rugpjūčio, 2015 archyvas

Ištikimi rajono laikraščio skaitytojai

Turbūt niekas nedrįs prieštarauti, kad patys ištikimiausi „Širvintų krašto“ skaitytojai yra prenumeratoriai. Tai įvairaus amžiaus, išsilavinimo, profesijų žmonės, vertinantys dukart per savaitę juos lankantį leidinį, kuriame nušviečiamos aktualios Širvintų krašto naujienos, žmonių rūpesčiai ir džiaugsmai, gvildenamos politinės, socialinės, kultūros, švietimo problemos, spausdinami patarimai ūkininkams, šeimininkėms, pateikiama TV programa. Neseniai 900-ąjį numerį skaitytojų „teismui“ atidavęs „Širvintų kraštas“ yra storesnis, spalvingesnis. Nenuostabu, kad skaitytojų ratas stabilus, prenumeratorių nemažėja, žmonės negaili tų kelių dešimčių eurų pusmečio ar metinei prenumeratai, vis daugiau atsiranda tokių, kurie prenumeratą pratęsia kiekvieną mėnesį.
„Širvintų kraštas“ irgi nepamiršta savo ištikimų bičiulių prenumeratorių: pasidžiaugia jų gražiais darbais, užtaria dėl iškilusių bėdų, metams baigiantis surengia loteriją. Seneliams visada malonu pasiskaityti apie miesto ir rajono mokyklose besimokančių anūkų akademinius ir sportinius pasiekimus. Vidurinioji karta labiau domisi politinėmis ar socialinėmis temomis. Jaunimui daugiau prie širdies sporto ir kultūros renginiai. Žodžiu, kiekvienam pagal skonį.
Ištikimi „Širvintų krašto“ prenumeratoriai ir skaitytojai gyvena Alionių I kaime esančioje Naujakurių gatvėje. Tai Janina ir Henrikas Jankūnai. Pasak alioniškių, rajono laikraštį jie skaitantys jau ne vieną dešimtmetį.
– Kiek gyvename Alionyse, tiek skaitome rajono laikraštį, labai patinka, – šypsojosi Janina Jankūnienė. – Domina viskas, skaitome nuo pradžios iki pabaigos. Norime, kad rajone būtų gera gyventi ūkininkams ir jauniems žmonėms, pykstame ant ilgapirščių ir girtuoklių.
Jaunatviškai atrodantys sutuoktiniai Jankūnai pasakojo, jog daug metų dirbo buvusiame Vičiūnų tarybiniame ūkyje. Ponios Janinos teigimu, jai, žemaitei nuo Klaipėdos, po studijų Vilniuje buvo duotas paskyrimas į Alionis. Taip ir pasilikusi visam laikui toli nuo gimtinės. Čia ir šeimą sukūrusi. Drauge su vyru Henriku, mechanizatoriumi, vairuotoju, kilusiu iš čia pat esančio Joniškio kaimo, 42 metus gražiai sutardami Alionyse gyvena.
– Esame biedni ūkininkai, – kuklinosi sutuoktiniai. – Pagrindinis mūsų užsiėmimas – žemė ir pieno supirktuvė. Ūkis nedidelis: 3 karvytės, triušiai ir vištos. Iš to ir gyvename. Tikrai nieko netrūksta, kad tik sveikatos būtų. Linkime ir kitiems kaimuose gyvenantiems žmonėms darbštumo, nuoširdumo, tarpusavio pagalbos, daugiau Dievulį mylėti ir mažiau į butelį žiūrėti.
Janina ir Henrikas Jankūnai pasakojo, kad jaučiasi esą laimingi: patys dar gana stiprūs, vaikai užauginti, anūkai sveiki. Sūnus Rolandas gyvena ir dirba Izraelyje, Skirmantas Kėdainiuose įsikūręs, Jūratė – Vilniuje.
– Geri mūsų vaikai, – džiaugėsi Janina. – Gyvendami kažkada kaime, turėjo gerus draugus, kas antrą savaitę dabar atvažiuoja, anūkus paviešėti atveža. Anūkai Simonas, Vilius, Rokas, Titas yra sportiški, dalyvauja įvairiose varžybose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. O ir patys mes dar veiklos susirandame: visuose seniūnijos renginiuose dalyvaujame, švenčių Širvintose nepamirštame.
Jankūnų namuose sukaupta didžiulė asmeninė biblioteka, nuotraukų archyvas. Pasak Janinos, mėgstanti kasdien paskaityti, be knygų gyventi negalinti, paskui skaitytas istorijas vyrui perpasakojanti. Mat vyras Henrikas – daugiau laikraščių gerbėjas. Pagal knygose ir laikraščiuose rastus receptus Janina kepanti pyragus, kuriais palepina ne tik šeimos narius, bet ir mieloms kaimynėms Elenai Drėgvienei bei Valerijai Striškienei paragauti pasiūlo.
– Gražiausia savaitės diena – sekmadienis, – sakė sutuoktiniai Jankūnai. – Tai susikaupimo diena, proga aplankyti tėvų kapus Vičiūnų kapinėse.
Henrikas Jankūnas pasakojo apie savo vaikystės kaimą – Joniškį, esantį šalia Alionių. Pašnekovo teigimu, kažkada buvęs didelis kaimas, pokario metais sudegintas, daug artimų žmonių tuomet Joniškį palikę, vieni po Lietuvą išsibarstė, kiti net į Lenkiją gyventi išvyko. Savo vaikystės kaimui ir jame kažkada gyvenusiems žmonėms atminti Henrikas Jankūnas, pamokytas meistro Česlovo Vasilevskio, prie Alionių bažnyčios pastatė kryžių. Jį pastatyti padėjo Jonas Kropa ir Jonas Germanas.
Pasidomėjus, ar turėjo galimybę aplankyti svečias šalis, Jankūnai sakė:
– Kalbino Lenkijoje gyvenantys giminaičiai atvykti, bet taip ir neprisiruošėme. Anksčiau daug važinėjome po buvusią sąjungą, buvome prie Juodosios jūros, Jaltoje, Gruzijoje. Ilgam palikti namų negalėjome, nes augo vaikai, buvo ūkis. Visur reikalingos savos rankos. Šiemet planuojame aplankyti Kryžių kalną.
Kuo Alionių žmonės gyvena šiandien? Ponios Janinos teigimu, labai daug kas priklauso nuo vietos valdžios požiūrio. Alionių seniūnas Sigitas Bankauskas stengiasi, kad žmonėms gyventi būtų geriau.
– Būtent seniūno dėka žmonės dainuoti, muzikuoti pradėjo, – sakė pašnekovai Jankūnai. – Seniūno dėka daug gražių darbų nudirbama. Labai stengiasi Juodiškių kultūros namų direktorė Ingrida Didžiokienė. Aplinkui yra labai daug malonių žmonių, kurie draugiški, kultūringi. Keičiasi laikai, keičiasi ir žmonės. Mums visai nesvarbu pažiūros, svarbiausia yra žmogus, kad jis dirbtų, stengtųsi ir nepliurptų. Priklausymas vienai ar kitai partijai nieko apie žmogų nepasako, svarbiausia nuoširdumas ir paprastumas.
Alioniškiai Janina ir Henrikas Jankūnai, ištikimi „Širvintų krašto“ skaitytojai, išsakė savo nuomonę apie rajono laikraštį, pasidalijo rūpesčiais, išliejo džiaugsmus, išreiškė viltį, kad tik nuo pačių žmonių priklauso, kaip gyvena ir ateityje gyvens Lietuvos kaimas. Abu šeimininkai ir du jų anūkai palydėjo netikėtą svečią iki automobilio, nuoširdžiai atsisveikino ir palinkėjo visokeriopos sėkmės. Tegul jų dirbamuose laukuose bręsta brandūs javai, o sodyboje skleidžiasi gražiausi gėlių žiedai ir noksta saldžiausi vaisiai bei uogos.
Romas Zibalas
Janina ir Henrikas Jankūnai - ištikimi „Širvintų krašto“ skaitytojai.

