Vasaris, 2015 archyvas

Vežė balsuoti „už Joną“?

Vežė balsuoti „už Joną“?
Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamais duomenimis, vasario 25-ąją, pirmąją išankstinio balsavimo į Savivaldybių tarybas dieną, šalyje balsavo kiek daugiau nei procentas (1,22 proc.) į rinkėjų sąrašus įrašytų šalies piliečių. Didžiausias rinkėjų aktyvumas buvo užregistruotas Zarasų (3,29 proc.) ir Lazdijų (3,22 proc.) savivaldybėse.
Pirmąją išankstinio balsavimo dieną Širvintų rajono savivaldybėje iš sąrašuose įrašytų 14 843 rinkėjų iš anksto balsavo 251 asmuo, dar 50 rinkėjų savo valią pareiškė balsuodami specialiuoju paštu. Taigi pirmąją dieną balsavo 2,03 proc. rajono rinkėjų.
Širvintų rajone ketvirtadienį teko įsikišti policijai. Nuo Darbo partijos į Savivaldybės rinkimų komisiją išrinkta Nijolė Lubienė pareigūnams pranešė, kad įtariama, jog Širvintų rajono savivaldybėje įsikūrusioje rinkimų būstinėje balsuojama papirkus rinkėjus. Jos dėmesį atkreipė galimai organizuotai atvežti, galimas dalykas – neblaivūs, piliečiai. Komisijos narė aiškino, kad šie prasitarė esą buvę atvežti balsuoti „už Joną“.
Dar iki atvykus policijos pareigūnams, įtariami neskaidriai balsavusieji išsilakstė, tačiau vis dėlto buvo sulaikyti du asmenys, kurie ką nors pasiaiškinti vietoje nepanoro. Įtariami pažeidėjai buvo pristatyti į Policijos komisariatą. Mūsų žiniomis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Esame rašę, kad šiomis dienomis Širvintų rajono policijos pareigūnai stebės rinkimų apylinkių prieigas ir prižiūrės, kaip laikomasi įstatymo, atliks viešus ir neviešus stebėjimus. „Nesąžiningu balsavimu įtariami asmenys, balsų pirkimu įtariami asmenys bus tikrinami, įtarimams pasitvirtinus, bus imamasi atitinkamų priemonių. Už rinkimų agitacijos ir balsavimo tvarkos pažeidimus, neteisėtą rinkimų biuletenių perdavimą, trukdymą pasinaudoti rinkimų teise, balsavimą už atlygį, taip pat už rinkimų dokumentų sunaikinimą, sugadinimą, pagrobimą ar paslėpimą numatyta atsakomybė tiek pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (taikoma bauda nuo įspėjimo iki 14 481 euro), tiek pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (gali grėsti ir laisvės atėmimas iki trejų metų),“ – pranešime spaudai rašė Širvintų rajono policijos komisariatas.
ŠK informacija
Įtariamųjų porelė buvo pristatyta į Policijos komisariatą.
Įtariamųjų porelė buvo pristatyta į Policijos komisariatą.

Įtariamųjų porelė buvo pristatyta į Policijos komisariatą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamais duomenimis, vasario 25-ąją, pirmąją išankstinio balsavimo į Savivaldybių tarybas dieną, šalyje balsavo kiek daugiau nei procentas (1,22 proc.) į rinkėjų sąrašus įrašytų šalies piliečių. Didžiausias rinkėjų aktyvumas buvo užregistruotas Zarasų (3,29 proc.) ir Lazdijų (3,22 proc.) savivaldybėse.

Pirmąją išankstinio balsavimo dieną Širvintų rajono savivaldybėje iš sąrašuose įrašytų 14 843 rinkėjų iš anksto balsavo 251 asmuo, dar 50 rinkėjų savo valią pareiškė balsuodami specialiuoju paštu. Taigi pirmąją dieną balsavo 2,03 proc. rajono rinkėjų.

Širvintų rajone ketvirtadienį teko įsikišti policijai. Nuo Darbo partijos į Savivaldybės rinkimų komisiją išrinkta Nijolė Lubienė pareigūnams pranešė, kad įtariama, jog Širvintų rajono savivaldybėje įsikūrusioje rinkimų būstinėje balsuojama papirkus rinkėjus. Jos dėmesį atkreipė galimai organizuotai atvežti, galimas dalykas – neblaivūs, piliečiai. Komisijos narė aiškino, kad šie prasitarė esą buvę atvežti balsuoti „už Joną“.

Dar iki atvykus policijos pareigūnams, įtariami neskaidriai balsavusieji išsilakstė, tačiau vis dėlto buvo sulaikyti du asmenys, kurie ką nors pasiaiškinti vietoje nepanoro. Įtariami pažeidėjai buvo pristatyti į Policijos komisariatą. Mūsų žiniomis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Skaityti daugiau »

Kantrybė trūko. M. Saidienę kvies aiškintis teisme

Kantrybė trūko. M. Saidienę kvies aiškintis teisme
Prieš antradienį vykusį Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisijos posėdį pirmininko pavaduotoja M. Saidienė viešoje vietoje prie liudininkų apkaltino Darbo partiją ir jos Širvintų skyriaus pirmininkę Ingridą Baltušytę-Četrauskienę grubiai pažeidus įstatymus.
Ingrida Baltušytė-Četrauskienė Rinkimų komisijos pirmininkės pavaduotojos M. Saidienės mestą kaltinimą įvertino kaip šmeižtą ir ruošia skundą teismui dėl bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka. Baudžiamajame kodekse už tai yra numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų.
- Manęs tai jau nestebina. Per kiekvienus rinkimus sulaukdavome šios, pavadinkime, – teisininkės, žemėtvarkininkės, skundų, tačiau jie sprogdavo kaip muilo burbulai. Maža to, 2009 metais Vyriausioji rinkimų komisija tuometę Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkę M. Saidienę nubaudė už netinkamą pareigų vykdymą. Ir šįkart Darbo partija rajone vykdė sąžiningą, įstatymais reglamentuotą rinkimų kampaniją, kurios dalis – suvenyrų, įregistruotų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, dalijimas. Agituodami rinkėjus, jiems įteikėme skrajučių, rinkimine simbolika pažymėtų rašiklių, žolelių arbatos. M. Saidienės viešai mums mestus kaltinimus rinkėjams dalijus … alkoholį vertinu kaip desperacijos pagimdytus tyčinius kliedesius, siekiant apšmeižti ir sukompromituoti. Manau, rajone kai kurie veikėjai paniškai bijo, kad po šį savaitgalį įvyksiančių rinkimų ne vienerius metus trukęs patogus, pertekliuje besivartančio išrinktųjų klano gyvenimas baigsis, – tokia buvo Darbo partijos Širvintų skyriaus pirmininkės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės nuomonė.

