rugpjūčio, 2015 archyvas

57997,49 Eur – tiek širvintiškiams papildomai kainuos abejonių keliantis tvenkinio valymo projektas

Nuotrauka iš 2014 m. archyvų

Nuotrauka iš 2014 m. archyvų

Jau anksčiau buvo rašyta, kad vykdant ypač daug pasipriešinimo iš dabartinės valdžios, praeitoje kadencijoje buvusios opozicijoje, sulaukusį projektą „Širvintų mieste esančio tvenkinio būklės gerinimas“ buvo padaryta grubių klaidų. Širvintų rajono savivaldybės administracija gavo Aplinkos projektų valdymo agentūros prie Aplinkos ministerijos pažeidimo dėl projekto „Širvintų mieste esančio tvenkinio būklės gerinimas“ tyrimo išvados projektą, pagal kurį netinkamomis finansuoti išlaidomis nuspręsta pripažinti 57997,49 Eur. Pasak merės Živilės Pinskuvienės, šis projektas abejonių sukėlė ir daugeliui Širvintų miesto gyventojų, jo kaina didelė, o nauda labai abejotina. Dar skaudžiau, kad buvusios valdžios klaidos, įvertintos Agentūros įvardinta per 57 tūkst. Eur suma, brangiai kainuos visiems mūsų rajono gyventojams – Savivaldybė turės padengti ją iš mokesčių mokėtojų pinigų, t.y. Savivaldybės biudžeto.

Širvintų savivaldybės administracijos informacija

Vertino miesto sodybas, daugiabučių namų aplinką ir įmonių, įstaigų teritorijas

Administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės įsakymu sudaryta darbo grupė, vadovaudamasi patvirtintais apžiūros – konkurso nuostatais, apžiūrėjo gražiai tvarkomas miesto sodybas, daugiabučių namų ir įmonių teritorijas.
Apžiūrėdama sodybas, vertinimo komisija (pirmininkė – Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, nariai: Jolita Kolkienė, Infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė (ekologė); Vita Majerienė, Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėja; Aušrinė Miliukaitė-Janovskienė, Informacinių technologijų skyriaus vyriausioji specialistė; Marija Gudonienė, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narė; Dalia Karolaitienė, Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro dailininkė; Romas Zibalas, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys) atkreipė dėmesį, ar išsaugoma tradicinė Aukštaitijos regiono sodybos planinė struktūra, kuo sodyba originali, kaip panaudojami etnografiniai elementai, spalvos, medžiagos, būdingos Aukštaitijos regionui, kokie įrengti mažosios architektūros elementai, ar aplinka švari, tvarkinga, ar įvairi augalija, ar sodyba novatoriškai tvarkoma.
Vertindama daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijas, komisija atkreipė dėmesį, ar racionaliai panaudojamas žemės sklypas, kaip išdėstyti gėlynų, žaliųjų vejų, poilsio zonų, aikštelių plotai, kokia želdinių būklė, ar įvairi augalija, ar estetiškai, novatoriškai tvarkoma aplinka. Komisija apžiūrėjo daugiabučių namų, esančių Vilniaus g. Nr. 41, J. Janonio g. 17, Kalnalaukio g. 15 teritorijas. Komisijos nariai apgailestavo, kad tvarkant daugiabučių teritorijas trūksta bendruomeniškumo – dažniausiai tai pavienių, senyvo amžiaus asmenų iniciatyva. Buvo nutarta ieškoti būdų, kaip gyventojus skatinti tvarkytis bei teikti konkrečius pasiūlymus rajono vadovėms.
Apžiūrėdami įmonių, įstaigų ir organizacijų tvarkomas teritorijas, komisijos nariai atkreipė dėmesį į racionalų sklypo naudojimą, želdinių būklę, bendruomenės dalyvavimą prižiūrint vietovę, tvarkant ir formuojant kraštovaizdį. Liūdina tai, kad Širvintų mieste įmonių, įstaigų ar organizacijų, gražiai tvarkančių aplinką, yra labai mažai.
Susumavus komisijos narių balsus, geriausiai tvarkomomis sodybomis pripažintos:
Kęstučio ir Vilmos Ramonų (Kaštanėlių g. 17);
Zenono ir Reginos Vaitkevičių (Kaštanėlių g. 9);
Enriko ir Vidos Oršauskų (Plento g. 1B).
Geriausiai tvarkoma daugiabučio gyvenamojo namo teritorija – J. Janonio g. 17 (2 laiptinė). Iniciatorė – Valė Rudokienė.
Geriausiai tvarkomos organizacijos teritorija – Vilniaus regiono kelių Ukmergės kelių tarnybos Širvintų meistrijos teritorija.
Gražiausiai besitvarkantys gyventojai, daugiabučių namų bei įstaigų atstovai bus apdovanoti rugsėjo mėn. 26 d. vyksiančios Derliaus šventės metu.
Merės Živilės Pinskuvienės nuomone, žmones, kurie neabejingi savo artimiausiai aplinkai, kurie savanoriškai prisideda prie bendro mūsų miesto jaukumo ir grožio kūrimo, būtina pagerbti ir pasveikinti. „Labai tikiuosi, kad pajautę iniciatyvą gražinti miestą, prisidės ir daugiau gyventojų,“ – išreiškė viltį rajono vadovė.
Gražiausiai tvarkoma daugiabučio, esančio J. Janonio g. 17, teritorija.

Gražiausiai tvarkoma daugiabučio, esančio J. Janonio g. 17, teritorija.

Administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės įsakymu sudaryta darbo grupė, vadovaudamasi patvirtintais apžiūros – konkurso nuostatais, apžiūrėjo gražiai tvarkomas miesto sodybas, daugiabučių namų ir įmonių teritorijas.

Apžiūrėdama sodybas, vertinimo komisija (pirmininkė – Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, nariai: Jolita Kolkienė, Infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė (ekologė); Vita Majerienė, Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėja; Aušrinė Miliukaitė-Janovskienė, Informacinių technologijų skyriaus vyriausioji specialistė; Marija Gudonienė, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narė; Dalia Karolaitienė, Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro dailininkė; Romas Zibalas, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys) atkreipė dėmesį, ar išsaugoma tradicinė Aukštaitijos regiono sodybos planinė struktūra, kuo sodyba originali, kaip panaudojami etnografiniai elementai, spalvos, medžiagos, būdingos Aukštaitijos regionui, kokie įrengti mažosios architektūros elementai, ar aplinka švari, tvarkinga, ar įvairi augalija, ar sodyba novatoriškai tvarkoma. Skaityti daugiau »

Ieškokite moters?

