rugpjūčio, 2015 archyvas

Rūšiuojamos atliekos išvežamos nemokamai!

Širvintų individualių namų gyventojams suteiktos galimybės patogiai rūšiuoti neišeinant iš kiemo. Gyventojai, gavę po komplektą (2 vnt.) konteinerių (vieną su mėlynu dangčiu popieriui/plastikui/metalui ir vieną žaliu dangčiu – stiklui), sumažina į sąvartynus išvežamų atliekų kiekį, prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo ir tai jiems nieko nekainuoja.
Sunerimę gyventojai baiminasi, kad mokestis už šiukšlių išvežimą, gavus rūšiavimo konteinerius, vėl išaugs. Atkreipiame dėmesį, kad rūšiuotos atliekos nustatytu grafiku, kurį galite rasti www.sirvintos.lt, išvežamos nemokamai.

Širvintų individualių namų gyventojams suteiktos galimybės patogiai rūšiuoti neišeinant iš kiemo. Gyventojai, gavę po komplektą (2 vnt.) konteinerių (vieną su mėlynu dangčiu popieriui/plastikui/metalui ir vieną žaliu dangčiu – stiklui), sumažina į sąvartynus išvežamų atliekų kiekį, prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo ir tai jiems nieko nekainuoja. Skaityti daugiau »