Janina ir Henrikas Jankūnai - ištikimi „Širvintų krašto“ skaitytojai.

Turbūt niekas nedrįs prieštarauti, kad patys ištikimiausi „Širvintų krašto“ skaitytojai yra prenumeratoriai. Tai įvairaus amžiaus, išsilavinimo, profesijų žmonės, vertinantys dukart per savaitę juos lankantį leidinį, kuriame nušviečiamos aktualios Širvintų krašto naujienos, žmonių rūpesčiai ir džiaugsmai, gvildenamos politinės, socialinės, kultūros, švietimo problemos, spausdinami patarimai ūkininkams, šeimininkėms, pateikiama TV programa. Neseniai 900-ąjį numerį skaitytojų „teismui“ atidavęs „Širvintų kraštas“ yra storesnis, spalvingesnis. Nenuostabu, kad skaitytojų ratas stabilus, prenumeratorių nemažėja, žmonės negaili tų kelių dešimčių eurų pusmečio ar metinei prenumeratai, vis daugiau atsiranda tokių, kurie prenumeratą pratęsia kiekvieną mėnesį. Skaityti daugiau »

Jaunimo diena paminėta draugiškomis futbolo rungtynėmis

Rugpjūčio 12 d. buvo minima Tarptautinė jaunimo diena. Širvintų rajono savivaldybė kartu su Kultūros centru šia proga miesto stadione surengė draugiškas futbolo rungtynes merės Živilės Pinskuvienės taurei laimėti, kuriose varžėsi jaunimo komanda „Širvinta“, vadovaujama trenerio Arūno Dalalos, ir veteranų „Šilo“ komanda, vadovaujama Sigito Bankausko. Renginį vedė Tarybos narys Rimas Stepaitis, rungtynes komentavo Borisas Sockis, teisėjavo – Darius Kružikas.
Sveikindama gausiai stadione susirinkusius žiūrovus bei futbolininkus, Živilė Pinskuvienė džiaugėsi jaunatviška nuotaika ir energija, linkėjo sėkmės abiem komandoms, tačiau prasitarė didesnę simpatiją jaučianti jaunimui. Merė pažadėjo, kad ateityje draugiškos rungtynės vėl vyks, tačiau kur kas geresnėmis sąlygomis – naujame stadione.
Rungtynės žiūrovų nenuvylė: džiugino kovingumu ir rezultatyvumu. Galutinis rezultatas – 7:3 „Širvintos“ komandos naudai. 2 įvarčius jaunimui pelnė Domas Tamašauskas, 2 – Domantas Makarauskas, po 1 Ignas Kružikas, Žydrūnas Germanas, Danielius Karpičius. „Šilui“ 2 įvarčius pelnė Skirmantas Lučiūnas, 1 – Alvydas Dvilevičius.
Pertraukų metu vyko smagūs žaidimai žiūrovams, vaikai pavaišinti ledais.
Pasibaigus varžyboms, merė Živilė Pinskuvienė apdovanojo geriausius žaidėjus – Domą Tamašauską („Širvinta“) ir Skirmantą Lučiūną („Šilas“). Visiems žaidėjams įteikti atminimo ženkleliai, o „Širvintos“ komandos jaunimas džiaugėsi gražuole merės taure.

liepa 333Rugpjūčio 12 d. buvo minima Tarptautinė jaunimo diena. Širvintų rajono savivaldybė kartu su Kultūros centru šia proga miesto stadione surengė draugiškas futbolo rungtynes merės Živilės Pinskuvienės taurei laimėti, kuriose varžėsi jaunimo komanda „Širvinta“, vadovaujama trenerio Arūno Dalalos, ir veteranų „Šilo“ komanda, vadovaujama Sigito Bankausko. Renginį vedė Tarybos narys Rimas Stepaitis, rungtynes komentavo Borisas Sockis, teisėjavo – Darius Kružikas. Skaityti daugiau »

Žmona bandė užžnaibyti vyrą?

Rugpjūčio 10-16 d.
Per šias dienas išaiškinti 44 ATPK pažeidėjai.
Į Policijos komisariatą už nedidelį chuliganizmą pristatytas 1 asmuo.
Užregistruota keletas ikiteisminių tyrimų.
Užregistruotas PP tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad rugpjūčio 10 d., apie 23.30 val., Jauniūnų seniūnijoje namuose vyras, gim. 1976 m., trenkė moteriai, gim. 1980 m., į galvą, o šiai nugriuvus dar keturis kartus spyrė koja, tuo sukeldamas fizinį skausmą.
Užregistruotas Širvintų mieste gyvenančio vyro, gim. 1982 m., pareiškimas, kad rugpjūčio 11 d., 21.10 val. grįžęs į butą, rado jį apvogtą.
Rugpjūčio 12 d. užregistruotas  VPS tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad vyras gim. 1969 m., vairuodamos motociklą, nepasirinko greičio, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavęs į pakelės griovį atsitrenkė į kelmą, vertėsi ir žuvo (kaip informuoja šalies žiniasklaida, tragiškas eismo įvykis nutiko 17 val. 20 min., Medžiukų kaimo žvyrkelyje).
Rugpjūčio 13 d. užregistruotas VPS tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad savo namuose Širvintų r. rastas mirusio vyro, gim. 1950 m., kūnas.
Užregistruotas vyro pareiškimas, kad žmona, gyv. Širvintų r., būdama girta, žnaibė jį bei primušė nepilnametį sūnų, gim. 1999 metais.
Užregistruotas vyro pareiškimas, kad brolis, būdamas girtas, tėvų namuose sumušė jį ir kitą savo brolį.
Įkliuvo neblaivių vairuotojų.
Rugpjūčio 10 d. vyras, gim. 1964 m., gyv. Širvintų sen.,  būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis) Širvintose, Plento-Žolynų gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Audi-80“.
Rugpjūčio 11 d. vyras, gim. 1974 m., gyv. Gelvonų sen., būdamas neblaivus vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį.
Gauti 3 skundai (pareiškimai, pranešimai).
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Rugpjūčio 10-16 d.

Per šias dienas išaiškinti 44 ATPK pažeidėjai.

Į Policijos komisariatą už nedidelį chuliganizmą pristatytas 1 asmuo.

Užregistruota keletas ikiteisminių tyrimų. Skaityti daugiau »

„Bebro kelyje“ – per 750 dalyvių

Sekmadienį Širvintų rajone, Alionių seniūnijoje, Pamusės kaime, jau ketvirtą kartą buvo organizuojamos ekstremalaus bėgimo varžybos „Bebro kelias“. Kaip sakė organizatoriai, Martynas ir Gintarė Preikšaičiai, šiemet neįprastu renginiu susidomėjo rekordinis dalyvių skaičius – apie 750 bėgimo gerbėjų, kurie savo jėgas išbandė 5 ir 10 km  bėgimuose per pelkes, įveikdami net dvidešimties kliūčių ruožą. Bebro vaidmenį galėjo išbandyti ir mažieji bėgimo dalyviai.
Širvintų rajono savivaldybės įsteigtus specialius apdovanojimus geriausiems „Bebro kelio“ dalyviams įteikė mero padėjėja Janina Greiciūnaitė, o merės Živilės Pinskuvienės taurė atiteko gausiausiai susibūrusiai informacinių technologijų kompanijos „Baltic Amadeus“ komandai.
„Bebro kelias 2015“ atokiame Pamusės kaime sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus.

„Bebro kelias 2015“ atokiame Pamusės kaime sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus.

Sekmadienį Širvintų rajone, Alionių seniūnijoje, Pamusės kaime, jau ketvirtą kartą buvo organizuojamos ekstremalaus bėgimo varžybos „Bebro kelias“. Kaip sakė organizatoriai, Martynas ir Gintarė Preikšaičiai, šiemet neįprastu renginiu susidomėjo rekordinis dalyvių skaičius – apie 750 bėgimo gerbėjų, kurie savo jėgas išbandė 5 ir 10 km  bėgimuose per pelkes, įveikdami net dvidešimties kliūčių ruožą. Bebro vaidmenį galėjo išbandyti ir mažieji bėgimo dalyviai. Skaityti daugiau »

Įsteigta Širvintų miesto vietos veiklos grupė

Informuojame, kad 2015 m. liepos 29 d. įsteigta Širvintų miesto vietos veiklos grupė (toliau – VVG). VVG veiklos tikslas – pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. Bus rengiama vietos plėtros strategija, kurios teritorija yra Širvintų miestas. Šio dokumento rengimas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę „Vietos plėtros strategijų rengimas“. Priemonės įgyvendinimą administruoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Europos socialinio fondo agentūra.
Tikimasi, kad gavus finansavimą parengtai strategijai įgyvendinti, Širvintų mieste veikiančios nevyriausybinės organizacijos, verslo įmonės bei kiti subjektai, rengdami atskirus projektus, galės didinti vietines įsidarbinimo galimybes, bendruomenių socialinę integraciją, gaivinti dvasines vertybes, puoselėti tradicinius amatus, plėtoti meno bei kitų sričių kūrybines idėjas ir jas įgyvendinti.

Informuojame, kad 2015 m. liepos 29 d. įsteigta Širvintų miesto vietos veiklos grupė (toliau – VVG). VVG veiklos tikslas – pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. Bus rengiama vietos plėtros strategija, kurios teritorija yra Širvintų miestas. Šio dokumento rengimas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę „Vietos plėtros strategijų rengimas“. Priemonės įgyvendinimą administruoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Europos socialinio fondo agentūra. Skaityti daugiau »

Kviečiame dalyvauti konkurse „Metų ūkis 2015“!

Informuojame, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės 2015-08-07 įsakymu Nr. 9-740 patvirtinus vertinimo komisiją ir nuostatus, skelbiamas konkursas „Metų ūkis 2015“.
Konkurso tikslas – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekti efektyvios gamybos ir ekologinės pusiausvyros, geriau tvarkyti savo ūkį, nustatyti geriausius rajono ūkininkus.
Konkurse gali dalyvauti Širvintų rajono ūkininkai, įregistravę ūkius ūkininkų registre, dalyvaujantys ūkininkų veikloje ir savo veiklą vykdantys Širvintų rajono savivaldybėje.
Konkurso nuostatus, komisijos sudėtį, anketas rasite www.sirvintos.lt

Informuojame, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės 2015-08-07 įsakymu Nr. 9-740 patvirtinus vertinimo komisiją ir nuostatus, skelbiamas konkursas „Metų ūkis 2015“.   Skaityti daugiau »

Pigiausia ir patogiausia… „utilizuoti“ pamiškėse?

Nors ir ne masiškai, tačiau tai vienur, tai kitur galima pamatyti keičiamus senus asbestinio šiferio stogus į naujus, su sveikatai nekenksminga danga. Vieni kaimo gyventojai, norėdami pasikeisti asbesto stogus, teikė paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros programos veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ (Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto paramos lėšomis pagal minėtą veiklą finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti negali viršyti 2000 eurų), kiti, kurie tokioje programoje dėl įvairiausių apribojimų negali dalyvauti, ryžosi keisti stogus savo lėšomis. Beje, toli gražu ne visi norintieji stogus keisti pagal minėtą programą gauna lėšų. Štai neseniai Nacionalinė mokėjimo agentūra paskelbė pranešimą, kad šiemet veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“ buvo skirta 1,9 mln. eurų paramos lėšų, tačiau kovo 2 d. – balandžio 30 d. buvo pateiktos 1502 paraiškos, kuriose prašoma beveik 3 mln. eurų paramos. Atlikus paraiškų atitikties atrankos kriterijams vertinimą ir sudarius paraiškų pirmumo eilę, paaiškėjo, kad lėšų pakanka tik 742 paraiškoms, kurių atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta nuo 50 iki 100 balų. Pareiškėjams, kurių paraiškų atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta nuo 30 iki 40 balų, paramos lėšų neužteko.
Vadinasi, tiems, kurie liko „užribyje“, teks arba atidėti savo planus ir bandyti laimę kitais metais, arba ieškoti pinigėlių savose piniginėse. Tačiau šįkart ne apie tai. Šįkart apie kitą labai svarbią šio reikalo pusę – pakeitus seną ir sveikatai kenksmingą stogo dangą, kurioje yra asbesto, svarbu ją saugiai utilizuoti.
Tiems, kurie keičia stogus pagal remiamą programą, tam reikalui skiriama dalis paramos lėšų, kad visa senoji stogo danga būtų saugiai išvežta ir sutvarkyta nustatytose atliekų tvarkymo vietose. Paramos gavėjas, teikdamas galutinį mokėjimo prašymą, privalo pristatyti ir pažymą apie asbesto turinčių gaminių galutinį pašalinimą. Tiesa, tarp deklaruoto ir sunaikinto kiekio leidžiama 20 proc. paklaida, kuri gali atsirasti dėl stogo dangos susidėvėjimo, tačiau tai negelbsti nuo rūpesčių.
Atsikratyti senuoju asbestiniu šiferiu – didelis galvos skausmas ir tiems, kurie gauna paramą, ir tiems, kurie keičia stogus už savo pinigus. Ne tik asbestinio šiferio, bet ir bituminės dangos ar ruberoido Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (taigi ir Širvintų) nepriima. Belieka Vilnius: UAB „Žalvaris“ ar UAB „Toksika“. Tačiau abi šios bendrovės teigia neturinčios transporto, kad galėtų iš gyventojo pačios pasiimti naudotą šiferį.  Be to, pagal reikalavimus šiferio lapai turi būti sudėti ant padėklų bei privalo būti apsukti plastikine pakavimo plėvele, o šiferio laužas (smulkus) – supakuotas į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, didmaišius, statines, konteinerius ar kt.) ir sudėtas ant padėklų (palečių) bei apsuktas plastikine pakavimo plėvele, kad priėmimo vietoje esanti technika galėtų iškrauti krovinį.
„Mes tik utilizuojame, tad atvežti turite patys,- paaiškino UAB „Žalvaris“ darbuotoja. – Už toną šiferio turėsite sumokėti 174 eurus (plius PVM). Jei turėtume galimybę pasiimti iš Jūsų šiferį, be abejo, paslauga būtų dar brangesnė.“
UAB „Toksika“ atstovė pasiteiravo, koks turimo šiferio kiekis, tačiau irgi pabrėžė, kad pas gyventojus neturi kuo nuvažiuoti – teks atvežti patiems ir už priduodamo šiferio kilogramą sumokėti 17 ct plius PVM.
„Man tas stogas jau nebe auksinis, o platininis bus“, – burnoja ne vienas žmogelis, sužinojęs, kokia seno asbestinio šiferio pridavimo tvarka.
Paramos gavėjai – kur dings – nori nenori turi vežti šiferį utilizuoti, nes antraip nesutvarkys dokumentų ir negaus kompensacijos, o visi kiti… Geriausiu atveju senus šiferio lakštus laiko kur nors nuošaliame savo sodybos kamputyje arba išdalina kaimynams, pažįstamiems, kurie dar visai gerą dangą panaudoja malkinėms, garažams, sandėliukams apdengti. O blogiausiu atveju… Neišeina užsimerkti – asbestinio šiferio nuolaužų galima pamatyti ir pamiškėse, ir pakrantėse, ir grioviuose. Po lakštą, po kelis taip ir išmėtoma.
Kyla klausimas, ar kas nors, tvirtindamas tokią asbesto utilizavimo tvarką, pagalvojo apie pagyvenusį žmogelį, vienišą moterėlę? Kažin kodėl bendrovės, panašu, laimėjusios konkursus ir gavusios licencijas pirkti šiferio laužą, neįpareigotos teikti paslaugą iš esmės – pasiimti, jei klientas pageidauja, „prekę“ iš jo kiemo?..
Nepatogu? Brangu? Aplinkos ministerija, teisinasi, kad atliekų tvarkytojų taikomų įkainių nekontroliuoja ir neturi galios nurodyti juos sumažinti. Audrius Naktinis, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas, komentuodamas gyventojų keliamą problemą, beda pirštu į savivaldybes, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, ir, be kita ko, pažymi, kad „Statybines atliekas (joms priskirtinos ir asbesto atliekos) gyventojai gali atvežti ir nustatytą kiekį (apie 250 kg) nemokamai palikti savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.“ Tačiau tuoj pat priduria, kas ir taip širvintiškiams puikiai žinoma, – kad „UAB „VAATC“ (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras) šiuo metu Širvintų rajone šiferio atliekų nepriima.“ Valdininkas dar pataria, kad gyventojai „turėtų tinkamai supakuoti savo asbesto atliekas, taip pat galėtų prašyti artimųjų pagalbos arba samdytis įmones, kurios atliktų šiuos darbus“. Paguodė? Turbūt nelabai. Pamiškių ir paupių teršimo problema lieka…
„Širvintų krašto“ informacija
Šis šiferis aplinkos neterš - šeimininkas jau paruošė jį išgabenti utilizatoriams.

Šis šiferis aplinkos neterš - šeimininkas jau paruošė jį išgabenti utilizatoriams.

Nors ir ne masiškai, tačiau tai vienur, tai kitur galima pamatyti keičiamus senus asbestinio šiferio stogus į naujus, su sveikatai nekenksminga danga. Vieni kaimo gyventojai, norėdami pasikeisti asbesto stogus, teikė paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros programos veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ (Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto paramos lėšomis pagal minėtą veiklą finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti negali viršyti 2000 eurų), kiti, kurie tokioje programoje dėl įvairiausių apribojimų negali dalyvauti, ryžosi keisti stogus savo lėšomis. Beje, toli gražu ne visi norintieji stogus keisti pagal minėtą programą gauna lėšų. Štai neseniai Nacionalinė mokėjimo agentūra paskelbė pranešimą, kad šiemet veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“ buvo skirta 1,9 mln. eurų paramos lėšų, tačiau kovo 2 d. – balandžio 30 d. buvo pateiktos 1502 paraiškos, kuriose prašoma beveik 3 mln. eurų paramos. Atlikus paraiškų atitikties atrankos kriterijams vertinimą ir sudarius paraiškų pirmumo eilę, paaiškėjo, kad lėšų pakanka tik 742 paraiškoms, kurių atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta nuo 50 iki 100 balų. Pareiškėjams, kurių paraiškų atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta nuo 30 iki 40 balų, paramos lėšų neužteko. Skaityti daugiau »

Akį veriančiais žiedais džiugina sodybos Gelvonų seniūnijoje

Apžiūros-konkurso vertinimo komisija liepos 30 dieną aplankė Gelvonų seniūnijos gražiausias sodybas. Komisija (Širvintų rajono savivaldybės tarybos nariai Daiva Puzinienė, Remigijus Bonikatas, Gelvonų krašto bendruomenės pirmininkė Ona Valančienė ir Bagaslaviškio krašto bendruomenės pirmininkė Palmira Chatkevičiūtė), seniūno Liongino Juzėno lydima, apžiūrėjo penkių sodybų ir dviejų įstaigų teritorijas. Buvo įvertintos Rasos ir Aurelijaus Armonavičių (Bagaslaviškis), Jono ir Zojos Petkevičių (Bagaslaviškis), Ritos ir Povilo Kartenių (Žičkai), Birutės ir Virgilijaus Kiecorių (Mančiušėnai), Jūratės ir Kęstučio Stankevičių (Gelvonai) sodybos bei dvi išskirtinį dėmesį aplinkos grožiui skiriančios mokyklos – Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė ir Gelvonų vidurinė.
Aplankytos gyventojų sodybos gana įvairios: nuo nedidelių, juvelyriškai išplanuotų, iki didesnių, pilnų technikos ūkininkų kiemų ir plačių mokyklų teritorijų. Konkursiniuose kiemuose švietė pedantiškai nušienautos vejos, apkarpytos gyvatvorės, o, svarbiausia, buvo malonu matyti, kad konkurse dalyvaujantys žmonės savo sodybose kuria ne tik išblizgintas „parodomąsias“, bet patogias gyventi ir praktiškas erdves. Kiemuose puikiai dera stambioji ir smulkioji architektūros.
Gražiausiai tvarkoma sodyba Gelvonų seniūnijoje – gelvoniškių Jūratės ir Kęstučio Stankevičių sodyba. Antrąją vietą komisija skyrė Jonui ir Zojai Petkevičiams iš Bagaslaviškio, trečioji vieta atiteko bagaslaviškiečių Rasos ir Aurelijaus Armonavičių tvarkomai sodybai.
Gaila, kad iš pateiktų apžiūrai įstaigų ir organizacijų reikia atrinkti tik vieną… Šiais metais gražiausiai tvarkoma įstaiga pripažinta Gelvonų vidurinė mokykla.
Remigijus Bonikatas
Rasa Armonavičienė (viduryje) mėgsta rožes...

Rasa Armonavičienė (viduryje) mėgsta rožes...

Apžiūros-konkurso vertinimo komisija liepos 30 dieną aplankė Gelvonų seniūnijos gražiausias sodybas. Komisija (Širvintų rajono savivaldybės tarybos nariai Daiva Puzinienė, Remigijus Bonikatas, Gelvonų krašto bendruomenės pirmininkė Ona Valančienė ir Bagaslaviškio krašto bendruomenės pirmininkė Palmira Chatkevičiūtė), seniūno Liongino Juzėno lydima, apžiūrėjo penkių sodybų ir dviejų įstaigų teritorijas. Buvo įvertintos Rasos ir Aurelijaus Armonavičių (Bagaslaviškis), Jono ir Zojos Petkevičių (Bagaslaviškis), Ritos ir Povilo Kartenių (Žičkai), Birutės ir Virgilijaus Kiecorių (Mančiušėnai), Jūratės ir Kęstučio Stankevičių (Gelvonai) sodybos bei dvi išskirtinį dėmesį aplinkos grožiui skiriančios mokyklos – Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė ir Gelvonų vidurinė. Skaityti daugiau »

Išrinktos gražiausios Musninkų seniūnijos sodybos

Rugpjūčio 6 dieną vyko geriausiai tvarkomų Musninkų seniūnijos sodybų bei įstaigų teritorijų apžiūra. Komisija, kurią sudarė Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė, Musninkų kaimo bendruomenės pirmininkė Jadvyga Kielienė, Vileikiškių kaimo bendruomenės pirmininko pavaduotoja Irena Savlevičienė, Širvintų rajono savivaldybės tarybos nariai Marija Gudonienė ir Romas Zibalas, apžiūrėjusi aštuonias gražiausiai tvarkomas teritorijas, atkreipė dėmesį į sodybų originalumą, etnografinių detalių gausumą, spalvų ir augalų dermę, mažosios architektūros elementus, aplinkos tvarkymo novatoriškumą.
Komisija, vadovaudamasi patvirtintais apžiūros-konkurso nuostatais, Musninkų seniūnijoje turėjo išrinkti 3 geriausiai sutvarkytas sodybas ir 1 įstaigos teritoriją. Buvo apžiūrėtos vileikiškietės Aldonos Sakavickienės, musninkiečių Angelės ir Alvydo Žemaičių, Nijolės ir Algio Gelažauskų, Laimos ir Aurimo Inčiūrų, Janinos ir Rimo Gurskų bei Musninkėlių kaimo gyventojų Daivos ir Alvydo Lučiūnų, Eglės ir Kęstučio Dikčių sodybos ir vieno visuomeninio pastato – Musninkų seniūnijos – teritorija.  Kokios skirtingos savo dydžiu bebūtų konkurse dalyvaujančios sodybos, visas jas vienija šeimininkų meilė ir dėmesys kiekvienai žemės pėdai.
Kebliausia apsispręsti, kuri sodyba gražiausia, nes jos viena už kitą dailesnės, šeimininkų išradingai tvarkomos ir puoselėjamos. Puikiai besitvarkantys Musninkų seniūnijos žmonės ne tik laikosi pasiektų pozicijų, bet stengiasi ir toliau, rodo didelį išradingumą. Pasak seniūnės Birutės Jankauskienė ir bendruomenės pirmininkės Jadvygos Kielienės, Musninkuose yra ką parodyti ir į ką pažiūrėti. Daugelis sodybų savininkų jau yra nominuoti. Siekiant paskatinti ir kitus, stengiamasi nominuoti vis kitus sodybų šeimininkus.
Aplankiusi visas seniūnės pasiūlytas sodybas, vertinimo komisija padarė išvadą, kad grožis, matyt, užkrečiamas. Sodiečiai, matydami besitvarkančius kaimynus,  prie namų sodina labai daug gėlių, įdomiai komponuoja dekoratyvinius krūmus, beveik visose aplankytose sodybose yra iškasti tvenkiniai, kurių pakrantės meistriškai apželdintos. Galima teigti, kad musninkiečių sodybos tvarkomos ir pagal išankstinį planą, ir pagal šeimininkų išmonę, apsieinant be plano, brangių medžių, krūmų ir gėlių, kuriant mielą kaimišką jaukumą.
Komisija liko sužavėta, kad Vileikiškiuose gyvenančios Aldonos Sakavickienės sodybą tvarko net keturios kartos: šeimininkė, jos mama Karolina Visockienė, dukra Sonata Žilinskienė ir anūkas Lukas Žilinskas. Sodyboje jauku, didžiulis gėlynas, nepriekaištingai sutvarkytas visas 43 arų sklypas.
Musninkiečių Angelės ir Alvydo Žemaičių sodyba pasitinka užrašu „Žemaitija“. Pasidomėjus, kodėl toks pavadinimas, seniūnė paaiškino, jog sodyboje gyvena labai daug Žemaičių. Komisijos nariai aikčiojo apžiūrinėdami mažosios architektūros elementus: pavėsinę, šulinį, svirtį, židinį, lauko dušą, vežimą-gėlyną. Viskas šeimininkų padaryta kruopščiai ir su meile, mažoji architektūra ir augalų įvairovė puikiai dera.
Gėlių gerbėjai galėtų pasimokyti iš Nijolės ir Algio Gelažauskų. Gėlynų spalvos akį veria. Vertintojai puolė semtis idėjų: įdomiai ratu susodinti jurginai, kanos, įvairiaspalvė zinijų juosta primena mėnulį. Apžiūrėjus Gelažauskų sodybą, galima teigti, jog darbščių žmonių kūrybingumui ribų nėra.