Prieš antradienį vykusį Širvintų rajono savivaldybės rinkimų komisijos posėdį pirmininko pavaduotoja M. Saidienė viešoje vietoje prie liudininkų apkaltino Darbo partiją ir jos Širvintų skyriaus pirmininkę Ingridą Baltušytę-Četrauskienę grubiai pažeidus įstatymus. Skaityti daugiau »

„Pridėtinės vertės mokestis“ Elenai Davidavičienei

„Pridėtinės vertės mokestis“ Elenai Davidavičienei
Didelį rezonansą visuomenėje sukėlė Vasario 16-osios proga „nusipelniusiems valstybininkams“ Prezidentės saujomis išdalyti ordinai ir medaliai. Panašu, kad šio pavyzdžio paakinti nuo valstybės vadovės nepanoro atsilikti ir Širvintų valdantieji, vasario 20-osios tarybos posėdyje priėmę nutarimą nuo kovo 7-osios Savivaldybės administracijos direktorei Elenai Davidavičienei nustatyti 21 proc. pareiginės algos priedą „už tarnybos Lietuvos valstybei stažą“.
Valdantiesiems vienbalsiai pakėlus rankas ir priėmus šį sprendimą, per metus su „Sodros“ įmokomis Savivaldybės buhalterija iš mokesčių mokėtojų kišenės valstybės darbštuolei Elenai Davidavičienei turėtų atseikėti ne tiek jau ir mažai – 23 820 eurų (82 245 litus 70 centų).
Per balsavimą susilaikiusi opozicija juokauja, kad Širvintų rajono biudžetui užkrautas pridėtinės vertės mokesčio dydį (21 proc.) atitinkantis priedas Elenai Davidavičienei yra ne kas kita, o valdančiųjų dovanėlė savo koalicijos partnerei Kovo 8-osios proga. Tiesa, norint ta dovanėle iki galo pasinaudoti, Elenai Davidavičienei mažų mažiausiai teks išlikti prie valdžios lovio, tik čia darnaus valdančiosios koalicijos rankų pakėlimo nebepakaks.

Didelį rezonansą visuomenėje sukėlė Vasario 16-osios proga „nusipelniusiems valstybininkams“ Prezidentės saujomis išdalyti ordinai ir medaliai. Panašu, kad šio pavyzdžio paakinti nuo valstybės vadovės nepanoro atsilikti ir Širvintų valdantieji, vasario 20-osios tarybos posėdyje priėmę nutarimą nuo kovo 7-osios Savivaldybės administracijos direktorei Elenai Davidavičienei nustatyti 21 proc. pareiginės algos priedą „už tarnybos Lietuvos valstybei stažą“. Skaityti daugiau »

Ketveri metai Neišmoktų pamokų šalyje

Mintys ne tik sau
Ketveri metai Neišmoktų pamokų šalyje
Politologai prognozuoja, kad šiuos Savivaldybių tarybų rinkimus lydės didesnis rinkėjų aktyvumas nei buvo – rinkėjus iš stingulio turėtų išjudinti galimybė pirmąkart tiesiogiai išsirinkti rajono ar miesto merą.
Jei šios prognozės pasitvirtins, labiausiai nusivils tos politinės jėgos, kurios kaskart balansuoja ant patekimo į valdžią ribos, mat balsavusių rinkėjų skaičius didele dalimi lemia mandatų skirstymo kvotą. Daugiau atėjusių į rinkimus – aukščiau iškelta kartelė.
Per praėjusius rinkimus Širvintų rajone buvo nustatyta 375 balsų kvota. Tai reiškė, kad partija, per rinkimus surinkusi mažiau balsų, mandatų skirstyme nedalyvavo. Beje, ši kvota pas mus buvo didžiausia per visus rinkimus, vykusius nuo 1995 metų. Tiesa, išaugusį kvotos dydį iš dalies lėmė ir tai, kad nuo 2007-ųjų metų į Širvintų rajono tarybą yra renkamas 21 tarybos narys, o ne 25, kaip buvo prieš tai.
Nors mandatų skirstymo kvota yra išreikšta konkrečiu skaičiumi, ši taisyklė primena aksiomą. Paprastai tariant, tai labai slidus dalykas, tik formali riba, kurią reikia peržengti norint gauti bent vieną mandatą. O štai surinkus daugiau, prasideda keistoji aritmetika, kuri griauna elementarius matematikos dėsnius. Pamenate senosios animacijos filmuką apie Vitią Perestukiną, nublokštą į Neišmoktų pamokų šalį? Spręsdamas aritmetikos uždavinį dvejetukininkas nutarė, kad grioviui iškasti reikia pusantro grioviakasio. Kadangi beveik neįtikėtina, jog visos partijos surinktų lygiai tiek balsų, kiek atitinka „sveikus“ tarybos narius, po kablelio likusios mandatų dalys pagal atitinkamą tvarką yra paverčiamos „sveikais“ mandatais ir išdalijamos, kad, kaip tame filmuke, rajono reikalų nespręstų „pusantro tarybos nario“.
Tačiau po tokių korekcijų vienos partijos jaučiasi nepelnytai nuskriaustos, kitos tyliai džiūgauja pamalonintos. Akivaizdus to įrodymas – 2011-ųjų rinkimai į Širvintų rajono tarybą. Vadovaujantis jau minėta taisykle, kiek trūksta iki „sveiko“ tarybos nario buvo pridėta VISOMS Širvintų rajono taryboje atstovaujamoms politinėms partijoms – ir toms, kurioms trūko kelių dešimtųjų ar vos šimtųjų dalių, ir toms, kurios vos vos perkopė vieno mandato ribą.
Šiuo atveju VISIEMS vienodai pritaikytas lygiavos principas ne vienam sukėlė nuostabą. Tiesa, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo niekas nepažeidė, tiesiog buvo pasinaudota jame įtvirtinta tvarka. Kas iš tos tvarkos gavosi, gerai matyti.
Po praėjusių rinkimų tarp visų labiausiai pamaloninta galima laikyti Lietuvos lenkų rinkimų akciją, kuri mūsų rajone surinko 410 balsų ir realiai pelnė 1,09 tarybos nario vietos. Panašiai sekėsi ir Tėvynės Sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams, surinkusiems 419 balsų ir pelniusiems 1,12 tarybos nario vietos. Pritaikius lygiavą, šioms politinėms jėgoms buvo skirta po „sveikas“ 2 tarybos nario vietas, nors bet kuris matematikas pasakytų, kad šiaip skaičiai apvalinami į artimesnę pusę.
Kad šioje Neišmoktų pamokų šalyje trūksta sveikos logikos, iliustruoja ir kitas dalykas. 2158 balsus gavusiai ir 6 mandatus pelniusiai Darbo partijai 2 vietos rajono taryboje atitinkamai kainavo 720 balsų, o štai Lietuvos lenkų rinkimų akcija už tokias pat 2 vietas, kaip jau minėta, „sumokėjo“ tik 410 balsų. Kokią kortelę (ar kortą) reikia turėti, kad kasdieniame gyvenime va tokiomis sąlygomis galėtum įsigyti „akcijinių prekių“?
Apskritai čia ir pirmaklasis nusistebėtų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme užprogramuotais paradoksais: kodėl Darbo partija, surinkusi 5 kartus daugiau balsų už 2 vietas pelniusius „lenkus“, Širvintų rajono taryboje gavo vos 6, o ne 10 vietų?
Ir pabaigai – apie kitokią gautų vietų vertę. 1995-aisiais Lietuvos lenkų rinkimų akcija rajono taryboje irgi buvo gavusi 2 vietas (tada jos gauti balsai lėmė 1,56 „tarybos nario“). Kol kas tai buvo šios politinės jėgos gulbės giesmė, mat per visus paskesnius rinkimus Neišmoktų pamokų šalyje „lenkai“ po kablelio gaudavo mažesnes „grioviakasio“ dalis: 2000-aisiais – 1,23, 2002-aisiais – 1,06, 2011-aisiais – 1,09  tarybos nario. Galbūt todėl kaskart ant patekimo ribos balansuojančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sprendimą į tiesioginius mero rinkimus deleguoti jauniūniške atseit tapusią Ritą Tamašunienę galima būtų prilyginti žaidimui „va bank“. Žaidimui, kuris buvo paskelbtas norint prie balsadėžių sukviesti kuo daugiau savojo elektorato, jog po rinkimų netektų vėl nusikelti į 2007-uosius, kai buvo atsidurta šiapus vieneto su „0,7 teorinio tarybos nario prie suskilusios geldos“. Juk kaip nesinori prarasti Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės, kuri, realiai gavus tik 1,09 „tarybos nario“, buvo išsiderėta (o gal geranoriškai pasiūlyta) per valdančiosios koalicijos formavimą.
Norėtųsi tikėti, kad po šių rinkimų pagaliau ištrūksime iš Neišmoktų pamokų šalies. Vitiai Perestukinui tai pavyko.
Petras Darbelis

Politologai prognozuoja, kad šiuos Savivaldybių tarybų rinkimus lydės didesnis rinkėjų aktyvumas nei buvo – rinkėjus iš stingulio turėtų išjudinti galimybė pirmąkart tiesiogiai išsirinkti rajono ar miesto merą.   Skaityti daugiau »

Tėvų rūpesčiai – ne valdančiųjų galvos skausmas

Sprendimai ir nuomonės
Tėvų rūpesčiai – ne valdančiųjų galvos skausmas
Rajono tarybos opozicijos nuomone, vasario 20 dienos posėdyje valdančioji dauguma daugeliu svarbių klausimų „nusiplovė rankas“ – esą, jei kas netenkina, tegu tai sprendžia naujoji rajono taryba. Atsainumas jautėsi netgi tvirtinant  svarbiausią šių metų Savivaldybės finansinį dokumentą – 2015 metų rajono biudžetą. Panašu, kad dabartiniai valdantieji ir nebesitiki grįžti prie valdžios vairo, tačiau vadovautis posakiu „Po mūsų nors ir tvanas“ – mažų mažiausiai nepadoru.
Neseniai Širvintų miesto lopšelyje-darželyje “Buratinas” vykusiame kelių grupių tėvų susirinkime direktorė Vaclava Vaskelienė informavo, kad liepos mėnesį darželis nedirbs, ne nėra lėšų darbuotojų pavadavimui. Tėvų noras – vienareikšmis: kad darželis dirbtų visą vasarą. Jie įpareigojo darželio direktorę dėl tokios padėties kreiptis į rajono tarybą, kad tvirtinant rajono biudžetą būtų skirta papildomų lėšų darbuotojų pavadavimui. Taip pat tėvai kreipėsi ir į rajono tarybos narę Živilę Pinskuvienę, prašydami padėti  išspręsti šią svarbią problemą.
„Darbiečių“ iniciatyva į rajono tarybos posėdį, svarstant rajono biudžetą, buvo iškviesta lopšelio-darželio „Buratinas“ direktorė Vaclava Vaskelienė. Ji patvirtino, kad vasarą prašoma tėvelių nevesti vaikų į darželį. O ar veiks darželis šią vasarą, esą nuspręs taryba, ji, direktorė, tik teiks siūlymą. Živilė Pinskuvienė pasitikslino: „Tai jūsų siūlymas bus vieną mėnesį uždaryti darželį? O jei būtų lėšų pavadavimui, to nereikėtų?“ Buvo atsakyta – taip. Tad kodėl nepasinaudota proga kreiptis į rajono tarybą tvirtinant rajono biudžetą?
Iškart iš valdančiosios daugumos pusės pasigirdo šurmulys: neva nereikia kelti audros iš anksto, prie šio klausimo geriau grįžti po kelių mėnesių. Meras pareiškė, kad vaikams bus labai gerai, jei daugiau laiko praleis namuose su tėvais, o K. Pakalnio siūlymas dabar netrukdyti laiko, suprask – tegu sprendžia naujoji taryba, nuskambėjo kaip savotiškas pasityčiojimas…
Opozicijos atstovė Marija Gudonienė bandė apeliuoti į valdančiosios daugumos sveiką nuovoką: „Nesutinku, kad anksti šį klausimą svarstyti. Darbdaviai reikalauja planuoti atostogas iš anksto, tad tėvams labai svarbu  jau dabar žinoti, kaip vasarą dirbs darželis.“ Tačiau valdančiųjų valia ši problema taip ir liko neišspręsta.
Nors  Živilės Pinskuvienės manymu, pinigų galima numatyti. Pavyzdžiui, atėmus iš reprezentacinių ir kitų rajono išlaidų ar leidybos reikmių: „Ar kas nukentės, jei bus mažiau išleista kokių nors lankstinukų ar pan.?“
Naujajai rajono tarybai paliktas ir socialinių darbuotojų papildomo apmokėjimo klausimas. Socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Bubelevičiūtė kreipėsi į rajono tarybą prašydama 500 Eur socialiniams darbuotojams, dirbantiems su rizikos šeimomis, mat ir taip menkus atlyginimus gaunančios darbuotojos pačios turi susimokėti už telefoninius pokalbius ir pan. Tačiau valdantieji ir vėl nė kiek nepasivargino paieškoti bent šiek tiek papildomų lėšų. Esą tegu suka galvas po rinkimų ateisiantys prie valdžios vairo.
Dar vasario pradžioje vykusiame komitetų posėdyje, kai buvo svarstomas šių metų biudžeto projektas. Darbo partijos frakcija pasiūlė padidinti lėšų verslo skatinimui, jaunimo reikalams, ūkininkams. Į šį siūlymą buvo iš dalies atsižvelgta, lėšų padidinta. Tačiau rajono tarybos narės Marijos Gudonienės teigimu, kitos savivaldybės svarbiausioms sritims sugeba surasti gerokai daugiau pinigų.
- Verslo skatinimui Darbo partijos frakcijos siūlymu pridėta 1000 eurų, taigi skiriama 1800 eurų, bet vis tiek, palyginti su kitomis savivaldybėmis, tai yra menka suma,- sakė Marija Gudonienė. – Domėjausi, kaip verslą skatina mūsų kaimynai. Išties skaičiai daug įspūdingesni. Molėtų savivaldybėje tam skiriama 55 000 Eur (kartu su Verslo centru), pernai buvo skyrę 140 000 tūkst. litų. Elektrėnų savivaldybė šiemet verslą parems 10 000 eurų. Šių ir kitų rajonų, kuriuose verslo skatinimui skiriamos ženkliai didesnės lėšos, verslininkai gali pasinaudoti parama ne tik keisdami įstatus ar kitiems smulkesniems reikalams,bet ir kad išsipirktų vietas dalyvauti parodose, jose galėtų reklamuoti savo produkciją. Savivaldybės garbės reikalas sudaryti palankias verslo sąlygas, skatinti privačią iniciatyvą kurti darbo vietas, labiau remti pradedančiuosius, jaunus  verslininkus, kad jie būtų suinteresuoti kurti verslą mūsų krašte. Širvintų savivaldybėje – vienas žemiausių gyventojų verslumo lygių tarp Vilniaus apskrities savivaldybių. Manau, kad trūksta valdžios dėmesio ir konkrečių veiksmų. Juk viena darbo vieta, įkurta regione, kur aukštas nedarbo lygis, yra nepalyginamai vertingesnė nei dideliame mieste.
Pasak rajono tarybos narės Živilės Pinskuvienės,atidžiai išnagrinėjus kiekvieną rajono biudžeto eilutę, lėšų tikrai galima rasti – tai nėra problema, tik reikia noro ir šeimininkiško, o ne atsainaus požiūrio.
Alius Morkus
Rajono tarybos narė Marija Gudonienė atkreipė dėmesį, kad kituose rajonuose verslo skatinimui skiriama nepalyginamai daugiau lėšų.

Rajono tarybos opozicijos nuomone, vasario 20 dienos posėdyje valdančioji dauguma daugeliu svarbių klausimų „nusiplovė rankas“ – esą, jei kas netenkina, tegu tai sprendžia naujoji rajono taryba. Atsainumas jautėsi netgi tvirtinant  svarbiausią šių metų Savivaldybės finansinį dokumentą – 2015 metų rajono biudžetą. Panašu, kad dabartiniai valdantieji nebesitiki grįžti prie valdžios vairo, tačiau vadovautis posakiu „Po mūsų nors ir tvanas“ – mažų mažiausiai nepadoru.   Skaityti daugiau »

Jau atsibodo…

Skaitytojų nuomonė
Jau atsibodo…
Mažne 10-metį Širvintų miesto Vilniaus g. Nr.45 daugiabučio namo gyventojai verčiami renovuoti namą, nors dauguma butų savininkų tam nepritaria (gyventojų parašai buvo pristatyti tiek anuomečiam merui K. Pakalniui, tiek merui V. Jasiukevičiui, Savivaldybės administracijos direktorei, Komunaliniam ūkiui). Dauguma gyventojų norėjo remontuoti namą savo lėšomis, ir tai daroma. Beveik visi langai pakeisti stiklo paketais, tvarkomos durys, nors jos ir taip buvo tvarkingos, kalbama ir apie kitus rimtesnius darbus, kuriuos mums organizuoti, manau, padėtų Komunalinis ūkis. Kiek tenka kreiptis į jo vadovą D. Pečiulį, jis visuomet supranta gyventojų bėdas ir rūpesčius. Atsitiko kas nors – skambini, tuojau sureaguoja ir dar padėkoja, kad pranešei. Taip dirbti turėtų visi rajono tarnautojai, bet toli gražu iki to. Jie tik iki rinkimų gražiai „suokia“, o paskui, kai kurie iš jų, pamiršę savo lozungus, kad „svarbiausia – žmogus“, su gyventojais elgiasi lyg su kokiais įkaitais – žmonių nuomonė pasidaro nebesvarbi, tavo turtas pasidaro jų nuosavybė – peršasi tokia išvada: ką norėsiu, tą su jumis ir darysiu. Nepamirškite, yra Civilinis kodeksas, kuris gina žmonių teises ir nuosavybę.
Grįžtu prie renovacijos temos ir noriu pasakyti tam vargšui valdininkui, kuris ir poilsio dienomis „dirba“ (vaikšto po butus ir renka parašiukus, vėl žadėdamas „žemas“ kainas), kad visų pirma reikėtų žinoti, kokie čia gyvena butų savininkai, ar jie bus pajėgūs tas „žemas“ paskolas grąžinti. Juk šiame daugiabutyje 50 proc. butų savininkų – pensininkai, apie 20 savininkių – pensininkės našlės, yra įvairiomis ligomis sergančių žmonių. Žmonės vos galą su galu suduria, tai kaip paskolą grąžinti? Gal žmogus ir nėra socialiai remtinas, turi kažkokį sodą ar žemės gabalėlį, bet ar tas padės? Pagaliau, tu šiandien dirbi, o ryt gali papildyti bedrabių gretas, tu šiandien sveikas, bet kas žino kokia tavo sveikata bus rytoj…
Taigi, matykime ir girdėkime ne tik save, bet ir šalia mūsų gyvenančius žmones. Apie renovaciją daug skaičiau, mačiau, girdėjau, todėl noriu pasidalinti savo mintimis ir paaiškinti, kodėl aš jos nenoriu. Visų pirma, dėl tos prievartos: jeigu jau esame europiečiai, tai ir imkime pavyzdį iš jų. Štai kad ir Danijoje – jeigu nors vienas iš daugiabučio butų savininkų nesutinka su namo renovacija (kur gyventojams už renovaciją net mokėti nereikia), tame name renovacija nedaroma. O pas mus?! Mažne dešimtmetis nepaleidžia vieno ir to paties namo nuo renovacijos grandinės. Ir vėl skelbimas laiptinės skelbimų lentoje: 02. 26 susirinkimas – pateikiami nauji projektai svarstymui. Įdomu, kas, kada prašė tuos projektus paruošti, jeigu buvo pristatyti gyventojų parašai apskritai prieš renovaciją. Nebesuprantu, kas čia darosi…
Esu kategoriškai prieš renovaciją ir ypač prieš mūrinio namo sienų apšiltinimą. Kodėl?
1) Todėl, kad viskas, kas nenatūralu, yra nesveika nei namui, nei žmogui. Drėgmė kaupiasi viduje, sienos ima pelyti, pradeda veistis grybelis, o tai labai kenkia žmonių sveikatai.
2) Vaizdelis iš pradžių gražus, tačiau jis greit suprastėja, tas 2 mm tinkas, kuris dedamas ant apšiltinimo medžiagos, greitai ima byrėti: pastatys neatsargiai žmogus dviratį, mes padauža akmenuką. O kaip smūgiuojama futbolo kamuoliu į mūsų namo sieną – ir po viso grožio. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: neseniai renovuotas Kultūros namų pastatas ir Knygynas, kurių pamatai jau išspardyti, kultūrnamio sienos jau apsinešusios ir vietomis naujai užlopytos. O šalimais stovintis paštas dar stovės, užtenka jį tik perdažyti.
3) Apšiltinus namo sienas, nebus galima matyti, kokie defektai atsiranda ant mūrinio namo sienų: gal jos trūkinėja, irsta, gal jas reikia gelbėti.
4) Sintetinės medžiagos, laikui bėgant, veikiant įvairiems orų bei temperatūrų pokyčiams, ima dūlėti, byrėti, pradeda veistis graužikai; kitos sukrinta, dėl to deformuojasi.
5) Sintetinės medžiagos nepaprastai greitai dega ir degdamos išskiria labai nuodingas medžiagas. Per televiziją teko matyti gaisrą Maskvos daugiabutyje – ugnis liejosi kaip vanduo. Gaisrininkai dažnai sako: „Jei namas būtų buvęs neapšiltintas ir neapkaltas plastikinėmis lentelėmis, dar būtų buvę galima jį išgelbėti, o dabar šeimininkas vos spėjo iššokti pro langą – viskas sudegė.“
6) O apšiltinti buto sienas iš vidaus juk niekas nedraudžia. Tokių jau ne vienas yra ir mūsų name, tačiau šiltinant iš lauko pusės jiems jau savo apšiltintas sienas tektų išmontuoti, nes apšiltinimas iš dviejų pusių sienai labai kenkia (kaupiasi drėgmė, mūras ima irti). Apšiltinimas iš vidaus bus saugiau, išsilaikys ilgai, o šildymo kaina tikrai sumažės. Kodėl? Paaiškinu. Apšiltinu sienas, padarau oro tarpą, išviečiu komisiją, kuri permatuoja buto kvadratūrą. Ji sumažės, mokėsite mažiau. Kaip norit, taip galvokit, ar rimtai, ar juokais.
7) Renovuojant namus, dažnai gyventojai skundžiasi, kad superkamos pačios prasčiausios medžiagos, o kainos kaip už geriausias. Daug broko, nesąžiningumo atvejų, matome, kaip didesnių namų renovacijos darbai tęsiasi metų metais, pritūkstama pinigų ir t.t.
Yra tokios lietuvių liaudies patarlės: „Neskubėk ir būsi pirmas“ arba „Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“. Todėl sakau: reikia galvoti, o ne žavėtis spalvingu muilo burbulu. Visada žavimės tuo, kas nauja, gražu, bet pagalvokime, ar tai ūkiška, sveika, naudinga… Gerai prisimenu, kai tarybinias metais pasirodė apšiltinimo medžiaga stiklo vata. Vieni tuojau puolė apšiltinti garažų lubas, medinių vasarnamių sienų tarpus. Koks rezultatas? Stiklo vata prisigėrė drėgmės, sukrito, medinės lentelės supuvo, ir žmonėms teko keisti bei perstatinėti sienas. O tų, kas neskubėjo ir nedarė to apšiltinimo, ir šiandien sienos sveikutėlės. Štai tau ir naujovės! Taigi: „Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“. O šiuolaikinis sienų apšiltinimas – tai darbo vietų sukūrimas statybininkams ne tik dabar, bet ir ateičiai, nes sienas teks remontuoti ir remontuoti, gera proga statybinių medžiagų gamintojams ir pardavėjams atsikratyti savo šlamšto ir uždirbti.
Akivaizdžiai matome, kad tokių renovacijos modelių žmonės nenori palaikyti. Tiek Vyriausybė, tiek rajonų valdžia turėtų galvoti apie kitokius daugiabučių atnaujinimo ir modernizavimo metodus. Ko gi negerai rajonui ar Lietuvos vyriausybei, jei žmonės už savo pinigėlius stengiasi paremontuoti daugiabutį. Jie patys sužino, kiek visa tai kainuoja ir, aišku, pamato, kad žymiai pigiau, kad susitvarkyti balkoną kainuoja (vis dar skaičiuoju litais) tik 2000 litų, o ne 5000 litų. Verta atkreipti dėmesį į kainų skaidrumą. Taip su kiekvienu darbu, o kur dar palūkanos?
Ar negalim taip padaryti. Na, sakykim, sutariam susitvarkyti balkonus pagal vieną projektą ir tvarkome. Tokiu būdu mes taip pat sukuriame darbo vietas, perkame medžiagas, mokame PVM, tačiau nedarome nereikalingų darbų, neturime reikalų su bankais.
Pagaliau man iškyla dar ir toks klausimas: „Tai kam namus šiltinti ar sandarinti, kai po to 1 kv. m  šilumos kaina pakyla?“ Klausiu todėl, nes žinau, kokia kaina buvo, palyginus su kitų daugiabučių namų kainomis iki 2013 m. Mano manymu, ji buvo beveik mažiausia Širvintų mieste. Tačiau 2013 m. ji kažkodėl pakilo, palyginti su kitų namų, su kuriais buvo lyginama anksčiau. Langus, duris užsandarinome – išėjo atvirkščias rezultatas. Kur šuo pakastas?! Ar tik ne todėl, kad 2013 metais dauguma butų savininkų pasisakė prieš renovaciją, ar išsireguliavo šilumą reguliuojantys prietaisai, ar..?
Bet pakanka… Atsibodo… Alergija… Šunys loja, karavanas eina, o šuns balsas į dangų neina. Reikia permainų mūsų rajone. Artėja rinkimai, tad dalyvaukime, gerai apmąstykime ir rinkime tokius žmones, kurie ir po rinkimų nepamirštų savo programų, kurie dirbtų žmonėms, rajonui. Reikia jaunų, energingų, protingų, jautrių, išsilavinusių, kūrybingų ir veiklių žmonių…
Tiems, kas nori renovuotis, šiltintis – tegul tai daro. Aš manau, „opozicija“ netrukdys. Per televiziją teko matyti tokių namų, kur apšiltintas ne kiekvienas butas. Gana originaliai atrodo: spalvinga, žaisminga, įdomu… Toks namas, atrodo, yra ir Širvintose. Sėkmės!
Vilniaus g. Nr.45 namo gyventoja ir buto savininkė M.A.

Mažne 10-metį Širvintų miesto Vilniaus g. Nr.45 daugiabučio namo gyventojai verčiami renovuoti namą, nors dauguma butų savininkų tam nepritaria (gyventojų parašai buvo pristatyti tiek anuomečiam merui K. Pakalniui, tiek merui V. Jasiukevičiui, Savivaldybės administracijos direktorei, Komunaliniam ūkiui). Dauguma gyventojų norėjo remontuoti namą savo lėšomis, ir tai daroma. Beveik visi langai pakeisti stiklo paketais, tvarkomos durys, nors jos ir taip buvo tvarkingos, kalbama ir apie kitus rimtesnius darbus, kuriuos mums organizuoti, manau, padėtų Komunalinis ūkis. Kiek tenka kreiptis į jo vadovą D. Pečiulį, jis visuomet supranta gyventojų bėdas ir rūpesčius. Atsitiko kas nors – skambini, tuojau sureaguoja ir dar padėkoja, kad pranešei. Taip dirbti turėtų visi rajono tarnautojai, bet toli gražu iki to. Jie tik iki rinkimų gražiai „suokia“, o paskui, kai kurie iš jų, pamiršę savo lozungus, kad „svarbiausia – žmogus“, su gyventojais elgiasi lyg su kokiais įkaitais – žmonių nuomonė pasidaro nebesvarbi, tavo turtas pasidaro jų nuosavybė – peršasi tokia išvada: ką norėsiu, tą su jumis ir darysiu. Nepamirškite, yra Civilinis kodeksas, kuris gina žmonių teises ir nuosavybę. Skaityti daugiau »

Pamiškėje – žmogaus kaukolė

Pamiškėje – žmogaus kaukolė
Vasario 19-22 dienos
Per savaitgalį į Policijos komisariatą buvo pristatyti 8 asmenys: 1 įtariamas įvykdęs nusikaltimą, kiti – už viešosios tvarkos pažeidimus.
Policijos pareigūnai išaiškino 15 administracinės teisės pažeidėjų. Surašytas 1 protokolas dėl nepilnamečio įvykdyto chuliganizmo, 3 – dėl nedidelio chuliganizmo, 3 – dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo, 1 – dėl akcizais apmokestintų prekių tvarkos pažeidimų, 1 – dėl tėvų valdžios nepanaudojimo, 4 – dėl girtavimo ar girto pasirodymo viešoje vietoje, 2 – dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Vasario 20 dieną Širvintose įkliuvo 1958 metais gimęs vyras, kuris neblaivus vairavo automobilį.
Vasario 19 dieną policija užregistravo 1973 metais gimusios širvintiškės pareiškimą dėl smurtaujančio sugyventinio, taip pat 1987 metais gimusio rajono gyventojo pareiškimą, kad buvo supjaustytos jo automobilio „Mazda“ keturios padangos.
Kitą dieną Komisariate buvo užregistruotas tarnybinis pranešimas, jog vienos uždarosios akcinės bendrovės inžinierius, dirbdamas pamiškėje, rado apsamanojusią žmogaus kaukolę.
Policijos departamentas papildomai informuoja, kad tai nutiko vasario 20-osios rytą, apie 10.30 val., Juodės kaime: žmogaus kaukolė rasta Pušyno gatvėje vykdant vienbučio gyvenamojo namo prijungimo prie elektros tinklų darbus.
Tą pačią dieną užregistruotas 1988 metais gimusios rajono gyventojos pareiškimas, kad kieme 1986 metais gimęs sutuoktinis, būdamas girtas ir mažamečių vaikų akivaizdoje, jai suėmė už rankų, smarkiai suspaudė, tampė ją po kiemą ir taip sukėlė fizinį skausmą.
Policija taip pat praneša užregistravusi 7 kitus skundus, pareiškimus ar pranešimus.
Parengta pagal Širvintų RPK pranešimus

Vasario 19-22 dienos

Per savaitgalį į Policijos komisariatą buvo pristatyti 8 asmenys: 1 įtariamas įvykdęs nusikaltimą, kiti – už viešosios tvarkos pažeidimus. Skaityti daugiau »

„Išbuožinimas“… Istorijos tęsinys

Po to, kai rašėme
„Išbuožinimas“…  Istorijos tęsinys
„Širvintų kraštas“ vasario 4 dieną daug diskusijų sulaukusiame straipsnyje „Neįtikėtina – „išbuožinti“ gali ir šiais laikais“ informavo, kad kai iš Širvintų rajono ūkininko, gyvenančio Čiobiškio seniūnijoje Diršonių kaime, Širvintų apylinkės teismo sprendimu priverstinai atimti įvairaus amžiaus galvijai, į vietą skubiai nuvykę rajono tarybos nariai Živilė Pinskuvienė, Rimas Stepaitis, Marija Gudonienė ir Remigijus Bonikatas pradėjo aiškintis šią situaciją.
Netrukus po šio įvykio rajono tarybos komitetų posėdyje buvo svarstomas 2015 metų rajono biudžetas. Opozicijos lyderė Živilė Pinskuvienė klausė, kodėl ūkininkų rėmimui skiriama tiek mažai pinigų. „Meras atsakė, kad tie pinigai ir taip neišnaudojami, esą nėra reikalo didinti lėšų,- diskusiją komiteto posėdyje pakomentavo Živilė Pinskuvienė. – O mano manymu, tas lėšas galima būtų panaudoti ūkininkams pagelbėti tokiais atvejais kaip Vaclovo Gaidamavičiaus situacija, tačiau meras atrėžė, kad ūkininkui esą pirmiausia reikia pasitikrinti galvą, jo gyvuliai dabar stovi kaip Druskininkų SPA centre…“
Toliau aiškindamiesi susidariusią situaciją tarybos nariai Živilė Pinskuvienė ir Remigijus Bonikatas susitiko su Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku – valstybiniu veterinarijos inspektoriumi Leonardu Šmaukšta. Viršininkas teigė, kad Administracijos direktorė Elena Davidavičienė buvo informuota, su ja ne kartą susitikta, kalbėta, kartu su Administracija buvo rengiama medžiaga teismui, kreiptasi į teismą, visi veiksmai buvo derinami. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko teigimu, tarnyba privalo vykdyti savo funkcijas ir jas vykdo…
- Neabejoju, kad visai kitaip situacija būtų pakrypusi, jei rajono vadovai – meras Vincas Jasiukevičius, vicemeras Andrius Jozonis, Administracijos direktorė Elena Davidavičienė, jos pavaduotoja Rita Tamošiūnienė – būtų paieškoję žmogiškų variantų, kaip padėti tam vargšui ūkininkui išspręsti jo problemas,- įsitikinusi Živilė Pinskuvienė. – Tačiau rajono vadovai nuėjo lengviausiu keliu – atimti gyvulius, ir baigta. Ar po šio įvykio galės būti saugūs ir kiti rajono ūkininkai? Juk jei taip nežmoniškai ir paminant įstatymus galima pasielgti su vienu, bet kurią dieną panašaus likimo gali susilaukti ir kiti?
Rajono tarybos nariai Živilė Pinskuvienė ir Remigijus Bonikatas lankėsi ir Šešuolėliuose, vietinio ūkininko fermoje, kuris leido apžiūrėti gyvulius ir keikė tą valandą, kada, ūkininko iš Kiauklių paprašytas, priglaudė Vaclovo Gaidamavičiaus galvijus tuščioje fermoje ir tuo pačiu esą atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.
Na o kokia galėtų būti tolesnė įvykių eiga? Rajono tarybos narė Živilė Pinskuvienės nuomone, negalima atmesti įvairių variantų: „Galima daryti prielaidą, kad ūkininkas iš Kiauklių, kuriam perduoti Vaclovo Gaidamavičiaus galvijai, sakykim, įvertins kiekvieną iš jų kad ir po 30 eurų (100 Lt), suskaičiuos, kiek kainavo samdytų galvijų gaudytojų, transporto išlaidos. Ir tai dar toli gražu ne viskas: kainuoja fermos nuoma, reikia pinigų žmonių, prižiūrinčių tuos galvijus, algoms, pašarams, bus ir ženklinimo išlaidų (nors, sako, iš 44 galvijų tik 7 nesuženklinti), kainuos kraujo paėmimas, neva galvijų būklės „atstatymas“ (nors, žvelgiant į filmuotus kadrus, kur net ir jauni, stiprūs vyrai sunkiai sutramdo gyvulius, lyg ir nepasakytum, kad jie būtų paliegę), atsiras ir kitokių išlaidų…  Laikui bėgant, gali susidaryti ir šimtatūkstantinės sumos, o suma, gauta už parduotus gyvulius, gali būti šimtus kartų mažesnė už tų gyvulių išlaikymo kainą. Įdomu, ką tada reikės daryti Vaclovui, kuris turės padengti tą skirtumą? Kadangi ūkininkas piniguose toli gražu „nesimaudo“, galima tik spėlioti, kas gali nutikti… Nors vergija jau seniai panaikinta, tačiau jos kibirkštėlės ir Lietuvoje kai kur dar rusena. Taigi, skolą galima atidirbti. Jeigu užteks gyvenimo. Bet nereikėtų užmiršti ir kito varianto – juk dar yra gardžiausias kąsnelis – Vaclovo Gaidamavičiaus žemė…“
Tačiau rajono tarybos narė Živilė Pinskuvienė įsitikinusi, kad visos šios istorijos finalas nebus toks pesimistinis. Jei vargšo žmogaus negali apginti valdžia, gal teisybė bus rasta teismuose. Pasak Vaclovui Gaidamavičiui atstovaujančio advokato Juozo Kuncos, Širvintų apylinkės teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones apskųsta Vilniaus apygardos teismui. Teismo nutartį paimti iš Vaclovo Gaidamavičiaus 44 galvijus ir juos perduoti laikinai globoti gyvūnų laikytojui Algiui Kukliui galėjo vykdyti TIK antstoliai ir pagal teismo sprendimų vykdymo tvarką. Minėta tvarka esą buvo pažeista. Laikantis nustatyto termino ketinama skųsti ir 2015 m. vasario 4 d. Širvintų teismo sprendimą.
Kol kas aišku tai, kad gyvuliais negali disponuoti, t.y. neturi teisės nei parduoti, nei skersti, niekas kitas, išskyrus patį savininką Vaclovą Gaidamavičių.
Ir svarbiausia juk ne tai – gaudė seniūnas karves už uodegų ar tik stebėjo tą „šou“, o tai, kad visoje šioje „išbuožinimo“ istorijoje galimai paminti Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai, o vargšas žmogus laiku nesulaukė valdžios dėmesio ir pagalbos.
- Iki galutinio taško šioje istorijoje, matau, dar toli, – sako Živilė Pinskuvienė. – Atidžiai stebėsime ir viešinsime, kaip viskas klostysis toliau.
„Širvintų krašto“ informacija
Rajono tarybos nariams Ž. Pinskuvienei ir R. Bonikatui pavyko pamatyti, pasak mero, „SPA sąlygas“, kokiomis dabar laikomi Vaclovo Gaidamavičiaus gyvuliai.
Susitikimo su su Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku – valstybiniu veterinarijos inspektoriumi Leonardu Šmaukšta.
Rajono tarybos nariams Ž. Pinskuvienei ir R. Bonikatui pavyko pamatyti, pasak mero, „SPA sąlygas“, kokiomis dabar laikomi Vaclovo Gaidamavičiaus gyvuliai.

Rajono tarybos nariams Ž. Pinskuvienei ir R. Bonikatui pavyko pamatyti, pasak mero, „SPA sąlygas“.

„Širvintų kraštas“ vasario 4 dieną daug diskusijų sulaukusiame straipsnyje „Neįtikėtina – „išbuožinti“ gali ir šiais laikais“ informavo, kad kai iš Širvintų rajono ūkininko, gyvenančio Čiobiškio seniūnijoje, Diršonių kaime, Širvintų apylinkės teismo sprendimu priverstinai buvo atimti įvairaus amžiaus galvijai, į vietą skubiai nuvykę rajono tarybos nariai Živilė Pinskuvienė, Rimas Stepaitis, Marija Gudonienė ir Remigijus Bonikatas pradėjo aiškintis šią situaciją.

Netrukus po šio įvykio rajono tarybos komitetų posėdyje buvo svarstomas 2015 metų rajono biudžetas. Opozicijos lyderė Živilė Pinskuvienė klausė, kodėl ūkininkų rėmimui skiriama tiek mažai pinigų. „Meras atsakė, kad tie pinigai ir taip neišnaudojami, esą nėra reikalo didinti lėšų,- diskusiją komiteto posėdyje pakomentavo Živilė Pinskuvienė. – O mano manymu, tas lėšas galima būtų panaudoti ūkininkams pagelbėti tokiais atvejais kaip Vaclovo Gaidamavičiaus situacija. Tačiau meras atrėžė, kad ūkininkui esą pirmiausia reikia pasitikrinti galvą, jo gyvuliai dabar stovi kaip Druskininkų SPA centre…“

Toliau aiškindamiesi susidariusią situaciją tarybos nariai Živilė Pinskuvienė ir Remigijus Bonikatas susitiko su Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku – valstybiniu veterinarijos inspektoriumi Leonardu Šmaukšta. Viršininkas teigė, kad Administracijos direktorė Elena Davidavičienė buvo informuota, su ja ne kartą susitikta, kalbėta, kartu su Administracija buvo rengiama medžiaga teismui, kreiptasi į teismą, visi veiksmai buvo derinami. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko teigimu, tarnyba privalo vykdyti savo funkcijas ir jas vykdo… Skaityti daugiau »

Darbo partija kreipėsi į policiją dėl vandališko išpuolio prieš kandidatę į Širvintų rajono merus Ž. Pinskuvienę

Darbo partija kreipėsi į policiją dėl vandališko išpuolio prieš kandidatę į Širvintų rajono merus Ž. Pinskuvienę
Šiąnakt Širvintų rajone įvykdytas vandalizmo aktas prieš Darbo partijos kandidatę į rajono merus Živilę Pinskuvienę, dėl kurio partija kreipėsi į policiją. Ž. Pinskuvienė ir partijos rinkimų štabas neabejoja, kad šis išpuolis yra susijęs su artėjančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais. Darbo partija griežtai smerkia tokį politinių oponentų elgesį ir viliasi, kad teisėsaugos institucijos greitai suras ir nubaus šio išpuolio organizatorius ir vykdytojus.
„Apie išpuolį šįryt man pranešė Širvintų rajono gyventojai. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie surašė protokolus ir ėmėsi kitų būtinų veiksmų. Man nekyla abejonių, kad tai yra politinių oponentų darbas, todėl likus dviems savaitėms iki rinkimų dar kartą noriu paraginti visus kandidatus rinkimų kovoje dalyvauti sąžiningai, o rinkėjų palaikymo siekti ne naktimis tepliojant mano atvaizdus, o atviroje diskusijoje“, – sakė Ž. Pinskuvienė.
Išpuolio metu trys kandidatės į Širvintų rajono merus Ž. Pinskuvienės ir Darbo partijos kandidatų į rajono savivaldybės tarybą reklaminiai tentai buvo užpurkšti baltos spalvos dažais. Nusikaltimų vietose rasti pėdsakai, apklausti liudytojai.
„Ž. Pinskuvienė yra viena iš stipriausių kandidatų į Širvintų rajono mero postą. Panašu, kad jos politiniai oponentai jau prarado viltį laimėti šiuos rinkimus, todėl ėmėsi tokių neteisėtų priemonių prieš Darbo partijos kandidatę, kurie akivaizdžiai demonstruoja jų desperaciją. Mums tokios rinkimų kovos priemonės yra nesuprantamos ir nepriimtinos. Smerkiame šio išpuolio organizatorius ir tikimės operatyvios teisėsaugos institucijų reakcijos į šiuos įvykius“, – sakė partijos rinkimų štabo vadovas Vytautas Gapšys.
Darbo partijos informacijos centras
Išpuolio metu trys kandidatės į Širvintų rajono merus Ž. Pinskuvienės ir Darbo partijos kandidatų į rajono savivaldybės tarybą reklaminiai tentai buvo užpurkšti baltos spalvos dažais.

Išpuolio metu trys kandidatės į Širvintų rajono merus Ž. Pinskuvienės ir Darbo partijos kandidatų į rajono savivaldybės tarybą reklaminiai tentai buvo užpurkšti baltos spalvos dažais.

Naktį iš vasario 15-osios į 16-ąją Širvintų rajone įvykdytas vandalizmo aktas prieš Darbo partijos kandidatę į rajono merus Živilę Pinskuvienę, dėl kurio partija kreipėsi į policiją. Ž. Pinskuvienė ir partijos rinkimų štabas neabejoja, kad šis išpuolis yra susijęs su artėjančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais. Darbo partija griežtai smerkia tokį politinių oponentų elgesį ir viliasi, kad teisėsaugos institucijos greitai suras ir nubaus šio išpuolio organizatorius ir vykdytojus. Skaityti daugiau »

Širvintos siekė Lietuvos rekordo

Širvintos siekė Lietuvos rekordo
Vasario 14-ąją, per Valentino dieną, jaunimo organizacijos DARBAS Širvintų skyriaus iniciatyva buvo siekiama „Ilgiausios šalikais susikibusių žmonių eilės“ Lietuvos rekordo. Šventės organizatoriai neapsiriko rekordo siekdami būtent tą dieną, nes, panašu, net šv. Valentinas „pasirūpino“ puikiu oru. Po apsiniaukusių dienų maratono buvo sausa, pavasariškai švietė ir šildė saulutė. Todėl, nešini šalikais, nestokodami pakilios nuotaikos, įvairaus amžiaus širvintiškiai būreliais rinkosi prie skulptūros „Širvinta“.
Jau 12 valandą buvo pradėta rikiuotis palei Širvintų tvenkinio pakrantę esančiame pėsčiųjų take. Po JOD Širvintų skyriaus pirmininko Dovydo Bankausko sveikinimo žodžio renginio vedėjas Rimas Stepaitis paaiškino taisykles, kurių reikia laikytis siekiant Lietuvos rekordo. Svarbiausia buvo susikibus šalikais išstovėti 5 minutes ir kad šalikai būtų be jokios atributikos.
Žmonėms išsirikiavus, buvo duotas muzikinis startas. Ilgoje susikibusių šalikais į eilę žmonių veiduose švietė šypsenos. Pasak kalbintų dalyvių, buvo realiai smagu savo gimtajame mieste siekti Lietuvos rekordo. Renginį stebėjo agentūros „Factum“ atstovai, įamžino fotografai, LNK, LRT televizijos, 15min.lt. Tik rajono vadovai nesiteikė skirti dėmesio šiam puikiam renginiui, nors bet kuria proga nepamiršta pasigirti remiantys jaunimo iniciatyvas. Renginio organizatoriai neprašė nė cento ir įrodė, kad išgarsinti Širvintas galima be jokių materialių sąnaudų – tiesiog reikia geros iniciatyvos, vienybės ir susiklausymo.
Taigi, šeštadienį, vasario 14-ąją, Širvintose buvo užfiksuota: žmonių su šalikais eilės ilgis – 999 metrai, eilėje stovėjo 407 žmonės, susikibę 405 šalikais.
Įdomus pats skaičius 999. Turbūt mažai kas žino, jog jis simbolizuoja trijų šventosios trejybės lygmenų išbaigtumą…
Įdomūs buvo ir kiti skaičiai. Lietuvos rekordo siekusiai vyriausiajai dalyvei Veronikai Kosinskienei – 94 metai… Žvali senolė spėjo ir su žmonėmis pabendrauti, ir prie specialaus stendo įsiamžinti. Renginyje dalyvavo ir pats jauniausias, vos dviejų savaičių sulaukęs Emas… Kūdikis saldžiai miegojo, tačiau mama užaugusiam apie šią dieną tikrai papasakos.
Visi renginio dalyviai buvo pakviesti bendrai nuotraukai. Po pasiekto Lietuvos rekordo žmonės namo neskubėjo. Fotografai visus norinčius fotografavo prie specialaus stendo su užrašu „Lietuvos rekordas, 2015 m. vasario 14 d.“. Galima buvo pasivaišinti čia pat ant laužo dideliame katile išvirtos pasakiško skonio sriubos ir atsigerti karštos arbatos.
Rimas Vieselis
Žydrūno Vyšniausko ir Remigijaus Bonikato nuotraukose – gražiausios renginio akimirkos
Rekordo siekimo idėjos autorius rajono tarybos narys Rimas Stepaitis
Su vyriausia renginio dalyve Veronika Kosinskiene (pirmoje eilėje trečia iš kairės)
Renginio organizatoriai
„Tado virtuvės“ savininkas Tadas Žvirblis visus vaišino pasakiško skonio sriuba.
Pasak buvusios ilgametės „Atžalyno“ progimnazijos direktorės Helenos Vaicekauskienės, šis renginys apjungė dvi gražias šventes – Šv. Valentino dieną ir Vasario 16-ąją.
„Tado virtuvės“ savininkas Tadas Žvirblis visus vaišino pasakiško skonio sriuba.

„Tado virtuvės“ savininkas Tadas Žvirblis visus vaišino pasakiško skonio sriuba.

Vasario 14-ąją, per Valentino dieną, jaunimo organizacijos DARBAS Širvintų skyriaus iniciatyva buvo siekiama „Ilgiausios šalikais susikibusių žmonių eilės“ Lietuvos rekordo. Šventės organizatoriai neapsiriko rekordo siekdami būtent tą dieną, nes, panašu, net šv. Valentinas „pasirūpino“ puikiu oru. Po apsiniaukusių dienų maratono buvo sausa, pavasariškai švietė ir šildė saulutė. Todėl, nešini šalikais, nestokodami pakilios nuotaikos, įvairaus amžiaus širvintiškiai būreliais rinkosi prie skulptūros „Širvinta“.

Jau 12 valandą buvo pradėta rikiuotis palei Širvintų tvenkinio pakrantę esančiame pėsčiųjų take. Po JOD Širvintų skyriaus pirmininko Dovydo Bankausko sveikinimo žodžio renginio vedėjas Rimas Stepaitis paaiškino taisykles, kurių reikia laikytis siekiant Lietuvos rekordo. Svarbiausia buvo susikibus šalikais išstovėti 5 minutes ir kad šalikai būtų be jokios atributikos. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar Širvintose reikėtų rengti lietuviškų filmų premjeras?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Farming simulator 19 mods
Apskaitos paslaugos

  • Kasyba.com
  • VSA

Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas

  
Statistika
Dabar svetainėje: 8 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.