja – Živilė Pinskuvienė, Savivaldybės merė.
3. Dėl kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo skyrimo.Pranešėja – Živilė Pinskuvienė, Savivaldybės merė.
4. Dėl žemės mokesčio. Pranešėja – Vilija Ramaškevičienė, Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja.
5. Dėl pavedimo Savivaldybės administracijai tvarkyti Širvintų rajono savivaldybės kontrolieriaus buhalterinę apskaitą ir vykdyti finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.
Pranešėja – Audronė Adomavičienė, Savivaldybės kontrolierė.
6. Dėl Stepono Mažrimo atleidimo iš Širvintų r. Čiobiškio pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų ir pavedimo Palmirai Kvietkauskienei laikinai eiti pareigas. Pranešėja – Dalia Maleckaitė, Teisės ir personalo skyriaus vedėja.
7. Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 1-264 „Dėl Širvintų r. Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos komisijos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo. Pranešėja – Regina Jagminienė, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja.
8. Dėl atleidimo nuo mokesčio archyvui. Pranešėja – Giedrė Vaičiūnienė, Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė.
9. Dėl VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro stebėtojų tarybos sudėties patvirtinimo. Pranešėja – Deimantė Oršauskaitė, Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja.
10. Dėl VšĮ Širvintų ligoninės stebėtojų tarybos sudėties patvirtinimo. Pranešėja – Deimantė Oršauskaitė, Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja.
11. Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 1-226 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro patalpų nuomos trumpalaikiams renginiams tarifų patvirtinimo“ pakeitimo. Pranešėja – Vita Majerienė, Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėja.
12. Dėl atstovo delegavimo į Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos įgyvendinimo koordinavimo darbo grupę. Pranešėja – Dovilė Audėjūtė, Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėja.
13. Dėl Širvintų rajono savivaldybės 2015-2017 metų strateginio veiklos plano dalinio pakeitimo. Pranešėja – Dovilė Audėjūtė, Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėja.
14. Dėl pritarimo investicijų į Širvintų rajono savivaldybės infrastruktūrą sutarčiai. Pranešėja – Dovilė Audėjūtė, Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėja.
15. Dėl buto išbraukimo iš Širvintų rajono savivaldybės būsto fondo sąrašo ir įrašymo į Širvintų rajono savivaldybės socialinio būsto, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašą. Pranešėja – Dovilė Audėjūtė, Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėja.
16. Dėl 2010 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 1-15 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio nustatymo, mokėjimo, surinkimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo.Pranešėja – Dovilė Audėjūtė, Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėja.
17. Dėl turto perdavimo Širvintų r. Bartkuškio mokyklai-daugiafunkciam centrui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Pranešėja – Dovilė Audėjūtė, Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėja.
18. Dėl patalpų panaudos sutarties pratęsimo visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“. Pranešėja – Dovilė Audėjūtė, Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėja.
19.   Dėl turto perėmimo iš UAB „Širvintų šiluma“ ir perdavimo Širvintų rajono savivaldybės administracijai. Pranešėja – Dovilė Audėjūtė, Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėja.
20.  Dėl nekilnojamojo turto nurašymo ir likvidavimo. Pranešėja – Dovilė Audėjūtė, Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėja.
21. Dėl gatvių pavadinimų suteikimo. Pranešėja – Dalia Kunevičienė, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja.
22. Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 1-37 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės kelių priežiūros ir plėtros programos finansuojamų 2015 metais objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo. Pranešėjas – Robertas Bartulis, Infrastruktūros skyriaus vedėjas.
23. Dėl Širvintų rajono savivaldybės 2015 m. kovo 26 d. tarybos sprendimo Nr. 1-105 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės privatizavimo lėšų 2014 m. išlaidų apyskaitos ir 2015 m. sąmatos patvirtinimo“ pakeitimo. Pranešėjas – Robertas Bartulis, Infrastruktūros skyriaus vedėjas.
24. Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Širvintų rajono savivaldybės biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo. Pranešėja – Diana Mičelienė, Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus vedėja.
25. Dėl Širvintų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatų patvirtinimo. Pranešėjas – Gediminas Sargelis, Jaunimo reikalų koordinatorius (vyr. specialistas).
Sprendimų projektų dokumentus galite rasti www.sirvintos.lt
Užs. Nr. 72

Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdis merės Živilės Pinskuvienės 2015-11-19 potrvarkiu sušaukiamas 2015 m. lapkričio 26 d. 10.00 val. Širvintų rajono savivaldybės pastate (Vilniaus g. 61, Širvintos) esančioje salėje.