Visiškai kitokia, novatoriškai tvarkoma Laimos ir Aurimo Inčiūrų sodyba. Jauni šeimininkai įdėjo daug darbo, kad prieš dvejetą metų įsigyta apleista sodyba būtų prikelta naujam gyvenimui. Vertinimo komisiją ypač sužavėjo didžiulis alpinariumas, kuris, pasak šeimininkės Laimos, bus didinamas. Iš sostinės į Musninkus persikėlusi šeimininkė tikino laimę suradusi kaime, jai ir vyrui Aurimui patinka gražinti sodybą. Labai įdomiai įrengtos lysvės ir jose auginamas nedidelis kiekis daržovių – jų pasiskinti nereikia bėgti kažkur į laukus. Komunikabilūs šeimininkai dalijosi planais ir idėjomis, ką dar darys, kaip puoš. Džiugu, kad kaimas atgimsta jame besikuriančių jaunų žmonių dėka.
Janinos ir Rimo Gurskų sodyboje tvarkomasi pagal šeimininkų intuiciją. Atkreiptas  dėmesys į tai, kad žmonės turi įrengę šalia namo vandens telkinį, maitinamą lietaus vandeniu. Aiškiai matyti, kad šeimininkai išties gyvena sodyboje ir nuoširdžiais kuria jos grožį.
Musninkėliuose gyvenanti Daivos ir Alvydo Lučiūnų šeima ūkininkauja. Sodybos, esančios vienkiemyje, teritorija didžiulė. Erdvės grožiui kurti daugybė. Daivos mama Ona Verikienė, rodydama augalų įvairovę, džiaugėsi dukra, anūkais ir žentu, kurie yra neabejingi grožiui. „Tvarkomės ne dėl parodų, o dėl savęs, – sakė Ona Verikienė. – Labai rūpestingi anūkai Karolis ir Tadas. Vyresnėlis studijuoja žemės ūkio mokslus, todėl žemės darbai jam prie širdies. Tvarkome apie hektarą želdinių. Svarbiausia yra laiku nušienauti žolę, o tai anūkų darbas.“ Moteris aprodė anūkų įrengtą alpinariumą, meistriškai sudėliotus didžiulius akmenis, nutiestą taką, įterptus dekoratyvinius augalus. Galima tik pasidžiaugti didžiule įvairiaspalvių flioksų oranžerija.
Musninkėlių ūkininkas Kęstutis Dikčius lankymosi sodyboje dieną laukuose vairavo kombainą, kūlė grūdines kultūras. Sodybą apžiūrėjome su šeimininke Egle Dikčiene. Pasak seniūnės, Dikčių sodyboje komisijos būta prieš keletą metų, šeimininkai už kuriamą grožį jau buvo įvertinti. Čia ir dabar taip pat gražu, bet pokyčiai akivaizdūs. Prie tvenkinio įrengta poilsio aikštelė, dar daugiau gėlių. Šeimininkė Eglė sielojosi, kad sausra nemažai augalų išdžiovino. Orai turi įtakos ir laukuose dirbančiam šeimininkui, ir sodybą puošiančiai šeimininkei.
Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė sakė, kad apdovanojimo vertų sodybų seniūnijoje yra gerokai daugiau, bet dėl ribotų galimybių įvertinimo sulaukia tik nedaugelis. Nutarta geriausiai iš geriausių tvarkomomis paskelbti Angelės ir Alvydo Žemaičių (Musninkai), Laimos ir Aurimo Inčiūrų (Musninkai), Aldonos Sakavickienės (Vileikiškiai) sodybas. Geriausiai tvarkoma teritorija pripažinta Musninkų seniūnijos visuomeninio pastato bei tvenkinio aplinka. „Sodybos švarios, gražios, jaukios – tuo galima tik pasidžiaugti. Po sunkaus darbo džiugu sugrįžti į gražią aplinką. Ir patiems šeimininkams, ir praeiviams malonu pasigėrėti prie namų kuriamu grožiu“, – apibendrindama apžiūros rezultatus sakė Širvintų rajono savivaldybės tarybos narė Marija Gudonienė.
Romas Zibalas
Aldonos Sakavickienės, gyvenančios Vileikiškiuose, sodyba.

Aldonos Sakavickienės, gyvenančios Vileikiškiuose, sodyba.

Rugpjūčio 6 dieną vyko geriausiai tvarkomų Musninkų seniūnijos sodybų bei įstaigų teritorijų apžiūra. Komisija, kurią sudarė Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė, Musninkų kaimo bendruomenės pirmininkė Jadvyga Kielienė, Vileikiškių kaimo bendruomenės pirmininko pavaduotoja Irena Savlevičienė, Širvintų rajono savivaldybės tarybos nariai Marija Gudonienė ir Romas Zibalas, apžiūrėjusi aštuonias gražiausiai tvarkomas teritorijas, atkreipė dėmesį į sodybų originalumą, etnografinių detalių gausumą, spalvų ir augalų dermę, mažosios architektūros elementus, aplinkos tvarkymo novatoriškumą. Skaityti daugiau »

Peiliu – broliui į žandą

Rugpjūčio 6-9 d.
Per šias dienas išaiškinta 15 ATPK pažeidėjų, gauti 2 skundai (pareiškimai, pranešimai).
Užregistruoti 2 ikiteisminiai tyrimai.
Užregistruotas specialisto tarnybinis pranešimas, kad vyras, gim. 1963 m., gyv. Širvintų r., peiliu perpjovė broliui, gim. 1955 m., gyv. Širvintų r., žandą.
Vilnietis, gim. 1959 m., parašė pareiškimą, kad Širvintų rajone iš valties, kuri buvo ežere, pavogtas akumuliatorinis variklis ir akumuliatorius.
Įkliuvo neblaivus vairuotojas: rugpjūčio 7 d. Širvintų seniūnijoje vyras, gim. 1946 m., neblaivus vairavo dviratį.
parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Rugpjūčio 6-9 d.

Per šias dienas išaiškinta 15 ATPK pažeidėjų, gauti 2 skundai (pareiškimai, pranešimai). Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos