Rugpjūtis, 2015 archyvas

Už „Saugius namus“

Rugpjūčio 20 d. Širvintų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba surengė akciją „Saugūs namai“, į kurią pakvietė Policijos komisariato darbuotojus, kolegas iš Ukmergės. Merė Živilė Pinskuvienė pasveikino akcijos dalyvius, palinkėjo jiems sėkmingos kelionės ir pabrėžė prevencijos svarbą. Pasak jos, tokios akcijos labai naudingos tiek rajono gyventojams, tiek jų dalyviams, o rezultatas – mažesnis gaisrų kiekis – yra visų mūsų bendras tikslas.
Didelis būrys pareigūnų kartu su šeimų nariais, savanoriais dviračiais nukeliaus per 20 kilometrų mūsų rajono keliais. Aplinkinių vietovių gyventojus, sutiktus žmones, laukuose dirbančius darbininkus akcijos dalyviai informuos apie laužų kūrenimą atvirose teritorijose, saugų atstumą nuo pastatų, miškų, durpingų pievų, gaisrinę saugą atliekant derliaus nuėmimo darbus, pirmines gaisro gesinimo priemones. Merė Živilė Pinskuvienė su Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininku Rimantu Steponavičiumi ir Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovu Eugenijumi Iziumcevu aptarė galimybes skatinti savanorišką veiklą, įtraukti į ją jaunimą.
Savivaldybės administracijos informacijos

rugpjutis 099Rugpjūčio 20 d. Širvintų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba surengė akciją „Saugūs namai“, į kurią pakvietė Policijos komisariato darbuotojus, kolegas iš Ukmergės. Merė Živilė Pinskuvienė pasveikino akcijos dalyvius, palinkėjo jiems sėkmingos kelionės ir pabrėžė prevencijos svarbą. Pasak jos, tokios akcijos labai naudingos tiek rajono gyventojams, tiek jų dalyviams, o rezultatas – mažesnis gaisrų kiekis – yra visų mūsų bendras tikslas. Skaityti daugiau »

Meno mokyklos perspektyvos aptartos su tėvais ir mokytojais

Merė Živilė Pinskuvienė surengė susitikimą su Meno mokyklos bendruomene dėl įstaigos perspektyvų, pasikeitimų ir kitų aktualių klausimų. Pasak merės, susitikimas surengtas suprantant, kad vykstant reorganizacijai, daugeliui kyla neramumų ir klausimų. Todėl Švietimo centro direktorė, laikinai nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. eisianti Meno mokyklos direktoriaus pareigas Daiva Vinciūnienė, pristatė esamą įstaigos situaciją bei viziją, kaip ateityje plėsis mokyklos veikla, kokios planuojamos naujos sritys.
Kasmet, pasibaigus priėmimui į Meno mokyklos Muzikos skyrių, atsirasdavo susirūpinusių tėvų, kurių vaikai, išlaikę stojamąjį egzaminą, negalėdavo mokytis muzikos dėl mokytojų kontaktinių valandų, patalpų trūkumo. Šios problemos nebuvo sprendžiamos ištisus metus. Šiemet tokių vaikų buvo šeši. Savivaldybės vadovų iniciatyva buvo peržiūrėta įstaigos veikla, mokytojų krūvių pasiskirstymas, surasta galimybių jau šiemet priimti likusius vaikus mokytis. Pagal tėvų ir vaikų pageidavimus, planuojama, kad ateityje Meno mokykloje bus įsteigti dar du – choreografijos ir teatrinio ugdymo skyriai.
Merė Živilė Pinskuvienė, kalbėdama apie reorganizaciją, pateikė sėkmingą 2007-ųjų metų pavyzdį, kai prie Švietimo centro prijungus Pedagoginę psichologinę tarnybą, įstaiga puikiai dirba toliau, pavyko gauti finansavimą ir įrengti modernias patalpas, įsigyti įrangos.
Bene daugiausiai diskusijų sukėlė klausimas dėl mokyklos ir ją baigusiems išduodamų pažymėjimų statuso. Sunerimę tėvai klausė, ar Meno mokyklą prijungus prie Švietimo centro lankomi užsiėmimai neliks tik paprasti būreliai. Merės teigimu, pagrindiniai dalykai nesikeis – mokykla, tapusi Švietimo centro padaliniu, išlaikys savo statusą, o ją baigusieji gaus tuos pačius pažymėjimus (mokiniui, baigusiam meninį formalųjį švietimą papildančią ugdymo programą, bus išduodamas pažymėjimas). Sujungus įstaigas, sumažės administravimo sąnaudos, bus siekama gauti Europos Sąjungos finansinę paramą paslaugų plėtrai. Kaip parodė dabartis, vos tik ėmus sutelkti įstaigos veiklą, pasiekta labai realių ir greitų rezultatų – pernai galimybė mokytis muzikos nebuvo suteikta nė vienam kandidatui (išlaikiusiam stojamąjį egzaminą, bet nepatekusiam į priimtųjų sąrašą), šiemet nuo rugsėjo 1 d. muzikos mokytis bus priimti visi, išlaikiusieji stojamąjį egzaminą (dar šeši vaikai).
Savivaldybės administracijos informacijos

rugpjutis 086Merė Živilė Pinskuvienė surengė susitikimą su Meno mokyklos bendruomene dėl įstaigos perspektyvų, pasikeitimų ir kitų aktualių klausimų. Pasak merės, susitikimas surengtas suprantant, kad vykstant reorganizacijai, daugeliui kyla neramumų ir klausimų. Todėl Švietimo centro direktorė, laikinai nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. eisianti Meno mokyklos direktoriaus pareigas Daiva Vinciūnienė, pristatė esamą įstaigos situaciją bei viziją, kaip ateityje plėsis mokyklos veikla, kokios planuojamos naujos sritys. Skaityti daugiau »