Posėdžio d a r b o t v a r k ė: Skaityti daugiau »

Reorganizacijos siekis – balansas tarp administracijos ir kolektyvo

Reorganizacijos siekis – balansas tarp administracijos ir kolektyvo
Reorganizacija – procesas, skirtas veiklai optimizuoti, netrukus bus užbaigtas dar vienoje Širvintų rajono savivaldybės įstaigoje – Socialinių paslaugų centre. Lapkričio 18 d. Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė susitiko su gausiai susirinkusiais centro darbuotojais (iš 63 susitikime dalyvavo 59) atsakyti į jiems rūpimus klausimus, išsiaiškinti tai, kas jaudina. Žinoma, pagrindinis klausimas ir nerimas, kurį išsakė darbuotojai – darbo vietos. Merės Živilės Pinskuvienės teigimu, „artėja 2016 m. biudžeto svarstymas, todėl visi jūsų pasiūlymai, kaip gerinti įstaigos veiklą, dabar yra labai laukiami,“ – sakė merė. Ji sakė, kad reorganizacija – jautrus klausimas, didžiausias dėmesys bus skiriamas administracijos pertvarkai. „Svarbus balansas tarp administracijos ir kolektyvo,“ – sakė Ž. Pinskuvienė, teigdama, kad siekiama pagerinti darbuotojų sąlygas, o besistengiantys žmonės yra labiausiai vertinami. Merė išsakė priekaištą įstaigai dėl prastai plėtojamos projektinės veiklos. Pasak jos, socialinė sritis ypatinga tuo, kad yra daug galimybių rašyti įvairiausius projektus ir taip suteikti galimybę ne tik plėsti veiklą, bet ir užtikrinti darbuotojams geresnį atlygį. Sakė, kad po reorganizacijos administracijoje turi būti specialistas, kuris rengtų paraiškas, ieškotų galimybių pritraukti finansavimą. Rajono vadovės pritarė susirinkusiems, kad gerų darbo rezultatų padeda pasiekti finansinė motyvacija, domėjosi, kokius priedus ir už kokį darbą gauna centro darbuotojai. Deja, socialinės srities specialistai, kylant bendram šalies darbo užmokesčio minimumui, keliant kultūros darbuotojų atlyginimų koeficientus, lieka užmiršti.
Socialiniai darbuotojai rajono vadovėms kalbėjo apie aktualias problemas dėl darbo sąlygų: darbo vietų seniūnijose, kompiuterinės įrangos trūkumo, telefonų, transporto išlaidų apmokėjimo. Jų teigimu, buvusi valdžia atsisakė skirti 300 Eur telefono išlaidoms kompensuoti. Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė sakė, kad tokią sumą surasti biudžete tikrai pavyks, tačiau šioms problemoms išspręsti ieškoma visapusiškų sprendimų. Vakar rajono vadovės lankėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kur ministrei Algimantai Pabedinskienei pristatė integralios socialinės pagalbos paslaugų projektą, kuriam gavus finansavimą, Socialinių paslaugų centro darbuotojai būtų aprūpinti visa reikalinga technika bei įranga tam, kad rajono žmonės gautų jiems reikalingas paslaugas.
Vietos saviv ..diena 250  Pasak merės, Socialinių paslaugų centre didžiausias dėmesys bus skiriamas administracijos pertvarkai.
Neįgaliųjų būstui pritaikyti: anksčiau 20 proc., šiemet – 51 proc. Savivaldybės lėšų
Lapkričio 18 d. Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, kartu su kitų Vilniaus regiono savivaldybių vadovais susitiko su Socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene.
Susitikimo metu aptarta, kaip savivaldybėse sekasi įgyvendinti naujos paramos būstui – būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijų – formas. Pasak ministrės, siekiant šeimas paraginti aktyviau naudotis socialinio būsto nuomos galimybėmis, kompensacijos dydis šiai formai nuo lapkričio 1 d. visoms savivaldybėms padidintas 60 procentų, tačiau ši nauja paramos forma savivaldybėse kol kas nėra populiari. Ministrė akcentavo, jog Vilniaus regione socialinio būsto laukiančiųjų eilė viena didžiausių, o socialinį būstą gaunantys žmonės – tokie patys kaip ir mes visi, norintys turėti patogų, tinkamą gyvenamąjį plotą, tiesiog gaunantys mažesnes pajamas.
Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad netoli nuo Vilniaus esančiose savivaldybėse nuomojamų būstų pasiūla apskritai yra labai menka, o būstų savininkams, esant didelei paklausai, trūksta motyvacijos įforminti būsto nuomą ir dėl papildomos dokumentų tvarkymo naštos, ir dėl to, kad tiesiog nesinori įsileisti sunkiau besiverčiančių nuomininkų. Pabrėžė, kad esant dideliam būstų trūkumui ir siekiant užtikrinti gyventojų poreikius, Širvintų savivaldybėje kitais metais planuojama statyti socialinių būstų daugiabutį ir tam prašoma didesnės Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.
Merė Živilė Pinskuvienė iškėlė klausimą dėl kasmet mažėjančios paramos, skiriamos neįgaliųjų būsto pritaikymui iš Neįgaliųjų reikalų departamento, klausimą. Pasak jos, anksčiau Savivaldybė, siekdama pritaikyti būstą neįgaliesiems ir taip pagerinti jų kasdienę buitį bei užtikrinti negalią turinčių gyventojų globą jų namuose, turėjo prisidėti apie 20 proc. savo lėšų. Šiais metais, siekiant atlikti reikiamus darbus, prisidėjimas padidintas iki 51 proc. Ministrė A. Pabedinskienė džiaugėsi, kad Širvintų rajono savivaldybėje vyksta geri pokyčiai, atkreipė dėmesį į tai, kad naujosios vadovės, jautriai reaguodamos, surado galimybių padidinti finansavimą, nors lėšų turėjo surasti savo biudžete, o tai gana sudėtinga, turint mintyje, kad mažųjų savivaldybių biudžetas tokiais mastais nedidėja.
Susitikimo metu ministrė su savivaldybių vadovais taip pat aptarė institucinės globos pertvarką ir paragino savivaldą bendradarbiauti ir aktyviai dalyvauti šiame procese.
Lapkričio pradžioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Europos socialinio fondo agentūra pasirašė ES lėšomis finansuojamo projekto sutartį. Taip duotas startas naujam pertvarkos etapui ir aktyvioms veikloms, kuriomis žingsnis po žingsnio bus einama prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų tėvų globos netekusiems vaikams bei žmonėms su proto ar psichikos negalia, jų artimiesiems. Merė Živilė Pinskuvienė kalbėjo apie tai, kad Širvintų rajono savivaldybėje šia linkme yra dirbama efektyviai, Savivaldybė yra parengusi konkrečią viziją dėl pagalbos šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, atsidūrusią krizėje.
Širvintų rajono savivaldybės ir Administracijos vadovės pristatė pokyčius, numatomus įgyvendinti Širvintų rajone nuo 2016 metų, apimančius kompleksinę pagalbą šeimai, globėjų rengimą, socialinių paslaugų plėtrą. Ministrė A. Pabedinskienė mūsų rajono koncepciją įvertino teigiamai, pabrėždama, kad jau kitais metais šioms priemonėms įgyvendinti bus skiriamos lėšos.
www.socmin.lt nuotrauka
Darbo inspekcija domisi rajono įmonėmis
Darbo teisės, nelegalaus darbo, nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos ir institucijų bendradarbiavimo klausimus Širvintų rajono savivaldybės ir Administracijos vadovės – merė Živilė Pinskuvienė, pavaduotoja Irena Vasiliauskienė, Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė ir jos pavaduotoja Elona Pečiukaitienė lapkričio 16 d. aptarė su Lietuvos Respublikos vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi Gintaru Čepu ir Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėju Jonu Griciumi.
Širvintų rajono savivaldybė yra viena iš pirmųjų, su kurios vadovais inspektoriai susitinka. Pasak jų, vizito tikslas – apžvelgti situaciją dėl rajone veikiančių įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų, pasitarti, kur Darbo inspekcija galėtų prisidėti siekiant bendrų tikslų – mažinti nelegalaus darbo, darbo ginčų apraiškas. G. Čepo teigimu, Širvintų rajonas šalies mastu palyginti „švarus“. Čia fiksuojama santykinai nedaug pažeidimų, gaunama nedaug skundų. Vyriausiasis inspektorius pateikė statistinius duomenis dėl nelegalaus darbo ir fiksuotų pažeidimų Širvintų rajone. „Praėjusiais metais buvo užfiksuoti 7 nelegalaus darbo atvejai, šiais metais – 1, skirta baudų dėl darbo teisės pažeidimų pernai – 11, šiemet – 2“,  - kalbėjo G. Čepas. Pasak jo, Darbo inspekcijos tikslas nėra bausti verslininkus, bet jiems padėti, konsultuoti.
Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė džiaugėsi, kad Darbo inspekcija yra atvira institucija, kad specialistai, besikreipiantys į ją dėl įvairių darbo teisės klausimų, sulaukia greitos ir konkrečios konsultacijos.
Administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės siūlymu, susitarta, kad lapkričio pabaigoje bus organizuojamas praktinis seminaras įstaigų vadovams. Darbo inspekcijos atstovai pažadėjo, kad Savivaldybei pateikus konkrečius klausimus, į Širvintas atvyks atskirų sričių specialistai, kurie galės išsamiai į juos atsakyti.
Savivaldybės administracijos informacija
Pasak merės, Socialinių paslaugų centre didžiausias dėmesys bus skiriamas administracijos pertvarkai.

Pasak merės, Socialinių paslaugų centre didžiausias dėmesys bus skiriamas administracijos pertvarkai.

Reorganizacija – procesas, skirtas veiklai optimizuoti, netrukus bus užbaigtas dar vienoje Širvintų rajono savivaldybės įstaigoje – Socialinių paslaugų centre. Lapkričio 18 d. Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė susitiko su gausiai susirinkusiais centro darbuotojais (iš 63 susitikime dalyvavo 59) atsakyti į jiems rūpimus klausimus, išsiaiškinti tai, kas jaudina. Skaityti daugiau »

Vandenų vadovui – konkretus uždavinys

Aktualus interviu
Vandenų vadovui – konkretus uždavinys
Rajono merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, dažnai susitinkančios su rajono kaimų bei miestelių gyventojais, pastaruoju metu sulaukia nemažai klausimų dėl geriamojo vandens kainų, mokėjimo sąlygų, galimybių prisijungti ar atsijungti nuo centrinės sistemos.
Savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovams naujoji valdžia iškėlė labai aiškius ir konkrečius uždavinius: UAB Širvintų komunalinio ūkio vadovui – išplėsti įmonės veiklą statybos paslaugomis, UAB „Širvintų šiluma“ ir UAB „Širvintų vandenys“ vadovams – sumažinti šilumos ir vandens kainą.
Pateikti gyventojams konkrečią informaciją, atsakyti į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus bei pristatyti įmonės perspektyvas „Širvintų kraštas“ paprašė UAB „Širvintų vandenys“ direktoriaus Kęstučio Vaškevičiaus:
- Dažnai girdime sakant, kad Širvintose geriamojo vandens kaina yra pati didžiausia Lietuvoje. Kas tai lemia ir kodėl esame pirmi?
- Šis teiginys gana dažnas, tačiau nevisai teisingas. Reiktų pažymėti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos didesnės nei mūsų rajone yra Neringoje, Pakruojyje, Anykščiuose, Prienuose, Trakuose, Lazdijuose, Ignalinoje, Joniškyje, Kuršėnuose, Pagėgiuose bei Kupiškyje. Iš sąrašo matyti, kad didelė kaina yra mažose savivaldybėse, kuriose mažas vartotojų skaičius, nėra didelių pramonės įmonių.
Lietuvoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas pagal LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą bei nustatytą metodiką derina, tvirtina ir kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kainos priklauso nuo objektyvių kriterijų, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, pirkimo ir pardavimo vietą, tiekimo ir vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį, koncentraciją ir kt.
- Įgyvendintas ne vienas ES projektas, atnaujinti tinklai, įrenginiai. Žmonėms atrodo, kad dėl šių investicijų kaina turėtų mažėti, o ne augti. Kodėl taip nėra?
- Rajone vyksta geriamojo vandens ir nuotekų tinklų plėtra, tačiau tai tik nežymiai padidina vartotojų skaičių. Dažniausiai prie naujų tinklų jungiasi tie patys vartotojai, kurie turėjo senus, o mūsų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų skaičius kasmet mažėja, tad realiai vandens suvartojimas ne didėja, o mažėja. Palyginimui pateiksiu statistinius duomenis: 2008 metais geriamojo vandens suvartojimas Širvintų rajone siekė 367 tūkst.kub.m per metus, 2014 metais – vos 273 tūkst.kub.m.
- Kada baigtas tinklų plėtros projektas?
- Projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Širvintų rajone (Kernavėje, Širvintų m., Širvintų km.) yra baigtas 2014 m. liepos 24 d. Po projekto įgyvendinimo, 2015 m. spalio 31 d. duomenimis, prie nuotekų tinklų prisijungė 647 vartotojai iš 981 galinčių, tai yra 65,95 proc. Dar neprisijungę 334 vartotojau (152 būstai) – 33,78 proc.
Įgyvendinus geriamojo vandens ir nuotekų tinklų plėtros projektus, buvo pastatytos 26 siurblinės, rekonstruoti valymo įrenginiai, jų eksploatacija žymiai padidina patiriamas medžiagų, remonto, elektros energijos ir kitas sąnaudas. Įmonė aktyviai dirba, siekdama sumažinti įsiskolinimus, kurių 2014 m. spalio 1 d. buvo 81 173,16 Eur, 2015 m. spalio 1 d. – 77 377,29 Eur. Įsiskolinimas sumažėjo 3795,87 Eur.
-  Žmonės klausia, kodėl kai kuriems rajono gyventojams tenka mokėti du abonentinius mokesčius (pardavimo kainą)?
-  Apskaitos veiklos kaina (pardavimo kaina) skaičiuojama vartotojams vienam butui, o individualiam namui ir abonentams – vienam apskaitos prietaisui (paprastai sakant, skaitikliui). Ši metodika galioja visoje Lietuvos Respublikoje. Jei ūkyje yra įrengtas ne vienas apskaitos prietaisas, jo savininkui tenka mokėti tiek pardavimo kainų, kiek prietaisų jis yra įsirengęs.
-  Kodėl ūkiuose įrengiamas ne vienas skaitiklis? Ar gali gyventojai atsisakyti papildomų prietaisų, norėdami mokėti 1 mokestį?
- Paprastai individualių namų savininkai įsirengia vieną skaitiklį buitiniam vartojimui (su nuotekomis), o kitą – ūkinei veiklai (laistymui, gyvulių girdymui ir pan. be nuotekų),  taip išvengdami papildomų išlaidų dėl nuotekų tvarkymo. Žmogus skaičiuoja, kad į atskirą įvadą, skirtą ūkinei veiklai, vanduo yra tiekiamas, bet neleidžiamas į nuotekų sistemą, taip sutaupoma, mokamas tik papildomas pardavimo kainos mokestis, bet nemokama už nuotekas.
Ūkio savininkas gali nuspręsti ir palikti tik vieną apskaitos prietaisą. Tereikia nuo įvadinio vandens apskaitos prietaiso išvedžioti trasas į visus norimus ūkinius pastatus ir tada viso ūkio vanduo bus apskaitomas vienu prietaisu, atitinkamai bus mokama tik viena pardavimo kaina.
-  Ar galima laikinai, pavyzdžiui, žiemos metu, nesinaudojant vandens tiekimo paslauga, nemokėti pardavimo mokesčio?
-  Vartotojai, pateikę UAB „Širvintų vandenys“ raštišką prašymą, gali laikinai sustabdyti geriamojo vandens tiekimą ir nemokėti apskaitos veiklos kainos. Tačiau atkreipiame dėmesį, jog, laikinai sustabdžius geriamojo vandens tiekimą vartotojo prašymu, teks sumokėti už atjungimo ir prijungimo paslaugą.
-  Kokie UAB „Širvintų vandenys veiklos planai ir prognozės?
- Mūsų artimiausias tikslas – pagerinti dviejų rajono miestelių – Musninkų ir Gelvonų – gyventojams tiekiamo vandens kokybę. Ten likę seni tinklai ir vandens kokybė yra labai prasta, žmonės skundžiasi. Su Savivaldybės pagalba artimiausiu metu rengsime paraišką Aplinkos ministerijai dėl finansavimo skyrimo šių miestelių vandens gerinimo įrenginių statybai iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Stengiamės daugiabučiuose namuose įrengti kiek galima daugiau įvadinių apskaitos prietaisų, atnaujinti įvadines sklendes. Skatiname gyventojus prisijungti prie naujai įrengtų tinklų. Taip pat numatome Motiejūnuose įrengti nuotekų tinklus.
-  Kas galėtų nulemti vandens kainos mažėjimą?
- Pradėjus dirbti naujajai valdžiai, matome, kad Širvintų rajonas tampa atviresnis verslui. Tikimės ir laukiame, kad rajone įsikurs didelio masto gamybos įmonių, kurios padidintų vandens suvartojimą, tuo pačiu – ir pajamas. Netrukus turėtų pradėti veikti KB „Grybai LT“ konservų fabrikas, tikimės, kad parduoto vandens kiekis ženkliai padidės. Dar iki šių metų pabaigos Savivaldybėje turi būti sudaryta komisija, kuri tikrins, ar prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungę rajono gyventojai nuotekas tvarko pagal 2013 m. gegužės 30 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-152 patvirtintas „Širvintų rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų tinklų, nuotekų tvarkymo taisykles“. Tikimės, kad prie naujai įrengtų tinklų prisijungs daugiau naujų vartotojų. Tai leistų mažinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.
-  Ačiū už pokalbį.
Merė Živilė Pinskuvienė (dešinėje) ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė gyventojų pateiktus klausimus aptaria su UAB „Širvintų vandenys“ direktoriumi Kęstučiu Vaškevičiumi.
Merė Živilė Pinskuvienė (dešinėje) ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė gyventojų pateiktus klausimus aptaria su UAB „Širvintų vandenys“ direktoriumi Kęstučiu Vaškevičiumi.

Merė Živilė Pinskuvienė (dešinėje) ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė gyventojų pateiktus klausimus aptaria su UAB „Širvintų vandenys“ direktoriumi Kęstučiu Vaškevičiumi.

Rajono merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, dažnai susitinkančios su rajono kaimų bei miestelių gyventojais, pastaruoju metu sulaukia nemažai klausimų dėl geriamojo vandens kainų, mokėjimo sąlygų, galimybių prisijungti ar atsijungti nuo centrinės sistemos. Skaityti daugiau »

Kas to triukšmo potekstėje?

Skaitytojų nuomonė
Kas to triukšmo potekstėje?
Kaip reikia nemylėti savo krašto ir jo žmonių, kokiam jų priešui reikia būti, kad beatodairiškai neigtum ir dergtum viską, kas jame gero daroma? Tokios mintys kyla stebint vadinamosios opozicijos, t.y. nustumtųjų nuo valdžios, ir jiems prijaučiančiųjų veiksmus. Rodos, niekas daugiau nerūpi, tik ieškoti „kabliukų“, menkiausių klaidelių (neklysta tik tas, kas nedirba!) ir skųsti, skųsti, skųsti… Nesvarbu, už ką, kam – įvairiausioms institucijoms, sensacijų ieškančiai žiniasklaidai ar pseudožiniasklaidai, Prezidentei… Platinamos neįtikinamiausios paskalos, bauginimai dėl susidorojimo ir pan. Ne veltui sakoma, kad geriausia gynyba – puolimas. Atrodo, kad to ėmėsi ne tik nesugebantys susitaikyti su pralaimėjimu rinkimuose, bet ir įpratusieji gauti nemažus pinigus tik už atėjimą (arba, kaip dabar jau pradedama toleruoti, net ir už neatėjimą) į darbą, savotiškai „atidirbinėjantys“ buvusiai valdžiai galbūt už vienokią ar kitokią pagalbą, paramą, postą, būstą ar pan.
Metų metus niekas nekreipė dėmesio į gilumines kai kurių Savivaldybės reguliavimo sferos įmonių, įstaigų, organizacijų problemas, o kai naujoji valdžia pradėjo domėtis, kas, už ką ir kiek gauna atlygio, kaip organizuojami darbai ir pan., kilo baisi erzelynė.
Ypač įsiplieskė pajudintų medikų ambicijos. Suprantama, ilgus metus „cementavosi“ saujelė susireikšminusiųjų, atrodo, nepraleidžianti progos kelti ir diktuoti savo sąlygas bei politikuoti. Buvusieji rajono valdžioje nelabai drįso kištis į jų įstaigų reikalus (gal kad vieni buvo bendrašokėjai, kiti – bendrapartiečiai, treti – šiaip geri bičiuliai). Dabartiniai valdantieji parodė savo reiklumą ir principingumą. Tad ir šiaušiamasi prieš juos nenorint jokiais būdais su tuo susitaikyti. Tik pacientų į savo „pasipriešinimo kovas“ tai jau tikrai nereikėtų painioti.
Suūžė, subangavo ir mūsų „kultūrininkės“. Dėl to, kad merė prabilo apie reorganizaciją, kad direktorių atleido. O tuo tarpu žinių portale www.temainfo.lt  neseniai perskaičiau straipsnį apie tai, kad Rokiškio kultūros centrą, kuriam dabar vadovauja tas pats „sudorotas“ E. Druskinas, palieka režisierė N. Danienė. Dirbo 20 metų. „Ji – puikiai žinoma masinių renginių režisierė – apsisprendė išeiti. Kol nuovokos turintys Rokiškio žmonės sutrikę, Kultūros centre toliau vyksta pertvarka. „Ar nebijote likti vienas?“ – E. Druskino klausė temainfo.lt. Ne, jis nebijo. Ateina nauja komanda, nauji specialistai.“ Štai taip… Tad kas ką „doroja“?.. Tik spėlioti belieka, kaip būtų klostęsi reikalai minėtajam direktoriui vadovaujant mūsų rajono kultūrai. Gal ne ašaroti, o tik džiūgauti reikėtų, kad reformatorius rado kitą objektą savo pertvarkoms. Nebent logika tokia: kitur daroma reorganizacija – absoliutus gėris, o štai mūsų rajone – jau susidorojimas?..
Sveikai protaujantieji džiaugiasi miesto gražinimu, šaligatvių, gatvių, kelių, apšvietimo tvarkymu, įspūdingų švenčių organizavimu, apskritai – dėmesiu žmonėms, kad ir smulkmenomis pasireiškiančiu. Rajonui vadovaujantys politikai stengiasi nuo pat pradžios vykdyti žmonėms duotus pažadus. Blogai būtų, jei elgtųsi kitaip, lauktų, delstų. Štai tuomet jau reikėtų sunerimti. Tačiau mūsų rajone kažin kodėl piktinamasi tuo, kad valdžia dirba ir kitus spaudžia dirbti.
Teresė Bartkienė

Kaip reikia nemylėti savo krašto ir jo žmonių, kokiam jų priešui reikia būti, kad beatodairiškai neigtum ir dergtum viską, kas jame gero daroma? Tokios mintys kyla stebint vadinamosios opozicijos, t.y. nustumtųjų nuo valdžios, ir jiems prijaučiančiųjų veiksmus. Rodos, niekas daugiau nerūpi, tik ieškoti „kabliukų“, menkiausių klaidelių (neklysta tik tas, kas nedirba!) ir skųsti, skųsti, skųsti… Nesvarbu, už ką, kam – įvairiausioms institucijoms, sensacijų ieškančiai žiniasklaidai ar pseudožiniasklaidai, Prezidentei… Platinamos neįtikinamiausios paskalos, bauginimai dėl susidorojimo ir pan. Ne veltui sakoma, kad geriausia gynyba – puolimas. Atrodo, kad to ėmėsi ne tik nesugebantys susitaikyti su pralaimėjimu rinkimuose, bet ir įpratusieji gauti nemažus pinigus tik už atėjimą (arba, kaip dabar jau pradedama toleruoti, net ir už neatėjimą) į darbą, savotiškai „atidirbinėjantys“ buvusiai valdžiai galbūt už vienokią ar kitokią pagalbą, paramą, postą, būstą ar pan. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Širvintų parapija

Web ir SEO sprendimai

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Jei tektų rinktis, kur apsigyventumėt?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Židiniai
Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 12 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.