Liaudies muzikoje „Noragas“ sėkmingai „aria“ naują vagą

Daug gražių atsiliepimų iš širvintiškių ir seniūnijų gyventojų sulaukia Širvintų kultūros centro muzikuojanti grupė „Noragas“ ir grupės vadovė Gintarė Jakštienė. Ji, profesionali muzikantė, drauge su muzikuojančiais vyrais puikiai organizuoja kultūrinę bei šviečiamąją veiklą, puoselėja kraštui būdingas tradicijas, skatina saviveiklinio meno plėtrą, suteikia galimybę širvintiškiams dalyvauti kultūriniame gyvenime. Gintarė Jakštienė, grupės  „Noragas“ vadovė, sutiko pasidalyti mintimis apie grupės veiklą bei ateities planus.
– Iš kur esate kilusi? Kiek jau metų rūpinatės Širvintų krašto kultūriniu gyvenimu? Kuris kultūrinio darbo dešimtmetis pats įsimintiniausias?
– Esu kilusi iš Ukmergės. Baigiau Ukmergės muzikos mokykloje smuiko klasę. Po vidurinės mokiausi Vilniaus konservatorijoje. Įgijau choro dirigento, muzikos mokytojo bei solfedžio mokytojo kvalifikaciją. Taip pat baigiau Klaipėdos universitete edukologiją. Dirbdama mielą darbą, metų neskaičiuoju. Galbūt apie 14 metų stažas jau bus. Kadangi dirbau su 3 kolektyvais (Motiejūnų kaimo kapela, Čiobiškio vaikų socializacijos centro kapela, muzikuojančia grupe „Noragas“), tai visi darbo metai buvo savaip įdomūs ir skirtingi. Motiejūnų kapeloje grojo jaunimas, Čiobiškio – sunkus jaunimas ir suaugę, o „Norage“ – suaugę vyrai.
– Anksčiau buvote kapelos, dabar esate žiūrovų mylimos grupės vadovė. Iš kur tas entuziazmas, kurio, regis, niekada netrūksta?
– Kai dirbi širdžiai mielą darbą, viskas gimsta savaime. Jei kalbėčiau apie „Noragą“ – jau iš pat pradžių nusprendėme groti liaudies muziką, bet kiek kitaip nei įprasta. Taip pat sutarėme: trykštanti energija bei skleidžiama puiki nuotaika bus „Norago“ vizitinė kortelė. O dirbant su tokiu kolekyvu kaip „Noragas“ – entuziazmas liejasi per kraštus. Kiekvienas mūsų kolektyvo narys ne tik puikiai groja savo mėgstamu instrumentu, bet ir labai dažnai pasiūlo savo sukurtas naujas ir įdomias kūrinių aranžuotes….  Taip sukuriama per repeticijas nepakartojama nuotaika, kuri labai „užveda“ kurti ir dirbti toliau, groti dar kokybiškiau. Liaudies muzika, kaip ir viskas pasaulyje, kinta bei atsiranda naujų išraiškų formų. Instrumentalistas A. Klova apie tai rašė: „Lietuvos muzikinio folkloro paveldas yra susijęs su įvairių tautų, įvairių laikmečių muzikinėmis tradicijomis. Tad lietuvių liaudies melodikoje, ritmikoje ir harmonijoje galime atpažinti per šimtmečius perimtus kitų muzikinių kultūrų bruožus.“ Panašūs procesai vyksta ir šiandien, kai kuriant šiuolaikines muzikines kompozicijas folkloras derinamas su kitų žanrų muzika. Taip tradicinei liaudies muzikai suteikiama daugiau spalvų ir prasmių, toks muzikavimas patraukia naujas klausytojų kartas.
– Pristatykite savo komandą. Kas muzikuoja grupėje „Noragas“? Kaip pavyko į grupę sukviesti tiek vyrų? Kokių specialybių žmonės susirinko? Kodėl grupėje esate tik viena moteris?
– Muzikuojanti grupė „Noragas“ gyvuoja 4 metus. Joje groja nuostabiausi žmonės, kurie aukoja savo laisvalaikį ir vakarus repeticijoms bei koncertams. Nuoširdus AČIŪ muzikantų žmonoms, išleidžiančioms savo vyrus muzikuoti, už supratingumą. Grupės siela – Jonas Romaška. Jis širvintiškis, groja apie 52 metus. Tai savamokslis, profesionalus diatoninių (Peterburgo) ir chromatinių armonikų virtuozas. Be to, „užkietėjęs“ bitininkas ir medžiotojas. Jaunystėje grojo būgnais, altu (dūda). Tai atsidavęs muzikai armonikininkas. Jo kolekcijoje yra apie 20 įvairausių armonikų ir, reikalui esant, jis puikiai sugeba pritaikyti vienam ar kitam kūriniui tinkantį „tembrą“. Bajanistas Pranas Vrubliauskas vyriausias kolektyve (72 metai). Groja apie 64 metus su „pertraukomis“. Daugelį metų dirbo mechanizatoriumi kolūkiuose. Pats jis neprisipažįsta, kur išmoko taip gerai groti, bet mes, atrodo, tai jau išsiaiškinome. Kadangi laukuose nei valdžios, nei žmonių, nei medžių nėra, traktorius važiuoja lėtai, tai, ko gero, jo rankose būdavo ne vairas, o bajanas….. O per tiek metų ir rezultatas puikus pasiektas. Gediminas Vaitkevičius – gitaristas. Šiuo metu statybininkas, ventiliuojamų fasadų montuotojas. Studijavo teisę. Gitara groja 39 metus. Pradėjo muzikuoti Širvintų vidurinės mokyklos ansambliuke. Nuolatos jį lydi puiki nuotaika, nepaprastas komunikabilumas, visada „paruošti“ keli anekdotai kolektyvo nariams. Gebėjimas bendrauti – tai vizitinė Gedimino kortelė. Kęstutis Krikštaponis – bosistas. Pagal išsilavinimą – inžinierius mechanikas, dirbantis tarptautinės prekybos srityje. Paprasta gitara groja 44 metus, o prieš septynetą  „pamilo“ bosinę ir jos nebepaleidžia. Sako, kad čia toks įdomus instrumentas, keista, kad daugelis kitų bosistų ja groja tik tradiciniu būdu. Juk yra ir kitos technikos. Ir kas svarbiausia – viskas pritaikoma taip pat ir liaudies muzikai. Tobulėjimui ribų nėra. Jonas Radžiūnas – veterinaras, šiuo metu – apsauginis. Pradėjo pažintį su mušamaisiais nuo 17 metų. Jis turi tris aistras: didžiausia – muzikai, didelė – savo žmonai, na ir kiek mažesnė – žvejybai. Jono Romaškos anūkas Danielius Romaška – jau studentas, gitara bei mušamaisiais instrumentais groja nuo 8 metų. Šiais metais įstojo į VMRU. Visada linksmai nusiteikęs ir kiek pasišiaušęs, labai gabus jaunuolis, kuris jau „priaugo“ prie mūsų kolektyvo. Šaunu, kai jauni žmonės suvokia, kad ir su liaudies muzika jie turi ką veikti. Ir tas „veikimas“  labai įdomus. Klausiate, kodėl grupėje esu tik viena moteris? Tai juk savaime suprantama, kam ta konkurencija…. (juokiasi). Kolektyvų, atliekančių liaudies kūrinius kiek kitaip (išskyrus Folkrock stilių), beveik nėra. Taigi nieko neturėtų stebinti, kad „Noragas“ „aria“ naują vagą liaudies muzikoje, o „arimas“ – tai daugiau vyrų darbas (šypsosi). O jei iš tikrųjų, kodėl šiame kolektyve esu tik viena moteris, sunku atsakyti. Apie tai niekada nesusimąsčiau. Manau, kad ne kiekviena moteris galėtų repetuoti po 3 – 4 valandas, aukoti savo šeimos savaitgalius, dalyvauti išvykose iki „išnaktų“. Susitarti su vyrais čia, ko gero, paprasčiau.
– Gal esate suskaičiavusi, kiek kartų teko gyvai groti, kaip sakoma, „per televizorių“? Kokiose laidose dalyvavote?
– Sudėtingas klausimas… Jau vien su muzikuojančia grupe „Noragas“ po keletą kartų per metus dalyvaujame LTV „Duokim garo“ laidose… gal 10… gal daugiau… Smagu, kad LTV „Duokim garo“ prodiuseriai mumis pasitiki, vertina ir dažnai kviečia groti gyvai „per televizorių“.
– Kaip dažnai prieš koncertą kamuoja jaudulys?
– Jaudulys prieš koncertus visada yra. Tačiau jis tikrai nėra „kamuojantis“ ir labai trumpalaikis (šypsosi). Nuskambėjus pirmiesiems akordams, įsijaučiame į savo vaidmenį ir jaudulys kažkur išnyksta… Lieka tik žiūrovai, kuriems reikia parodyti, kad lietuvių liaudies muzika, atliekama su kitokiais prieskoniais, pati puikiausia ir skaniausia muzika pasaulyje (šypsosi).
– Liepos 25 dieną koncertavote kraštiečių susitikime Anciūnuose. Jus labai šiltai priėmė žiūrovai. Po koncerto visi atsistojo ir skandavo: „Ačiū“. Kaip jaučiatės, kai kolektyvas sulaukia tokio vertinimo?
– Nepakartojamai malonus jausmas. Norisi nuoširdžai padėkoti žiūrovams, jog jie mus suprato ir puikiai įvertino. Tai įpareigoja mus toliau kurti ir tobulėti, nes antrą kartą „tos pačios sriubos“ tiems patiems žiūrovams nepateiksi…
– Gerai besidarbuodama kultūros baruose, tikriausiai turite naujų sumanymų. Papasakokite apie ateities planus. Gal dabar turite mintį pasikviesti į grupę jaunimą, kad kolektyvas nemažėtų skaičiumi, kad skambėtų daina?
Sumanymų ir planų, be abejo, yra. Tačiau nėra taip paprasta juos realizuoti. Galvojame apie nuosavos koncertų įgarsinimo aparatūros įsigijimą, nes ne visur, kur esame kviečiami, ji yra, o be jos kokybė nukenčia. Norime, kad klausytojai girdėtų tik kokybiškai įgarsintą mūsų atliekamą muziką. Jei atsirastų rėmėjų, būtų labai šaunu… Taip pat planuojame plėsti koncertų geografiją už Lietuvos ribų. Ta linkme jau realiai dirbame. Dažnai pamąstome ir apie jaunus mūsų „dublerius“. Bet jaunimas – kaip paukščiai – šiandien mokosi mokykloje ir groja kolektyve, o rytoj jau pakelia sparnus ir išskrenda, palieka gimtus namus… Reikia vėl ieškoti naujų entuziastų… Bet jei dabar neieškosime naujų talentų, po 20 ar 30 metų jau nebebus kam groti…
– Turbūt turite didžiulį būrį kolegų, gerbėjų, rėmėjų. Paminėkite tuos, kurie daugiausiai padėjo Jūsų kūrybiniame kelyje.
– Kolektyvo vyrai turi aibę gerbėjų. Be gerbėjų nebūtų mūsų. O rėmėjų tai ne tiek ir daug. Norėdami rasti rėmėjų, turime prašyti, žemintis. Juk prašoma kolektyvui, o ne sau. Instrumentai, kuriais grojame, nuosavi, dažnos išvykos – savomis lėšomis. Taip ir judame į priekį negalvodami vien apie save. Tačiau noriu pasidžiaugti, kad retkarčiais pagalbos sulaukiame iš Širvintų rajono savivaldybės. Nuoširdus jiems AČIŪ.
– Ačiū už pokalbį. Širvintiškiai žiūrovai ir klausytojai verti apie savo krašto muzikantus kuo daugiau žinoti, kuo geriau juos pažinti.
Romas Zibalas
Širvintų kultūros centro muzikuojanti grupė „Noragas“: (iš kairės į dešinę) Jonas Romaška, grupės vadovė Gintarė Jakštienė, Jonas Radžiūnas, Pranas Vrubliauskas, Gediminas Vaitkevičius, Kęstutis Krikštaponis.

Širvintų kultūros centro muzikuojanti grupė „Noragas“: (iš kairės į dešinę) Jonas Romaška, grupės vadovė Gintarė Jakštienė, Jonas Radžiūnas, Pranas Vrubliauskas, Gediminas Vaitkevičius, Kęstutis Krikštaponis.