Galima sakyti, gyventi savarankiškai tik pradedantis nepilnametis J. R. jau žengė žingsnį į šalį: už jo įvykdytus nusikaltimus Širvintų rajono apylinkės teismas vaikinui skyrė 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu.
Nepilnametis buvo teisiamas dėl vagysčių ir turto sunaikinimo.
2014 metų gegužės pabaigoje, paryčiui, J. R. Širvintų seniūnijoje, Puorių kaime esančioje sodų bendrijoje, išlaužė D. D. sodo namelio balkono durų spyną bei išdaužė balkono durų stiklą. Įsibrovęs į sodo namelį, vaikinas pagrobė ten rastą televizorių „Sony“, butelį degtinės ir maisto produktų – makaronų, kruopų, prieskonių. Patirtus nuostolius namelio savininkas įvertino beveik 54 Eur.
Tų pačių metų pabaigoje, gruodžio pradžioje, J. R. irgi paryčiui sodų bendrijoje išlaužė D. A. B. sodo namelio durų ąsą. Įsibrovęs vidun, jis iš sandėliuko pagrobė 10 litrų talpos plastikinį kanistrą su jame buvusiu benzinu A-95, paskui išlaužė rūsio durų ąsą ir įsibrovęs pagrobė meškerę. Vagysčių žalą savininkas įvertino beveik 35 Eur.
Maždaug po dešimties dienų, irgi paryčiui (beje, J. R. beveik visas savo vagystes įvykdydavo apie 4 val.), jis sodų bendrijoje pro išstumtas balkono duris pateko į B. A. sodo namelį, iš kurio pavogė du elektrinius virdulius, keptuvę, stiklinį keptuvės dangtį, 3 žvakes, mikserį „Philips“, 3 tualetinio vandens buteliukus, kirvį „Fiskar“, 3 elektros ilgintuvus, plastikinę dėžę daiktams sudėti, 2 raktų ryšulius ir 6 puodelių rinkinį. Patirtą žalą B. A. įvertino per 226 Eur.
Panašiu metu, paryčiui, J. R. tyčia sulaužė J. P. sodo namelio verandos duris ir staktą, paskui – to paties namelio metalines duris, padarė 150 Eur žalą, tačiau iš namelio nieko nepagrobė. Paskui paaiškės, kad tai buvo ne vienintelė vaikino nesėkmė. 2014 metų gruodžio 19-ąją, apie 22.30 val., jis Černiškių kaime elektriniu grąžtu pragręžė J. Č. namo duris ir įsibrovė į vidų, kur pasikėsino pagrobti kompiuterį, pinigų ar papuošalų, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes sugrįžo savininkas. Dėl sugadintų durų patirtą žalą J. Č. įvertino beveik 291 Eur.
Išaiškinus šį nusikaltimą taps aišku, kad vagis iš namo paspruko pastebėjęs grįžtančių savininkų automobilio šviesas. Tai, kad į namą buvo įsibrauta, buvo pastebėta tik ryte, pamačius drožles. Atidžiau apžiūrėję namus savininkai pamatė, kad terasos durys kartu su stakta ties užraktu yra prapjautos iki rankenos. Matėsi, kad nuo durų iki miegamajame kambaryje esančios spintos „eina“ vieno žmogaus pėdsakai.
Netrukus J. R. paryčiui išlaužė J. P. sodo namelio lango rėmą ir pavogė 2 garso kolonėles „Vilma“ ir dėžę stalo įrankiams sudėti. Padaryta 15 Eur žala.
Maždaug po mėnesio, jau šių metų sausį ar vasarį, J. R. paryčiui išlaužė P. B. žemės sklype esančio ūkinio pastato durų pakabinamąją spyną ir iš patalpos pagrobė elektrinį trimerį „Bosh“ bei žoliapjovę, kainuojančius 120 Eur.
Kai policija sučiupo J. R., šis dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad visus šiuos nusikaltimus padarė vienas, visuomet į „žygius“ eidavo blaivas. Nepažįsta nė vieno žmogaus, kurio namą ar sodo namelį apvogė ar kurio turtą sugadino. Braudamasis į pastatus, pasišviesdavo mobiliojo ryšio telefonu. Iš karto po vagysčių pavogtus daiktus paslėpdavo, o paskui veždavo į Vilnių ir parduodavo atsitiktiniams žmonėms. Namiškiai vogtų daiktų nematė, nors daugelį jų parnešdavo į namus. Štai viename namelių pavogtus makaronus, kruopas, prieskonius padėjo prie namuose buvusių produktų, turbūt dėl to ir nepastebėjo. Pavogtą benziną sunaudojo ūkyje, o kanistrą – sudegino, kad neliktų įkalčių. Pavogtą trimerį ir žoliapjovę paslėpė laukymėje, paskui irgi pardavė sostinėje.
Išaiškinus šiuos nusikaltimus padariusį asmenį pareigūnai gūžčiojo pečiais: iki tol neteistas nepilnametis nebuvo sulaukęs jokių nusiskundimų dėl elgesio, į Policiją dominančių vaikų įskaitą bei profilaktinę įskaitą įrašytas nebuvo. Gal tikrai priežastis nusikalsti, anot J. R. nuoširdaus prisipažinimo, buvo ta, kad reikėjo pinigų savo poreikiams, kurie padidėjo susiradus panelę. „Cherchez la femme“ („Ieškokite moters“), – sako prancūzai apie atvejus, kai vyrai elgiasi neįprastai ar jų elgesio motyvai – nesuprantami…

Galima sakyti, gyventi savarankiškai tik pradedantis nepilnametis J. R. jau žengė žingsnį į šalį: už jo įvykdytus nusikaltimus Širvintų rajono apylinkės teismas vaikinui skyrė 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu. Skaityti daugiau »

Pirmadienį pradedami miesto ir seniūnijų kelių priežiūros bei remonto darbai

Gera žinia rajono gyventojams, dažnai bekreipiantiems į Savivaldybės vadovus dėl prastos kelių būklės – Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė pasirašė rangos sutartį dėl Širvintų miesto ir seniūnijų kelių ir gatvių priežiūros ir paprastojo remonto darbų, ir jau nuo pirmadienio viešojo pirkimo būdu atrinktas rangovas, UAB „Tvirta“, pradės kelių greideriavimo bei išdaužų remonto darbus.
Merė Živilė Pinskuvienė, susitikusi su UAB „Tvirta“ atstovu, akcentavo, kad kelių remonto darbai bus prižiūrimi ir kontroliuojami. Jiems atlikti Savivaldybei skirta nemaža suma iš Kelių direkcijos, todėl bus atidžiai kontroliuojama darbų kokybė.
Tvarkomų kelių grafikas bus skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje www.sirvintos.lt. Gyventojai, pastebėję pažeidimus ar netvarką, susijusią su kelių remonto darbais, galės apie tai nedelsdami pranešti Infrastruktūros skyriui, tel. 8 382 30 283, 8 682 34 319.
Savivaldybės administracijos informacija

Gera žinia rajono gyventojams, dažnai bekreipiantiems į Savivaldybės vadovus dėl prastos kelių būklės – Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė pasirašė rangos sutartį dėl Širvintų miesto ir seniūnijų kelių ir gatvių priežiūros ir paprastojo remonto darbų, ir jau nuo pirmadienio viešojo pirkimo būdu atrinktas rangovas, UAB „Tvirta“, pradės kelių greideriavimo bei išdaužų remonto darbus. Skaityti daugiau »

Rajono žmonės apie tai privalo žinoti

Praėjusiais metais, pasirodžius Laisvosios rinkos atliktam savivaldybių indekso tyrimui, buvusi valdžia nepaprastai didžiavosi pasiektu biudžeto valdymo rezultatu. Deja, atėjus dirbti naujai išrinkta rajono vadovybė buvo nemaloniai nustebinta – dauguma darbų buvo atliekami imant didžiules paskolas, metinis skolinimosi limitas sumažėjo iki minimumo prieš pat kadencijos pabaigą (2014-06-10 ir 2015-04-08 – naujoji valdžia pradėjo dirbti 2015-04-13) Savivaldybei pasirašius dar dvi paskolos sutartis.
Lentelėje pateikti duomenys apie objektus, kuriems buvusi valdžia teikė prioritetą ir skyrė ne tik didžiausią dėmesį, bet ir finansus. Merės Živilės Pinskuvienės nuomone, apmaudu, kad buvusios valdžios dėmesys apsiribojo Jauniūnų seniūnija ir dar keliais abejotinos vertės objektais – Kiauklių kultūros namų renovacija ar miesto tvenkinio valymu, o kitų seniūnijų (Gelvonų, Čiobiškio, Musninkų, Alionių ir kt.) gyventojai liko neišgirsti.
Spartų darbų tempą palaikanti ir konkrečius planus įgyvendinanti dabartinė rajono valdžia pasipiktinusi tuo, kad maksimalus mūsų Savivaldybei teisės aktais numatytas skolinimosi metinis limitas yra 907 268 Eur (3 132 615 Lt), kurio 756 258 Eur (2 611 208 Lt) jau yra pasiskolinta.
Šiais metais prisidėjimui prie Europos Sąjungos ar kitų fondų finansuojamų projektų Širvintų rajono savivaldybė tegali skolintis vos 151 010 Eur (521 407 Lt). Tačiau būtina paminėti ir dar vieną buvusiųjų „dovaną“ – 2015 m. lizingo būdu įsigytas lengvasis automobilis už 17 332,24 Eur (59 844,76 Lt) ir, tikriausiai, nereikia sufleruoti, kam jis skirtas… Žinoma, Jauniūnų seniūnijai.

Praėjusiais metais, pasirodžius Laisvosios rinkos atliktam savivaldybių indekso tyrimui, buvusi valdžia nepaprastai didžiavosi pasiektu biudžeto valdymo rezultatu. Deja, atėjus dirbti naujai išrinkta rajono vadovybė buvo nemaloniai nustebinta – dauguma darbų buvo atliekami imant didžiules paskolas, metinis skolinimosi limitas sumažėjo iki minimumo prieš pat kadencijos pabaigą (2014-06-10 ir 2015-04-08 – naujoji valdžia pradėjo dirbti 2015-04-13) Savivaldybei pasirašius dar dvi paskolos sutartis.   Skaityti daugiau »

Viešėjo Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Ritas Vaiginas

Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė susitiko su Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės patarėju Ritu Vaiginu, projektuotojais ir konsultantais dėl Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadiono sutvarkymo planų. Pasak merės, parengiamieji „namų darbai“, t.y. stadiono teritorijos nusausinimas, jau yra baigiami, todėl būtina judėti į priekį ir dėlioti konkrečius planus dėl būsimo projekto. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas išdėstė savo nuomonę apie galimybes sujungti kelių švietimo įstaigų poreikius – įrengiant gimnazijos stadioną, mąstyti ir apie Sporto mokyklos teikiamas paslaugas. Pasak Rito Vaigino, žolės riedulininkais, kurie bene labiausiai garsina Širvintų rajoną, bus pasirūpinta pabaigus įrengti treniruočių aikštelę Kalnalaukio gatvėje. Tačiau merė Živilė Pinskuvienė sakė, kad reikia aprėpti ir kitas sporto šakas bei užtikrinti sąlygas L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazistams. Nereiktų pamiršti ir pageidaujančių sportuoti gyventojų – jiems skirti laiką bei sudaryti sąlygas aktyviai praleisti laisvalaikį. Susitikimo metu siūlymus pateikė konsultantai, turintys nemaža patirties, rengiant panašaus pobūdžio sporto kompleksų projektus.
Rajono Savivaldybės vadovai kartu su svečiais bei atsakingais specialistais apžiūrėjo Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadioną, Kalnalaukio gatvės žolės riedulio aikštelę, diskutavo dėl galimų projekto variantų, įvertino teritorijos planavimo, eismo reguliavimo galimybes.
Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė susitiko su Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės patarėju Ritu Vaiginu ir sporto ekspertais dėl gimnazijos stadiono sutvarkymo planų.

Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė susitiko su Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės patarėju Ritu Vaiginu ir sporto ekspertais dėl gimnazijos stadiono sutvarkymo planų.

Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė susitiko su Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės patarėju Ritu Vaiginu, projektuotojais ir konsultantais dėl Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadiono sutvarkymo planų. Pasak merės, parengiamieji „namų darbai“, t.y. stadiono teritorijos nusausinimas, jau yra baigiami, todėl būtina judėti į priekį ir dėlioti konkrečius planus dėl būsimo projekto. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas išdėstė savo nuomonę apie galimybes sujungti kelių švietimo įstaigų poreikius – įrengiant gimnazijos stadioną, mąstyti ir apie Sporto mokyklos teikiamas paslaugas. Pasak Rito Vaigino, žolės riedulininkais, kurie bene labiausiai garsina Širvintų rajoną, bus pasirūpinta pabaigus įrengti treniruočių aikštelę Kalnalaukio gatvėje. Tačiau merė Živilė Pinskuvienė sakė, kad reikia aprėpti ir kitas sporto šakas bei užtikrinti sąlygas L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazistams. Nereiktų pamiršti ir pageidaujančių sportuoti gyventojų – jiems skirti laiką bei sudaryti sąlygas aktyviai praleisti laisvalaikį. Susitikimo metu siūlymus pateikė konsultantai, turintys nemaža patirties, rengiant panašaus pobūdžio sporto kompleksų projektus. Skaityti daugiau »

Administracijos reorganizacija – veiklai gerinti

Informuojame, kad yra parengtas Savivaldybės tarybos projektas dėl didžiausio leistino Administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, skaičiaus nustatymo ir naujos Savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo. Šį projektą, teikiamą merės Živilės Pinskuvienės, Administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės siūlymu, Taryba svarstys artimiausiame posėdyje, rugpjūčio 4 d.
Pasak merės, šiuo sprendimu siekiama pagerinti Administracijos darbą, vykdomas funkcijas skirti specialistams pagal jų pareigybes, vengti funkcijų dubliavimo, efektyviau panaudoti žmogiškuosius resursus, didinti įstaigos veiklos skaidrumą ir efektyvumą. Administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės teigimu, visų funkcijų, teisės aktais priskirtų Savivaldybės administracijai, vykdymas bus užtikrintas, tačiau permainos būtinos tam, kad būtų tolygiau paskirstytas darbo krūvis. Iš 14 Administracijos skyrių naujoje struktūroje numatoma palikti 11, siūloma nustatyti ir mažesnį nei yra leistiną Širvintų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, skaičių – 122 (dabar – 125).

Informuojame, kad yra parengtas Savivaldybės tarybos projektas dėl didžiausio leistino Administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, skaičiaus nustatymo ir naujos Savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo. Šį projektą, teikiamą merės Živilės Pinskuvienės, Administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės siūlymu, Taryba svarstys artimiausiame posėdyje, rugpjūčio 4 d. Skaityti daugiau »