Gražiausios Zibalų seniūnijos sodybos pasižymi etnografinių detalių gausa

Rugpjūčio 10 dieną vyko geriausiai tvarkomų Zibalų seniūnijos sodybų bei įstaigų teritorijų apžiūra. Aplankiusi visas seniūno ir seniūnaičių pasiūlytas sodybas, vertinimo komisija padarė išvadą, kad sodybos viena už kitą gražesnės, tvarkomos išradingai, kuriamas mielas širdžiai jaukumas. Visi šeimininkai, kiek leidžia jų jėgos ir fantazija, stengiasi savo sodybas paversti žydinčiomis oazėmis.
Apžiūrėta Navasiolkuose III gyvenančių Ramintos ir Algio Maslinskų sodyba. Maslinskų sodyboje komisijos būta 2007 metais, šeimininkai už kuriamą grožį jau buvo įvertinti. Čia ir dabar taip pat gražu, bet pokyčiai akivaizdūs. Įrengta dar daugiau mažosios architektūros statinių, visa teritorija apsodinta eglaitėmis. Iškastas dar vienas tvenkinys atrodo įspūdingai. Žydintys lelijų žiedai kviečia pasigrožėti ir prisėsti ant čia pat įrengtų suolelių. Visur jauku ir gražu.
Vazgūnų kaime esanti Reginos ir Mykolo Jasionių sodyba dvelkia senove. Sodybos puošmena – kieme stūksantis šimtametis ąžuolas. Visur išradingai eksponuojami senoviniai buities rakandai. Jie puikiai dera su gėlių kompozicijomis. Šeimininkė Regina Jasionienė, lydėdama komisijos narius, netgi surengė etnografinę viktoriną. Rekonstruodami pastatus, šeimininkai nusprendė siekti autentikos, todėl visa sodybos teritorija – idealiausia vieta etnografiniams renginiams organizuoti.
Irenos ir Algio Prašmontų, gyvenančių Beivydžių kaime, Vaclovo Lisausko, Veronikos Masiukienės, Olės ir Albino Kalesnykų, gyvenančių Rubikonių kaime, sodybose labai daug gėlių. Įvairių dydžių, formų ir spalvų gėlynai atrodo puošniai, apsieita be brangių medelių ir  krūmų, tiesiog sukurtas mielas kaimiškas jaukumas.
Komisija, kurią sudarė Zibalų seniūnas Ričardas Putrimas, Kiauklių seniūnaitė Danutė Lemešovienė, Anciūnų seniūnaitė Alvyda Krapienė, Širvintų rajono savivaldybės tarybos nariai Daiva Puzinienė ir Romas Zibalas, vadovaudamasi patvirtintais apžiūros-konkurso nuostatais, turėjo išrinkti 3 geriausiai sutvarkytas sodybas ir 1 įstaigos teritoriją.
Vertintojai, apžiūrėję septynias teritorijas, atkreipę dėmesį į sodybos originalumą, etnografinių detalių gausumą, spalvų ir augalų dermę, mažosios architektūros elementus, nusprendė, jog gražiausiai tvarkomos yra Reginos ir Mykolo Jasionių (Vazgūnų kaimas), Ramintos ir Algio Maslinskų (Navasiolkų III kaimas), Olės ir Albino Kalesnykų (Rubikonių kaimas) sodybos. Aplankytos Staškūniškio kaime esančios įmonės – Algio Kuklio gamybinės bazės – teritorijos nutarta nevertinti.
Romas Zibalas
Maslinskų (Navasiolkų III kaimas) sodyboje malonu grožėtis tvenkiniu prisėdus ant čia pat įrengtų suolelių (pirma iš dešinės - sodybos šeimininkė Raminta Maslinskienė).

Maslinskų (Navasiolkų III kaimas) sodyboje malonu grožėtis tvenkiniu prisėdus ant čia pat įrengtų suolelių (pirma iš dešinės - sodybos šeimininkė Raminta Maslinskienė).

Rugpjūčio 10 dieną vyko geriausiai tvarkomų Zibalų seniūnijos sodybų bei įstaigų teritorijų apžiūra. Aplankiusi visas seniūno ir seniūnaičių pasiūlytas sodybas, vertinimo komisija padarė išvadą, kad sodybos viena už kitą gražesnės, tvarkomos išradingai, kuriamas mielas širdžiai jaukumas. Visi šeimininkai, kiek leidžia jų jėgos ir fantazija, stengiasi savo sodybas paversti žydinčiomis oazėmis.

Apžiūrėta Navasiolkuose III gyvenančių Ramintos ir Algio Maslinskų sodyba. Maslinskų sodyboje komisijos būta 2007 metais, šeimininkai už kuriamą grožį jau buvo įvertinti. Čia ir dabar taip pat gražu, bet pokyčiai akivaizdūs. Įrengta dar daugiau mažosios architektūros statinių, visa teritorija apsodinta eglaitėmis. Iškastas dar vienas tvenkinys atrodo įspūdingai. Žydintys lelijų žiedai kviečia pasigrožėti ir prisėsti ant čia pat įrengtų suolelių. Visur jauku ir gražu. Skaityti daugiau »

Darbavosi vagys

Rugpjūčio 20-23 d.
Per šias dienas užregistruoti 23 ATPK pažeidimai.
Užregistruota pora ikiteisminių tyrimų.
Rugpjūčio 20 d. vyras pastebėjo, kad įsibrauta į gyvenamąjį namą ir pagrobtas benzininis elektros generatorius, gręžtuvas, akumuliatorinis suktuvas, kiti įrankiai.
Rugpjūčio 23 d. užregistruotas moters, gim. 1980 m., gyv. Širvintų r., pareiškimas, kad rugpjūčio 22 d., apie 15 val., pastebėjo, jog iš neužrakinto ūkinio pastato pagrobtas dviratis, kurio vertė apie 300 Eurų.
Įkliuvo neblaivus vairuotojas.
Gauti 8 skundai (pranešimai, pareiškimai).
Parengta pagal Širvintų PK pranešimus

Rugpjūčio 20-23 d.

Per šias dienas užregistruoti 23 ATPK pažeidimai.

Užregistruota pora ikiteisminių tyrimų. Skaityti daugiau »

Pratinkimės. Sutaupysime…

Specialistai yra paskaičiavę, kad perdirbimui tinkamas atliekas surenkant atskirai nuo mišrių komunalinių atliekų gaunamas 2, 5 – 3 kartus didesnis efektas – išrūšiuotos atliekos nepatenka į sąvartynus, mažėja jų tvarkymo sąnaudos, mažiau teršiama aplinka. Žmonės, tvarkingai rūšiuojantys antrines žaliavas, ne tik turi galimybę gauti mažesnes sąskaitas už šiukšlių išvežimą, bet ir puoselėja socialiai atsakingą elgesį: eikvoja mažiau gamtos resursų ir kuria tvaresnę aplinką.
Regioniniai atliekų tvarkymo centrai skelbia grėsmingą informaciją – Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug  3 mln. tonų įvairių atliekų. Didelė dalis jų išlieka nesuirusios daugybę metų. Net ir popierius, pasirodo, suyra tik per dvejus metus, tad ką kalbėti apie konservų dėžutes, kurios suyra per 90 metų, plastiko pakuotės – per 200, o stiklas – net per 900 metų…
Yra ir kita statistika – apie antrinių žaliavų perdirbimo naudą. Skelbiama, kad Lietuvoje susidaro apie 33 kg stiklo atliekų vienam gyventojui, o 1 kg perdirbtų stiklo duženų duoda 1 kilogramą naujo stiklo. Gaminant stiklą iš duženų, sutaupoma apie 25 proc. energijos (pavyzdžiui, dviejų stiklo butelių perdirbimas sutaupo pakankamai energijos paruošti penkis puodelius arbatos), 20 proc. sumažėja oro tarša (tonos stiklo atliekų perdirbimas leidžia išvengti 315 kg anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą), 50 proc. – vandens tarša. Be to, stiklą galima perdirbti neribotą kiekį kartų, ir perdirbto kokybė ne prastesnė nei pagaminto iš pirminių žaliavų.
Skelbiama, kad vieno plastikinio butelio perdirbimas sutaupo pakankamai energijos 60 vatų elektros lemputei šviesti 6 valandas, o gaminant polietileninius pirkimo maišelius iš atliekų, energijos suvartojamas sumažėja dviem trečdaliais, vandens – 90 proc., anglies dioksido (CO2) patekimas į atmosferą – 2,5 karto. Beje, 1 kg perdirbtos plastmasės duoda apie 1 kg plastmasės žaliavos.
Perdirbus 1 toną popieriaus atliekų išsaugoma apie 17 medžių, sutaupoma 4,1 MW energijos, 27 000 litrų vandens, o 1 tona perlydyto plieno sutaupo apie 1,5 tonos geležies rūdos. Skelbiama, kad ypač naudinga perdirbti aliuminio atliekas, mat kiekvienai tonai šio metalo sutaupoma 4 t boksitų ir net 95 proc. energijos.
Lietuvoje apie būtinybę gyventojams rūšiuoti atliekas prabilta ne taip ir seniai. Dar prieš porą dešimtmečių kolega, grįžęs iš viešnagės Vokietijoje, stebėjosi: „Įsivaizduokit, jie net alaus butelį atkimšę kamštelį meta į vieną konteinerį, butelį į kitą. Popierinę pakuotę neša į trečią…“ Pas mus tai buvo dar „keisti ir nerealūs toliai“. Bet gyvenimas nestovi vietoje. Europėjame ir mes. Sunkiai, bet pratinamės prie tvarkos. Kad sunkiai, liudija vis dar atsirandantys mini sąvartynai prie buitinių atliekų konteinerių, „teletabių“ (antrinių žaliavų konteinerių). Nors didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė Šniponyse veikia jau nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio, tačiau ir dabar dar prie konteinerių gali pamatyti sumestų baldų liekanų, buitinės įrangos ir visokio kitokio šlamšto, kurio čia neturėtų būti. Žmonėms taip paprasčiau – atnešei, numetei, ir viskas. Tačiau reikėtų suvokti, kad viso to šlamšto išvežimas nuo buitinių atliekų konteinerių nėra nemokamas. Didžiules atliekų vežėjų pateikiamas sąskaitas Savivaldybei turime apmokėti visi mes, mokesčių mokėtojai (tarp jų, žinoma, ir tie, kurie atsikrato nereikalingais rakandais neleistinoje vietoje). Tiesa, galima manyti, kad pastaruoju metu gyventojus kiek drausmina stebėjimo kamerų „akys“, tačiau iki visiško sąmoningumo ir šeimininkiškumo dar toli. Vieša paslaptis yra ir tai, kad dar nemažai individualių namų gyventojų apskritai neturi jokių konteinerių, tiesiog gyvena kitų sąskaita mesdami savo šiukšlių maišelius į bendrus miesto konteinerius arba… į patvorius, pamiškes, pakeles.
Prieš porą mėnesių rūšiuoti atliekas savo kieme sudarytos galimybės ir individualių namų gyventojams. Jie gavo po du konteinerius, į kurių vieną turėtų mesti popierių, plastiką ir metalą, į kitą – stiklą. Beje, pirmasis šalyje, kurio gyventojai gavo konteinerius atliekų rūšiavimui, buvo Alytaus regionas (dar 2013 metais).
Gyventojai gavo ne tik po du papildomus konteinerius, bet ir instrukcijas, ką ir kaip rūšiuoti. Rūšiuotos atliekos nustatytu grafiku iš jų kiemų išvežamos NEMOKAMAI. Rodos, ko ir norėti – tvarkykitės, mielieji, ir džiaukitės. Tačiau yra vienas „bet“…
- Kai gavome dar po du papildomus konteinerius (popieriui/ plastikui/ metalui ir stiklui), beveik nebelieka ką mesti į buitinių atliekų konteinerį, – sakė viena Širvintų rajono gyventoja. – Žaliąsias atliekas kompostuojame, degiąsias – sukūrename, tai negi už pustuščio buitinių atliekų konteinerio išvežimą kaskart teks „Ecoservisui“ mokėti? Bent jau kol kas esanti atliekų surinkimo tvarka ir įkainiai tikrai neskatina žmonių rūšiuoti. Juk mažesnio buitinių atliekų konteinerio nėra šansų išsiprašyti – esą pagal gyventojų skaičių nepriklauso. O šiukšlininkams mokėti už tai, ko nėra, pasirodo, priklauso!
Suprantamos rajono gyventojų nuoskaudos. Iki šiol esama atliekų surinkimo tvarka neskatina jų rūšiuoti atliekas. Senoji valdžia šią problemą puikiai žinojo, tačiau be jokių skrupulų 2013 metais automatiškai pratęsė sutartį su „Ecoservice“ nė nebandydama ką nors keisti. Net ir naujo Atliekų tvarkymo plano, atsižvelgdama į naujus teisės aktus ir reikalavimus bei atsiradusias naujas užduotis savivaldybei, nesivargino parengti. Dabar yra tikimybė, kad ši tvarka, ko gero, jau nuo Naujųjų metų, keisis. Naujoji rajono valdžia teigia, kad tvarkingas atliekų rūšiavimas – galimybė gyventojams ateityje, kai bus patvirtintas naujas Atliekų tvarkymo planas (jis jau rengiamas) ir atliktos tam tikros procedūros, mokėti mažiau už buitinių atliekų išvežimą (kuo daugiau atliekų bus išrūšiuojama, tuo mažiau liks apmokamų už išvežimą). Taigi, galima sakyti taip: išmoksime tvarkytis kaip tikri šeimininkai – sutaupysime pinigėlių. Bet pratintis būti tikrais šeimininkais ir tvarkingai gyventi reikia jau dabar.
Aldona Bareckienė
Dar šį pavasarį prie konteinerių Mindaugo gatvėje, šalia garažų kooperatyvo, buvo toks ir dar „žiauresnis“ vaizdas. Naujoji valdžia, vadovaujama merės Živilės Pinskuvienės, inicijavo mini atliekų aikštelės įrengimą. Dabar tereikia vieno - kad patys gyventojai laikytųsi tvarkos.

Dar šį pavasarį prie konteinerių Mindaugo gatvėje, šalia garažų kooperatyvo, buvo toks ir dar „žiauresnis“ vaizdas. Naujoji valdžia, vadovaujama merės Živilės Pinskuvienės, inicijavo mini atliekų aikštelės įrengimą. Dabar tereikia vieno - kad patys gyventojai laikytųsi tvarkos.

Specialistai yra paskaičiavę, kad perdirbimui tinkamas atliekas surenkant atskirai nuo mišrių komunalinių atliekų gaunamas 2, 5 – 3 kartus didesnis efektas – išrūšiuotos atliekos nepatenka į sąvartynus, mažėja jų tvarkymo sąnaudos, mažiau teršiama aplinka. Žmonės, tvarkingai rūšiuojantys antrines žaliavas, ne tik turi galimybę gauti mažesnes sąskaitas už šiukšlių išvežimą, bet ir puoselėja socialiai atsakingą elgesį: eikvoja mažiau gamtos resursų ir kuria tvaresnę aplinką.

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai skelbia grėsmingą informaciją – Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug  3 mln. tonų įvairių atliekų. Didelė dalis jų išlieka nesuirusios daugybę metų. Net ir popierius, pasirodo, suyra tik per dvejus metus, tad ką kalbėti apie konservų dėžutes, kurios suyra per 90 metų, plastiko pakuotės – per 200, o stiklas – net per 900 metų… Skaityti daugiau »

Dailininko iš Skauradų kaimo kūryboje – senojo Vilniaus vizijos

Nuo birželio 30 dienos Vilniaus paveikslų galerijoje veikia paroda „Senojo Vilniaus vizijos Juozapo Kamarausko akvarelėse“. Parodoje – panoramos, šventovės, pilys, vartai, nebeegzistuojantys senosios architektūros paminklai ir jų kompleksai. Pasak parodos kuratorės muziejininkės Rimos Rutkauskienės, J. Kamarausko kūrybinis palikimas lietuvių kultūroje paliko savitą pėdsaką.
Tačiau retas Širvintų krašto gyventojas turbūt žino, kad gana garsus Lietuvos architektas, dailininkas, inžinierius Juozapas Kamarauskas – mūsų kraštietis. Būsimasis dailininkas gimė 1874 m. balandžio 29 d. Širvintų valsčiaus Skauradų kaime (Alionių sen.), ūkininkų Mykolo Kamarausko ir Ievos Uršulės Sadauskaitės-Kamarauskienės šeimoje (mirė 1946 metų spalio 9 dieną, palaidotas Antakalnio kapinėse).
Kaip rašo „Vikipedija“, be Juozapo, šeimoje augo dar šeši vaikai. Juozapas mokėsi keliose vietos bažnytinėse mokyklose. Būdamas 10 metų pradėjo savarankiškai mokytis piešti.
Nežine (Černigovo gubernija) baigė gimnaziją. Vėliau J. Kamarauskas, kaip ir kiti šios kartos lietuvių tapytojai, nuo 1892 m. rugpjūčio 1 d. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje pas tapytoją Ivaną Trutnevą.
Kadangi XIX amžiuje Lietuvoje caro valdžia stengėsi užgniaužti menkiausias tautines kultūros apraiškas, po 1863-1864 m sukilimo uždare universitetą, vykdė nuožmias represijas ir persekiojimus, buvo draudžiama spauda lotyniškais rašmenimis, akylai sekami visų spaudinių tekstai, tad, neturėdamas galimybių siekti aukštojo mokslo tėvynėje, 1893 m. rugpjūtį J. Kamarauskas išvyko studijuoti į A. Štiglico techninio piešimo mokyklą Sankt Peterburge. Ten baigė architektūros skyrių, kaip laisvas klausytojas įgūdžius tobulino Imperatoriškoje Dailės akademijoje. A. Štiglico techninio piešimo mokykloje ir Dailės akademijoje mokėsi 1893-1897 m.
1897-1910 m. dirbo Šiaurės vakarų krašto geležinkelio statybos vyr. inžinieriaus biure (1897-1899 m. tiesiant Varėnos-Suvalkų-Gardino geležinkelį, 1899-1905 m. klojant bėgių kelius atkarpose Maskva-Vindava ir Sankt Peterburgas-Vitebskas, Peterburgas-Carskoje Selo, 1906-1910 m. dalyvavo perstatant Mikalojaus geležinkelio stotį). 1910-1914 m. buvo Sankt Peterburgo statybos skyriaus vedėjas, po 1917 m. – Petrogrado miesto ir gubernijos inžinierius architektas.
Besimokydamas ir bedirbdamas Rusijoje J. Kamarauskas nuolatos lankėsi Lietuvoje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1916 m. J. Kamarauskas buvo mobilizuotas ir iki 1917 m. tarnavo Pirmajame Geležinkelio batalione. Po 1917 m. spalio perversmo J. Kamarauskas buvo paskirtas Peterburgo miesto ir gubernijos inžinieriumi-architektu bei ekstraordinariu statybos viršininku ir komandiruotas dirbti į karinį laivyną, kur dirbo iki 1922 m., iki grįžimo į Vilnių. Kaip rašo Rūta Statulevičiūtė straipsnyje „Meniškoji dokumento prigimtis: Juozapo Kamarausko kūryba“, per šį trumpą penkerių metų darbo laikotarpį buvo nepagrįstai įkalintas ir vos nesušaudytas.
Nuo 1922 m. gyveno Vilniuje, iki 1939 m. neturėjo nuolatinio darbo. Pragyvenimui užsidirbdavo atsitiktiniais darbais: restauravo ir kopijavo religinio turinio paveikslus provincijos bažnyčioms ir dvarams, darė įvairių statybų projektus, piešė plakatus (dažniausiai opozicinėms partijoms), buitinio žanro paveikslėlius, ekslibrisus, sudarinėjo Vilniaus miesto planus, braižė kvartalų išklotines, projektavo pašto ženklus, pinigų banknotus, dirbo įvairiose įstaigose. Nuo 1939 m. dirbo Vilniaus vyr. inžinieriaus ir architekto valdyboje, 1940-1945 m. – įvairiose švietimo ir kultūros įstaigose Vilniuje.
Pirmasis piešiniuose ir brėžiniuose ėmė fiksuoti kultūros paveldo objektus Lietuvoje. Sukūrė apie 4000 grafikos ir tapybos darbų. Vieni svarbiausių – per Antrąjį pasaulinį karą sugriautų Vilniaus senamiesčio 40 gatvių išklotinių brėžiniai ir piešiniai, atlikti 1944-1945 m. Kiekvieną pastatą dailininkas nusipiešdavo iš natūros ir tuomet, pagal subraižytas posesijas, atitinkamu masteliu perkeldavo į gatvių išklotines.
Piešė Vilniaus, Kauno, Gardino, Trakų ir kitų pilių, miestų ir miestelių panoramas, senovės architektūros paminklus, taip pat kūrė ekslibrisus, plakatus, pašto ženklus, restauravo paveikslus. Piešinių žanras svyruoja tarp neoromantinio istorinio peizažo ir tikslios dokumentikos.
Juozapo Kamarausko kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus (daugiau kaip 500), Lietuvos nacionalinis muziejus, Trakų istorijos, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų, Vytauto Didžiojo karo muziejai, privačios kolekcijos. Dailininkas savo gyvenimo aprašyme 1945 metais pažymėjo, kad „išbaigtų kompozicijų ir eskizų“ turi apie penkis tūkstančius.
Straipsnyje „Meniškoji dokumento prigimtis: Juozapo Kamarausko kūryba“ (etalpykla.lituanistikadb.lt) Rūta Statulevičiūtė pažymi: „Vertinant J. Kamarausko sukurtus darbus meniškumo aspektu, pirmiausia nereikėtų pamiršti, kad dailininkas turėjo techninį, o ne meninį išsilavinimą. Kūrybą derėtų nagrinėti kaip inžinieriaus architekto, savarankiškai suformuotus meninius įgūdžius… (…) Pagal vaizduojamus objektus ir pamėgtus siužetus bei jų pateikimo pobūdį J. Kamarausko kūryba yra skirstoma į tris periodus: ankstyvąjį – romantinį, pereinamąjį ir vėlyvąjį – inventorizacinį. Tačiau meninės raiškos ir piešimo technikų įvaldymo aspektu yra skiriami du kūrybos periodai: 1. 1884-1893 m. (iš dalies sutampantis su ankstyvuoju – romantiniu periodu). 2. 1893-1945 m. (kūrybiniu požiūriu brandesnis laikotarpis, vidurinysis ir brandusis periodas). Esminius šių laikotarpių skirtumus lemia technikų įvaldymo lygis ir patyrimas. Kai kuriuose iš ankstyvųjų J. Kamarausko darbų į akis krinta stambi ir ryški kontūrinė linija, intensyvesnis ir tamsesnis koloritas nei vėlesniuose piešiniuose, raiškesnė ekspresija. Kita vertus, reikia pripažinti, kad jau pirmieji kūriniai pasižymi nepriekaištinga kompozicija, išmoningai naudojamu šviesos ir tamsos žaismu. Siekdamas maksimalaus ikonografinio tikslumo, dailininkas vengė kontrastingų, ryškių spalvų sąskambių, šviesos-tamsos kontrastų, galejusių sumenkinti pažintinę darbų vertę. Vėlesniuose darbuose atsiskleidžia J. Kamarauskui būdinga tapymo maniera, kuri yra labai objektyvizuota, tikroviška, pasižyminti matematišku tikslumu. Šiuo laikotarpiu J. Kamarauskas stengėsi daugiau meniškai fiksuoti išlikusius architektūros paminklus, negu rekonstruoti neišlikusius. Piešiniuose pradedamas akcentuoti pastato ir jo gamtines aplinkos ryšys, linkstama į vaizdo poetizavimą. Šiuo laikotarpiu dailininkas ypač dažnai eksploatavo savo pamėgtą romantišką kylančios paukščių voros motyvą. Aktyvus emocinis darbų elementas yra dangus, kuris padeda sukurti nuotaiką (sunkūs debesys ar skaidri, saulėta padange). Visiems J. Kamarausko kūriniams būdinga darni, nepriekaištinga kompozicija, spalvų ir tūrių harmonija. (…) Didžiausią kūrybinio palikimo dalį sudaro akvarele tapyti ir lieti darbai. Juose dominuoja šviesios melsvos, gelsvos ir rusvos spalvos. Viename piešinyje J. Kamarauskas dažnai naudojo kelias technikas: akvarelę, guašą, temperą, tušą, rašalą, paprastą grafitinį ir cheminį pieštukus. Tai suteikė kūriniams spalvinio raiškumo, tačiau dėl to labai sunku dirbti restauratoriams. (…) Dailininkas nesižavėjo įvairiomis grafikos technikomis ir jų teikiamais meniniais efektais. Grafikos darbai, vertinant technikos pasirinkimo aspektu, yra lakoniški, optimizuojantys atlikimo laiko sąnaudas, nereiklūs.“
Gaila, kad šio žymaus žmogaus asmenybei kažkodėl neatsirado vietos „Versmės“ leidyklos išleistoje monografijoje „Širvintos“. Įžymių šio krašto žmonių biografijų sąvade dailininko Juozapo Kamarausko pavardė nė nepaminėta.
Beje, Vilniaus paveikslų galerijoje paroda „Senojo Vilniaus vizijos Juozapo Kamarausko akvarelėse“ veiks iki rugsėjo 27 dienos. Tad visi, kuriuos sudomins šio mūsų kraštiečio kūryba, gali aplankyti ekspoziciją ir įvertinti jo talentą.
Parengė Aldona Bareckienė
Juozapas Kamarauskas (lt.wikipedia.org)

Juozapas Kamarauskas (lt.wikipedia.org)

Nuo birželio 30 dienos Vilniaus paveikslų galerijoje veikia paroda „Senojo Vilniaus vizijos Juozapo Kamarausko akvarelėse“. Parodoje – panoramos, šventovės, pilys, vartai, nebeegzistuojantys senosios architektūros paminklai ir jų kompleksai. Pasak parodos kuratorės muziejininkės Rimos Rutkauskienės, J. Kamarausko kūrybinis palikimas lietuvių kultūroje paliko savitą pėdsaką.

Tačiau retas Širvintų krašto gyventojas turbūt žino, kad gana garsus Lietuvos architektas, dailininkas, inžinierius Juozapas Kamarauskas – mūsų kraštietis. Būsimasis dailininkas gimė 1874 m. balandžio 29 d. Širvintų valsčiaus Skauradų kaime (Alionių sen.), ūkininkų Mykolo Kamarausko ir Ievos Uršulės Sadauskaitės-Kamarauskienės šeimoje (mirė 1946 metų spalio 9 dieną, palaidotas Antakalnio kapinėse). Skaityti daugiau »

„Atžalyno“ progimnazijai – 30 metų

Širvintų „Atžalyno“ progimnazija savo gyvavimą skaičiuoja nuo 1985 metų. Archyvuose yra nemažai įdomių dokumentų ir nuotraukų apie mokyklos atidarymo 1985-ųjų rugsėjo 1-ąją iškilmes bei pirmuosius mokytojus ir mokinius. Apie mokyklos priešistorę, siekiančią net XIX amžių, jau buvo paskelbtas straipsnis „Mokykla istorijos vingiuose“, kuriame publikuota jaunųjų kraštotyrininkų surinkta medžiaga.
Šįkart atsigręžta į 30 metų senumo įvykius, atversti rašytiniai buvusios Širvintų 2-osios vidurinės mokyklos (dabar progimnazija) istorijos tomai. Švietimo ministerijos atsakingų pareigūnų pasirašytuose dokumentuose pažymėta, jog 1985 metais Lietuvoje buvo atidarytos 5 naujos vidurinės mokyklos (Vilniaus 56-oji, Kauno 47-oji, Klaipėdos 26-oji, Kėdainių 6-oji ir Širvintų 2-oji). Naujos mokyklos atidarymas buvo reikšmingas įvykis Širvintų miestui.
Mokyklos archyve saugomas Širvintų rajono vykdomojo komiteto pirmininko pirmojo pavaduotojo A. Mikalajūno 1985-06-17 pasirašytas raštas. Jame skelbiama, kad Širvintose bus atidaroma nauja vidurinė mokykla, todėl buvusi Širvintų vidurinė mokykla reorganizuojama į Širvintų 1-ąją ir Širvintų 2-ąją vidurinę mokyklą. Pasak dirbusių mokytojų, naujos mokyklos atidarymui buvo ruošiamasi kruopščiai ir atsakingai, naujai suburtas pedagogų kolektyvas neskaičiavo darbo valandų, aukojo atostogas, kad tik suspėtų viską padaryti ir rugsėjo 1-ąją pradėtų darbą naujoje mokykloje.
„1985 m. rugsėjo 1-oji – mokyklos atidarymo diena. Atidaryme dalyvavo Širvintų RK pirmasis sekretorius V. Kornijenko, antrasis sekretorius A. Dargis, vykdomojo komiteto pirmininkė M. Sabaliauskienė, „Širvintos“ kolūkio pirmininkas V. Dorofejevas, Švietimo skyriaus vedėjas K. Baronas, kiti svečiai. Simbolinį raktą mokyklos direktorei H. Vaicekauskienei įteikė KMK viršininkas F. Bareika“, – rašoma mokyklos istorijos I tome. Mokyklos istorijoje skelbiama, kad pastato projekto autorius – Geibūnas. Pastate yra 32 klasės-kabinetai, sporto salė, aktų salė, valgykla. Bendras visų patalpų plotas – 5729, 34 kv. metro. Mokykloje buvo suprojektuoti 2 lingofoniniai kabinetai (rusų kalbos ir vokiečių kalbos), įrengtos medžio ir metalo apdirbimo dirbtuvės, siuvimo klasė, joje pastatyta 15 siuvimo mašinų, rūsyje įrengta šaudykla, rikiuotės patalpos.
1985-09-05 mokykloje mokėsi 772 mokiniai (422 mergaitės ir 350 berniukų), 9-11 klasėse mokėsi 129 mokiniai (98 mergaitės ir 31 berniukas), 9-oje klasėje buvo vien tik mergaitės, kadangi nė vienas berniukas nenorėjo mokytis šaltkalvio-remontininko specialybės, o visos mergaitės mokėsi siuvimo.
1985-1986 metais mokykloje dirbo 37 mokytojai pirmaeilininkai, beveik visi anksčiau dirbę Širvintų vidurinėje mokykloje. Mokytojų kolektyvą papildė jauni specialistai: chemikė A. Buzienė, rusistė L. Bobrovič, fizikė E. Simonavičiūtė, anglistas S. Zagorskis, mokykloje dirbo Švietimo pirmūnų vardus pelnę mokytojai S. Dačka, A. Barkauskienė, E. Mašauskaitė, J. Blažiūnienė, J. Rubašenko. Pirmoji mokyklos direktorė – H. Vaicekauskienė, pavaduotojai A. Bendinskienė,  P. Puzinaitė, J. Jagminas. Mokykloje veikė profsąjunga (pirmininkė R. Sockaja), pedagogų draugija (pirmininkė A. Tamašiūnienė) bei kitos organizacijos. Mokykla turėjo šefus – „Širvintos“ kolūkį. 1985 metais sulaukta paramos: „Širvintos“ kolūkis padovanojo spalvotą televizorių ir 22 000 rublių. Mokyklos istorijos penkiuose tomuose pateikta daug įdomių faktų iš mokyklos gyvenimo.
1995 metų rugsėjo 1 dieną, švenčiant 10 metų jubiliejų, prie mokyklos iškilmingai atidengtas stogastulpis paskelbė, kad mokykla vadinsis Širvintų „Atžalyno“ vidurine mokykla. Taip norėjusi pavadinti mokyklos bendruomenė, nes ugdymo institucija įsikūrusi senos pradinės mokyklos vietoje. 2005 metais mokykla, išleidusi 20 abiturientų laidų, buvo reorganizuota į Širvintų „Atžalyno“ pagrindinę mokyklą. Tais pačiais metais baigta mokyklos renovacija: pakeisti langai, sutvarkyta sporto salė, valgykla, aktų salė, pastelinėmis spalvomis išdažyti visų kabinetų ir koridorių sienos.
Per 20 metų mokyklą baigė 989 abiturientai. 2011 metų gruodžio mėnesį Širvintų rajono savivaldybės taryba patvirtino sprendimą, kuriuo Širvintų „Atžalyno“ pagrindinei mokyklai nuo 2012 metų sausio 2 dienos suteikiamas progimnazijos statusas. Nuo 2013 metų gruodžio 20 dienos progimnazijai vadovauja direktorė Daiva Klimienė.
Mokyklos 30 metų jubiliejus – puiki proga stabtelėti, paimti senų nuotraukų albumus, pažvelgti į praėjusius metus, pamatuoti prabėgusių dienų svorį, prisiminti visus tuos, kurie dirbo ir tebedirba, kurie baigė šią mokyklą, dorai gyvena ir garbingai darbuojasi savo šeimos ir visos Lietuvos labui.
Romas Zibalas
Taip Širvintų „Atžalyno“ progimnazija atrodė 1985-ųjų rugsėjį.

Taip Širvintų „Atžalyno“ progimnazija atrodė 1985-ųjų rugsėjį.

Širvintų „Atžalyno“ progimnazija savo gyvavimą skaičiuoja nuo 1985 metų. Archyvuose yra nemažai įdomių dokumentų ir nuotraukų apie mokyklos atidarymo 1985-ųjų rugsėjo 1-ąją iškilmes bei pirmuosius mokytojus ir mokinius. Apie mokyklos priešistorę, siekiančią net XIX amžių, jau buvo paskelbtas straipsnis „Mokykla istorijos vingiuose“, kuriame publikuota jaunųjų kraštotyrininkų surinkta medžiaga. Skaityti daugiau »

Kviečiame prekiauti 2015-09-26 vyksiančios derliaus šventės metu

Informuojame, kad 2015 m. rugsėjo 26 d. Širvintose vyks tradicinė Derliaus šventė, skirta etnografinių regionų metams.
Infrastruktūros skyrius informuoja, kad prekybininkai, norintys prekiauti derliaus šventės metu, dėl leidimo prekiauti turi kreiptis į Širvintų rajono savivaldybės administraciją iki 2015 m. rugsėjo 11 d. ir pateikti užpildytus nustatytos formos prašymus.
Reikalingi dokumentai pateikiami elektroniniu paštu savivaldybe@sirvintos.lt (dokumentai turi būti skenuoti ir pasirašyti), paštu arba pristatant į Širvintų rajono savivaldybės administraciją, Vilniaus g. 61, LT-19120 Širvintose.
Išsamią informaciją rasite www.sirvintos.lt, kilus neaiškumams, skambinkite tel. (8 382) 30 273,  8 616 26 846.
Savivaldybės administracijos informacijos

Informuojame, kad 2015 m. rugsėjo 26 d. Širvintose vyks tradicinė Derliaus šventė, skirta etnografinių regionų metams. Skaityti daugiau »

Energetikos viceministrų vizitas Širvintose: perspektyvos atnaujinti gatvių apšvietimą ir šilumos ūkį

Rugpjūčio 18 d. Širvintose viešėjo Energetikos viceministrai Vidmantas Macevičius ir Rokas Baliukovas. Susitikime su mere Živile Pinskuviene, Administracijos direktore Ingrida Baltušyte-Četrauskiene, UAB „Širvintų vandenys“, UAB „Širvintų šiluma“, UAB Širvintų komunalinio ūkio vadovais buvo aptarta viena iš aktualiausių mūsų miesto gyventojų problema – gatvių apšvietimas. Susitikime dalyvavęs Širvintų komunalinio ūkio direktorius Jonas Rinkevičius sakė, kad apšvietimo sistema yra apgailėtinos būklės, smarkiai nusidėvėjusi, 70-80 proc. būtina visiška rekonstrukcija. Pasak viceministro Roko Baliukovo, Savivaldybei ketinant rekonstruoti apšvietimo sistemą, galima rinktis dvi galimybes: per Energetikos ministeriją gauti paskolą lengvatinėmis sąlygomis arba vykdyti rekonstrukciją pagal ESKO modelį kartu su investuojančia trečiąja šalimi. Ministerijos atstovai tvirtino, kad šiuo metu 11 šalies savivaldybių modernizuoja apšvietimo sistemas. Prieš apsisprendžiant, būtina atlikti išsamią dabartinės būklės analizę, susitarti su elektros energijos tiekėju LESTO dėl bendrų darbų ir tuomet ieškoti būdų moderniai sistemai įdiegti.
Susitikimo metu aptartos galimybės apšiltinti visuomeninius pastatus, kurių Širvintų mieste ir rajone yra ne vienas. Pasak viceministrų, atsižvelgiant į visuomeninių pastatų įstaigų veiklą, dėl jų apšiltinimo galima kreiptis į atsakingas institucijas, o Savivaldybės vadovų iniciatyva gali būti svari priežastis svarstyti finansavimo galimybes. Živilės Pinskuvienės teigimu, dėl Policijos komisariato pastato būklės nedelsiant bus kreipiamasi į Vidaus reikalų ministeriją, ieškoma būdų renovuoti daug sąnaudų reikalaujantį didžiulį ligoninės pastatą.
Energetikos viceministrai kartu apsilankė UAB „Širvintų šiluma“. Įmonę, jos įrenginius aprodė bei su problemomis supažindino laikinai direktoriaus pareigas einantis Raimondas Ragauskas. Pasak jo, nors Širvintos šalyje savo vartotojams šilumą tiekia viena iš mažiausių kainų, tačiau yra problemų, kurias būtina išspręsti. Siekiant sumažinti šildymo kainas, reikia renovuoti apie ketvirtadalį daugiabučių šilumos mazgų, pakeisti baigiantį susidėvėti biokuro katilą, įvesti nuotolinį Čiobiškio bei Gelvonų katilinių valdymą. Viceministro Vidmanto Macevičiaus teigimu, atlikus šiuos darbus, efektas pasijustų labai greitai, todėl įmonė, padedama Savivaldybės vadovų, turi ieškoti galimybių gauti lėšų jiems atlikti.
Merė Živilė Pinskuvienė, dėkodama Energetikos viceministrams už bendradarbiavimą, pabrėžė, kad klausimai, kurie buvo iškelti, ypač svarbūs rajono žmonėms. Pasak jos, siekiant inovacijų, reikalingos nemažos lėšos, todėl bus ieškoma geriausių variantų, kad gatvių apšvietimas būtų modernizuotas, kad ir rudenį, ir žiemą Širvintose gatvėse nebūtų tamsu, žmonės jaustųsi saugūs.
Savivaldybės administracijos informacijos

rugpjutis 018Rugpjūčio 18 d. Širvintose viešėjo Energetikos viceministrai Vidmantas Macevičius ir Rokas Baliukovas. Susitikime su mere Živile Pinskuviene, Administracijos direktore Ingrida Baltušyte-Četrauskiene, UAB „Širvintų vandenys“, UAB „Širvintų šiluma“, UAB Širvintų komunalinio ūkio vadovais buvo aptarta viena iš aktualiausių mūsų miesto gyventojų problema – gatvių apšvietimas. Susitikime dalyvavęs Širvintų komunalinio ūkio direktorius Jonas Rinkevičius sakė, kad apšvietimo sistema yra apgailėtinos būklės, smarkiai nusidėvėjusi, 70-80 proc. būtina visiška rekonstrukcija. Pasak viceministro Roko Baliukovo, Savivaldybei ketinant rekonstruoti apšvietimo sistemą, galima rinktis dvi galimybes: per Energetikos ministeriją gauti paskolą lengvatinėmis sąlygomis arba vykdyti rekonstrukciją pagal ESKO modelį kartu su investuojančia trečiąja šalimi. Ministerijos atstovai tvirtino, kad šiuo metu 11 šalies savivaldybių modernizuoja apšvietimo sistemas. Prieš apsisprendžiant, būtina atlikti išsamią dabartinės būklės analizę, susitarti su elektros energijos tiekėju LESTO dėl bendrų darbų ir tuomet ieškoti būdų moderniai sistemai įdiegti. Skaityti daugiau »

Tvarkomi rajono keliai

Rugpjūčio mėnesį pradėjus rajoninių kelių lyginimą greideriu (rangovas UAB „Tvirta“), darbai sparčiai juda į priekį. Keliai baigti greideriu lyginti Alionių, Zibalų seniūnijose. Merė Živilė Pinskuvienė įpareigojo seniūnus atsakingai prižiūrėti vykdomus darbus, iš Kelių direkcijos gautų lėšų įsisavinimą.
Merės padėjėja Janina Greiciūnaitė, kuriai paskirta kontroliuoti kelių tvarkymo darbus, sulaukia gyventojų nuogąstavimų dėl velėnos atplaišų, liekančių žvyro dangoje po lyginimo darbų. UAB „Tvirta“ darbų vadovo teigimu, gyventojai gali būti ramūs – velėnos gabalai išdžius, sutrupės ir susimaišys su žvyro danga. Per daugelį metų, neskiriant pakankamai dėmesio kelių priežiūros darbams, keliai apaugo, susiaurėjo. Kasmet po kelis centimetrus nuo kraštų pašalinant velėną, šios klaidos bus ištaisytos.
Merės padėjėjai Janinai Greiciūnaitei patikėta kontroliuoti kelių tvarkymo darbus.

Merės padėjėjai Janinai Greiciūnaitei patikėta kontroliuoti kelių tvarkymo darbus.

Rugpjūčio mėnesį pradėjus rajoninių kelių lyginimą greideriu (rangovas UAB „Tvirta“), darbai sparčiai juda į priekį. Keliai baigti greideriu lyginti Alionių, Zibalų seniūnijose. Merė Živilė Pinskuvienė įpareigojo seniūnus atsakingai prižiūrėti vykdomus darbus, iš Kelių direkcijos gautų lėšų įsisavinimą. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Širvintų parapija

Web ir SEO sprendimai

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Jūs simpatizuojate:

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Apskaitos paslaugos
Židiniai
Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Išparduotuvė
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 11 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.