Daug gražių atsiliepimų iš širvintiškių ir seniūnijų gyventojų sulaukia Širvintų kultūros centro muzikuojanti grupė „Noragas“ ir grupės vadovė Gintarė Jakštienė. Ji, profesionali muzikantė, drauge su muzikuojančiais vyrais puikiai organizuoja kultūrinę bei šviečiamąją veiklą, puoselėja kraštui būdingas tradicijas, skatina saviveiklinio meno plėtrą, suteikia galimybę širvintiškiams dalyvauti kultūriniame gyvenime. Gintarė Jakštienė, grupės  „Noragas“ vadovė, sutiko pasidalyti mintimis apie grupės veiklą bei ateities planus. Skaityti daugiau »

Musninkuose – pirmasis olimpinis festivalis

Žolinių – atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis dieną, vasaros ir rudens sandūroje, – Musninkuose, „Pasakų take“, vyko didelė sporto šventė. Pasak Helenos Vaicekauskienės, tai – vieta, kur kiekvienas grįžtame į vaikystę, į pasakų šalį, tai – Musninkų kultūros istorijos dalis. „Olimpinis devizas „Svarbiausia – ne laimėti, o dalyvauti“ atvedė mus į šį „Pasakų taką“, primindamas, jog didžiausia pergalė – nugalėti patį save. Sportas – ne prabangos dalykas, jo niekuo negalima pakeisti. Šiandien Musninkuose susitinka įvairių kartų sportininkai. Ne dažnai taip gyvenime būna. Sporto ištakos siejamos su iškiliu kūno kultūros mokytoju Vytautu Gaigalu, gražias tradicijas puoselėja ir tęsia dabartiniai kūno kultūros mokytojai Raimondas Petrokas ir Daiva Balandienė. Dėl septyniolikos olimpinio festivalio medalių komplektų varžysis įvairių sporto šakų mėgėjai“, – kalbėjo Helena Vaicekauskienė.
Sveikindama visus susirinkusius į olimpinį festivalį Širvintų savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės padėjėja Janina Greiciūnaitė pabrėžė, kad Musninkuose ypatinga šiluma tvyro visai ne dėl vasariško oro, o dėl čia esančios nuostabios nuotaikos ir svetingumu pasižyminčių žmonių. „Ačiū renginio organizatoriams už sveiką gyvenseną puoselėjančias idėjas,“ – padėkojo merės padėjėja.
Iškilmingas atidarymas
Iškilmingai aidint šauklių fanfaroms pranešama, kad pats teisingiausias dievas Dzeusas nuo aukštojo Olimpo kalno laimina šią dieną, o fanfarų garsai reiškia, kad Musninkuose prasideda pirmasis olimpinis festivalis. Aidint žodžiams „Nemirtingoji senovės dvasia, nuženk, pasirodyk ir apšviesk savo šviesa mus čia, šioje žemėje ir įkvėpk gyvybę šioms žaidynėms“, įnešama olimpinė ugnis. Olimpinį deglą įneša musninkietis, kylanti krepšinio žvaigždė Rokas Rolis, kuris ugnį perduoda dviejų sportininkų kartų atstovams – buvusios Musninkų vidurinės mokyklos 1962-ųjų metų laidos abiturientui, 1967 metų dvivietės kanojos Lietuvos čempionui, triskart sidabro medalio laimėtojui, tarptautinės klasės sporto meistrui Algimantui Kvietkauskui ir mūsų olimpinei vilčiai – Europos jaunimo olimpinio festivalio dešimtos vietos laimėtojai Linai Surgėlaitei. Po olimpinės ugnies įžiebimo ceremonijos įnešama Olimpinė vėliava, kurios centre – penkiaspalvis olimpinis simbolis – olimpiniai žiedai. Šią vėliavą musninkiečiams padovanojo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Olimpinio festivalio vėliavą įneša: Musninkų krašto sportininkas, alpinistas, įkopęs į aukščiausias Europos kalnų viršukalnes, fotomenininkas Algis Subata, absoliutus šachmatų rajono čempionas, sporto entuziastas ir organizatorius Rimvydas Žiliukas, Irena Braziulevičiūtė – Žarnauskienė – dukart Lietuvos žolės riedulio čempionė, Lietuvos rinktinės žaidėja, kūno kultūros mokytoja metodininkė, paruošusi Lietuvos mokinių olimpinio festivalio čempionų, Ieva Kasnikauskaitė – Vaicekauskienė – orientacinio sporto atstovė, mokytoja ekspertė, kurios vadovaujami mokiniai – nuolatiniai Lietuvos mokinių olimpinio festivalio nugalėtojai, Domantas Rolis – Lietuvos mokinių olimpinio festivalio prizininkas, Rytis Liutkus –  Lietuvos mokinių olimpinio festivalio dalyvis. Olimpinę vėliavą iškelia Musninkų bendruomenės „Spindulys“ pirmininkas Alvydas Rolis. Į dangų „šauna“ įvairiaspalviai balionai, kurie nuneša taikos ženklą visiems žmonėms ir primena, kad brangiausias turtas – sveikata. Sportininkai ir teisėjai pasižada rungtyniauti bei teisėjauti dorai ir teisingai.
Gausu rungčių, gausu nugalėtojų
Nuo ankstaus ryto prie Musninkų tvenkinio vyko žvejų varžybos, kuriose užsiregistravo devyni dalyviai. Per tam tikrą laiką reikėjo sugauti kuo daugiau žuvų. Pirmuoju olimpinių varžybų čempionu tapo Raimondas Vasiliauskas. Pasvėrus jo sugautas 66 žuvis, svarstyklės užfiksavo 1440 gramus. Antroji vieta atiteko Vladui Paškevičiui  (1050 g), trečioji – Gintarui Drumstai (460 g). Buvo ir tokių žvejų, kuriems neužkibo nė viena žuvelė… Įdomu, kad būtent žvejų būryje varžėsi pats vyriausias (Antanas Tamoševičius – 94 metai) ir pats jauniausias (Pijus Meidus – 7 metai) olimpinio festivalio dalyvis. Bendruomenės pirmininkas Alvydas Rolis, nenorėdamas rizikuoti (o gal tvenkinyje visos žuvys jau seniai išgaudytos…), iš Šalčininkų atsivežė ir į tvenkinį paleido 20 kilogramų karpių. Kartu su karpiais atkeliavo ir amūrai, kurie maitinasi vandens augalais ir tokiu būdu valo tvenkinius.
O po iškilmingo varžybų atidarymo pirmieji į startą stojo olimpinės mylios bėgikai. Gal dėl kaitrios saulės, gal dėl netrumpos distancijos olimpinę mylią panoro įveikti tik keturios merginos (Mingailė Vasiliauskaitė, Ieva Eigelytė, Kamilė Liekytė ir Asta Četrauskaitė) bei šeši vaikinai (Kazys Vilkevičius, Vladas Bricas, Šarūnas Bagočiūnas, Rokas Rolis, Eimantas Eigelis ir Žygimantas Andrušanec’as). Musninkų bendruomenės pirmojo olimpinio festivalio olimpinės mylios bėgimo čempionu tapo Vladas Bricas, kuriam buvo įteiktas nugalėtojo diplomas ir medalis, o ant galvos uždėtas laurų vainikas – nuo antikos laikų – šlovės, pergalės ar taikos simbolis. Antras liko Žygimantas Andrušanec’as, trečias – Eimantas Eigelis. Tarp merginų laurų vainiką pelnė Mingailė Vasiliauskaitė, antrąją vietą iškovojo Kamilė Liekytė, trečiąją – Ieva Eigelytė.
Du medalių komplektai buvo išdalinti palestros bėgimo nugalėtojams. Šis bėgimas rengiamas nedidelės aikštelės ribose. Startas ir finišas toje pačioje vietoje. Bėgama prieš laikrodžio rodyklę.  Bėgimų laikas nefiksuojamas. Bėgant sąmoningai negalima stumti rankomis kito bėgiko, tačiau kovojant dėl geresnės vietos trasoje abipusis kontaktas leidžiamas. Į startą stoja 4 dalyviai, bėgama 3 ratus. Kiekviename rate atbėgęs paskutinis iš varžybų pasitraukia. Taip išaiškinami nugalėtojai ir prizininkai. Šioje sporto šakoje olimpinius laurus pelnė Emas Petrauskas ir Vita Jankauskaitė.