„Sveikas kūnas – skaidrios mintys“

Projektą „Sveikas kūnas – skaidrios mintys“ įgyvendino jaunimo nevyriausybinės organizacijos iš Turkijos, Graikijos, Bulgarijos, Estijos ir jaunimo komanda iš Musninkų. Šio projekto tikslas – skatinti jaunimą sportuoti, šokti ir sveikai maitintis.
Su projekto dalyviais susitikome kaimo turizmo sodyboje „ Levainių dvarkiemis“. Pokalbio metu nelietėme politikos klausimų, kalbėjomės apie labai paprastus, žemiškus, tačiau visiems vienodai rūpimus dalykus. Projekto koordinatorė Živilė Jankauskaitė puikiai kalbėjo ne tik angliškai, tačiau ir turkiškai, tad visi vieni kitus supratome puikiai. Pokalbyje dalyvavo grupių vadovai: Annli Heinsalu iš Talino (Estija), Bilyana Marchevska iš Veliko Tarnovo (Bulgarija), Myrta Damianou iš Atėnų (Graikija), Umut Suvari iš Dijarbakyro (Turkija, Kurdistanas). Stovykloje dalyvavo apie trisdešimt žmonių, manau, „Širvintų krašto“ skaitytojai pagal vardus lengvai nustatys, iš kokios šalies jie atvyko: Annli, Karel, Laura, Somanna, Kart; Bilyana, Zvezdomir, Radoslav, Radmila, Melis; Myrta, Lydia, Giannis, Georgia, Ilias, Dimitris; Umut, Nuri, Berfin, Baris, Ahmet; Jonas, Silvija, Tomas, Liudvikas, Erika, Evelina…
– Papasakokite, kaip ir kokiu transportu atvykote į Lietuvą?
Umut: – Šiaip yra tiesioginis skrydis iš Stambulo į Vilnių, tačiau baigiantis ramadanui negavome bilietų dėl padidėjusio keleivių srauto. Be to, šio reiso bilietai labai brangūs. Į Vilnių skridome per Kijevą. Tiesa, dar reikėjo nusigauti apie 1000 kilometrų nuo gimtojo miesto Dijarbakyro iki Stambulo.
Myrta: -Viena dalis mūsų grupės gyvena Atėnuose, kita – Salonikuose. Iš šių abiejų miestų pirmiausia skridome į Latvijos sostinę Rygą, o iš ten į Vilnių.
Bilyana: – Yra tiesioginiai skrydžiai iš Sofijos į Vilnių, tačiau jie labai brangūs, todėl pirmiausia skridome į Stambulą, o iš ten į Vilnių. Tiesa, labai vėlavo lėktuvas, teko vieną naktį praleisti Stambule. Nors ir vėlavome į projekto pradžią, užtat turkų oro linijos parūpino 5 žvaigždučių viešbutį.
Annli: – Yra tiesioginiai skrydžiai Talinas – Vilnius, tačiau jie taip pat brangūs, todėl teko iki Vilniaus devynias valandas važiuoti autobusu.-
– Įdomu būtų sužinoti jūsų nuomonę, kokiais būdo bruožais išsiskiria jūsų tautybės žmonės? Kuo didžiuojasi jūsų šalys?
Umut: – Esame nekantrūs ir neramūs žmonės. Viešėdami kitose šalyse, stengiamės pristatyti kurdų kultūrą. Mes esame kilę iš tarp Tigro ir Eufrato upių gyvavusios Mesopotamijos, todėl didžiuojamės savo istorija. Europos šalių laikraščiai rašo apie kurdų tautos drąsą. Turkijoje mes turime demokratinę autonomiją, pavyzdžiui, prieš du mėnesius pas mus buvo atvykusi delegacija iš Sardinijos ir tokią pat autonomijos idėją žadėjo pritaikyti savo saloje.
Myrta: – Mes esame šilti, svetingi, visada pasirengę padėti bėdos ištiktam žmogui. Mes taip pat didžiuojamės savo kultūra, juk senovės Graikija buvo visos Europos demokratijos lopšys.
Bilyana: – Esame tradicinės kultūros žmonės, nors dabar mūsų gyvenimą smarkiai veikia ir vakarietiška kultūra. Mes darbštūs, didelį dėmesį skiriame šeimai, esame svetingi ir optimistai. Pasakysiu nelabai linksmą paradoksą – bulgarai įsitikinę, kad Bulgarija – pati geriausia vieta Žemėje, tačiau labai daug bulgarų kažkodėl iš tos vietos išvyksta į kitas šalis…
Annli: – Estija laikoma aukštų technologijų šalimi. Daugelį gyvenimo problemų sprendžiame internetiniu būdu, pavyzdžiui, galima labai lengvai kurti įvairias organizacijas, balsuoti rinkimuose. Esame ramūs, šiaurietiško būdo žmonės.
– Matyt, vieniems projekto dalyviams Lietuvoje per šalta, o kitiems – galbūt per karšta?..
Umut: – Savo gimtajame mieste per metus turime du blogiausius mėnesius – liepą ir rugpjūtį, tada temperatūra pakyla per 40 laipsnių. Toks oras kaip čia panašus į mūsų labai labai ankstyvą pavasarį.  Dabar pas jus daug geriau, nes namuose labai karšta. Tokiu metu žmonės neina į lauką, būna uždarose patalpose. Tuo metu geriama arbata, būnama su šeima, ir tik nuo 18 valandos žmonės pradeda lįsti iš namų, ir gatvės būna pilnos vos ne iki ryto.
Myrta:  – Pas mus šiuo metu taip pat apie 40 laipsnių šilumos, Lietuvoje puiku, tik labai daug lyja…
Bilyana: – Ir Bulgarijoje apie 40 laipsnių. Pas mus tokie orai kaip Lietuvoje būna tik pavasarį.
Annli: – Lietuvoje taip pat kaip ir Estijoje, gal tik  saulė čia kaitresnė…
– Koks kiekvieno iš jūsų pats mėgstamiausias valgis?
Umut: – Kebabas.
Annli: – Bulvės.
Myrta: – Musaka – gana sudėtingas valgis iš bulvių, baklažanų, cukinijos, pjaustytos jautienos, kepamas orkaitėje su specialiu padažu.
Bilyana: – Banica – tešloje įdaryta brinza ir mėsa. (Lietuvoje skaniausias patiekalas – Trakuose valgytas kebabas iš kepenų (jautienos), o lietuvių taip mėgstami šaltibarščiai svečiams nepatiko, – juose per mažai prieskonių. – Aut past.)
– Esate jauni žmonės, todėl žodžiai „I love you“ jums tikrai aktualūs. Pakartokite juos savo kalba…
Umut (kurdų kalba): – Es Si Te Hez Sikim.
Myrta (graikų kalba): – Se agapo.
Bilyana (bulgarų kalba): – Običam te.
Annli (estų kalba): – Ma armastan sind.
– Panašiuose renginiuose atsisveikinant būna daug ašarų…
Visi sutiko su Myrtos nuomone: – Neturime tikslo verkti, tačiau laikas parodys, ar prasiverš mūsų jausmai ar ne…
Projektą parėmė http://www.laivelis.lt/ todėl projekto dalyviai vieną dieną Širvintos upe plaukė baidarėmis. Pasak projekto koordinatorės Živilės Jankauskaitės, jiems „pasisekė“, nes būtent tą vienintelę savaitės dieną smarkiai lijo… Graikai pasakojo, kad jie taip pat plaukioja baidarėmis, tik… jūroje, o upe plaukė pirmą kartą ir jiems labai patiko. Pasak kurdo Umut’o, jeigu pamirštume tos dienos orą – buvo nuostabi patirtis. Jų mieste yra upė Tigras, kuria taip pat plaukioja žmonės, tik ten daug pavojingiau. Vasarą upė siaura, o žiemą lyja, tai ji labai patvinsta. Estijoje dažnai plaukiojama baidarėmis, keista, tačiau estams patiko baidares tampyti per įvairias kliūtis. Bulgarams taip pat patiko, išskyrus pašnekovei Bilyanai, nes ji paprasčiausiai visai nemokėjo irkluoti…
Apie projektą papasakojo jo dalyvė Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazistė Silvija Petniūnaitė:
– Šiame projekte, kuris vadinosi „Healthy body – healthy minds“ dalyvavo žmonės iš penkių šalių (Lietuva, Bulgarija, Estija, Graikija ir Turkija). Mūsų tikslas buvo į viską pažvelgti tiek iš aktyviosios pusės – įvairių judrių žaidimų, estafečių, tiek iš sveikos mitybos pusės. Skaičiuojant atvykimo ir išvykimo dienas projektas truko devynias dienas. Visos dienos buvo turiningos, kasdien kiekviena šalis turėdavo pristatyti savo šalies sportinius žaidimus, todėl mes visi vieni iš kitų daug išmokome. Mes, lietuviai, išmokėme svečius žaisti žaidimą „Žuvis ir tinklas“. Nors mums jis atrodo labai paprastas ir nuo vaikystės gerai žinomas, tačiau mūsų svečiams jis labai patiko. Labai džiaugėmės sužinoję ne tik kitų šalių patiekalų receptus, tačiau ir jų paskanavę. Vakarais vykdavo kultūriniai vakarai, kai kiekviena grupė pristatydavo savo šalį, mokė šokti ne tik projekto dalyvius, bet ir vietinius gyventojus. Vieną dieną apie 15 kilometrų plaukėme baidarėmis. Kai kuriems šis žygis buvo nauja patirtis. Lankėmės Vindeikiuose, kur vyko vaikų dienos centro renginys „Šokio ritmu“. Kernavėje klausėmės legendos apie geležinį vilką, pasakojimo apie bažnyčią, apsilankėme piliakalniuose. Vėliau vykome į Užutrakio dvarą ir Trakų pilį. Manau, kad įspūdžių visiems užteks dar ilgam.
Projekto esmę ir tikslus išsamiai paaiškino koordinatorė Živilė Jankauskaitė:
– Projektas vadinasi „Sveikas kūnas, – sveikos mintys“, jis remiamas „Erasmus+“ programos. Visą savaitę diskutavome apie sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą, sportavome, susipažinome su projekte dalyvaujančių šalių tradiciniais žaidimais, kiekviena komanda turėjo galimybę paruošti sveika vakarienę, Musninkų miestelyje organizavome kultūrinius vakarus – kiekvienos šalies atstovai pristatė savo šalies kultūrą – dainas, šokius, kūrybines dirbtuves“.
Remigijus Bonikatas
Iš kairės į dešinę: lietuviai Silvija ir Jonas, graikė Myrta, estė Annli, projekto koordinatorė Živilė, estas Karel, kurdas Umut ir bulgarė Bilyana.

Iš kairės į dešinę: lietuviai Silvija ir Jonas, graikė Myrta, estė Annli, projekto koordinatorė Živilė, estas Karel, kurdas Umut ir bulgarė Bilyana.

Projektą „Sveikas kūnas – skaidrios mintys“ įgyvendino jaunimo nevyriausybinės organizacijos iš Turkijos, Graikijos, Bulgarijos, Estijos ir jaunimo komanda iš Musninkų. Šio projekto tikslas – skatinti jaunimą sportuoti, šokti ir sveikai maitintis.

Su projekto dalyviais susitikome kaimo turizmo sodyboje „ Levainių dvarkiemis“. Pokalbio metu nelietėme politikos klausimų, kalbėjomės apie labai paprastus, žemiškus, tačiau visiems vienodai rūpimus dalykus. Projekto koordinatorė Živilė Jankauskaitė puikiai kalbėjo ne tik angliškai, tačiau ir turkiškai, tad visi vieni kitus supratome puikiai. Pokalbyje dalyvavo grupių vadovai: Annli Heinsalu iš Talino (Estija), Bilyana Marchevska iš Veliko Tarnovo (Bulgarija), Myrta Damianou iš Atėnų (Graikija), Umut Suvari iš Dijarbakyro (Turkija, Kurdistanas). Stovykloje dalyvavo apie trisdešimt žmonių, manau, „Širvintų krašto“ skaitytojai pagal vardus lengvai nustatys, iš kokios šalies jie atvyko: Annli, Karel, Laura, Somanna, Kart; Bilyana, Zvezdomir, Radoslav, Radmila, Melis; Myrta, Lydia, Giannis, Georgia, Ilias, Dimitris; Umut, Nuri, Berfin, Baris, Ahmet; Jonas, Silvija, Tomas, Liudvikas, Erika, Evelina…

Skaityti daugiau »

Prieš brolį pakeltas kirvis gali grįžti … bumerangu

Širvintų rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėtos kelios baudžiamosios bylos, iškeltos dėl panašiomis aplinkybėmis įvykdytų nusikalstamų veikų. Jas abi sieja tas pats nusikaltimo įrankis – kirvis.
„Še tau…“
Kartą dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme teistas rajono gyventojas Vladas S. antrąsyk į teisiamųjų suolą sėdo už tai, kad vėl grasino nužudyti ir nesunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2014 metų rugpjūčio 28-osios vakarą, būdamas lengvai apsvaigęs nuo alkoholio (0,53 prom.), namuose kilusio asmeninio konflikto metu Vladas S. tyčia vieną kartą kirviu iš priekio sudavė broliui A. S, į veidą, paskui kirviu spaudė nukritusiam broliui kaklą, grasino nužudyti, išsilaisvinus – parvertė brolį ant stalo ir gulintį vėl spaudė kirviu, taip padarydamas paviršines pjautines žaizdeles, poodines kraujosruvas, kaklo slankstelio panirimą bei kaklo tarpslankstelinio disko pakenkimą, odos nubrozdinimus nugaroje.
Šešis kartus administracine tvarka baustas Vladas S. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su broliu A. S. konfliktuoja jau trejus metus – nuo tada, kai atvažiavo pas tėvus gyventi. Tą vakarą atėjęs brolis pasakė, kad jis skolingas 50 litų – neva Vladas suvalgė jo sūrelius. Teisiamasis prisipažino sakęs, kad jokių pinigų broliui neduos, paėmė kirvį ir liepė šiam išeiti. A. S. juokdamasis jį pavadino bailiu ir ėmė artintis su žarstekliu rankoje. Tada Vladas pasiėmė kirvį ir jie susigrūmė, kai nukrito ant stalo – tas lūžo. Kirviu nekirto broliui, nes jeigu būtų kirtęs – būtų jį užmušęs, tiesiog norėjo pagąsdinti. Paskui brolis iššoko per langą. Po kelių dienų „dėl ramybės“ iš tėvo pasiskolino 50 litų ir nunešė broliui.
Kirviu per ausį gavęs brolis teigė nesitikėjęs smūgio. Manė, kad šis tik pagąsdins, bet Vladas užsimojo ir pasakė: „Še tau…“.
Už tai, kad grasino broliui ir lengvai sutrikdė jo sveikatą, Vladas S. nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kadangi ankstesnis teistumas buvo neišnykęs, skirtoji bausmė subendrinta su ankstesne ir skirtas 12 mėnesių laisvės atėmimas. Tiesa, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Priteista atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį – 200,78 Eur. Taip pat patenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys ir priteista sumokėti 365,54 Eur.
Kirvis grąžintas.
Prisiminęs vaikystėje patirtas skriaudas, čiupo kirvį
Tris kartus teistas Ramūnas P. nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per tą laiką neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šią bausmę subendrinus su neatlikta ankstesne, kuri buvo skirta 2013-aisiais,  prie bausmės bei įpareigojimų pridėta 30 MGL bauda.
Ketvirtasis teistumas Ramūnui skirtas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2014 metų birželio 14 dieną metė kirvį į nuo namo nuvažiuojantį E. P. vairuojamą automobilį „Renault Espace“, išdaužė galinį automobilio stiklą. E. P. nesustojus, sėdo į automobilį „Chrysler Neon“, pasivijo, aplenkė ir užkirto kelią, o kai neturėdama kur važiuoti E. P. sustojo, iššoko iš savo mašinos ir kirviu tyčia išdaužė „Renault Espace“ priekinio ir šoninio langų stiklus.
Teisiamasis papasakojo, kad konfliktas kilo motinos sodyboje, į kurią buvo atvažiavęs ir brolis su savo žmona. Susiginčijus brolis jam nueinančiam trenkė kirviu į nugarą, nugriuvusį spardė. Atsipeikėjęs pamatė, kad brolis su žmona išvažiuoja iš sodybos. Buvo sutrikęs, nesuprato, kas įvyko, už ką jį mušė. Supykęs norėjo išsiaiškinti, kas atsitiko. Nežinodamas, kaip sustabdyti, metė po ranka pasitaikiusį kirvį į nuvažiuojantį automobilį. Norėjo pataikyti į bagažinės dangtį, bet kur pataikė – nepastebėjo. Kai automobilis nesustojo – vijosi. Pasivijo įvažiavus į Beivydžių kaimą. Mirksėjo šviesomis, bet jie nesustojo. Tada susilygino su jų automobiliu, kiek aplenkė ir užkirto kelią. Sustojus brolis su žmona pabėgo. Savo automobilyje turėjo įsidėjęs malkų šašlykams kepti. Vieną paėmęs, sudavė kelis kartus per priekinį ir šoninį stiklus, šie išdužo.
Nukentėjusieji iš dalies patvirtino šiuos parodymus, tik teigė, kad prie jų pradėjo kabinėtis Ramūnas P., prisiminė tariamai vaikystėje patirtas skriaudas, ir jie, nenorėdami toliau konfliktuoti, išvažiavo. Ramūnas iš pradžių metė kirvį ir išdaužė stiklą, o paskui vijosi. Kai sustojo, jiems su 6 metų sūnumi sėdint automobilyje langus daužė ne malka, o turėtu kirviu. Maždaug po kelių valandų paskambino anyta ir pasakė, kad Ramūnas buvo atvažiavęs pas ją į Kernavę ir išdaužė kito automobilio, kuris taip pat priklauso jai, visus stiklus, po to – išvažiavo. Dėl išdaužytų abiejų automobilių „Renault Espace“ stiklų buvo padaryta 1400 litų žala. Ją Ramūnas P. atlygino.

Širvintų rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėtos kelios baudžiamosios bylos, iškeltos dėl panašiomis aplinkybėmis įvykdytų nusikalstamų veikų. Jas abi sieja tas pats nusikaltimo įrankis – kirvis.

„Še tau…“

Kartą dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme teistas rajono gyventojas Vladas S. antrąsyk į teisiamųjų suolą sėdo už tai, kad vėl grasino nužudyti ir nesunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui. Skaityti daugiau »

Kol bando įrodyti turinti teisę į žemę, ji keliauja per rankas

– Atrodytų, kad Vyriausybės nutarimas pirmiausia žemę grąžinti jos savininkams ir paveldėtojams, buvo parengtas kaimo žmogaus naudai. Tačiau žmonės, susidūrę su biurokratizmu, pradeda tikėti, jog jis buvo sugalvotas specialiai, kad žemės gautų tik kai kurie jos trokštantieji. Norintys atsiimti savo žemę susiduria su įvairiomis problemomis, viena jų – valdininkų abejingumas. Kad ir kaip būtų keista, atrodo, jog įstatymai lyg ir nepažeidžiami, tačiau sulaukti valdininko pagalbos yra labai sunku, nes jis abejingas savininko norams ir interesams. Eiliniam žmogui dažnai net nepasiekiama informacija, kaip jis galėtų atsiimti jam priklausančią žemę. Tuo tarpu žemėtvarkininkas, disponuodamas visa turima informacija, išmanydamas įstatymus ir matydamas jų spragas, kartais – net pažeisdamas tuos įstatymus, puikiai žino, kaip parduoti žemę savo giminaičiams, draugams ar jos nusipirkti pačiam. Yra nemažai žmonių, kurie jau susitvarkė dokumentus ir laukia, kada galės dirbti nuosavą žemę, bet ne vienas jų, mano nuomone, liks nuskriaustas. Taip šventa kiekvieno Lietuvos piliečio teisė susigrąžinti sovietinių okupantų atimtą tėvų ir senolių žemę, liks neišsprendžiama problema, nes tebevyrauja jos neteisėtas grobimas, netvarka ir neteisybė. Mūsų išrinktieji turi tai kelti viešumon ir pažadėti, kad bus atstatytas teisingumas, žemgrobių pasisavinta žemė bus grąžinta teisėtiems savininkams, – „Širvintų kraštui“ teigė širvintiškė Jadvyga Gudelienė ir išreiškė viltį, kad galbūt atgaus tėvui priklausiusius 3 ha žemės, kai paaiškės, jog žemėtvarkininkų veiksmuose būta didelių trūkumų.
Jadvyga Gudelienė sako kol kas nejaučianti žemės stygiaus, kadangi jos paveldėti gimtinės plotai buvo pamatuoti kitoje vietoje. Tačiau esmė ta, kad ta žemė buvo pamatuota ten, kur ji turėjo būti grąžinta tretiesiems savininkams. Viena skriauda gimdė kitą.
– Kas sėdėjo aukštai, tas daug galėjo, – sako ūkininkė. – Taip jie ir sugalvojo, kad važinėti iki savo žemės kitame Lietuvos pakraštyje per toli, taigi ją persikėlė arčiau sostinės. Panašiai vyko ir rajonuose, kur vietos galingieji žemę kėlėsi arčiau rajono centro, arčiau ežerėlio ar gražaus pušynėlio, užuot ją pasimatavę užkampyje ar paveldėtuose krūmynuose. Ir arčiau, ir naudingiau, nes žemės vertė – visai kita.
Jadvyga Gudelienė piktinasi, kad tokių „daug galinčių žmogeliukų“ atsirado gausybė, todėl greitai susikirto jų ir tų savininkų, kurie paveldėjo žemę „patogesnėse“ vietose, interesai. Gal laikas pradėti kalbėti apie Lietuvoje atliktų žemės matavimų teisingumo patikrinimą?
Jadvyga Gudelienė teisme mėgins įrodyti, kad anuomet valdininkai iš jos pavogė teisę paveldėti tėvui priklausiusius 3 ha asmeninės žemės. Tėvas dar 1991 metų spalį prašė grąžinti 3,84 ha jam priklausiusios žemės toje pat vietoje Zosinos kaime. Širvintų apylinkės tarybos sprendimu, 1994 metų kovą jam prie namų Zosinos kaime buvo pamatuotas 3 ha sklypas. Pagal įstatymą tėvas galėjo tą žemę nuomotis, nusipirkti, ją galėjo paveldėti kiti asmenys.
– Pamatavus žemės, tėvas neilgai ja džiaugėsi – po kelių mėnesių mirė, o sodyba ir kitas tėvui priklausęs turtas pagal testamentą teko man. Apie savo teises į paveldėtą turtą tada informavau seniūniją. Bet kai po kiek laiko pradėjau rūpintis šios žemės įforminimu, paaiškėjo, kad tėvui suteiktos žemės nebelikę. Kyla įtarimas, kad galbūt nesąžiningi žemėtvarkininkai akimirksniu pasinaudojo pasitaikiusia proga ir šalia kelio esantį sklypą padalijo į tris sklypelius, kuriuos pamatavo kitiems asmenims. Vienas jų, beje, anuomet pats dirbęs žemėtvarkos tarnyboje, – prisimena Jadvyga Gudelienė.
Tai, kad tėvui suteikta žemė buvo išdalyta kitiems, ūkininkė sužinojo gerokai vėliau. Moteris sako tada iš valdininkų taip ir nešgirdusi, kur dingo tėvui skirta žemė. Galbūt jei kas nors būtų paaiškinęs paprasčiau, ji būtų supratusi. Bet valdininkai dangstėsi aukštomis frazėmis, sudėtingais terminais, įstatymų ir poįstatyminių aktų ar sprendimų numeriais, tikino, kad jokios žemės jai nepriklauso, ji ieškanti nežinia ko. Pagaliau Jadvyga Gudelienė gavo žemėtvarkininkų raštą, iš kurio sužinojo, jog jai negalima grąžinti 1994 metais tėvo gauto 3 ha žemės sklypo, nes 2007 metų gegužės 22 dieną buvo gauta seniūnijos pažyma, jog, 1994 metų rugpjūtį mirus Jadvygos Gudelienės tėvui, „ūkinio kiemo neliko“.
Pasipiktinusi tuo, širvintiškė kreipėsi į teismą, kuris atstatė praleistą senaties terminą dėl žemės grąžinimo. Tai leido toliau kovoti dėl nežinia kur prapuolusio žemės sklypo.
– Nesuprantu, kaip galėjo nelikti žemės, jei buvo tėvo testamentas. Juk aš tėvo turtą paveldėjau ne po ilgos pertraukos, o jį perėmiau po mirties, apie paveldėjimo faktą iš karto informavau seniūniją. Iš žemėtvarkininkų paminėto seniūnijos rašto atrodytų, kad po tėvo mirties ilgą laiką sodyba liko negyvenama, stovėjo užkaltais langais, apaugusi krūmais ir nei seniūnė, nei kas nors kitas seniūnijoje nežinojo, kam ji dabar priklauso. Bet taip nenutiko! Juokas pro ašaras, juk dar tėvui gyvam esant sodyboje gyveno įregistruota mano brolio Antano šeima, ten buvo įregistruotas ir brolis Juozas, nors šis faktiškai gyveno kitur. Po tėvo mirties brolio šeima neišsikėlė, tebegyveno ten pat – laikė karvę, telyčią, ožkų, ančių, vištų, tą žemę šienavo, žodžiu – tvarkė asmeninį ūkį. Beje, Antanas su 5 vaikais tame name gyveno dar 8 metus, iki 2012-ųjų, kai išsikėlė į suteiktą socialinį būstą Družuose. Ir štai netikėtai sužinau, kad, valdininkų nuomone, mirus mano tėvui, ten asmeninio ūkio neliko, – stebėjosi Jadvyga Gudelienė.
Ūkininkė įsitikinusi, kad apsukrūs valdininkai nutarė kaimo žmogų apvynioti apie pirštą:
– Manė, aha – senas žmogus mirė, liko gyventi kokie nors „kaimo durneliai“, nieko jie nesupranta, nieko neieškos, nesiaiškins, o jei ir aiškinsis – kas jų klausysis?! Kaip tik reikėjo kažkur saviškiams pamatuoti žemės – štai ir surado puikią vietą!
Ūkininkė užsiminė, kad, jos žiniomis, vienas naujųjų savininkų, buvęs žemėtvarkininkas, savo sklypą jau perleido kitam asmeniui. O čia dar viena kaimynių Jadvygą Gudelienę informavo, kad mato prie tų sklypelių besisukinėjant nematytus žmones. Kol teisėta paveldėtoja teismuose bando padėti tašką šioje žemės istorijoje, Zosinoje aidi perkalamų riboženklių garsas…
Gintaras Bielskis
Anot Jadvygos Gudelienės, į gerose vietose esančią žemę tiesiasi įvairių žemgrobių rankos. Taip galimai nutiko ir Zosinoje, kur žemėtvarkininkams tenka tirti ne vieną skundą ar prašymą. Štai ir 2014-ųjų gruodį čia lankėsi žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu sudaryta komisija.

Anot Jadvygos Gudelienės, į gerose vietose esančią žemę tiesiasi įvairių žemgrobių rankos. Taip galimai nutiko ir Zosinoje, kur žemėtvarkininkams tenka tirti ne vieną skundą ar prašymą. Štai ir 2014-ųjų gruodį čia lankėsi žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu sudaryta komisija.

– Atrodytų, kad Vyriausybės nutarimas pirmiausia žemę grąžinti jos savininkams ir paveldėtojams, buvo parengtas kaimo žmogaus naudai. Tačiau žmonės, susidūrę su biurokratizmu, pradeda tikėti, jog jis buvo sugalvotas specialiai, kad žemės gautų tik kai kurie jos trokštantieji. Norintys atsiimti savo žemę susiduria su įvairiomis problemomis, viena jų – valdininkų abejingumas. Kad ir kaip būtų keista, atrodo, jog įstatymai lyg ir nepažeidžiami, tačiau sulaukti valdininko pagalbos yra labai sunku, nes jis abejingas savininko norams ir interesams. Eiliniam žmogui dažnai net nepasiekiama informacija, kaip jis galėtų atsiimti jam priklausančią žemę. Tuo tarpu žemėtvarkininkas, disponuodamas visa turima informacija, išmanydamas įstatymus ir matydamas jų spragas, kartais – net pažeisdamas tuos įstatymus, puikiai žino, kaip parduoti žemę savo giminaičiams, draugams ar jos nusipirkti pačiam. Yra nemažai žmonių, kurie jau susitvarkė dokumentus ir laukia, kada galės dirbti nuosavą žemę, bet ne vienas jų, mano nuomone, liks nuskriaustas. Taip šventa kiekvieno Lietuvos piliečio teisė susigrąžinti sovietinių okupantų atimtą tėvų ir senolių žemę, liks neišsprendžiama problema, nes tebevyrauja jos neteisėtas grobimas, netvarka ir neteisybė. Mūsų išrinktieji turi tai kelti viešumon ir pažadėti, kad bus atstatytas teisingumas, žemgrobių pasisavinta žemė bus grąžinta teisėtiems savininkams, – „Širvintų kraštui“ teigė širvintiškė Jadvyga Gudelienė ir išreiškė viltį, kad galbūt atgaus tėvui priklausiusius 3 ha žemės, kai paaiškės, jog žemėtvarkininkų veiksmuose būta didelių trūkumų.

Jadvyga Gudelienė sako kol kas nejaučianti žemės stygiaus, kadangi jos paveldėti gimtinės plotai buvo pamatuoti kitoje vietoje. Tačiau esmė ta, kad ta žemė buvo pamatuota ten, kur ji turėjo būti grąžinta tretiesiems savininkams. Viena skriauda gimdė kitą. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos