Rugsėjis, 2015 archyvas

Čiobiškio katilinės decentralizavimas: sprendimas – dėl visų rajono gyventojų gerovės

Savivaldybės naujienos
Čiobiškio katilinės decentralizavimas: sprendimas – dėl visų rajono gyventojų gerovės
UAB „Širvintų šiluma“ valdyba rugsėjo 21 d. lankėsi Čiobiškyje, kur sprendžiamas miestelio katilinės decentralizavimo klausimas.
Kaip informavo valdybos pirmininkė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, konteinerinė medžio granulėmis kūrenama katilinė kasmet iš įmonės pareikalauja didžiulių lėšų: bendrovės sąnaudos, išlaikant Čiobiškio katilinę, viršija 4000 Eur, nuostolis – 14701,9 Eur. „Šios lėšos nėra tik UAB „Širvintų šiluma“, jos – visų rajono gyventojų, prisijungusių prie centralizuotų šilumos tinklų, todėl ir toliau išlaikyti katilinę būtų neprotinga,“ – sake valdybos pirmininkė. Juo labiau kad šiemet baigiasi katilinės įrangos nuomos sutartis su UAB „Konstra“ (metinė nuomos kaina – 11 489 Eur). Pasak Ingridos Baltušytės-Četrauskienės, dalis Čiobiškio daugiabučių gyventojų jau yra atsijungę nuo centrinės sistemos ir įsirengę autonominį šildymą.
Toliau eksploatuoti katilinės neleidžia ir esamos sąlygos: prie katilinės nėra sandėliavimo vietos, nėra kur laikyti didesnių medžio granulių kiekių, o katilinę aptarnauja vienas operatorius, dirbantis 0,75 etato. Katilo kuro bunkeris yra mažas, dėl to kiekvieną dieną jį būtina papildyti medžio granulėmis. Šildymo sistemos visiškai išbalansuotos, sudėtinga tolygiai paskirstyti šilumą, kadangi dalis daugiabučių Vilties gatvės gyventojų iš dalies arba visiškai atsijungę nuo centrinės sistemos. Ingridos Baltušytės-Četrauskienės teigimu, esant tokiai situacijai, būtinas Čiobiškio miestelio katilinės decentralizavimas, kuris ne tik išgelbėtų įmonę nuo nuostolingos veiklos, bet, svarbiausia, sumažintų viso rajono gyventojų naštą.
Liepos mėnesį UAB „Širvintų šiluma“ organizavo susitikimą su Čiobiškio Vilties g. daugiabučių namų gyventojais, kurio metu buvo gautas žmonių pritarimas dėl katilinės decentralizavimo. Pasak Ingridos Baltušytės-Četrauskienės, šis procesas pagal galiojančius teisės aktus, įspėjus gyventojus prieš 18 mėnesių, galėtų vykti ir be gyventojų sutikimo, tačiau žmonių nuomonė yra labai svarbi, ir rajono vadovybė palikti žmonių be šilumos neleis. Įmonės valdyboje pradėjus svarstyti galimybes dėl patiriamų atsijungimo nuo centrinės sistemos ir alternatyvios šildymo sistemos įrengimo išlaidų kompensavimo, dauguma gyventojų buvo supratingi ir racionaliai įvertino galimas išlaidas. „Tenka tik apgailestauti, kad du Vilties gatvės gyventojai, kurių pavardžių nenoriu minėti, jau ir taip iš dalies įsirengę šildymo sistemas, ėmė reikalauti iš UAB „Širvintų šiluma“ nepagrįstai didelių kompensacijų. Manau, kad tai – tiesiog bandymas pasipelnyti,“ – sako Ingrida Baltušytė-Četrauskienė. Jos nuomone, žiniasklaida ir teismais grasinantys gyventojai galimai yra pamokyti politinių oponentų, kai kurie sakiniai bendraujant tiesiog atkartojami, tačiau, pasak pirmininkės, šie grasinimai įtakos sprendimams tikrai neturės. „Noriu išlikti sąžininga ir teisinga visų gyventojų atžvilgiu, kadangi tiek iki šiol nuostolingai dirbusios katilinės išlaikymas, tiek atsijungimo bei autonominių sistemų įrengimo išlaidų kompensavimas Čiobiškio gyventojams gula ant viso mūsų rajono žmonių pečių,“ – sako valdybos pirmininkė.
Kompensavimo kriterijai bus nustatomi laikantis sąžiningumo ir racionalumo principų, kad niekam neliktų neaiškumų ar išskirtinių sąlygų: nutarta, kad kompensacijos suma bus ne mažesnė nei 2000 Eur butui (1000 Eur – fiksuota suma, o kita dalis apskaičiuojama pagal šildomo būsto plotą). Ingridos Baltušytės-Četrauskienės teigimu, kompensacijos suma yra pakankamai didelė, kad gyventojai ramiai galėtų pereiti nuo centralizuoto prie autonominio šildymo.
Pasveikinti tenisininkai ir Seniūnijų žaidynių čempionai
Trečiadienį Savivaldybėje buvo pasveikinti Tarptautinio stalo teniso turnyro „Suvalkai 2015“ dalyviai ir prizininkai (Gintarė Blažytė (II vieta), Karolina Raginskaitė (III vieta), Jurgita Gurskaitė, Gabrielė Arlauskaitė, Daimonas Ušackas, Edgaras Dvilevičius, Matas Vidauskis, Rokas Karaliūnas, Aironas Baronas, Pijus Jonaitis, Augustas Jasevičius, Mikhailas Baranov (treneriai Virginija Lisevičienė ir Gediminas Ušackas) bei pirmą kartą Širvintų rajono sporto istorijoje Lietuvos seniūnijų sporto žaidynėse laimėję krepšinio varžybų 3×3 į vieną krepšį nugalėtojai Jauniūnų seniūnijos senjorai (Renatas Kasparas, Raimundas Kalesnykas, Jonas Pugačiauskas,Virmantas Jackus komandos vadovas seniūnas Vidmantas Grinis).
Jaunuosius tenisininkus ir sporto senjorus sveikino Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, perdavusi nuoširdžią merės Živilės Pinskuvienės padėką už Širvintų krašto garsinimą, linkėjusi neblėstančio entuziazmo, aukštų sportinių rezultatų ir ateities pergalių.
rugsėjis 290 Sportininkai ir jų treneriai su Savivaldybės Administracijos direktore Ingrida Baltušyte-Četrauskiene (penkta iš kairės) ir vyr. specialistu Borisu Sockiu (pirmas iš dešinės)
Konstitucijos egzaminas 2015
Devintus metus iš eilės visi Lietuvos piliečiai kviečiami laikyti Konstitucijos egzaminą. Jis yra organizuojamas atskiroms tikslinėms dalyvių grupėms: moksleiviams, studentams, teisinį išsilavinimą turintiems asmenims, kitiems piliečiams ir nuteistiesiems asmenims.
I etapas vyks 2015 m. rugsėjo 29 d. 12 val. I etapas mokyklose vyks 2015 m. rugsėjo 29 d. 9 val. Konstitucijos egzamino pamokos metu.
II etapas vyks 2015 m. spalio 13 d. 12 val. II etapas mokyklose vyks 2015 m. spalio 13 d. 9 val. Konstitucijos egzamino pamokos metu.
Apdovanojimų ceremonija vyks spalio 26 d.
Piliečiai ir teisinį išsilavinimą turintys ar teisę studijuojantys asmenys egzaminą galės laikyti Lietuvos savivaldybėse arba internetu portale www.delfi.lt. Norintieji laikyti savivaldybėse iki rugsėjo 24 d. kviečiami registruotis portale www.delfi.lt/konstitucijos-egzaminas/, tačiau egzaminą laikyti savivaldybėse leidžiama ir iš anksto neužsiregistravusiems asmenims. Internetu laikyti egzaminą galima bus rugsėjo 29 d. nuo 12 val. iki 13 val.
Kviečiame visus norinčius dalyvauti Konstitucijos egzamine 2015 m. rugsėjo 29 d. 12 val. atvykti į Širvintų rajono savivaldybę, adresu 220 kab. (posėdžių salė), Vilniaus g. 61, Širvintose.
Pratęstas Neformaliojo vaikų švietimo programų pateikimo terminas
Informuojame, kad iki 2015 m. rugsėjo 28 d. pratęstas Neformaliojo vaikų švietimo programų pateikimo terminas. Visą informaciją apie Neformaliojo vaikų švietimo programas rasite www.sirvintos.lt.

UAB „Širvintų šiluma“ valdyba rugsėjo 21 d. lankėsi Čiobiškyje, kur sprendžiamas miestelio katilinės decentralizavimo klausimas.

Kaip informavo valdybos pirmininkė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, konteinerinė medžio granulėmis kūrenama katilinė kasmet iš įmonės pareikalauja didžiulių lėšų: bendrovės sąnaudos, išlaikant Čiobiškio katilinę, viršija 4000 Eur, nuostolis – 14701,9 Eur. „Šios lėšos nėra tik UAB „Širvintų šiluma“, jos – visų rajono gyventojų, prisijungusių prie centralizuotų šilumos tinklų, todėl ir toliau išlaikyti katilinę būtų neprotinga,“ – sake valdybos pirmininkė. Juo labiau kad šiemet baigiasi katilinės įrangos nuomos sutartis su UAB „Konstra“ (metinė nuomos kaina – 11 489 Eur). Pasak Ingridos Baltušytės-Četrauskienės, dalis Čiobiškio daugiabučių gyventojų jau yra atsijungę nuo centrinės sistemos ir įsirengę autonominį šildymą.     Skaityti daugiau »

Rajono gyventojai ramią ateitį vis dar iškeičia į kelis papildomus eurus

Rajono gyventojai savo sąžinę vis dar iškeičia į kelis papildomus eurus
Kol kas mūsų šalyje galioja tokia tvarka, kad senų automobilių atliekų sutvarkymą privalo finansuoti automobilių gamintojai ar importuotojai, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimir’as Jankoit’as. Anot asociacijos pranešimo spaudai, kasmet į Lietuvą įvežama apie 212 tūkst. transporto priemonių, tačiau finansuojama tik apie 30 tūkst. automobilių atliekų sutvarkymas. Kitų automobilių atliekų tvarkymas dažniausiai gula ant savivaldybių ir gyventojų pečių, nes nevertingos išardytų automobilių atliekos, pavyzdžiui, – plastikas, stiklo duženos, salono apdaila, naudoti nebetinkamos padangos ir pan. – nukeliauja į pamiškes, pakeles arba į buitinių atliekų konteinerius.
Į pamiškes neiškeliavo 3 t senų padangų
Pamiškėse ir pakelėse surinktų atliekų tvarkymą paprastai finansuoja savivaldybės, taigi už jų sutvarkymą sumoka visi gyventojai. Dabar galiojantis Atliekų tvarkymo įstatymas leidžia transporto priemonių importuotojams išvengti pareigos finansuoti neigiamą rinkos vertę turinčių transporto priemonių atliekų tvarkymą, padangų, alyvų, kitų apmokestinamųjų gaminių  surinkimą ir perdirbimą.
„Situacija yra labai sudėtinga, nes šiuo metu automobilių atliekų tvarkymą, kaip ir numato ES direktyva, finansuoja vienintelė Gamintojų ir importuotojų asociacija“, – yra pabrėžęs Vladimir’as Jankoit’as.
Iš asociacijos tinklalapyje pateiktos informacijos matyti, kad šiuo metu ji vienija apie 50 įvairių šalies įmonių, kurios užsiima naudotų automobilių supirkimu ir jų tvarkymu. Nuo 2012-ųjų metų tarp šių įmonių yra ir vienintelė Širvintų rajone tokią veiklą vykdanti UAB „Dovydo transportas“.
„Dovydo transportui“ vadovaujanti Marija Gudonienė sakė, kad aktyvus įsitraukimas į asociacijos veiklą buvo logiškas, juk ši rajono įmonė kol kas išlieka vienintele Širvintų rajone, turinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ardyti automobilius. Šią veiklą pradėjęs 2011-ųjų viduryje, UAB „Dovydo transportas“ iki šių metų pradžios išardė ir utilizavo 133 automobilius, iš jų beveik po pusšimtį – 2012-aisiais ir 2014-aisiais.
- Šie metai kol kas prasčiausi, – pripažino Marija Gudonienė. – Per aštuonis mėnesius utilizavome vos 17 automobilių.
Pasiteirvus, kas turėjo įtakos sumažėjimui, įmonės vadovė neslėpė, jog legaliai veikiančiam netinkamų transporto priemonių tvarkytojui koją kiša nelegaliai ar pusiau legaliai veikiantys senų automobilių supirkėjai. Nesukdami galvos dėl tinkamo atliekų sutvarkymo ir į tai neinvestuodami, neturėdami būtinų aplinkosauginių leidimų, tokie supirkėjai gali pasiūlyti šiek tiek geresnes sąlygas. Deja, tie keli papildomi eurai kartais lemia pasirinkimą, tačiau tuo pačiu žada nemažai problemų ateityje.
- Dar viena sumažėjimo priežastis – aplaidus automobilių savininkų požiūris į nebetinkamų naudoti transporto priemonių utilizavimą. Iš aplink pasitaikančių pavyzdžių galiu pasakyti, kad dažnai gyventojai tam neteikia didelės reikšmės. Kai automobilis tampa nebetinkamas naudoti, jis paprasčiausiai atsiduria kur nors nuošalioje sodybos vietoje, po atviru dangumi. Pasibaigus galiojančiai techninei apžiūrai, transporto priemonės dalyvavimas eisme būna laikinai sustabdytas, o per nustatytą laiką nepasirūpinus trūkumų pašalinimu – transporto priemonė automatiškai išregistruojama. Savininkas to ir siekia, pamažu automobilį pradeda ardyti, kol po kiek laiko susigriebia, kad likęs laužas jam ima trukdyti ar mažai vertingas. Tada jį parduoda nelegaliems metalo laužo supirkėjams. Tokio atsikratymo negalima laikyti utilizavimu, kadangi pardavėjas dažnai negauna jokios pažymos apie transporto priemonės utilizavimą ar tokia pažyma yra niekinė, kadangi supirkėjas apskritai neturi teisės ardyti transporto priemonių, taigi – ir išrašyti tokių pažymų. Maža to, lieka didelė tikimybė, kad dalis netinkamų parduoti detalių atsidurs pamiškėse, pakelėse. Kas gali paneigti, kad nelegalus supirkėjas neišmes detalių su kokiais nors identifikaciniais duomenimis, pagal kuriuos bus galima nustatyti paskutinį transporto priemonės savininką? Tam, kad būtų išvengta panašių nemalonių „siurprizų“ ateityje, derėtų nebetinkamą eksploatuoti transporto priemonę priduoti tik licencijuotam utilizavimui, – patarė Marija Gudonienė.
Per automobilių ardymo veiklos metus UAB „Dovydo“ transportas perdavė atliekų tvarkytojams apie 3 t naudoti nebetinkamų padangų, apie 70 kg tepalų, kuro ar oro filtrų, apie pusę tonos panaudotos alyvos, per 2 t pastiko. Įmonės dėka visos šios atliekos neatsidūrė buitinių atliekų konteineriuose, neužteršė rajono gamtos.
Privalo legalizuotis arba pasitraukti iš verslo
Marijos Gudonienės paminėtą transporto priemonių savininkų aplaidų požiūrį kaip vieną pagrindinių priežasčių, su kuria susiduria asociacijos nariai, įvardijo ir Vladimir’as Jankoit’as:
- Derėtų prisiminti, kad galiojantys įstatymai po išregistravimo neatleidžia transporto priemonės savininko nuo pareigos ją utilizuoti. Anksčiau ar vėliau tai turės būti padaryta, todėl nebetinkamus naudoti automobilius kaip metalo laužą be jokių utilizavimo pažymų parduodantys gyventojai anksčiau ar vėliau susidurs su problemomis.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas taip pat akcentavo, kad transporto priemonių savininkai klaidingai įsivaizduoja savo pareigas ir teises. Nuostata, kad su savo turtu galima elgtis kaip šauna galvon, šiuo atveju negalioja. Situacija, kai ant plytų pakeltas automobilis kelerius metus pamažu yra ardomas, kol lieka vieni „griaučiai“, apskritai yra ydinga. Esmė ta, kad pagal galiojančią tvarką automobilio ar kitos registruojamos transporto priemonės savininkas netgi neturi teisės namų sąlygomis pats ją ardyti. Jis privalo kreiptis į tokią veiklą legaliai vykdančią ir būtinus leidimus turinčią įmonę, kad ši išardytų nebetinkamą eksploatuoti automobilį, perduotų tolesniam naudojimui savininkui reikalingas detales ar mazgus, išduotų pažymą dėl transporto priemonės utilizavimo.
- Tikrai yra tokių atvejų, kai savininkas kreipiasi į įmonę ir paprašo, kad jo transporto priemonė būtų utilizuota, tačiau pageidauja pasiimti vieną ar kitą dar tinkamą naudoti detalę. Galbūt žmogus ją panaudos kitame automobilyje, gal parduos… Tai įmonės ir kliento susitarimo reikalas. Manau, kad šiuo atveju viską lemia tik ta aplinkybė, ar kliento pageidavimai yra realūs. Juk įmonei tikrai nebus naudinga klientui grąžinti tinkamas naudoti detales ir metalo laužą, o sau pasilikti plastikinių detalių lūženas, stiklų duženas ir sudėvėtas padangas, – sakė Vladimir’as Jankoit’as.
Pasidomėjus, kaip asociacija padeda nariams konkuruoti su nelegaliais ardytojais, pašnekovas akcentavo, kad pagrindinis tikslas yra priversti tokius ardytojus legalizuoti savo veiklą, gauti visus būtinus leidimus ir laikytis keliamų reikalavimų. Jei nelegalai to nenorės, jie privalės pasitraukti iš šio verslo. Asociacija iš visos šalies jau gavo apie 60 pranešimų apie nelegaliai veikiančius ardytojus, bus siekiama, kad ši veikla būtų legalizuota ar nutraukta. „Tokie verslininkai privalo žinoti, kad anksčiau ar vėliau pas juos apsilankys aplinkos apsaugos inspektorius ir paprašys pateikti leidimus, leidžiančius tokią veiklą,“ – perspėjo Vladimir’as Jankoit’as.
Nelegaliems automobilių ardytojams gresia nemenka administracinė atsakomybė. Pavyzdžiui, šiuo metu ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, užtraukia baudą piliečiams nuo 289 iki 579, pareigūnams – nuo 579 iki 1158 eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo 868 iki 1737 eurų. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, užtraukia baudą piliečiams nuo 144 iki 289 eurų, pareigūnams – nuo 289 iki 579 eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo 434 iki 868 eurų.
Naujas aplinkosaugos projektas
Į kovą su nelegaliais ardytojais stojo ir Gamintojų ir importuotojų asociacija – aplinkosaugos projektą „Daugiau erdvės kiemuose“ keičia senų automobilių atliekų surinkimą užtikrinantis naujas projektas „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.
Šiuo projektu daugiausia dėmesio ketinama skirti automobilių ardytojų drausminimui, kad jie susidarančias atliekas tvarkytų pagal visus reikalavimus.
„Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti visų surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių perdirbimą ar kitokį naudojimą iki 95 proc., skaičiuojant pagal automobilio masę. Tokios normos yra numatytos Europos Sąjungos direktyvoje „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių“. Jei vidutinis automobilis sveria maždaug 1600 kg, vadinasi, pakartotinai naudojama (naudojamos automobilių dalys), perdirbama (automobilyje esantis metalas, plastikas, stiklas ir kt.) ar kitaip panaudojama (pvz., senos padangos panaudojamos kaip kuras) turi būti apie 1500 kg,“ – teigia minėtos asociacijos vadovas A. Skinulis.
Gamintojų ir importuotojų asociacija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal teisės aktus, kurių įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos bei policija, seno, nebevažiuojančio automobilio savininkas privalo pasirūpinti atliekų sutvarkymu. Jei to nepadarys, jis gali būti nubaustas už neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose. Už tai numatyta 72-144 eurų bauda, o tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto administracine nuobauda už tai, užtraukia 144-289 eurų baudą su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Gintaras Bielskis
Nuotrauka iš archyvo
Tokių netinkamų naudoti transporto priemonių „aikštelių“ ir jų „ardyklų“, kaip šį pavasarį buvo užfiksuota Skėteriuose, pagal įstatymus būti negali.
Marija Gudonienė

Marija Gudonienė

Kol kas mūsų šalyje galioja tokia tvarka, kad senų automobilių atliekų sutvarkymą privalo finansuoti automobilių gamintojai ar importuotojai, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimir’as Jankoit’as. Anot asociacijos pranešimo spaudai, kasmet į Lietuvą įvežama apie 212 tūkst. transporto priemonių, tačiau finansuojama tik apie 30 tūkst. automobilių atliekų sutvarkymas. Kitų automobilių atliekų tvarkymas dažniausiai gula ant savivaldybių ir gyventojų pečių, nes nevertingos išardytų automobilių atliekos, pavyzdžiui, – plastikas, stiklo duženos, salono apdaila, naudoti nebetinkamos padangos ir pan. – nukeliauja į pamiškes, pakeles arba į buitinių atliekų konteinerius.

Į pamiškes neiškeliavo 3 t senų padangų

Pamiškėse ir pakelėse surinktų atliekų tvarkymą paprastai finansuoja savivaldybės, taigi už jų sutvarkymą sumoka visi gyventojai. Dabar galiojantis Atliekų tvarkymo įstatymas leidžia transporto priemonių importuotojams išvengti pareigos finansuoti neigiamą rinkos vertę turinčių transporto priemonių atliekų tvarkymą, padangų, alyvų, kitų apmokestinamųjų gaminių  surinkimą ir perdirbimą. Skaityti daugiau »

Širvintose gimsta išradimai, nenusileidžiantys pasaulinėms naujovėms

Nekasdieniai susitikimai
Širvintose gimsta išradimai, nenusileidžiantys pasaulinėms naujovėms
Širvintos – mažas miestelis. Dauguma kalba, kad čia puiki vieta šeimai, vaikams augti, tačiau realybė rodo, kad jaunimas, išvykęs studijuoti, dažniausiai nebegrįžta, neretai pakelia sparnus į tolimas šalis ar bent didmiesčius, kur atsiveria platesnės galimybės susirasti darbą, uždirbti, plėtoti verslus. Apie tai, kas Širvintose sulaiko du jaunus kompiuterių programų specialistus, kokios idėjos gimsta internetinių projektų kūrėjų galvose, kaip jos realizuojamos ir kam gali pasitarnauti, pasiteiravome Justo Sinkevičiaus (27) ir Lauryno Geigalo (21).
- Papasakokite, kaip rinkotės specialybę ir kokių vilčių turėjote?
Justas: – Rinkausi tuo metu vieną populiariausių specialybių – statybos inžineriją. Atvirai pasakius, dar neturėjau tvirtos nuomonės apie savo ateitį. Tiksliai žinojau tik tai, jog gyvenime noriu būti kūrėjas.
Laurynas: – Mano gyvenimo „variklis“ yra nuolatinis tobulėjimas. Kadangi nuo vaikystės domiuosi programavimu ir internetiniais projektais, tai 100 proc. žinojau, jog mokysiuosi ir tobulėsiu programavimo srityje. Konkrečiau – domino programų sistemos.
- Ar tos viltys pasiteisino?
Justas: – Įgijus minėtąją specialybę bei pradėjus dirbti pagal ją, supratau, jog mano, kaip kūrėjo, vizija, nyksta tarp užsakovų ir darbdavių nurodymų bei reikalavimų. Tuomet, tvirtai nusprendęs, kad metas baigti varžančią karjerą, pradėjau ieškoti kito kelio. Buvo įvairių bandymų. Vienas svarbesnių – ekologiškų prekių parduotuvės atidarymas. Ilgainiui supratau, jog ir tai man visiškai neteikia malonumo, yra neįdomu. Tačiau kurdami elektroninę parduotuvę, susidūrėme su įvairiais sunkumais, tada gimė mintis pačiam pradėti elektroninių sprendimų veiklą.
Laurynas: – Manau, jog taip. Einu tikslingu gyvenimo keliu, pagrįstu logiškais pamąstymais bei priimtais tiksliais sprendimais.
- Kuo užsiimate tam, kad pragyventumėte?
Justas: – Pradėjęs dirbti šioje srityje (el. sprendimų), susipažinau su Laurynu Geigalu, kuris jau turėjo tiek teorinės, tiek praktinės patirties įgyvendinant bei tobulinant elektroninius sprendimus. Mes kartu pradėjome veiklą pavadinimu „Modus Studio“, iš kurios ir užsidirbame pragyvenimui.
- Girdėjome apie naująjį projektą, kuriuo galėtų didžiuotis net didžiosios kompanijos. Pristatykite jį.
Justas: – Šiuo projektu didžiuojamės ir mes patys. Savo veikloje visada siekiame, kad klientui sukurti projektai atsipirktų. Esame patenkinti savo atliktais darbais tik tada, kai pateisiname arba pranokstame kliento lūkesčius. Mūsų naujasis projektas yra taip pat pagrįstas šiuo modeliu, kadangi asmuo, besinaudojantis mūsų sukurtu įrankiu, turi maksimalias galimybes reklamuoti bei parduoti savo prekes ar paslaugas Facebook paskyroje, investuodamas minimalias lėšas. Projekto pavadinimas yra SocialShop. Tai yra socialinio portalo Facebook aplikacija, kurią įdiegę į savo Facebook paskyrą, skirtą verslui, turėsite el. parduotuvę arba prekių katalogą (pasirinktinai). Juo naudodamiesi, turėsite visas el. parduotuvės galimybes, nemokamai reklamuosite savo prekes ar paslaugas Facebook’e bei seksite tikslią lankomumo statistiką. Aplikaciją kūrėme ir puoselėjome vienerius metus, kadangi norėjome sukurti patogų naudotis, lengvai įdiegiamą, mažai lėšų reikalaujantį verslo įrankį, kuris atneštų finansinę naudą juo besinaudojančiam asmeniui. Nesvarbu, ar tas asmuo būtų stambus verslininkas, ar ką tik pradėjęs veiklą. Nuoroda į aplikacijos įdiegimo svetainę: www.socialshop.lt
- Kuo Jums svarbios Širvintos? Ar siejate savo ateitį su jomis?
Justas ir Laurynas: – Širvintos yra mūsų abiejų gimtasis miestas, kuriame tikrai gera gyventi. Plėtodami savo veiklą, ateityje tikimės įkurti naujų darbo vietų būtent čia. Su malonumu padėtume vietinėms įmonėms įvairiais klausimais, susijusiais su mūsų veikla. Apie mūsų veiklą informacijos galite rasti čia www.mstudio.lt
Laurynas Geigalas ir Justas Sinkevičius savo ateitį sieja su gimtosiomis Širvintomis.
Laurynas Geigalas ir Justas Sinkevičius savo ateitį sieja su gimtosiomis Širvintomis.

Laurynas Geigalas ir Justas Sinkevičius savo ateitį sieja su gimtosiomis Širvintomis.

Širvintos – mažas miestelis. Dauguma kalba, kad čia puiki vieta šeimai, vaikams augti, tačiau realybė rodo, kad jaunimas, išvykęs studijuoti, dažniausiai nebegrįžta, neretai pakelia sparnus į tolimas šalis ar bent didmiesčius, kur atsiveria platesnės galimybės susirasti darbą, uždirbti, plėtoti verslus. Apie tai, kas Širvintose sulaiko du jaunus kompiuterių programų specialistus, kokios idėjos gimsta internetinių projektų kūrėjų galvose, kaip jos realizuojamos ir kam gali pasitarnauti, pasiteiravome Justo Sinkevičiaus (27) ir Lauryno Geigalo (21).

- Papasakokite, kaip rinkotės specialybę ir kokių vilčių turėjote?

Justas: – Rinkausi tuo metu vieną populiariausių specialybių – statybos inžineriją. Atvirai pasakius, dar neturėjau tvirtos nuomonės apie savo ateitį. Tiksliai žinojau tik tai, jog gyvenime noriu būti kūrėjas.

Laurynas: - Mano gyvenimo „variklis“ yra nuolatinis tobulėjimas. Kadangi nuo vaikystės domiuosi programavimu ir internetiniais projektais, tai 100 proc. žinojau, jog mokysiuosi ir tobulėsiu programavimo srityje. Konkrečiau – domino programų sistemos. Skaityti daugiau »

Dviračiais palei Norvegijos fiordus (3)

Liračiais palei Norvegijos fiordus (3)
Tęsiame pasakojimą apie šių metų vasarą grupės lietuvių žygį dviračiais vakarinėje Norvegijos dalyje, palei fiordus. Skaitytojų dėmesiui – šešta, septinta, aštunta ir devinta kelionės dienos.
Šeštoji kelionės diena – liepos 25-oji, šeštadienis. Nuvažiuota 75 kilometrai, pakilimas aukštyn – 1202 metrai, nusileidimas žemyn – 1400 metrai. Maršrutas: Shei – Forde – Bygstad.
Rasa: „Orų prognozės šiandien žadėjo puikų orą. Jos išsipildė su kaupu – visą dieną švietė saulė ir neiškrito nė lašas lietaus. Kadangi sunkiąją perėją įveikėme vakar, šiandien nebuvo kur skubėti. Iš nakvynės vietos pajudėjome gerai išsimiegoję ir išsidžiovinę daiktus. Pravažiavome daugybę mielų kaimelių. Forde miesto parke prie upės papietavome. Nors šiandien ir neplanavome numinti daug kilometrų, tačiau, beieškant vietos nakvynei, teko paplušėti. Prie fiordo krantai statūs, aplink vien uolos arba ūkininkų valdos. Šiaip ne taip prie pat skardžio užtikome jaukią vietelę. Vieno kelionės draugo dviračio ratui sulūžo stipinas, vyrai bandė pakeisti nauju, tačiau nepavyko. Labai romantiškai nuteikia ant šalia besiganančių avyčių pritaisytų varpelių skambčiojimas. Mūsų žvejams pasisekė – sugavo net penkias nemažas žuvis. Rytoj bus skanūs pietūs…“
Ramūnas: „Rytą oras puikus. Pasiskaitę internete, pareguliuojam Daivos dviračio stipinus, ratas lyg ir tiesesnis. Minam iki Forde. Forde apsiperkam Biltimoje, parke pavalgome ir miname toliau. Nedidukas serpantinas, pakilimas 350 metrų. Toliau leidžiamės iki Dalsfjorden fiordo. Pakeliui prakiūra Nastės padanga – įstrigęs stiklas. Vakare stovyklavietė prie pat kelio. Alina ir Tolikas pagauna 5 žuvis – vakarienė ir pusryčiai. Diena buvo be lietaus, pastebimai šiltesnė.“
Septintoji kelionės diena – liepos 26-oji, sekmadienis. Nuvažiuota 34 kilometrai, pakilimas aukštyn – 888 metrai, nusileidimas žemyn – 845 metrai. Maršrutas: Bygstad –  Dale – Flekke.
Rasa: „Šiandien ir vėl be lietaus! Daug daug saulės, nosis nusvilom iki raudonumo. Ramiai, neskubėdami papusryčiavome, patvarkėme savo dviračius – ir pirmyn. Pavažiavę vos porą kilometrų, radome puikų priėjimą prie fiordo. Lyg ir statoma prieplauka, o gal šiaip akmenų skaldykla. Žvejai tuoj pat išsitraukė meškeres ir netrukus ant kranto gulėjo viena skumbrė, trys lyrai, iš kurių vienas – didžiulis. Žuvies per pietus užteko visiems. Pasilepinę saulutėje, nuriedėjome tolyn. Privažiavome vieną tunelį, po to, išnirę iš antro, patekome į apžvalgos aikštelę, nuo kurios prieš akis atsivėrė nuostabus vaizdas į krioklį, salas ir didžiulį modernų tiltą. Pasigrožėję pranėrėme dar pro du neilgus tunelius. Įdomu, kad šie keturi tuneliai skirti tik pėstiesiems ir dviratininkams. Čia pat nedidelis jaukus Date miestelis. Kažkurioje miško sankryžoje pasukome ne ten, todėl teko kelis kilometrus grįžti atgal. Jau ir vakaras buvo „ant nosies“, reikėjo ieškoti vietos nakvynei. Rasti tokią vietą ne taip paprasta, nes aplinkui vien uolos, miškai ir pelkės. Pagaliau pavyko surasti sausą ir daugmaž lygią vietelę. Visai šalia tamsus ir šlapias miškas, kuriame, panašu, tik troliai gali gyventi.“
Ramūnas: „Rytą – dviračių valymas, visi tepam grandines. Matom, kad tokiais tempais iki Bergeno spėsim, taigi, pamynę tris kilometrus, stojam priešais krioklį, gaudome žuvis. Deginamės, džiaugiamės saule, niekur neskubame. Toliau pajudam po pietų, važiuojam per keturis tunelius iš eilės. Vienoje vietoje pasukam ne ten, taigi tenka 2,5 km grįžti. Vakarop pradedame ieškoti vietos nakvynei, bet aplink skardžiai, statūs šlaitai. Galiausiai stojame prie pat kelio, atviroje vietoje. Šalia staliukas su suolais. Ilgai nevakarojam, užpuola mašalai, lendam į palapines.“
Aštuntoji kelionės diena – liepos 27-oji, pirmadienis. Nuvažiuota 21 kilometras, pakilimas aukštyn – 220 metrai, nusileidimas žemyn – 292 metrai. Maršrutas: Leite – Korssund.
Rasa: „Naktį trumpai nulijo, tačiau rytą debesys išsisklaidė, oro temperatūra pakilo iki 21 laipsnio šilumos. Šiandien nuvažiavome labai nedaug, nes skubėti nebėra kur. Oras puikus, išsirinkome gerą poilsio vietą prie fiordo kranto, nuo kurio matosi daug nedidelių salelių. Žvejams kol kas visiškai nesiseka… Tiesa, važiuodami pakeliui prisirinkome raudonikių ir voveraičių. Aplinkui daug mėlynių, tik kad jos labai rūgščios. Vis dar stebina vairuotojų atsargumas ir mandagumas. Kad ir šiandien, važiuojant siauru keliuku, sunkvežimio vairuotojas išlipo iš mašinos ir šypsodamasis stebėjo, kaip mes vorele miname viršun. Ir taip būna dažnai, gal tik kelios mašinos mus aplenkė „lietuviškai“… Nakvynei apsistojome už nedidelio kaimelio, kuris net mūsų žemėlapyje nebuvo pažymėtas. Pasiteiravome dviejų močiučių, kur artimiausia parduotuvė. Jos angliškai nekalbėjo, tačiau stengėsi mums norvegiškai paaiškinti ir, aišku, šypsojosi…
Ramūnas: „Šiandien važiuojame mažai, jau 14 valandą stojame ant didžiulių uolų, šalia fiordo, ir ilsimės. Žuvų nepagaunam, aptinkam kelias voveruškas ir raudonviršį. Palapines geriau statyti ant akmens – nors ir vėjo prapučiamos, bet šilčiau nei samanose – ten daug drėgmės.“
Devintoji kelionės diena – liepos 28-oji, antradienis. Nuvažiuota 52 kilometrai, pakilimas aukštyn – 835 metrai, nusileidimas žemyn – 798 metrai. Maršrutas: Korssund – Salbu –  Hyllestad – Kysjedalsvika – Rutleda.
Rasa: „Pasirodo, miegoti ant didžiulio akmens nėra jau taip ir kieta. Ypač kai naktį ir rytą nelyja. Šiandien mus vėl lepina saulė, todėl važiuojant mūsų nuotaika puiki ir tie suplanuoti 40 kilometrų pralekia vienu akimirksniu. Lėkdami kelto link, pakeliui matėme senąjį akmenskaldžių muziejų. Šiąnakt vėl teks nakvoti prie ežero, ant akmenų. Iš trijų pusių supdami, mus gąsdina tamsūs debesys – matyt, sulauksime lietaus. Salter – mielas žvejų miestelis, prieplaukoje nė vienos jachtos. Žvejai labai įvairaus amžiaus – nuo vaikų iki senjorų. Katinų – nė vieno… Šiandien Norvegija kvepia ką tik nupjautu šienu. Prieš tai kvepėjo karvėmis…“
Ramūnas: „Iki kelto liko 40 kilometrų. Oras puikus, apie 20 laipsnių šilumos. Važiuojam neskubėdami, valgome mėlynes, geriam kavą. Užkandam prie parduotuvės ir 15 valandą pasiekiam prieplauką. Keltas 16.25 val., krauname devaisus, maudomės ir skalbiamės. Keliamės per Sognefjord fiordą (keltas Rysjedalsvika – Ruthedal – 36 Nok). Išlipę iš kelto pavažiuojame keletą kilometrų ir stojame ant ežero kranto. Žvejojam, kepam žuvį, vakarieniaujam. 21.30 val. mašalai nugali, visi lendam į palapines.“
Tekstą spaudai parengė Remigijus Bonikatas, nuotraukos – Ramūno Rulevičiaus
16 – Vienas iš daugelio jaukių miniatiūrinių miestelių palei fiordą
22 – Prieš akis neilgas tunelis
56 – Po rimto minimo ir ant akmens miegoti minkšta
11 – Vienintele nuotrauka, kurioje visa grupė kartu (su fotografu Ramūnu)
15 – Žvejai pietų neruošia, jie žvejoja…
30 – Mėlynių labai daug, bet jos labai rūgščios
13 -1 Už kelių kilometrų – jau ir Atlanto vandenynas
Prieš akis neilgas tunelis

Prieš akis neilgas tunelis

Tęsiame pasakojimą apie šių metų vasarą grupės lietuvių žygį dviračiais vakarinėje Norvegijos dalyje, palei fiordus. Skaitytojų dėmesiui – šešta, septinta, aštunta ir devinta kelionės dienos.   Skaityti daugiau »

Primynė degtindariui uodegą

Primynė degtindariui uodegą
Rugsėjo 21-23 dienos
Per šias dienas policija išaiškino 35 administracinės teisės pažeidėjus. Surašyta 19 protokolų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (3 protokolai surašyti neblaiviems dviratininkams), 2 – dėl žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo, 1 – dėl savavaldžiavimo, 1 – dėl skambinimas pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio, 2 – dėl girtavimo ar girto pasirodymo viešoje vietoje.
Rugsėjo 21 dieną policija užregistravo, kad 1971 metais gimęs rajono gyventojas laiko aparatą naminei degtinei gaminti ir neteisėtai gamina, laiko, gabena bei dideliais kiekiais realizuoja naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus.
Trečiadienį užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad Širvintų mieste pavogtas nepilnamečio dviratis.
Taip pat užregistruoti 3 kitokie pranešimai ar skundai.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Rugsėjo 21-23 dienos

Per šias dienas policija išaiškino 35 administracinės teisės pažeidėjus. Surašyta 19 protokolų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (3 protokolai surašyti neblaiviems dviratininkams), 2 – dėl žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo, 1 – dėl savavaldžiavimo, 1 – dėl skambinimo pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio, 2 – dėl girtavimo ar girto pasirodymo viešoje vietoje. Skaityti daugiau »

Baravykai jau auga prie pat Širvintų

Suradai ar pamatei – parodyk
Baravykai jau auga prie pat Širvintų
Išėjęs grybauti į Širvintų mišką už hipodromo, Zenonas Muleronka aptiko 900 g sveriantį baravyką. Labiausiai juo džiaugėsi anūkas Emiras.
Skelbiama, kad Lietuvoje auga 14 baravyko rūšių, iš kurių 6 įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą, o Šėtoninis baravykas – pas mus vienintelis nuodingas baravykas.
Kaip galima spėti iš nuotraukos, Zenonas surado tikrinį baravyką, kitaip dar vadinamą tiesiog baravyku. Įdomu tai, kad jis plačiai paplitęs Šiaurės pusrutulyje, o Pietų pusrutulyje natūraliai neaugo, tačiau buvo introdukuotas Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikoje. Tai vienas geriausiai pažįstamų ir vertingiausių valgomų grybų Lietuvoje. Auga birželio-lapkričio mėnesiais įvairiuose miškuose po eglėmis, ąžuolais, beržais, pušimis. Užauga dideli, pas mus – iki 3 kg.
Beje, lenkų profesoriui Karpinskui pavyko jį išauginti mėgintuvėlyje, tiriamieji darbai tęsiami, bet kol kas dirbtiniu būdu dar neauginamas. Tai ne tik maistingiausias, bet ir gydomųjų savybių turintis grybas, liaudies medicinoje žaizdoms gydyti naudojami džiovintų baravykų milteliai.
Anūkas Emiras su senelio rastu baravyku.
Anūkas Emiras su senelio rastu baravyku.

Anūkas Emiras su senelio rastu baravyku.

Išėjęs grybauti į Širvintų mišką už hipodromo, Zenonas Muleronka aptiko 900 g sveriantį baravyką. Labiausiai juo džiaugėsi anūkas Emiras. Skaityti daugiau »

Lrytas.lt paneigė paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją apie merę Živilę Pinskuvienę

Savivaldybės naujienos
Lrytas.lt paneigė paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją apie merę Živilę Pinskuvienę
Širvintų rajono savivaldybės merei Živilei Pinskuvienei pareikalavus, naujienų portalas lrytas.lt paneigė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą į teismą už rinkiminių pažadų netesėjimą Motiejūnų kaimo gyventojams Diržinauskams paduota pati merė Živilė Pinskuvienė, kad bylą jie laimėjo ir kt. http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/paneigimas-20150914094432.htm
Vilniaus administraciniame apygardos teisme buvo nagrinėjama byla ne dėl Živilės Pinskuvienės ir ne dėl Savivaldybės tarybos, o dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos veiksmų. Byla iškelta 2015 m. pradžioje, kai Širvintų rajono savivaldybės administracijai vadovavo Elena Davidavičienė, o meras buvo Vincas Jasiukevičius. Teismas ieškinį patenkino tik iš dalies, įpareigodamas Širvintų rajono savivaldybės administraciją gyventojų prašymą nagrinėti iš naujo. Dabartinė Savivaldybės administracija, vadovaujama direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės, iš naujo surengs Motiejūnų kaimo gyventojų susitikimą, nes, pagal teismo nutartį, 2014 m. tuometinė valdžia susitikimą surengė netinkamai.
Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės nuomone, žiniasklaidos atstovai visuomenei teikdami informaciją turėtų elgtis atsakingiau ir sąžiningiau.
Atliekų tvarkymas Širvintų rajone: uždelsti darbai ir ateities perspektyvos
Atliekų tvarkymo sričiai mūsų rajone buvusi valdžia didelio dėmesio, deja, neskyrė, daugelis darbų buvo vilkinami, Širvintos smarkiai atsilieka nuo kitų Vilniaus regiono savivaldybių: pradėjus dirbti naujajai valdžiai, paaiškėjo, kad nėra parengto Atliekų tvarkymo plano, 2014 metais sutartis su vežėju, UAB „Ecoservice“, buvo pratęsta be jokių galimybių keisti sąlygas, nebuvo numatyta, kaip toliau bus tvarkomas ir administruojamas atliekų tvarkymas.
Rugsėjo mėnesį Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas pradėjo eiti Elona Pečiukaitienė (deleguota Liberalų sąjūdžio), viena iš jos kuruojamų sričių – atliekų tvarkymas. Širvintų rajono gyventojų dėmesiui – administracijos direktoriaus pavaduotojos komentarai apie šiandieninę atliekų tvarkymo Širvintų rajone situaciją ir perspektyvas:
- Sutarties su UAB „Ecoservice“ pratęsimas baigėsi 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Kam ir kokiomis kainomis patikėta teikti atliekų išvežimo paslaugą?
- Kadangi mūsų Savivaldybė, besibaigiant sutarčiai su vežėju, neturėjo parengto Atliekų tvarkymo plano, sutartis su UAB „Ecoservice“ pratęsta iki 2015-12-31. Pratęstos sutarties sąlygų negalėjome keisti, kadangi taip buvo numatyta dar praėjusios kadencijos Administracijos vadovybės. Atliekų išvežimo kaina liko ta pati. Pratęsimo laikotarpis trumpas, šiuo metu planas jau yra rengiamas, o jį parengus, nedelsiant bus skelbiamas konkursas naujam vežėjui atrinkti.
- Kaip keisis atliekų išvežimo sistema, ko rajono gyventojai gali tikėtis?
- Noriu pasidžiaugti, kad pradėjus dirbti naujajai valdžiai, nuo liepos mėnesio rajono individualių valdų savininkams dalijami rūšiavimo konteineriai, gyventojai pratinami atidžiau atsikratyti atliekų, mažiau kenkti aplinkai. Daugelis pastebėjo, kad pradėjus rūšiuoti, sumažėjo buitinių atliekų kiekiai. Manau, kad šis aspektas bus vienas iš pagrindinių, nustatant naujas buitinių atliekų išvežimo normas, skelbiant konkursą vežėjui atrinkti. Sąlygose tikrai bus reikalaujama atsakingesnio paslaugų teikimo, detalesnio administravimo.
Bus skatinama savanoriška ugniagesių veikla
Pirmadienį Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, jos pavaduotoja Irena Vasiliauskienė, Tarybos nariai Daiva Puzinienė ir Darius Valkauskas, Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė susitiko su Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotoju Evaldu Tamašausku ir Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Eugenijumi Iziumcevu, Širvintų r. savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovu Vidmantu Veriku aptarti ugniagesių savanorių skatinimą mūsų rajone. Nuo kitų metų įsigalios Priešgaisrinės saugos įstatymo pataisos, kuriomis remiantis Lietuvoje bus įteisintos savanoriškos ugniagesių organizacijos. Tikimasi, kad savanoriškais pagrindais prevencine, šviečiamąja bei tiesiogine ugniagesio veikla užsiimantys asmenys prisidės prie profesionalių komandų saugesnės aplinkos kūrimo, dar daugiau dėmesio bus skiriama žmonių gyvybėms, sveikatos bei turto apsaugai. Pasak pareigūnų, savanoriu ugniagesiu galės tapti bet kuris priešgaisrinės saugos įstatyme numatytus reikalavimus atitinkantis pilietis, 18-65 metų amžiaus, tačiau turės atitikti sveikatos reikalavimus, pereiti fizinį parengimą, išklausyti kursus, išlaikyti egzaminą bei sudaryti savanoriškos veiklos sutartį. Savanoriais ugniagesiais gali tapti ir asmenys nuo 14 metų, tačiau jie gaisrų negesins, o užsiims šviečiamąja veikla.
Susitikimo metu buvo aptarti savanoriškosios ugniagesybos steigimo klausimai: teisinis ugniagesių savanorių organizacijos įforminimas, būsimų ugniagesių savanorių mokymas, savivaldos pagalba savanoriams ugniagesiams, savanorijos proceso globėjo paskyrimas savivaldybėje ir viso proceso viešinimo klausimai.
Tarybos narių nuomone, reikia dėti visas pastangas, kad mūsų rajone savanorių pajėgos susiburtų kuo gausiau, dėl to, pasak jų, būtina skleisti informaciją, kviesti dalyvauti renginiuose. „Iš Savivaldybės pusės visa reikiama parama ir pagalba bus garantuota,“ – sakė merė Živilė Pinskuvienė.
Pasitarime dalyvaujantiems pasisakius savanorijos klausimais, nutarta, kad savanorių mokymą kuruos Širvintų PGT atstovai, savanorijos viešinimas bus vykdomas per Širvintų rajono savivaldybės ir Širvintų PGT atstovus masinių renginių ir susitikimų su seniūnijų gyventojais, bendruomenėmis metu, o sprendimai savanorijos proceso eigos, teisinio įforminimo ir savanoriškosios veiklos organizatoriaus klausimai bus svarstomi rugsėjo 24 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu.
Iki rugsėjo 28 d. pratęstas Neformaliojo vaikų švietimo programų pateikimo terminas
Informuojame, kad iki 2015 m. rugsėjo 28 d. pratęstas Neformaliojo vaikų švietimo programų pateikimo terminas. Visą informaciją apie Neformaliojo vaikų švietimo programas rasite www.sirvintos.lt.
Jauniūnų krepšininkams – aukso medaliai.
Lietuvoje Europos sporto savaitė rugsėjo 19 d. pasibaigė didžiausiu mėgėjų sporto renginiu – VIII Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalu, kuris vyko Utenoje. Varžybose dalyvavo net 50 Lietuvos savivaldybių sporto delegacijų, kurios atvežė komandų iš 120 seniūnijų. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 1000 sporto mėgėjų.
Puikiai žaidė krepšinio varžybose 3×3 į vieną krepšį Jauniūnų seniūnijos senjorai (vyresni nei 40 metų) Renatas Kasparas, Raimundas Kalesnykas, Jonas Pugačiauskas ir Virmantas Jackus (komandos vadovas seniūnas Vidmantas Grinis). Jauniūniškiai laimėjo pogrupio varžybas. Pusfinalyje įveikė alytiškius rezultatu 7:4 ir žaidė finalinėse varžybose su Kauno Šilainių seniūnija. Mūsų rajono atstovai nepaliko jokių vilčių kauniečiams, nugalėjo juos rezultatu 11:4 ir pirmą kartą rajono sporto istorijoje laimėjo aukso medalius.
Vidmantas Grinis seniūnų trikovės varžybose (smiginio, krepšinio baudų mėtimo ir žiedo mėtimo į taikinį) užėmė 5 vietą.
Smiginio komandinėse varžybose Alionių seniūnijai atstovavę sportininkai Erika Glinevičiūtė, Lukas Duchnevičius ir Paulius Leparskas užėmė 9 vietą.
Širvintų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vardu sveikiname aukso medalius iškovojusius krepšininkus ir linkime tolesnės sportinės sėkmės.
Rugsejis 024 – Smiginio varžybų dalyvė – Erika Glinevičiūtė
030 – Alionių seniūnijos smiginio komanda
044 – Finalo akimirka: Jauniūnų seniūnijos krepšininkai prieš Kauno Šilainių seniūniją
060 – Širvintų rajono delegacija
014 – Vidmantas Grinis seniūnų trikovės varžybose
Savivaldybės administracijos informacijos

Širvintų rajono savivaldybės merei Živilei Pinskuvienei pareikalavus, naujienų portalas lrytas.lt paneigė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą į teismą už rinkimų pažadų netesėjimą Motiejūnų kaimo gyventojams Diržinauskams paduota pati merė Živilė Pinskuvienė, kad bylą jie laimėjo ir kt. http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/paneigimas-20150914094432.htm Skaityti daugiau »

Kelio ženklo nėra, o po ratais – nepažiūri

Kelio ženklo nėra, o po ratais – nepažiūri
Po kitus miestus važinėjantys vairuotojai puikiai žino, kad reikia būti atsargiems parkuojant automobilius, mat rinkliava už automobilių statymą ir pažeidėjams skiriamos yra dažnas savivaldybių pasipelnymo šaltinis. Norėdamos tiesiogiai susižerti kuo daugiau pinigų, kurios didmiesčių savivaldybės įsteigė vadinamąjį „užmaršumo mokestį“ ir jį administruoja. Pavyzdžiui, Klaipėdoje nuo 2013 metų asmenys, statantys automobilį apmokestinamoje vietoje, tačiau nesumokėję už stovėjimą ir radę ant mašinos stiklo priklijuotą perspėjimo lapelį, turi teisę nemokėti baudos, tačiau privalo sumokėti minėtą „užmaršumo mokestį“, t. y. turi parkomate sumokėti už visą stovėjimo dieną. Raudonojoje Klaipėdos miesto zonoje 2013-aisiais visos dienos mokestis už stovėjimą sudarė 30 Lt, geltonojoje – 20 Lt, o bauda už stovėjimą nesusimokėjus – 40 litų.
Kalbėti apie automobilių stovėjimo apmokestinimą Širvintose vargu ar yra prasmės, nors, kita vertus, panašus dalykas kažkuria prasme būtų naudingas – bent jau todėl, kad išspręstų įsisenėjusias problemas.
Daugelis vairuotojų Širvintose išskiria tris vietas, kur pastatyti automobiliai dažnai trukdo kitų automobilių eismui. Viena jų – Vilniaus gatvės ruožas priešais Širvintų bažnyčią.
Jau senokai dėl parkuojamų automobilių kyla problemų prie Širvintų lopšelio-darželio „Buratinas“. Šįmet čia padarytas didelis žingsnis, kai Upelio gatvėje buvo įrengta 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Dabar kai kurie įstaigos darbuotojai, kai kurie atvažiuojantys tėvai automobilius stato būtent joje, tačiau teigti, kad Jaunimo gatvėje statomų automobilių labai sumažėjo būtų per drąsu. Darželį lankančių vaikų tėvai mano, kad automobilius palei darželį rikiuoja priešais esančių daugiabučių gyventojai, o problemą lengvai išspręstų šiame Jaunimo gatvės ruože pastatytas ženklas, draudžiantis automobilių stovėjimą darbo valandomis.
Dar viena problemiška vieta – Vilniaus gatvės atkarpa, kurioje iš vienos pusės yra įsikūręs DNB bankas, iš kitos – Širvintų rajono apylinkės teismas. Palei teismą automobilių sustojimą draudžia ženklas. O štai palei banką ženklo nėra, bet šioje vietoje gatvės atkarpa yra pažymėta horizontaliojo ženklinimo siaura ištisine linija, kuri savaime yra svarbus orentyras, mat Kelių eismo taisyklių 150.7 punktas skelbia, kad „sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas. Akivaizdu, kad šiuo atveju nuo sustojusio automobilio iki ištisinės linijos – ne daugiau kaip metras.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų – užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų, bet tai vairuotojų nesustabdo. Pristačius eilę automobilių, atvažiuojantiems tenka laukti eilės, kad galėtų apvažiuoti kliūtį. Eismui nepadeda ir tai, kad šalia yra sankryža su L. Giros gatve, kartais automobiliai statomi tiesiog joje. O juk kitas (150.8) Kelių eismo taisyklių punktas draudžia sustoti ar stovėti „sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai“.
- Nesuprantu, kodėl tokios situacijos nepastebi netoli esančio Policijos komisariato pareigūnai, – stebėjosi vienas skaitytojų L. – Ne kartą mačiau, kaip policijos patrulių automobilis laukia, kol atsilaisvins priešpriešinė eismo juosta, kad galėtų apvažiuoti draudžiamoje vietoje pastatytus automobilius.
Pasak situaciją „pirštu parodžiusio“ skaitytojo, kaltė dėl to tenka ir Širvintų rajono apylinkės teismui, į kurį atvykę klientai irgi negali laisvai pasistatyti automobilių, nes tos kelios automobilių stovėjimo vietos prie įstaigos būna užimtos čia dirbančių teismo darbuotojų. „Juk turi erdvų kiemą su automatine užtvara, gali ten ne tik statyti savo automobilius, bet ir įsileisti teismo klientus,“ – svarstė skaitytojas.
Gintaras Bielskis
Draudžiamoje vietoje nuolat stovi į banką ar teismą atvykusių klientų automobiliai, tačiau policija jų nepastebi. Jei vairuotojai nekreipia dėmesio į ištisinę liniją ir nežino Kelių eismo taisyklių reikalavimų, gal reikėtų pastatyti stovėjimą draudžiantį kelio ženklą?
Draudžiamoje vietoje nuolat stovi į banką ar teismą atvykusių klientų automobiliai, tačiau policija jų „nepastebi“. Jei vairuotojai nekreipia dėmesio į ištisinę liniją ir nežino Kelių eismo taisyklių reikalavimų, gal ir toje gatvės pusėje reikėtų pastatyti stovėjimą draudžiantį kelio ženklą?

Draudžiamoje vietoje nuolat stovi į banką ar teismą atvykusių klientų automobiliai, tačiau policija jų „nepastebi“. Jei vairuotojai nekreipia dėmesio į ištisinę liniją ir nežino Kelių eismo taisyklių reikalavimų, gal ir toje gatvės pusėje reikėtų pastatyti stovėjimą draudžiantį kelio ženklą?

Po kitus miestus važinėjantys vairuotojai puikiai žino, kad reikia būti atsargiems parkuojant automobilius, mat rinkliava už automobilių statymą ir pažeidėjams skiriamos yra dažnas savivaldybių pasipelnymo šaltinis. Norėdamos tiesiogiai susižerti kuo daugiau pinigų, kai kurios didmiesčių savivaldybės įsteigė vadinamąjį „užmaršumo mokestį“ ir jį administruoja. Pavyzdžiui, Klaipėdoje nuo 2013 metų asmenys, statantys automobilį apmokestinamoje vietoje, tačiau nesumokėję už stovėjimą ir radę ant mašinos stiklo priklijuotą perspėjimo lapelį, turi teisę nemokėti baudos, tačiau privalo sumokėti minėtą „užmaršumo mokestį“, t. y. turi parkomate sumokėti už visą stovėjimo dieną. Raudonojoje Klaipėdos miesto zonoje 2013-aisiais visos dienos mokestis už stovėjimą sudarė 30 Lt, geltonojoje – 20 Lt, o bauda už stovėjimą nesusimokėjus – 40 litų. Skaityti daugiau »

Bitininkai skirtingai vertina šiųmetį medaus derlių

Bitininkai skirtingai vertina šiųmetį medaus derlių
Lietuvos etnologas, humanitarinių mokslų daktaras Petras Kalnius šių metų rugpjūčio 27 dienos etnokultūriniame žurnale „Saulės arkliukai“ paskelbtame straipsnyje „Lietuvos bitininkų aviliai ir jų raida“ rašo: „Bitininkystė Lietuvoje visais laikais buvo gana svarbus verslas, kur kas svarbesnis negu uogavimas, grybavimas ar net medžioklė. Pagal materialinę išraišką bitininkystė savo svarba Lietuvos kaimo kultūroje, galima sakyti, prilygo žvejybai. Nors Lietuvos klimatas bitininkavimui nėra labai palankus, tačiau šiuos trūkumus atsveria kiti bitininkavimui palankūs veiksniai: daug nektaro sukaupiančių medžių, gėlių, kitų daugiamečių ir vienmečių augalų įvairovė, gausus jų žydėjimas, vešlios pievos, taip pat tai, kad Lietuvoje nėra ekstremalių gamtos reiškinių. Be materialinės naudos, darbas su bitėmis, šių darbščių, solidarių ir paslaptingų vabzdžių gyvenimo stebėjimas lietuviams visada teikė dvasinį pasitenkinimą, buvo savotiška atgaiva ir pažinimo mokykla.“
Ir šiandien, prabėgus 500-ams metų nuo mokslų daktaro Petro Kalniaus straipsnyje aprašytų įvykių, medus ir kiti bitininkystės produktai mūsų gyvenime yra labai svarbūs. Dar nuo seno medus naudojamas medicinoje ne tik kaip vaistas, bet ir kaip apsisaugojimo  nuo ligų priemonė. Šiandien bene kiekviena močiutė žino aibę medicinos receptų su medumi, o ir šiuolaikinis mokslas pateikia vis daugiau įrodymų apie medaus naudą organizmui. Medus gali puikiai pakeisti kasdien vartojamą cukrų, be to, natūralaus medaus sudėtyje yra vitaminų ir mineralinių medžiagų, kuriomis cukrus pasigirti negali.
Lietuvoje sunku surasti turgų, kuriame nebūtų pardavinėjamas medus. Medaus vartotojui kartais būna sunku išsirinkti geriausią iš jų. Dažniausiai perkant medų pirkėjas klausinėja apie jo kilmę. Pasak bagaslaviškiečio bitininko Gedimino Žilinsko, reikėtų skirti ne tik medaus rūšis, tačiau žinoti ir nuo kokių ligų jis gali būti vartojamas. „Liepų medus – šviesiai geltonas, galima gydyti peršalimo, kepenų bei inkstų ligas; aviečių medus – šviesios spalvos, vartojamas gydyti peršalimo ligas; aukso spalvos kiaulpienių medus, baltas arba šviesiai gelsvas rapsų medus vartojamas padidintam skrandžio sulčių rūgštingumui mažinti. O kur dar šviesiai gelsvas, beveik baltas, švelnaus malonaus skonio dobilų medus? Arba tamsiai geltonas viržių medus, tamsus, rausvas arba beveik rudas, aštraus skonio bei kvapo grikių medus, kuris turi daug geležies ir baltymų ir todėl ramina nervų sistemą, stiprina organizmą? Pievų medus būna surinktas iš daugelio augalų žiedų, yra malonaus skonio, geltonas arba gelsvai rusvos spalvos. Dar yra iš amarų išskyrų surinktas lipčiaus medus, kuris skiriasi nuo žiedų medaus, yra 2-3 kartus tirštesnis už žiedų medų ir žmogui yra labai naudingas“, – vardija bitininkas.
Apie šių metų medaus derlių bitininkai kalba skirtingai. Gediminas Žilinskas šiemet iš savo laikomų bičių šeimų gavo trečdaliu mažiau medaus, nei praėjusiais metais. Pernai vidutiniškai iš šeimos prekybinio medaus prisukdavo 40, o šiais metais – tik 28 kilogramus. Bitininkas Zenonas Vileita iš Pajuodžių kaimo sako, kad jam šie metai buvo neprasti: sustiprėjo bičių šeimos, o medaus net daugiau nei pernai. Viesų apylinkėse skraidančios Petro Pociaus bitutės į avilius sunešė net per pusę mažiau medaus. Juozo Blusevičiaus aviliai stovi Pakertušėje. Pasak bitininko, bitės panašiai kaip žmonės – vienos mėgsta patinginiauti, kitos yra tikros darbštuolės, todėl ir derlius iš kiekvieno avilio skirtingas. Iš šeimos gavęs vidutiniškai 30 kilogramų medaus, bitininkas Jonas Romaška medaus derliumi nesiskundžia.
Pasak kalbintų bitininkų, pavasarinis medus, suneštas iš šalpusnių, kiaulpienių, sodo žiedų, klevų, turi daugiausia gydomųjų savybių. Šiais metais pavasaris vėlavo, buvo šaltas, o kiek vėliau vienu metu nužydėję augalai neleido surinkti didesnio medaus derliaus. Vasaros medų duoda aviečių, sodo žiedų, baltųjų dobiliukų žiedai. Vasara buvo labai karšta, o sausrų metu karštame klimate nektaras tiek sutirštėja, kad jis jau žieduose pradeda cukruotis. Tokį nektarą bites ima nenoromis, nes sunku jį nulaižyti. Rudens arba miško medus pasižymi mineralų gausa ir surenkamas iš usnių, lauko gėlių, įvairių žolių.
Lietuvoje orai permainingi, todėl nė vienas bitininkas negali pasakyti, kiek medunešio pabaigoje bus medaus. Ne veltui kalbant apie medų sakoma: „Saldus, bet rizikingas verslas“.
Remigijus Bonikatas
medus2013 Prieš dvejus metus bitininko Gedimino Žilinsko saugyklos lentynos lūžo nuo medaus, šįmet jose yra tuščių vietų…
2012 Gelvės ežero apylinkėse suneštą medų Rima Žlinskienė siūlo Širvintų turgaus lankytojams.
Šįmet vieni bitininkai džiaugiasi surinkę gausų derlių, kiti jį peikia...

Šįmet vieni bitininkai džiaugiasi surinkę gausų derlių, kiti jį peikia...

Lietuvos etnologas, humanitarinių mokslų daktaras Petras Kalnius šių metų rugpjūčio 27 dienos etnokultūriniame žurnale „Saulės arkliukai“ paskelbtame straipsnyje „Lietuvos bitininkų aviliai ir jų raida“ rašo: „Bitininkystė Lietuvoje visais laikais buvo gana svarbus verslas, kur kas svarbesnis negu uogavimas, grybavimas ar net medžioklė. Pagal materialinę išraišką bitininkystė savo svarba Lietuvos kaimo kultūroje, galima sakyti, prilygo žvejybai. Nors Lietuvos klimatas bitininkavimui nėra labai palankus, tačiau šiuos trūkumus atsveria kiti bitininkavimui palankūs veiksniai: daug nektaro sukaupiančių medžių, gėlių, kitų daugiamečių ir vienmečių augalų įvairovė, gausus jų žydėjimas, vešlios pievos, taip pat tai, kad Lietuvoje nėra ekstremalių gamtos reiškinių. Be materialinės naudos, darbas su bitėmis, šių darbščių, solidarių ir paslaptingų vabzdžių gyvenimo stebėjimas lietuviams visada teikė dvasinį pasitenkinimą, buvo savotiška atgaiva ir pažinimo mokykla.“ Skaityti daugiau »

Šįmet rajono medžiotojams aukščiausia – garbinga antroji vieta

Šįmet rajono medžiotojams aukščiausia – garbinga antroji vieta
Nuo 1963 metų kas trejus metus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rengiama medžioklės ir žvejybos trofėjų paroda suskaičiavo savo derlių. Šįmet „visi keliai vedė“ į Žagarę, Lietuvos kultūros sostinę, kur visą vasarą buvo eksponuojami Lietuvoje ir užsienio šalyse mūsų medžiotojų sumedžiotų žvėrių trofėjai. Parodos lankytojai išvydo 1212 medžioklės eksponatų, visoje šalyje atrinktų šiai parodai. Daugelis jų buvo sumedžioti per pastaruosius trejus metus nuo ankstesnės parodos Kaune, kai kurie – iš ankstesnių laikų, jei iki tol nebuvo pristatyti kuriai nors parodai.
Ir tik du trofėjus pateikė šalies žvejai. Aukso medaliais buvo įvertinti europinės lydekos ir šamo trofėjai.
Penki aukso medaliai
IPer visą parodų istoriją iki šių metų, Medžioklės trofėjų rejestro duomenimis, rajono medžiotojai buvo pelnę 155 medalius, daugiausia – net 59 – buvo įteikti už eksponuotas šernų iltis. Mažiausiai, tik vieną, iškovojo lūšies kaukolė, du – briedžių ragai, medalių nepelnyta lūšies kailių kategorijoje.
Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas pasidžiaugė, kad šiųmetė paroda kaip niekada buvo sėkminga rajono medžiotojams. O ir atstovauta ypač gausiai – Žagarės parodai įvairių rajone veikiančių medžioklės klubų nariai pristatė 39 trofėjus, iš kurių 5 buvo apdovanoti aukso, 12 – sidabro, 21 – bronzos medaliais. Apskritai savo trofėjus parodai pristatė 26 rajono medžiotojai, kai kurie – po kelis. Štai MK „Kieliai“ narys Henrikas Adomavičius parodoje iškovojo net keturis medalius. Beje, visų spalvų.
- Dabar tiksliai nepasakyčiau, ar pagal aukso medalius tai buvo derlingiausia mūsų medžiotojams paroda, tačiau pagal bendrą medalių skaičių – tai tikrai, – sakė MK „Kieliai“ medžiojantis Vaclovas Četrauskas, pats parodoje pelnęs aukso medalį už bebro kaukolę.
Be jo, aukso medalį už sumedžioto šerno iltis pelnė MK „Girios“ narys Aleksas Žebrauskas,  aukso medalį už europinio stirnino ragus gavo MK „Čiobiškis“ medžiotojas Petras Škiudas, aukso medalis už tauriojo elnio ragus atiteko MK „Čiobiškis“ nariui Vladimirui Kornijenko, aukso medalį už tauriojo elnio ragus gavo MK „Kieliai“ narys Henrikas Adomavičius. Apskritai jo sumedžioto elnio ragai savo kategorijoje pelnė aukščiausią rajono medžiotojų pasiektą įvertinimą – II vietą.
- Trofėjai įvertinami taškais ir apdovanojami atitinkamais medaliais. Tai, kad medžiotojo trofėjus buvo auksinis, dar nereiškia, kad jis buvo geriausias tarp visų tos kategorijos trofėjų. Todėl Henriko iškovota antroji vieta tauriojo elnio ragų kategorijoje yra labai didelis pasiekimas, juk čia medaliais buvo įvertinti net 247 trofėjai, iš jų 27 – aukso.
Pagal šiuos vertinimo kriterijus, Vladimiro Kornijenkos tauriojo elnio ragai pelnė 25-ąją vietą, Petro Škiudo europinio stirnino ragai – 62-ąją vietą tar[p 435 medaliais įvertintų šios kategorijos trofėjų. Šerno ilčių kategorijoje varžėsi 114 trofėjų, o Alekso Žebrausko trofėjus tarp jų pagal surinktus balus buvo 15-tas. Vaclovo Četrausko aukso medaliu įvertinta bebro kaukolė tarp 68 šios kategorijos eksponatų pelnė 16-tą vietą.
Medžioklės žinovas prisiminė, kad širvintiškių trofėjai anksčiau yra pelnę ir aukštesnių vietų. Štai MK „Čiobiškis“ nario Rimanto Kanapienio sumedžioto vilko kaukolė 2009-ųjų metų parodoje Bistrampolyje pelnė I vietą bei aukso medalį ir šiuo metu visų laikų vilkų kaukolių kategorijoje užima 17-ąją vietą. O štai MK „Čiobiškis“ nario Lino Meškutavičiaus 2004 metais sumedžioto barsuko kaukolė iškovojo I vietą ir aukso medalį, tuomet buvo pripažinta Lietuvos rekordu, bet per pastaruosius vienuolika metų buvo nustumta į 8-tąją vietą. Ko gero, iki šios parodos tai buvo aukščiausias širvintiškių pasiekimas visose trofėjų kategorijose, bet vargiai juo išliks. Pagal Žagarės parodos rezultatus, Lino trofėjus turėtų smuktelti dar per keturias vietas, į 12-ąją. Tiesa, jo neturėtų aplenkti šįmet sėkmingai pasirodęs Henriko Adomavičiaus, nes II vieta įvertinti tauriojo elnio ragai pagal balų sumą papildytame Lietuvos medžioklės trofėjų rejestre leidžia tikėtis 13-14 vietos. Tačiau aiškėja naujas lyderis. Jei šie mūsų skaičiavimai teisingi, aukščiausią pasiekimą turinčiu rajono medžiotoju netrukus galėtų girtis Vaclovas Četrauskas, prieš šią parodą visų laikų sumedžiotų manguto kaukolių kategorijoje užėmęs 11-ąją vietą. Joje jis ir turėtų likti, mat Žagarėje buvo eksponuota tik viena tokia kaukolė, ir ji surinko mažiau balų.
Širvintose - meškos kaukolė
Šį savaitgalį Širvintose vyks tradicinė Rudens šventė, kurioje savo kiemelio vartus lankytojams žada atverti ir Širvintų medžiotojų draugija. Vaclovas Četrauskas daug netuščiažodžiavo, kiek šios parodos trofėjų pas juos galės pamatyti lankytojai, tik pasakė, jog bus stengiamasi parodyti mūsų šalyje, ir ne tik, medžiojamų žvėrių įvairovę. Galbūt daugeliui lankytojų įdomiausiu eksponatu taps vieno rajono medžiotojo Suomijoje nušautos meškos kaukolė.
Gintaras Bielskis
418 MK „Kieliai“ pirmininkas Vygantas Buzys parodoje pelnė sidabrą už sumedžioto bebro kaukolę.
395 MK „Bagaslaviškis“ medžiotojas Romas Sinkievičius buvo apdovanotas bronzos medaliu už nušauto europinio stirnino ragus.
400 MK „Musninkai“ narys Gintautas Pečiulis apdovanotas bronzos medaliu už sumedžioto bebro kaukolę.
407 MK „Kieliai“ narys Henrikas Adomavičius parodoje susižėrė net keturis medalius.
444 MK „Čiobiškis“ medžiotojai Vitalijus Šulcas, Eugenijus Gataveckas ir Petras Škiudas pasidžiaugė ne tik trofėjais ir pelnytais apdovanojimais, bet ir prisiminė tas sėkmingas akimirkas.
417 MK „Čiobiškis“ medžiotojas Linas Meškutavičius už pristatytas barsukų kaukoles pelnė po sidabro ir bronzos medalį.
433 MK „Družai“ narys Stanislovas Chreptovič už europinio stirnino ragus buvo apdovanotas bronzos medaliu.
Medžiotojus su sėkminga paroda pasveino Širvintų medžiotojų draugijos pirmininkas Valdas Radionovas ir medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas.
Medžiotojus su sėkminga paroda pasveino Širvintų medžiotojų draugijos pirmininkas Valdas Radionovas ir medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas.

Medžiotojus su sėkminga paroda pasveikino Širvintų medžiotojų draugijos pirmininkas Valdas Radionovas ir medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas.

Nuo 1963 metų kas trejus metus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rengiama medžioklės ir žvejybos trofėjų paroda suskaičiavo savo derlių. Šįmet „visi keliai vedė“ į Žagarę, Lietuvos kultūros sostinę, kur visą vasarą buvo eksponuojami Lietuvoje ir užsienio šalyse mūsų medžiotojų sumedžiotų žvėrių trofėjai. Parodos lankytojai išvydo 1212 medžioklės eksponatų, visoje šalyje atrinktų šiai parodai. Daugelis jų buvo sumedžioti per pastaruosius trejus metus nuo ankstesnės parodos Kaune, kai kurie – iš ankstesnių laikų, jei iki tol nebuvo pristatyti kuriai nors parodai.

Ir tik du trofėjus pateikė šalies žvejai. Aukso medaliais buvo įvertinti europinės lydekos ir šamo trofėjai. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Širvintų parapija

Web ir SEO sprendimai

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Jei tektų rinktis, kur apsigyventumėt?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Židiniai
Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 10 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.