Krepšinio varžybų finale susitiko VAPGV ir BBD komandos. Rungtynes rezultatu 11:7 laimėjo ir čempionais tapo VAPGV komanda (Karolis Sidikerskis, Vytautas Kalinka, Rokas Anuškevičius ir Paulius Rolis). Dėl trečios vietos susitiko FATAL ir Družų komandos. Bronzos medalius laimėjo „fatalistai“. Krepšininkus apdovanojo buvęs Vilniaus „Statybos“ žaidėjas, tris kartus Europos bei pasaulio veteranų čempionas, du kartus Olimpinėse žaidynėse iškovojęs aukso medalius Juras Kaziūnas.
Apie dvidešimt sportininkų užsiregistravo rutulio stūmimo rungtyje. Tarp vyrų nugalėjo Tomas Repečka (13,68 m), antras liko Emas Petrauskas (11,95 m), trečiąja vieta pasidalijo du sportininkai –  Žygimantas Andrušanec’as ir Leonardas Naraškevičius, rutulį nustūmę 10,68 m. Tarp merginų toliausiai rutulį skraidino Lina Surgėlaitė (10,90 m), sidabro medaliai atiteko Laurai Jankovskytei (9,03 m), bronzos – Indrei Jankovskytei (6,78 m).
Šuolio į tolį iš vietos rungtyje reikėjo šokinėti abiejose rankose laikant po vieną mokomąją granatą, mat antikinėse žaidynėse tuometiniai šuoliai į tolį išsiskyrė tuo, kad sportininkai šokdavo su specialiais svarmenimis rankose. Tarp merginų toliausiai nušoko Lina Surgėlaitė, antroji vieta atiteko Jurgitai Gurskaitei, trečioji – Vitai Jankauskaitei. Tarp vaikinų pirmąją vietą iškovojo Aivaras Četrauskas, antroji vieta atiteko Antanui Bernukovičiui, trečioji – Domantui Roliui.
Rekordinis dalyvių skaičius (86) buvo užregistruotas smiginio varžybų protokoluose. Tarp vaikinų taikliausio strėlyčių mėtytojo vardą pelnė Laurynas Baronas, antrąją vietą užėmė vienuolikmetis Giedrius Dabužinskas, trečiąją – Mindaugas Ališauskas. Taikliausia mergina tapo Laura Jankovskytė, sidabro medaliai atiteko Kornelijai Bliudžiūtei, bronzos – Kamilei Liekytei.
Bene ilgiausiai tęsėsi šaškių varžybos. Patogiai pavėsyje po stogeliu įsitaisę šaškininkai neskubėjo – juk svarbu buvo gerai apgalvoti kiekvieną ėjimą. Šio intelektualaus žaidimo nugalėtojais tapo Kazimieras Autukevičius ir Lina Surgėlaitė. Antrąsias vietas užėmė Zenonas Vilkevičius ir Ieva Eigelytė, treti liko Ričardas Einoris ir Adrija Redeckaitė. Belieka tik priminti, kad Lina Surgėlaitė šiame olimpiniame festivalyje tapo triskart čempione, beje, labai skirtingose – rutulio stūmimo, šuolio į tolį ir šaškių – rungtyse. Šaškių varžybose dalyvavo tarp moterų vyriausia olimpinio festivalio dalyvė – Nijolė Sutkuvienė (53 metai) ir jauniausioji – Adrija Redeckaitė (12 metų).
Net dešimt komandų dalyvavo tinklinio varžybose, kurios sulaukė bene didžiausio aistruolių susidomėjimo. Visų turnyre dalyvavusių komandų žaidimo lygis buvo gana aukštas, nes, pasak vieno iš renginio organizatorių Leono Vaicekausko, prieš tai visą mėnesį tinklinio aikštelė vakarais būdavo užimta. Čia nuolat treniravosi ir žaidimo subtilybes gludino šios sporto šakos mėgėjai iš Vileikiškių, Družų, Širvintų… Svarbu buvo tai, kad kiekvienoje komandoje galėjo žaisti dvi moterys, ir klydo tie, kurie manė, kad komandų žaidimo lygis dėl to kris. Jis tapo tik spalvingesnis… Olimpinio festivalio tinklinio čempione tapo BBD komanda, antra liko FATAL, trečia – „Drugelių“ komanda.
„Galiūnų“ konkurse stipruoliai varžėsi dviejose rungtyse. Pirmiausia reikėjo nuo starto iki finišo kuo greičiau nugabenti (ridenti buvo negalima) didžiulę ir sunkią traktoriaus galinio rato padangą, o po to tradiciškai kuo daugiau kartų iškelti dvipūdę. Čempionu tapo Gediminas Burneckas, antrąją vietą laimėjo Tomas Repečka, trečiąją – Leonardas Naraškevičius.
Abejingų nepaliko paskutinė rungtis – virvės traukimas. Kiekviena komanda turėjo savo paslaptis pakeliui į pergalę. Nors daugelis sakė, kad virvės traukėjui svarbiausia ne kas kita, o batai, tačiau tarp jų pasitaikė ir basakojų… Kaip ir buvo tikėtasi, laimėjo labiausiai pasiruošusi, apsiavusi virvės traukėjų mėgiamais „kerzavais“ batais „Vietinių“ komanda. Antra liko „Draugų“, o trečia – komanda „Traukiam“…
Olimpinio festivalio metu sportininkams ir žiūrovams grojo „Savaitgalio diksilendas“ (vadovas Rimantas Rutkauskas) iš Vilniaus, šoko sportinių šokių grupė iš Musninkų (vadovas Liudvikas Verikas). Musninkų vaikų dienos centras „Aitvarai“ (vadovė Ieva Vaitkeviča) organizavo linksmąsias estafetes vaikams. Pagal pasaką „Senelis ir ropė“ vyko mažųjų sportinės varžybos (vadovė Asta Meiduvienė). Senojoje Musninkų varpinėje vyko alpinisto fotografo Algio Subatos darbų paroda.
Pasak pagrindinių šio renginio sumanytojų ir organizatorių Helenos ir Leono Vaicekauskų, olimpinio festivalio metu norėjosi sujungti sportą ir kultūrą, kad renginys taptų įdomus ne vien tik sporto mėgėjams, bet ir visiems Musninkų krašto žmonėms. Renginyje dalyvavo kelių kartų sportininkai. Vyresnio amžiaus žmonės prisimena, kad prieš 50-60 metų jokių sporto salių ir stadionų nebuvo. „Mano jaunystės metais nebuvo nei propagandos, nei lozungų apie sveiką gyvenseną. Jų ir nereikėjo, nes mes patys sau susikurdavome sportinę aplinką – įsirengdavome tinklinio, futbolo, krepšinio aikšteles, kuriose praleisdavome visą savo laisvalaikį. Entuziazmo ir noro sportuoti mums netrūko. Todėl ir dabar norisi jaunimui įskiepyti norą judėti, sportuoti“, – prisimena Leonas Vaicekauskas. Šių sporto entuziastų planuose kitais metais suorganizuoti renginį, kuriame galėtų susitikti Musninkų krašto kultūros, meno ir sporto veteranai.
Olimpinis festivalis – dalis Musninkų bendruomenės „Spindulys“ projekto „Auginkime sveiką žmogų kartu“, kurį finansuoja Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Širvintų savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės padėjėja Janina Greiciūnaitė įteikė padėkas Olimpinio festivalio organizaciniam komitetui, taip pat Savivaldybės merės prizai buvo įteikti jauniausiems ir vyriausiems festivalio dalyviams (2 moterims ir 2 vyrams).
Renginį rėmė: UAB „Autostarteris“, kondicionierių centras UAB „Pektos servisas“, krepšinio klubas „Lietuvos rytas“, UAB „Kazand“, UAB „Underhill Baltic“ ir Marija Remienė – Širvintų krašto garbės pilietė, JAV lietuvių išeivijos visuomenės veikėja, katalikiškojo dienraščio „Draugas“ valdybos pirmininkė. Partneriai: UAB „Kazand“, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija, Musninkų medžiotojų klubas, Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Širvintų šaulių 10-oji kuopa.
Remigijus Bonikatas
Merės padėjėja Janina Greiciūnaitė įteikia apdovanojimus.

Merės padėjėja Janina Greiciūnaitė įteikia apdovanojimus.

Žolinių – atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis dieną, vasaros ir rudens sandūroje, – Musninkuose, „Pasakų take“, vyko didelė sporto šventė. Pasak Helenos Vaicekauskienės, tai – vieta, kur kiekvienas grįžtame į vaikystę, į pasakų šalį, tai – Musninkų kultūros istorijos dalis. „Olimpinis devizas „Svarbiausia – ne laimėti, o dalyvauti“ atvedė mus į šį „Pasakų taką“, primindamas, jog didžiausia pergalė – nugalėti patį save. Sportas – ne prabangos dalykas, jo niekuo negalima pakeisti. Šiandien Musninkuose susitinka įvairių kartų sportininkai. Ne dažnai taip gyvenime būna. Sporto ištakos siejamos su iškiliu kūno kultūros mokytoju Vytautu Gaigalu, gražias tradicijas puoselėja ir tęsia dabartiniai kūno kultūros mokytojai Raimondas Petrokas ir Daiva Balandienė. Dėl septyniolikos olimpinio festivalio medalių komplektų varžysis įvairių sporto šakų mėgėjai“, – kalbėjo Helena Vaicekauskienė. Skaityti daugiau »

Žolinių šventė Motiejūnuose

Rugpjūčio 15 d. Motiejūnų kaimo bendruomenės ir Širvintų rajono savivaldybės Kultūros centro Motiejūnų filialo iniciatyva buvo organizuota viena gražiausių vasaros švenčių – Žolinė.
Besirenkantys į šventę žiūrovai, svečiai, dalyviai buvo sutikti smagia muzika ir apdovanoti lauko gėlių puokštelėmis. Gausų būrį susirinkusiųjų pasveikino Motiejūnų kaimo bendruomenės pirmininkė Alina Zapolskienė. Pirmininkė kvietė pasidžiaugti dosniomis motinos gamtos dovanomis ir šilta, gaivia vasara, išlaikyti bendrumo jausmą, pabūti visiems drauge.
Nuoširdžius sveikinimo žodžius tarė Širvintų savivaldybės tarybos narys, Avižonių krašto bendruomenės pirmininkas Vidmantas Mateika, Širvintų rajono savivaldybės Kultūros centro laikinai einanti direktoriaus pareigas Rytė Bareckaitė. Apie Žolinių prasmę šiltai kalbėjo ir žolynus pašventino Širvintų švento Arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas dekanas kunigas Leonas Klimas. Visus sveikino Širvintų miesto bendruomenės pirmininkė Alina Skeberienė, Družų bendruomenės pirmininkė Dalia Taparauskienė.
Žolinių šventėje koncertavo gausus būrys kapelijų: Musninkų jaunimo kapela „Radvila“ (vadovas Paulius Rolis), Alionių krašto kapela „Spalgena“ (vadovė Ingrida Didžiokienė), Motiejūnų kaimo kapela (vadovė Inga Kojytė), Avižonių kaimo kapela (vadovė Ramunė Savickienė). Visos šventės metu populiariomis dainomis ir melodijomis susirinkusius linksmino muzikantas Petras, Ingridos ir Vilmos duetas iš Juodiškių.
Šventės dalyviai šoko, dainavo, dalyvavo rateliuose, žaidimuose, vaišinosi žolelių arbata, Motiejūnų seniūnaičio Jono Kajotos išvirta avienos sriuba. Šventę vedė Laima Paškauskaitė ir Joalita Mackonienė.
Motiejūnų kaimo bendruomenė ir Širvintų rajono savivaldybės Kultūros centro Motiejūnų filialas nuoširdžiai dėkoja UAB „Boltic champs“, informaciniam rėmėjui laikraščiui „Širvintų kraštas“, ūkininkei Honoratai Kajotienei, ūkininkui Leonui Rutkauskui, verslininkams Algiui Didžiokui ir visiems kitiems, rėmusiems, prisidėjusiems prie šventės organizavimo, visiems dalyvavusiems Žolinių šventėje.
Joalita Mackonienė

Rugpjūčio 15 d. Motiejūnų kaimo bendruomenės ir Širvintų rajono savivaldybės Kultūros centro Motiejūnų filialo iniciatyva buvo organizuota viena gražiausių vasaros švenčių – Žolinė.

Besirenkantys į šventę žiūrovai, svečiai, dalyviai buvo sutikti smagia muzika ir apdovanoti lauko gėlių puokštelėmis. Gausų būrį susirinkusiųjų pasveikino Motiejūnų kaimo bendruomenės pirmininkė Alina Zapolskienė. Pirmininkė kvietė pasidžiaugti dosniomis motinos gamtos dovanomis ir šilta, gaivia vasara, išlaikyti bendrumo jausmą, pabūti visiems drauge.

Skaityti daugiau »

Parama vandentvarkos projektams

Žemės ūkio skyrius informuoja, kad melioracijos sistemų naudotojų asociacijos gali gauti Europos Sąjungos (ES) paramą vandentvarkos projektams įgyvendinti. Šiemet paraiškas gali teikti ir fizinių, ir (ar) juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį.
Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Paraiškos renkamos nuo rugpjūčio 3 iki rugsėjo 30 dienos.
Dėl išsamesnės informacijos galite kreiptis į Širvintų savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėją Marytę Kmitienę, tel. (8 382) 51 262; ( 8 686) 16 002.
Savivaldybės administracijos informacija

Žemės ūkio skyrius informuoja, kad melioracijos sistemų naudotojų asociacijos gali gauti Europos Sąjungos (ES) paramą vandentvarkos projektams įgyvendinti. Šiemet paraiškas gali teikti ir fizinių, ir (ar) juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį.   Skaityti daugiau »

Dėl gatvių apšvietimo – į Energetikos ministeriją

Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė lankėsi Energetikos ministerijoje, kur susitiko su viceministrais Roku Baliukoniu ir Vidmantu Macevičiumi.
Pagrindinė problema, dėl kurios buvo suplanuotas šis vizitas – Širvintų miesto gatvių apšvietimo modernizavimas. Mūsų savivaldybė likusi bene vienintelė, kurioje gatvių apšvietimas yra valdomas rankiniu būdu. Sistemos modernizavimas, taupančių energiją šviestuvų įrengimas leistų ne tik sumažinti kasdienes išlaidas, paprastai reguliuoti apšvietimą pagal įvairias sąlygas, bet ir mažinti darbininkų krūvį.
Antrasis aktualus mūsų rajonui klausimas – visuomeninių pastatų apšiltinimas. Tokių pastatų Širvintų mieste ir rajone yra nemaža, o jų sunaudojama energija šaltuoju metų laiku kainuoja didžiules lėšas. Tai didelė našta Savivaldybei bei kitoms institucijoms (vienas iš tokių pastatų, nors ir nepriklausantis Savivaldybei, – Policijos komisariato pastatas Vilniaus gatvėje). Susitikimo metu aptartos ir nerenovuotų šilumos trasų modernizavimo, turimų senų šilumos katilų pakeitimo moderniais galimybes.
Grįžus iš susitikimo, UAB „Širvintų šiluma“, UAB „Širvintų vandenys“ ir UAB Širvintų komunalinio ūkio vadovai buvo įpareigoti surinkti ir pateikti reikiamą informaciją išsamiai situacijos analizei.
Rajono vadovių vizitas sulaukė greito atsako – jau šią savaitę abu viceministrai atvyks į Širvintas, apžiūrės gatvių apšvietimo sistemą, visuomeninius pastatus, įvertins įstaigų pateiktus duomenis, kurie reikalingi tolesniems sprendimams priimti.
Pasveikino geriausius korespondencinių šachmatų žaidėjus
Merė Živilė Pinskuvienė pasveikino Saulių ir Gediminą Voverius, kurie Lietuvos 31 korespondencinių šachmatų čempionato varžybose užėmė pirmąją ir antrąją vietas. Toks aukštas pasiekimas – pirmasis Širvintų rajono sporto istorijoje. Čempionatas prasidėjo 2013 m. lapkritį, pasibaigė 2015 liepą. Saulius Voveris, surinkęs 11 taškų iš 14 galimų, tapo Lietuvos čempionu, o Gediminas Voveris surinko 9,5 taško ir iškovojo sidabro medalį.
Merė Živilė Pinskuvienė, susitikusi su šachmatininkais, džiaugėsi, kad graži tradicija perduodama iš kartos į kartą, dalijosi mintimis apie rajono šachmatų tradicijas ir perspektyvas, galimybes mokyti žaisti šachmatais vaikus.
Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė pasveikino Saulių ir Gediminą Voverius.

Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė pasveikino Saulių ir Gediminą Voverius.

Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė lankėsi Energetikos ministerijoje, kur susitiko su viceministrais Roku Baliukoniu ir Vidmantu Macevičiumi.

Pagrindinė problema, dėl kurios buvo suplanuotas šis vizitas – Širvintų miesto gatvių apšvietimo modernizavimas. Mūsų savivaldybė likusi bene vienintelė, kurioje gatvių apšvietimas yra valdomas rankiniu būdu. Sistemos modernizavimas, taupančių energiją šviestuvų įrengimas leistų ne tik sumažinti kasdienes išlaidas, paprastai reguliuoti apšvietimą pagal įvairias sąlygas, bet ir mažinti darbininkų krūvį. Skaityti daugiau »

Merė kreipėsi į Premjerą

Liepos mėnesį pro Širvintų rajoną praūžus stipriai vėtrai, nuo kurios ypač skaudžiai nukentėjo Jauniūnų seniūnijos Paspėrių, Meiliūnų, Turlojiškių kaimų gyventojai, Savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir premjerą Algirdą Butkevičių dėl valstybės finansinės paramos.
Teikdama prašymą, merė akcentavo, kad dauguma nukentėjusių gyventojų audros metu patyrusių didžiulę materialinę bei moralinę žalą, yra senyvo amžiaus, turi negalią, yra bedarbiai, sunkiai pragyvenantys asmenys, kurių pajamos labai menkos. Praūžusi vėtra padarė daug nuostolių sunkiai gyvenantiems kaimų gyventojams: nulaužti, netgi su šaknimis išrauti didžiuliai medžiai griūdami niokojo gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, nuplėšė stogus, išdaužė langus, užversti keliai sutrikdė eismą. Didžiuliai 1,5 cm skersmens krušos ledėkai iškapojo daržus, išguldė pasėlius, bulves. Išvartyti bičių aviliai, nutraukti elektros laidai. Asmenų turtas nelaimės metu nebuvo apdraustas.
Merė Živilė Pinskuvienė tikisi, kad Premjeras, atsižvelgęs į nukentėjusiųjų padėtį ir išsamiai atsakingų specialistų įvertintą žalą, priims sprendimą padėti Širvintų rajono gyventojams.

Liepos mėnesį pro Širvintų rajoną praūžus stipriai vėtrai, nuo kurios ypač skaudžiai nukentėjo Jauniūnų seniūnijos Paspėrių, Meiliūnų, Turlojiškių kaimų gyventojai, Savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir premjerą Algirdą Butkevičių dėl valstybės finansinės paramos. Skaityti daugiau »

Akcentuota būtinybė išsaugoti medicinos punktus kaimuose

Rugpjūčio 10 d. Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė kartu su pavaduotoja Irena Vasiliauskiene, Administracijos direktore Ingrida Baltušyte-Četrauskiene ir Savivaldybės gydytoja Valentina Deisadze susitiko su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte. Ministrė informavo, kad rugpjūčio 6 d. patvirtintas sprendimas, kad Širvintų ligoninėje bus geriatrijos skyrius (geriatrija – mokslas, tiriantis senatvės ligas, jų gydymą). Merė Živilė Pinskuvienė padėkojo ministrei už skirtą dėmesį ir akcentavo, kad ligoninę Širvintose būtina išlaikyti, išnaudoti dabar tuščias stovinčias didžiules patalpas. Geriatrijos skyrius – vienas iš faktorių, kuris ne tik leis išsaugoti medicinos darbuotojams darbo vietas, bet ir sukurti naujų.
Susitikimo metu merė Živilė Pinskuvienė iškėlė mūsų rajono žmonėms svarbų klausimą dėl medicinos punktų kaimuose išsaugojimo, nederamai mažų slaugytojų atlyginimų, pakvietė ministrę atvykti į Širvintas ir kartu įvertinti gydymo įstaigų situaciją. Planuojama, kad Rimantė Šalaševičiūtė mūsų rajoną aplankys jau rugsėjį.
Merė Živilė Pinskuvienė akcentavo ministrei Rimantei Šalaševičiūtei, kad ligoninę Širvintose būtina išlaikyti.

Merė Živilė Pinskuvienė akcentavo ministrei Rimantei Šalaševičiūtei, kad ligoninę Širvintose būtina išlaikyti.

Rugpjūčio 10 d. Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė kartu su pavaduotoja Irena Vasiliauskiene, Administracijos direktore Ingrida Baltušyte-Četrauskiene ir Savivaldybės gydytoja Valentina Deisadze susitiko su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte. Ministrė informavo, kad rugpjūčio 6 d. patvirtintas sprendimas, kad Širvintų ligoninėje bus geriatrijos skyrius (geriatrija – mokslas, tiriantis senatvės ligas, jų gydymą). Merė Živilė Pinskuvienė padėkojo ministrei už skirtą dėmesį ir akcentavo, kad ligoninę Širvintose būtina išlaikyti, išnaudoti dabar tuščias stovinčias didžiules patalpas. Geriatrijos skyrius – vienas iš faktorių, kuris ne tik leis išsaugoti medicinos darbuotojams darbo vietas, bet ir sukurti naujų. Skaityti daugiau »

Rajone būtina užtikrinti neformaliojo ugdymo plėtrą

Visoje šalyje sudarant sąlygas plėsti neformaliojo ugdymo paslaugas, Širvintose neišsprendžiama problema lieka galimybių norintiems mokytis muzikos vaikams pasiūla. Kasmet atsiranda būrys pasipiktinusių tėvų, kad jų vaikai muzikos mokytis nepriimami. Deja, Širvintų meno mokykla iš tikrųjų priimti visų norinčių negali, nes neužtenka nei žmogiškųjų išteklių, nei patalpų, nei lėšų.
Pasak merės Živilės Pinskuvienės, šią problemą spręsti būtina ir tenka tik apgailestauti, kad iki šiol Širvintų meno mokykla projektų dėl struktūrinių fondų paramos, kurie būtų leidę užtikrinti paslaugų plėtros finansavimą, nerašė. Ž. Pinskuvienės teigimu, siekiant neformaliojo ugdymo proceso mūsų rajone vientisumo bei prieinamesnių vaikams paslaugų, ateityje planuojama sujungti dvi švietimo srities įstaigas – Meno mokyklą ir Švietimo centrą. Šis sujungimas leistų sumažinti administravimo išlaidas bei rašyti projektus dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.
Kaip informavo Švietimo ir sporto skyrius, ėmus svarstyti plėtros galimybes, Meno mokyklos vadovas Gintaras Pauliukonis pateikė prašymą atleisti iš direktoriaus pareigų. Rugpjūčio 17 d. vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas dėl Meno mokyklos direktoriaus Gintaro Pauliukonio atleidimo iš pareigų ir pavedimo Švietimo centro direktorei Daivai Vinciūnienei laikinai eiti šios įstaigos vadovo pareigas. Gintaras Pauliukonis Meno mokykloje liks dirbti koncertmeisteriu.

Visoje šalyje sudarant sąlygas plėsti neformaliojo ugdymo paslaugas, Širvintose neišsprendžiama problema lieka galimybių norintiems mokytis muzikos vaikams pasiūla. Kasmet atsiranda būrys pasipiktinusių tėvų, kad jų vaikai muzikos mokytis nepriimami. Deja, Širvintų meno mokykla iš tikrųjų priimti visų norinčių negali, nes neužtenka nei žmogiškųjų išteklių, nei patalpų, nei lėšų. Skaityti daugiau »

„Laikas, kantrybė ir protingi sprendimai padeda įveikti visus sunkumus“

Dažnas sodietis, baigęs darbus savo ūkyje, nori ir prasmingo laisvalaikio. Televizoriaus ar susiėjimo pas kaimynus šiais laikais tikrai nepakanka. Užklupę bendri rūpesčiai ir siekiai priverčia žmones burtis į bendruomenes ir skatina aktyviai keisti savo gyvenimą, drauge keliauti, mokytis, bendradarbiauti, linksmintis. Aktyvių kaimo bendruomenių Širvintų rajone tikrai netrūksta. Viena iš tokių – Musninkų kaimo bendruomenė. Tai vis besiplečianti organizacija, gebanti organizuoti kultūrinius renginius, aktyviai dalyvaujanti projektinėje veikloje. Apie bendruomenės darbus bei ateities planus „Širvintų kraštui“ sutiko papasakoti bendruomenės pirmininkė Jadvyga Kielienė.
– Kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo įsteigta Musninkų kaimo bendruomenė? Kas paskatino į ją burtis? Kiek joje narių?
– Musninkų kaimo bendruomenė buvo įkurta 2003 metų kovo 8 dieną. Susibūrimą į bendruomenę paskatino dar anksčiau susikūrusi Vileikiškių kaimo bendruomenė. Jie jau rašydavo projektus, gaudavo pinigėlių, galėdavo ką nors naudinga nuveikti kaimo labui. Būtent tuomet, teigiamo pavyzdžio įkvėpta, Musninkuose susidarė iniciatyvinė grupė, turėjusi gražių idėjų ir kilnių norų dirbti visuomenei. Susikūrusi bendruomenė turėjo 23 narius. Dabar mūsų būrys išaugo iki 62 narių.
– Kokios formuojasi ir jau susiformavo bendruomenės tradicijos? Ar dažnai ir kur renkatės? Ar apskritai yra poreikis bendrauti?
– Turime gražių tradicijų: sveikiname bendruomenės narius, švenčiančius jubiliejinius gimtadienius, organizuojame bendras Kalėdų šventes, džiaugiamės pavykusiu renginiu „Pabūkime kartu“, skirtu senjorams ir kitiems bendruomenės nariams. Bendruomenė nepamiršta kultūrinio gyvenimo: drauge lankome teatrus, vykstame į pažintines keliones. Žmonės renkasi Bendruomenės namuose pagal poreikį, o toks poreikis bendrauti yra.
– Teigiama, jog sėkminga veikla bus tuomet, jei bendruomenė bendradarbiaus su seniūnija, kultūros centru, socialinės rūpybos skyriumi, bažnyčia ir kitomis bendruomenės teritorijoje veikiančiomis institucijomis. Su kuo bendradarbiauja Musninkų kaimo bendruomenė?
– Musninkų kaimo bendruomenė bendrauja su visomis išvardintomis organizacijomis ir institucijomis. Su visais gerai sutariame, randame bendros veiklos ir nuveikiame prasmingų darbų.
– Daugumai kaimo bendruomenių vadovauja moterys. Ir pačiose bendruomenėse ryškiausia – moterų veikla. Kas sudaro Musninkų bendruomenės aktyvą? Kas yra Jūsų talkininkai ir talkininkės? Ar visuomeniniame gyvenime aktyvūs vyrai?
– Musninkų bendruomenės aktyvą sudaro daugiausia moterys, aišku, turime ir vyrų. Bendruomenės branduolį sudaro darbštūs žmonės, kuriais gali visada pasikliauti. Tai Živilė Jankauskaitė, Romutė Aniūkštienė, Asta Autukevičienė, Vera ir Jonas Vasiliauskai, Algina ir Jonas Obolevičiai, Jadvyga Jucevičienė, Marytė Liutkienė, Meilė Survilienė, Jonas Kancerevičius, Aurimas Inčiūra, Vygintas Pirtinas, Raimondas Bružas, Tomas Zaveckas, Gražina Miliauskienė, Danutė Augonienė, Danutė Jankovskaja, Regina Grinsevičienė, Vida Krutinienė, Aleksandra ir Juozas Geibai, Dalia Damalakienė Regina Juzėnienė, Elena Lekavičienė ir daugelis kitų. Prisideda ir mūsų jaunimas, tai Jonas Jankauskas, Silvija Petniūnaitė, Tomas Rukavičius, Evelina Grigėnaitė, Erika Kašaljanovaitė, Liudas Gelažauskas ir, žinoma, seniūnė Birutė Jankauskienė.
– Ar dalyvaujate Vietos veiklos grupės (VVG) veikloje? Kokius projektus įgyvendinote? Kokius projektus ruošiatės teikti? Kodėl?
– VVG veikloje dalyvaujame. Bendruomenė rašo projektus. Iš LEADER programos įgyvendinti 2 nemaži projektai. Iš Širvintų rajono savivaldybės pagal panaudos sutartį 10-čiai metų gavome Musninkų ambulatorijos laisvas patalpas. Pagal 2007-2013 m. programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę rašėme projektą, kad galėtume šią pastato dalį remontuoti ir pritaikyti bendruomenės reikmėms. Gavome finansavimą, už kurį suremontuota viena pastato dalis, nupirkti reikalingi baldai, sportinė įranga. Pagal 2007-2013 m. programos Širvintų rajono vietos plėtros strategijos priemonę „Kaimo gyventojų iniciatyvumo skatinimas“ buvo parašytas projektas, gavome lėšų, pirkome muzikos instrumentus, suorganizavome 2 vaikų vasaros stovyklas kaimo turizmo sodyboje „Antanynė“. Stovykloje dalyvavo daugiau nei 50 jaunų žmonių. Nupirkta kompiuterinė ir buitinė technika, virtuvės baldai, suorganizuoti seminarai jaunimui jiems rūpimomis temomis, bendruomenės tradicinė šventė „Pabūkime kartu“. Buvo organizuojamos bendruomenės vakaronės, švenčiamos Užgavėnės. Pirkome spalvotą vilną vėlimui, moterys mokėsi velti, gamino papuošalus. Gautas finansavimas iš Žemės ūkio ministerijos, buvo atnaujinta A. Petrulio aikštė. Bendruomenė yra parašiusi daug projektų ir juos įgyvendinusi. Bendruomenės narės Živilės Jankauskaitės pastangomis mūsų bendruomenė yra akredituota Europos savanorių tarnybos kaip priimančioji – siunčiančioji ir projektus koordinuojančioji organizacija. Šiuo metu bendruomenės namuose gyvena 2 Turkijos jaunuoliai savanoriai. Siunčiančioji organizacija yra Gaziantep mieste (Turkija), jauni savanoriai mielai bendrauja su Musninkų, Vileikiškių vaikų dienos centrais. Savanoriai yra centrų vadovų pagalbininkai, mokosi lietuvių kalbos, padeda bendruomenės darbuose. Bendruomenėje pagal „Erasmus+“ programą atlieka praktiką studentas iš EGE universiteto (Turkija). Jis Širvintų viešojoje bibliotekoje organizuoja kursus norintiems išmokti anglų kalbą. Jaunuoliai iš Turkijos puikiai bendrauja su Musninkų jaunimu. Parašytas ir įvykdytas Jaunimo mainų programos projektas „Sveikas kūnas – sveikos mintys“. Projekte dalyvavo po 6 jaunuolius iš Graikijos, Bulgarijos, Estijos, Turkijos ir Lietuvos. Apie šio projekto vykdymą buvo skelbta žiniasklaidoje. Šio projekto vykdyme dalyvavo miestelio savanoriai Arminas Galvosas ir Rytis Liutkus. Jiems tariame nuoširdžiausią ačiū už pagalbą. Jaunimo mainų programos „Erasmus+“  parašytas ir patvirtintas projektas „Kultūrinė puodynė“. Šio projekto tikslas – skatinti jaunimo supratimą apie kitas kultūras ir religijas, skatinti toleranciją. Dalyvaus 20 dalyvių nuo 16 iki 26 metų  amžiaus iš Ispanijos, Turkijos, Italijos ir Lietuvos. Parašytas projektas ir gautas finansavimas iš Širvintų  rajono savivaldybės jaunimo veiklos skatinimui „Kultūrų spalvos“. Projekte dalyvaus vietos jaunimas, pakviesime užsienio savanorius iš kitų organizacijų, kurie pristatys savo kultūrą, tai bus flamenko šokėjos, afrikietiški būgnai, piešimas ant vandens. Už šiuos jaunimo projektus dėkoju bendruomenės narei Živilei Jankauskaitei. Visų projektų neišvardinsiu, nes jų buvo daug.
– Ne paslaptis, kad kiekviename darbe atsiranda tam tikrų sunkumų. Nejaugi Jums neteko jų patirti?
– Sunkumų yra kiekviename darbe, netrūksta jų ir bendruomenės veikloje. Bet laikas, kantrybė ir protingi sprendimai padeda įveikti visus sunkumus.
– Būdama bendruomenės pirmininke, esate arčiausiai savo kaimo žmonių. Ar Musninkai labai ištuštėjo, ar kraštą smarkiai palietė emigracija?
– Musninkų miestelio emigracija beveik nepalietė. Opesnė problema yra gyventojų senėjimas ir į miestus mokytis bei gyventi išvykstantis jaunimas.
– Pagal vietos bendruomenės keliamas problemas ir vykdomus projektus apibendrinkite, kas svarbu Musninkų žmonėms?
– Musninkų žmonėms svarbu viskas: geri keliai, gatvių apšvietimas, aktyvus kultūrinis gyvenimas, bendri darbai bendruomenės labui, saugi ir pritaikyta gyvenimui aplinka.
– Ačiū už pokalbį.
Romas Zibalas
Musninkų kaimo bendruomenės pirmininkė Jadvyga Kielienė: „Bendruomenė yra parašiusi daug projektų ir juos įgyvendinusi.“

Musninkų kaimo bendruomenės pirmininkė Jadvyga Kielienė: „Bendruomenė yra parašiusi daug projektų ir juos įgyvendinusi.“

Dažnas sodietis, baigęs darbus savo ūkyje, nori ir prasmingo laisvalaikio. Televizoriaus ar susiėjimo pas kaimynus šiais laikais tikrai nepakanka. Užklupę bendri rūpesčiai ir siekiai priverčia žmones burtis į bendruomenes ir skatina aktyviai keisti savo gyvenimą, drauge keliauti, mokytis, bendradarbiauti, linksmintis. Aktyvių kaimo bendruomenių Širvintų rajone tikrai netrūksta. Viena iš tokių – Musninkų kaimo bendruomenė. Tai vis besiplečianti organizacija, gebanti organizuoti kultūrinius renginius, aktyviai dalyvaujanti projektinėje veikloje. Apie bendruomenės darbus bei ateities planus „Širvintų kraštui“ sutiko papasakoti bendruomenės pirmininkė Jadvyga Kielienė. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos